Krepšinio Atletinio Rengimo Programos: Jaunųjų talentų ugdymas Lietuvoje

Krepšinis Lietuvoje yra ne tik sportas, bet ir svarbi kultūros dalis, dažnai vadinama antrąja religija. Siekiant, kad vaikai ne tik pamiltų šį žaidimą, bet ir taptų profesionaliais krepšininkais, svarbu tinkamai parinkti treniruočių metodus ir pratimus, atsižvelgiant į jų amžių ir fizinį pasirengimą. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų krepšinio treniruočių ypatumus, pratimus ir metodikas, padedančias ugdyti jaunųjų krepšininkų įgūdžius.

Krepšinio nauda vaikams

Krepšinis - tai visapusiškai lavinanti sporto šaka, reikalaujanti ne tik fizinės ištvermės, bet ir strateginio mąstymo, komandinio darbo įgūdžių. Ši sporto šaka turi daug privalumų vaikams:

• Fizinis lavinimas: Krepšinis stiprina visas raumenų grupes, gerina ištvermę, koordinaciją, greitį ir reakciją. Dinaminiai pratimai puikiai treniruoja judesių koordinaciją, ištvermę, miklumą ir greitą reakciją.
• Socialiniai įgūdžiai: Komandinis sportas padeda vaikams socializuotis, mokytis bendradarbiauti ir siekti bendro tikslo. Vaikai supažindinami su drausme, pareiga ir atsakomybe. Mokoma užsibrėžti tikslus ir jų siekti. Ugdomas ryžtas, atkaklumas, savarankiškumas. Mokoma komandinio darbo, bendradarbiavimo, bendro tikslo siekimo.
• Emocinė iškrova: Aktyvi fizinė veikla padeda vaikams išlieti emocijas ir sumažinti stresą.

Kada pradėti krepšinio treniruotes?

Nors sportinius šokius ar plaukimo subtilybių vaikas gali mokytis nuo 4 metų, krepšinio treniruotes rekomenduojama pradėti lankyti nuo 7-8 metų. Sostinės krepšinio mokykloje vaikai sportuoja jau nuo ketverių. Tačiau, kad ir kokia didelė tai būtų tėvų svajonė, vaikams sporto šakos pasirinkimas turėtų būti grindžiamas ne tik fiziniais jo duomenimis, bet ir individualiu charakteriu, nuostatomis. Jei jūsų vaikas mėgsta dinaminius pratimus, šokinėti ir bėgioti, atkreipkite dėmesį būtent į šią sporto šaką. Krepšinyje vaikas turi būti ne tik tvirtas, greitas ir judrus, bet ir sumanus.

Treniruočių ypatumai pagal amžių

Vaikų krepšinio treniruotės turėtų būti pritaikytos pagal jų amžių ir fizinį pasirengimą.

7-8 metų vaikai

• Treniruočių dažnumas: 2-3 kartus per savaitę.

  Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

• Trukmė: Iki 60 minučių.

• Treniruotės struktūra:

  • Apšilimas (apie 7 minutes): kūno temperatūros pakėlimas, raumenų, sausgyslių, bei širdies-kraujagyslių sistemos parengimas fiziniam krūviui. 7-8 metų vaikų apšilimą gali sudaryti smagios užduotys su krepšinio kamuoliu, teniso kamuoliuku.
  • Vikrumas, koordinacija, orientacija (apie 7 minutes).
  • Kamuolio varymo pradžiamokslis (apie 10 minučių): sumušti kamuolį į grindis ir, suplojus delnais vieną kartą, sugauti. Didinti sumušimų kartus (priklausomai nuo vaikų pasiekto lygio), rodyti pirštais sumušimų kartus. Aikštelėje primėtyti guminių skaičių - vaikai turi sumušti reikiamą skaičių kartų vis ant kito skaičiaus.
  • Individuali estafetė (apie 5 minutes): mokymasis sustoti. Vaikai turi sustoti lanke po bėgimo visa jėga. Bėgimas privalo būti visa jėga ir neviršyti 7 sekundžių.
  • Apjungianti estafetė arba judrusis žaidimas (apie 10 minučių).
  • Treniruotės apibendrinimas (apie 5 minutes).

• Pratimai:

  • Kamuolio varymas vietoje ir judesyje.
  • Perdavimai porose.
  • Metimai į krepšį iš arti.
  • Judrieji žaidimai ir estafetės.

• Svarbu: Krepšinis (kamuolio varymo, perdavimo ir judėjimo aikštelėje pradžiamokslis) turi sudaryti 20 proc. visos treniruotės, 30-40 proc. - judrieji žaidimai, 20-25 proc. - atletinis rengimas, 20-25 proc. Mokomus krepšinio elementus reikia įkomponuoti į žaidimus ir estafetes.

