Šiame straipsnyje apžvelgiama pensijų ir socialinių išmokų sistema Lietuvoje, daugiausia dėmesio skiriant pokyčiams ir tendencijoms, kurios turės įtakos šalies gyventojams. Straipsnyje analizuojami įvairūs aspektai, įskaitant pensijų dydžius, socialines išmokas, paramą neįgaliesiems ir kitas socialines iniciatyvas.
Pensijų sistemos perspektyvos
Lietuvos pensijų sistema nuolat tobulinama siekiant užtikrinti adekvačias pajamas senatvėje. Lietuvoje yra daugiau nei 635 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vidutinis pensijų didėjimas sieks 12 proc. Numatoma, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - 51,1 proc.
Pensijų indeksavimas ir didinimas
Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime ateityje. „Įgyvendinant mūsų įsipareigojimus gyventojams, socialiai atsakingai ir pagal valstybės galimybes indeksuojamos ir didinamos įvairių socialinių grupių ir pažeidžiamų asmenų pajamos. Kitąmet ir toliau nuosekliai augs pensijos, didės parama šeimai ir vaikams, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos.
Papildomos galimybės pasirūpinti senatve
Jei rezultatas nenudžiugino, būsimą buitį galite pagerinti skubiai tapdamas olimpiniu ar pasaulio čempionu, ar bent jau prizininku. Olimpinio čempiono renta per mėnesį kiek daugiau nei tūkstantis eurų. Prizininkų kiek mažesnė. Tačiau jei darbas biure ir nuolatinis cepelinų vartojimas įsisenėjo ir nugulė ant liemens, todėl sportines aukštumas šturmuoti vėlu, teks galvoti, kaip pasirūpinti savimi be valdžios pagalbos. Štai kelios sėkmės istorijos. Be vardų, tačiau ir be teorijos bei bankininkų - konsultantų. Už kiekvieno trumpo pasakojimo realus žmogus, kuris tai padarė ir dabar raško finansinius vaisius. Liūdna žinia - nė vienas metodas nėra automatizuotas. Norint susikurti ramią ir aprūpintą ateitį, teks dirbti ir rizikuoti. Tačiau automatizuotai skaičiuojama lapkričio mėnesį Sodros duomenimis vidutinė pensija buvo 287,04 eurai. Mėginimo pragyventi iš tokios sumos oriu nepavadinsi.
Socialinės išmokos ir parama
Lietuva skiria didelį dėmesį socialinių išmokų didinimui ir paramos teikimui įvairioms gyventojų grupėms.
Taip pat skaitykite: Ląstelės ir sportiniai laimėjimai
Baziniai socialinių išmokų dydžiai
Nuo pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka (BSI) sudarys 74 eurus. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui didės nuo 770 eurų iki 814 eurų (o nuo birželio 1 d. Šalpos pensijų bazės dydis. sausio 1 d. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 6,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 euro (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m. Tai palies apie 70 tūkst.
Tikslinės kompensacijos neįgaliesiems
Nuo pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 219 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis). Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 119 tūkst.
Nuo 2014 metų bus atkuriamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos neįgaliesiems. Jos 15 procentų buvo sumažintos dar 2010 metais. Šiuo sprendimu pasinaudos apie 100 tūkstančių žmonių su negalia. Atstatymui numatyta 86 mln.
Parama šeimoms
Gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidės iki 205,72 euro, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams - nuo 5250 eurų iki 5550 eurų. Didėja ir vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose (darželyje) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės). Primename, kad visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų.
Vienišo asmens išmoka
Nuo pradžios didės vienišo asmens išmoka.
Taip pat skaitykite: Išvengkite baudos už TA
Iniciatyvos neįgaliesiems
Lietuva aktyviai įgyvendina įvairias iniciatyvas, skirtas neįgaliesiems, siekiant užtikrinti jų integraciją į visuomenę ir gerinti gyvenimo kokybę.
Kultūrinės ir socialinės iniciatyvos
Praėjusiais metais viešoji įstaiga "Brailio spauda" sėkmingai įgyvendino leidybos brailio raštu projektą "Per knygą į pasaulį". Projekto lėšomis akliesiems skaitytojams išleistos septynios lietuvių ir užsienio autorių grožinės, istorinės, pažintinės knygos. Projektą "Per knygą į pasaulį" finansavo Kultūros rėmimo fondas.