9-10 metų vaikai

Šiame etape pradedamas pradinio varžybinio rengimo etapas.

Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas

• Treniruočių dažnumas: 3-4 kartus per savaitę.

• Trukmė: Iki 75 minučių.

• Treniruotės struktūra:

  • Apšilimas. Žaidimas „Dangus-Žemė-Nosis“ (4 min). Kiekvienas turi po kamuolį ir stovi prieš trenerį. Treneris rodo savo pirštu - viršų (Dangus), nosį (Nosis), apačią (Žemė), tuo pačiu ir sako vieną iš šių žodžių. Jis gali sakyti ir rodyti teisingai, tačiau gali ir klaidinti. Žaidėjai silpnesne ranka varosi kamuolį vietoje, o stipresne rodo ten, kur sako treneris (bet nerodo). Svarbus akių kontaktas ir mąstymas, atsirenkant teisingą rodomą vietą. Suklydęs žaidėjas iškrenta ir už trenerio nugaros varosi kamuolį pirmyn-atgal.
  • Individualus techninis rengimas (5 min). Žaidėjai vietoje arba 1 m kvadrate varinėja kamuolį trenerio nurodytu būdu, o užduotis kaskart sunkinama. Įvairius būdus - In-Out, Cross, one hand double cross, crossover, kamuolio varymasis vietoje su teniso kamuoliuku (galima mušti teniso kamuoliuką į grindis, pasimesti aukštyn, pamesti į pamesti ir sugauti, su draugu apsikeisti pametant vienas kitam ir pan.).
  • Kamuolio varymasis (5 min.) 3-4 m atstumu aplink žymeklius/stovelius, prieš juos keičiant kryptį nurodytu būdu, pvz., crossover. Po to galima pridėti kitus krypties keitimo būdus - jie gali būti pavieniai - ir kombinuoti, kai į vieną keitimą sujungti 2 ar daugiau technikos elementų. In-Out ir Cross, abiem rankomis naudojami double cross ir varymasis į tą pačią pusę. Kiekvienas žaidėjas turi po kamuolį ir stovi prie šoninių linijų. Galima ir ridenti kamuolį iš rankos į ranką. Galima pastatyti aikštėje stovelius, keičiant prie jų varymosi kryptį nurodytu arba savo pasirinktu būdu. Besivarant kamuolį, treneris sušvilpia atitinkamu būdu, pvz., 3 kartus. Gali būti įvedamos papildomos ir fizinės užduotys.
  • Atletinis rengimas (8 min.), kuriam skirti 14-16 min. Tai atliekama estafetėmis, kurių pagrindinės lavinimo kryptys - vikrumas, reakcija, koordinacija, greitis. Sudaromos 2 komandos - tarpusavyje gali rungtyniauti kelios komandos. Pvz., dvejetais, trejetais, ketvertais, tačiau geriausiai būtų 2×2 skirtingose aikštelės vietose. Žymekliai išdėliojami 3 m kvadrato pricipu, skirtinguose kampuose padedami skirtingų spalvų žymekliai. Jie veidrodžio principu išdėstomi ir priešingoje pusėje, kaip parodyta paveikslėlyje. Į vieno kvadrato vidurį atsitoja vienas žaidėjas, kuris rankose laiko krepšinio kamuolį, o priešingoje pusėje - kitas. Treneris arba žaidimui vadovaujantis asmuo turi garsiai pasakyti vieną spalvą, kokios yra pastatytas žymeklis. Gynėjas, kuris viduryje stovi gynėjo stovėsena ir laiko kamuolį prie krūtinės (alkūnės plačiai), pasirengęs paliesti trenerio nurodytos spalvos žymeklį, pvz., geltoną. Po signalo žaidėjas turi paliesti geltoną žymeklį, po to esantį priešingoje pusėje (šiuo atveju pilką), o tada bet kuria tvarka - abu likusius žymeklius ir pastatyti į savo lanką, kuris padėtas ant centro linijos. Pirmasis pastatęs savo kamuolį, komandai uždirba 1 tšk. Po to į spalvų kvadratus stoja kiti tos pačios komandos žaidėjai ir tęsia žaidimą. Komandos (šiuo atveju dvejeto) tikslas - surinkti 6 tšk. Pirma surinkusi 6 tšk.(6 min), kai puolėjas jau pradeda pratimą iš viršaus. Atlieka spurtą varydamasis, skirdamas didelį dėmesį pirmam žingsniui ir kūno padėčiai, varantis kamuolį taip, tarsi stovelis būtų tikras gynėjas, ir, atsivarius prie alkūnės, jau apžaidinėja tikrą gynėją ir žaidžia rezutatui. Apsigynęs arba užpuolęs gauna 1 tšk ir stoja į eilės galą. Pratimą pradeda gynėjas, kuris gali pasirinkti bėgimo į gynybą kelią. Jei jis bėga pro viršų, tai puolėjas turi bėgtipasiimti kamuolį per apačią nurodyta kryptimi ir tada iš karto žaisti 1×1. Taktinis rengimas - gynėjo tikslas, neleisti atlikti laisvo metimo ir stengtis išlaikyti ne didesnę kaip 1m distanciją nuo metiko. Varžovą, kurio bent viena ranka silpnesnė, varant kreipti būtent į tą silpnesnę pusę. Ginantis stengtis bent vieną kartą paliesti kamuolį.
  • Treniruotės pabaiga - 3 min. Kas daugiausiai pataikė, meta po 2 baudos metimus į pagrindinį krepšį - su psichologinio spaudimo elementais. Jei abu pataiko, visi ploja, o prametus reikia atlikti atsispaudimus.

• Pratimai:

  • Kamuolio varymas įvairiais būdais (In-Out, Cross, crossover ir kt.). Pratimas, kuris moko kamuolio varymo, keičiant ranką prie kiekvienos kliūties. Žaidėjai varo kamuolį trenerio nurodytu būdu.
  • Perdavimai įvairiomis trajektorijomis (nuo peties, nuo krūtinės, virš galvos).
  • Metimai į krepšį iš įvairių nuotolių.
  • Atsidengimo būdai: V-cut, L-cut, I-cut, Front cut, Backdoor cut.
  • Žaidybinės situacijos 1x1, 2x2, 3x3. 3×3 žaidimas prie dviejų krepšių vienu metu. Tuo pačiu metu žaidžia net 6 vienos komandos žaidėjai. 2 kamuoliai leidžia atlikti daugiau technikos veiksmų, daugiau judesių ir daugiau džiaugsmo.
  • Judrieji žaidimai (gaudynės, orientaciniai žaidimai, dvikovų žaidimai ir t.t.). Judrieji žaidimai šiame amžiaus tarpsnyje turėtų vyrauti ir trukti 15-20 min. (75 min. trukmės treniruotėje).

• Svarbu: Krepšinis turi sudaryti 30 proc. (10 proc. skiriama taktikos pradžiamoksliui) visos treniruotės, 25 proc. - judrieji žaidimai (gaudynės, orientaciniai žaidimai, dvikovų žaidimai ir t.t.), 20 proc. - atletinis rengimas, 25 proc. Mokėti staigiai sustoti, keisti bėgimo kryptį, kaitalioti bėgimo greitį. Gebėti taisyklingai atlikti 3 pagrindinius perdavimus - nuo peties (kaire ir dešine), nuo krūtinės ir virš galvos - tiek nuo grindų, tiek tiesų perdavimą. Suvokti perdavimo savalaikiškumą ir gebėti atlikti perdavimą judant, judančiam komandos draugui. Mokėti atlikti dvižingsnį iš kairės ir dešinės pusės, gebėti sugauti kamuolį po varymo žingsneliu ir šuoliuku bei atlikti metimą iš artimo nuotolio. Mokėti atlikti taisyklingą metimo į krepšį judesį (kamuolio paėmimas, iškėlimas, alkūnės padėtis, pirštų padėtis ant kamuolio, kūno ir kojų padėtis, judesio koordinacija) - Itin svarbu akcentuoti silpnąją ranką.

  Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas

11-12 metų ir vyresni vaikai

Šiame etape daugiausia dėmesio skiriama individualiam meistriškumui, taktiniam pasiruošimui ir fizinės ištvermės ugdymui. Siekiant, kad jaunuolė arba jaunuolis taptų krepšinio meistru, jiems reikia pradėti gilintis į šio žaidimo paslaptis būnant jau 12 metų amžiaus. Juk būtent tuomet pradedame spėlioti, kas iš vaiko išaugs - gynėjas, krašto puolėjas ar centras?

• Treniruočių dažnumas: 4-5 kartus per savaitę.

• Trukmė: 90 minučių ir daugiau.

• Treniruotės struktūra:

  • Apšilimas.
  • Individualus techninis rengimas.
  • Grupinis taktinis rengimas.
  • Fizinis rengimas.
  • Žaidybinės situacijos.
  • Treniruotės pabaiga.

• Pratimai:

  • Individualūs kamuolio valdymo pratimai.
  • Perdavimų ir priėmimų pratimai įvairiose situacijose.
  • Metimai į krepšį iš įvairių pozicijų.
  • Žaidybinės situacijos 1x1, 2x2, 3x3, 5x5.
  • Taktiniai deriniai.
  • Jėgos ir ištvermės pratimai.