Gruodžio 3 dieną Vilniuje, Europos Komisijos atstovybėje, pristatytas Vilniaus Gedimino prospekto reljefinis planas neregiams. Leidinys parengtas vykdant projektą "Neregio laisvas judėjimas sostinės kultūros gyvenime". Jam lėšų skirta iš Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros rėmimo programos. "Neregiai yra laisvos, kūrybingos asmenybės, kaip ir regintieji, mėgstančios dalyvauti miesto gyvenime. Kiekvienas neregys, kaip ir regintysis, norėtų laisvas ir netrukdomas vaikščioti Gedimino prospektu ir žinoti, kurioje vietoje jis yra ne tik iš jį lydinčio asmens pasakojimų", - teigia leidėjo VšĮ "Verslas ar menas" direktorė Eglė Jokužytė. Projekto rezultatas - reljefinis Gedimino prospekto planas. Jo autorė - Diana Raudonienė. Po pristatymo neregiai kartu su tiflopedagogais ir visais atvykusiais svečiais, naudodamiesi reljefiniu planu, nuėjo nuo Europos Komisijos būstinės iki Valdovų rūmų. Reljefinis Gedimino prospekto planas išleistas 50 egzempliorių tiražu.
Gruodžio 12 dieną Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centre debiutavo nauja - neregių liaudiško muzikavimo grupė. Kol kas ji be pavadinimo. Jai vadovauja silpnaregis Rimvydas Auryla. Nors grupė veiklą skaičiuoja tik ketvirtą mėnesį, tačiau jau surengė pirmąjį koncertą Vilkpėdės bendruomenei.
Gruodžio 13 dieną Vilniaus universiteto specialiosios psichologijos laboratorija minėjo veiklos keturiasdešimties metų sukaktį. Akliesiems ir silpnaregiams ši sukaktis reikšminga, nes šią laboratoriją įkūrė dvi partnerės: tuometinės LTSR švietimo ministerija ir Lietuvos aklųjų draugija (dabar - LASS). Vienas iš laboratorijos tikslų buvo moksliškai tyrinėti įvairius aklumo aspektus, teikti kvalifikuotas mokslines rekomendacijas. LASS ne tik įsteigė, bet daugiau nei penkiolika metų finansiškai rėmė laboratorijos veiklą. Perėjus prie rinkos ekonomikos, šito daryti ji jau neišgalėjo. Laboratorija toliau gyvavo ir dirbo savarankiškai, tačiau bendradarbiavimą su LASS tiek dabartiniai, tiek buvę jos bendradarbiai prisimena labai šiltai.
Taip pat skaitykite: Teniso dangos greitis
Sporto pasiekimai
Gruodžio 2-6 dieną Egeryje (Vengrija) įvyko IBSA Europos dziudo čempionatas. Jame Lietuvai atstovavo Osvaldas Bareikis, Saulius Narūnas ir treneris Artūras Sakas. Svorio kategorijoje iki 66 kg Bareikis jaunimo grupėje iškovojo pirmąją vietą. Bendroje įskaitoje jis liko devintas. Gruodžio 5 dieną Kauno miesto tarybos posėdyje pagerbti Kauno miesto vardą garsinantys sportininkai ir jų treneriai. Padėkos raštas įteiktas ir pasaulio plaukimo čempionato plaukimo krūtine 100 metrų nuotolyje devintosios vietos laimėtojai regėjimo negalią turinčiai Viktorijai Urbonaitei.
Aklųjų švietimo metai
2013 metai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenėje paskelbti Aklųjų švietimo metais. Praėjo 85 metai, kai duris atvėrė pirmoji Lietuvoje neregių mokymo įstaiga, - Kauno aklųjų institutas (dabar - Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras). Jurbarkiečiai aplankė šią įstaigą. Juos maloniai sutikę centro darbuotojai supažindino su šiuo istoriniu pastatu, jaunosios kartos gyvenimo sąlygomis, ugdymo galimybėmis. Taip pat buvo apžiūrėtas greta šios mokymo įstaigos esantis skverelis, kurio teritorijoje, įamžinant atminimą, pavasarį planuojama pastatyti skulptūrą P. Dauniui.
Kova su sukčiavimu
Šalyje daugėja telefoninio sukčiavimo atvejų, o nukentėję asmenys patiria didelę moralinę ir materialią žalą. Dažnai nukenčia socialiai pažeidžiami žmonės - tai pensininkai, neįgalūs asmenys. Sprendžiant šią problemą ir siekiant apsaugoti žmones nuo telefoninių sukčių, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Giedrius Dovidavičius kartu su socialine darbuotoja Asta Labuckiene LASS Širvintų rajono filiale gruodžio 10 dieną suorganizavo susitikimą su regėjimo negalią turinčiais Širvintų rajono gyventojais. Jiems G. G. Dovidavičius pateikė pavyzdžių, kaip elgiasi sukčius ir asmuo, kurį norima apgauti.
Minimalios algos didinimas
Nuo pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) „ant popieriaus“ didėja iki 1153 eurų, t. y. Minimalios algos didinimas palies beveik 140 tūkst.
Alternatyvūs būdai pasirūpinti senatve
Butas pensijai
Turbūt vienas iš madingiausių paskutinių dvejų - trejų metų būdų. Vilniuje, o dabar ir Kaune, kur po pranešimų apie naujas gamyklas būsto kainos pradėjo kilti į viršų, butus nuomai perka visi, kas tik netingi. Nors rinka artėja prie prisotinimo, tačiau, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, tai dar patraukli investicijų kryptis. Skaičiuojama, kad metinė grąža, jei investuoja į gyvenamos paskirties būstą iki 5 proc., iš komercinio nekilnojamojo turto jau galima spausti ir 10 proc. Tačiau tam reikia ir papildomų žinių bei kur kas daugiau darbo, nei tiesiog pirkti butą patrauklioje vietoje ir jį išnuomoti. Kitas šio kelio patrauklumas - sąlyginai lengva gauti kreditą. Po kelių dešimtmečių, kai kreditą nuomininkai jau bus išmokėję, tai bus gana reikšmingas nuosavas kapitalas. Kol kas kalbame tik apie grynąsias įplaukos. Neskaičiuojame būsto brangimo. Paprastai, jei ekonomika nekaista, tai dydis, šiek tiek lenkiantis infliaciją. Būtent iš šių dviejų skaičių - grynųjų pajamų, gaunamų už nuomą ir būsto brangimo - ir gaunama išsvajota rami senatvė. Kartais, jei pataikoma į tinkamą ciklą, skaičiai būna įspūdingi. Pavyzdžiui, Vilniuje įvyko kainų korekcija ir kainos kristelėjo. Kas pirko tais metais ar kiek vėliau, ir išlaukė iki dabar, kai kainos pasiekė prieškrizinį lygį, galėjo uždirbti 30-40 proc. Tačiau čia profesionalų žaidimas. Mes kalbame apie ramų investavimą, kai būstas laikomas kaip pajamų šaltinis ir investicija, kuri apsaugo santaupas nuo infliacijos ir jas didina. Investicijų patrauklumas - gana didelį turtą galima įsigyti sąlyginai pigiai. Nuomos mokestis, jei nedaroma didelių klaidų, dengia visą arba beveik visą kredito įmoką. Reikai sukaupti tik 15 proc. būsto vertės pirminei įmokai. Vilnietis, sostinėje valdantis keliolika butų, sako, kad šį verslą pradėjo būtent norėdamas pasiruošti pensijai. Gaudama pajamas iš kitų verslų šeima nusprendė, kad investuoti reikia į pirmo būtinumo poreikius tenkinančią industriją. Išanalizavus paaiškėjo, kad į energetikos sektorių, maisto pramonę su keliais šimtais tūkstančių eurų lįsti nėra prasmės. Lieka būstas. Verslininkas ieško vadinamųjų „perliukų“ - tai neįrengtų ar blogai įrengtų butų, arba tokių, kurių aprašymas skelbime mažina susidomėjimą ir tuo pačiu kainą. Pagrindiniai rajonai, į kuriuos žvalgosi tai Centras, Senamiestis, Užupis. Keletas butų nupirkta ir Šiaurės miestelyje, Žirmūnuose. Tačiau šios investicijos rizikingos, nes niekas nežino, kaip ir kada pasikeis miegamųjų rajonų patrauklumas jei ten, tarkime, netoliese bus pastatyta gamykla ar kitas pramonės objektas. Linkę labiau rizikuoti ir turintys daugiau laisvo laiko prižiūrėti savo objektus, gali rinktis įvairesnius objektus. Bendrabučio kambarys, kuriam reikia remonto, kaip investicija gali duoti 10 proc. metinę grąžą, kai tuo tarpu tvarkingas butas Vilniaus Senamiestyje tik 4 proc. O garažo, kuris tinkamas automobilių remonto dirbtuvėms, nuoma atneš visus 25 proc., tačiau reikalaus pakankamai daug priežiūros ir nuolatinio bendravimo su ten dirbančiais meistrais, kurie, kaip rodo praktika, gana dažnai keičiasi. Iš kitos pusės, šis verslas taip pat turi rizikų. Pavyzdžiui, sostinėje NT kainos tik dabar priartėjo prie buvusių prieš krizę. Investavę tada patyrė gana didelių sunkumų. Be to, rinka jau pakankamai prisotinta, nuomos kainos nebekyla, nes kasmet pasiūloma po tūkstantį naujų butų. Nuo kainų kritimo apsaugojo trumpalaikės nuomos bumas, tačiau ir čia rinka persotinta, kainos krenta, uždirbti gali tik profesionalai, nebe mėgėjai, verslą vertinantys kaip papildomą užsiėmimą šalia darbo. Kita rizika - neaiški mokestinė bazė. Niekas nežino kokie ir kada bus įvesti nekilnojamojo turto mokesčiai, kaip pasikeis trumpalaikės nuomos reguliavimas - viešbučių lobistai aktyviai dirba dėl sąlygų sugriežtinimo. Dėl rinkos perpildymo, vilniečiai jau pradėjo ieškoti alternatyvų ir investuoja į NT Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose.
Vertybiniai popieriai
Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose investicijos į vertybinius popierius kaip pasiruošimas sočiai senatvei buvo praktikuojamas jau XIX amžiuje. Lietuvoje ši kryptis išpopuliarėjo XXI amžiuje. Pradžiai reikia pasakyti, kad tai nėra panacėja visiems iš eilės. Norinti padoriai uždirbti pirma reikia nebijoti, antra - domėtis šia sritimi ir nepalikti savo investicijų be priežiūros, o sekti naujienas ir nuolat „dalyvauti procese“. Sąlyginai tai potencialiai patrauklesnė, tačiau tuo pačiu sudėtingesnė sritis nei nekilnojamas turtas. Nors įvairūs fondai ir bankai tiesiog siūlo jiems patikėti savo pinigus ir ramiai laukti senatvės, tai ne visada būna teisingas kelias. Netgi per praeitą krizę iš dalies mažiau nuostolių patyrė tie, kurie laiku patys priėmė sprendimus ir nepasitikėjo samdomų fondų valdytojų patarimais. Kalbant apie realius skaičius, investuotojas, iki šiol dirbantis samdomą darbą, kuris įvairiomis formomis investuoja nuo 1998 m. sako, kad per tą laiką sukaupė pakankamai lėšų, kad galėtų gyventi iš dividentų. Investuota šiai veiklai reguliariai skiriant dalį atlyginimo. „Galima uždirbti, tačiau tai nėra lengvas kelias. Reikia reguliariai domėtis savo investicijomis, nusistatyti griežtas vadinamojo gobšumo ribas, kad neperžengtum ribos, kai rizika tampa pernelyg didelė. Domintis ir elgiantis racionaliai, investicijas galima sudėlioti sąlyginai saugiai“, - aiškina žmogus, kuris šią veiklą vertina būtent kaip įdirbį ramiai senatvei. Pasak investuotojo, per visą laiką jis sukaupė pakankamą sumą, kad galėtų mesti samdomą darbą ir iš šių pajamų gana komfortiškai gyventi provincijoje, nes didmiestis jau pabodo. „Ne visada būna lengva. Pamenu, krizės metu matydavau, kaip santaupos kasdien nuvertėja 6-8 proc. Turi rasti jėgų pasitraukti vien tam, kad sumažintum nuostolius. Gana daug mano draugų, kurie vertino šias investicijas tiesiog kaip lengvą būdą praturtėti, per krizę prarado viską ir liko skolingi bankams, nes žaidė skolintomis lėšomis“, - aiškina žmogus. Jis įvardina ir kokių sumų reikia, kad pajamos būtų bent jau juntamos. Pavyzdžiui, tam, kad per mėnesį papildomai gautum 300-450 eurų, reikia investuoti bent 30 tūkst. eurų. Tai šio žmogaus rezultatas. Pajamingumas skirtinguose fonduose nuo 7 iki 31 proc. vidurkis 12-15 proc. Jei rinksiės saugesnį kelią ir pirksite obligacijas, tai metinė grąžas bus apie 5 proc. Norint juntamo pajamų reikės kur kas didesnės sumos. Bendra investicijų suma kaupiasi ne tik iš atlyginimo, bet ir iš naujo investuojant pelną. Investicijos pagal pajamas sulyginamos su investicijomis į nekilnojamąjį turtą.
Savo vardas
Socialinės žiniasklaidos laikais vis svarbesniu tampa prekės ženklas. Juo gali tapti bet kas - nuo žinomo produkto iki žmogaus vardo. Nors tokių aukštumų, kaip Andrius Užkalnis, Agnė Jagelavičiūtė ar daugybė mažesnių žvaigždučių pasiekti gali nedaugelis, tačiau ir kur kas mažesnis žinomumas, jei auditorija tinkama ir nišinė, gali pridėti kelis šimtus eurų per mėnesį prie pensijos ar algos. Kitas kelias kur kas labiau apčiuopiamas. Mūsų visuomenė kuo toliau, tuo labiau biurokratėja. Įvairios interesų grupės kuo toliau, tuo vis stipriau „apriboja savo daržą“. Daugėja veiklų, kurioms reikia licencijų ir ne taip lengvai ir pigiai gaunamų leidimų bei sertifikatų. Pavyzdžiui, kai kurios valstybinės įmonės iki šiol gana lengvai randa IT specialistų, nors gali pasiūlyti pakankamai mažą atlyginimą. Tačiau jie siūlo plika akimi nematomą privalumą - galimybę gauti tūkstančius eurų kainuojančius sertifikatus, leidžiančius dirbti su viena ar kita programine įranga. Už mokesčių mokėtojų pinigus, be abejo. Išrašyti sąskaitą kur kas paprasčiau nei padidinti atlyginimą. Kai žmogus gauna tai, kas jį domina, atsisveikina su nuostabia įstaiga, apmokėjusia studijas, nes privatus verslas siūlo keletą kartų daugiau. Siūlo, nes be žmogaus, kuris turi reikalingus sertifikatus negali dirbti su didžiulėmis korporacijomis ir netgi dalyvauti pelningiausiuose konkursuose. „Pats, būdamas jaunu programuotoju, niekada nebūčiau galėjęs sumokėti kelių tūkstančių eurų už sertifikatą, leidžiantį dirbti su specializuotomis programomis“, - sako ką tik valstybinę įstaigą už du kartus didesnį atlyginimą apleidęs jaunuolis. Šie keisti procesai liečia ne tik IT, bet kitus sektorius. Paradoksas, tačiau pasamdyti tokius žmones kur kas pigiau, nei investuoti į jų paruošimą. Kartais šiems žmonėms netgi nereikia dirbti - užtenka pasirašyti atitinkamas sutartis ir pinigai patys kapsi.Niekas neklausia kiek tau metų ir ką sugebi. Svarbu „turi teisę“ ar ne. Įmonių, kurios nevykdo veiklos, tik surenka reikalingas licencijas, steigimas ir pardavimas atskira verslo rūšis.
Kraujo kelias
Paprasčiausias, be galvos skausmo, tačiau reikia nebijoti kraujo. Šiandien piliečiui, kuris negali įrodyti savo nuopelnų valstybei, tai vienas paprasčiausių būdų gauti valstybinę pensiją - tapti kraujo donoru. Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas garbės donoro vardas. Jį gauti galima ne mažiau kaip 40 kartų neatlygintinai davus kraujo ar 200 kartų - plazmos. Kraują galima duoti kas trys mėnesiai, tad šiam rodikliui pasiekti teoriškai reikia dešimties metų. Valstybinė pensija garbės donorams mokama sukakus senatvės pensijos amžiui. Jos dydis - 116 eurų. Neblogai, jei įvertintume, kad vidutinė pensija pernai buvo 287,04 eurai. Arba tai pajamos iš maždaug 10 tūkst. eurų į vertybinius popierius. Šį kelią pasirinko tūkstančiai.