• Svarbu: Individualizuoti treniruočių procesą, atsižvelgiant į kiekvieno žaidėjo stipriąsias ir silpnąsias puses.

Pavyzdžiai pratimų

Štai keletas pavyzdžių pratimų, kurie gali būti naudojami vaikų krepšinio treniruotėse:

• Žaidimas „Dangus-Žemė-Nosis“: Kiekvienas vaikas turi kamuolį ir stovi prieš trenerį. Treneris rodo pirštu į viršų (dangus), nosį ar apačią (žemė) ir sako vieną iš šių žodžių. Vaikai silpnesne ranka varo kamuolį vietoje, o stipresne ranka rodo ten, kur sako treneris. Tai lavina reakciją ir koordinaciją.
• Kamuolio varymas aplink kliūtis: Vaikai varo kamuolį aplink stovelius, keisdami kryptį įvairiais būdais (crossover, In-Out ir kt.). Tai lavina kamuolio valdymo įgūdžius.
• Estafetės su kamuoliu: Vaikai varo kamuolį estafetėje, atlikdami įvairias užduotis (apibėgti stovelius, pataikyti į krepšį ir kt.). Tai lavina greitį, vikrumą ir kamuolio valdymo įgūdžius.
• Žaidimas „Išmušk kamuolį“: Žaidėjai su kamuoliais stovi trijų taškų zonose. Po signalo žaidėjai pradeda varyti kamuolį, stengdamiesi jį vienas kitam išmušti. Tai lavina kamuolio valdymo įgūdžius ir reakciją.
• Žaidimas „Kėdės“: Po signalo žaidėjai bėga su kamuoliu į priešingą aikštės pusę ir užmina ant šoninės linijos, kas keli žingsniai mušdami kamuolį į grindis - vieną kartą kaire ranka, kitą - dešine. Po antro signalo žaidėjai turi paliesti savo kamuoliu bet kurią kėdę. Tai lavina kamuolio valdymo įgūdžius ir greitį.

Atsidengimo būdai

Atsidengimas - svarbus krepšinio elementas, padedantis žaidėjui atitrūkti nuo gynėjo ir gauti perdavimą. Yra įvairių atsidengimo būdų:

• V-Cut, L-Cut, I-Cut: Šie atsidengimo būdai naudojami atsidengiant krašte arba ties perimetru. Raidės V, L, I parodo atsidenginėjančio puolėjo judėjimo trajektorijas. Kiekvienu būdu atsidengiant, reikia kontakto su gynėju įėjus į 3-ų taškų zoną, kūnu neleidžiant gynėjui išlįsti aukštyn ir staiga atšokant priimant kamuolį.
• FRONT Cut: Šis atsidengimo būdas naudojamas kertant po krepšiu, kai gynėjas stovi per daug giliai, stengdamasis išvengti puolėjo kirtimo už jo nugaros.
• BACKDOOR Cut: Tai kirtimas po krepšiu, pro gynėjo nugarą. Jis paprastai taikomas, kai gynėjas stengiasi užkirsti kelią tiesioginiam perdavimui. Gynėjas stovi tarp puolėjo su kamuoliu ir puolėjo, norinčio priimti kamuolį, o ranka siekia perimti kamuolį.

Šeimos vaidmuo ir alternatyvūs planai

Visiems vaikams pritaikyta vienoda judėjimo programa gali visiškai patenkinti vieno vaiko judėjimo poreikį, bet neatitikti kito vaiko norų ir gebėjimų. Tuomet aktyvus vaidmuo tenka šeimai - būtent čia vaikas, kuris norėtų pajudėti daugiau, turėtų gauti galimybę tai daryti. Kai kuriose šeimose sportu paremtas gyvenimo būdas yra kasdienybė, todėl vaikas natūraliai įtraukiamas į įvairias veiklas.

Tikrai pasitaiko situacijų, kuomet tėvų ar vaiko lūkesčiai negali būti patenkinti. Tarkime, vaikui, kuris yra plokščiapadis, bus sudėtinga užsiimti tomis sporto šakomis, kur reikia daug bėgioti (krepšiniu, futbolu). Kaip ir vaikui, kuris turi stuburo iškrypimą, užsiimti menine gimnastika. Žinoma, bandyti visada galima, tačiau pravartu turėti ir planą B bei jį aptarti su vaiku, kad, pavyzdžiui, varginant pėdų skausmams, vaikas be didelio nusivylimo iš krepšinio aikštelės pereitų į irklavimą.

Saugumas ir krūvio valdymas

Renkantis sporto rūšį galima pasidomėti ir statistiniais duomenimis. Štai viena iš Kolorado (JAV) ligoninių atliko tyrimą, kurio metu išanalizavo 150 mokyklų duomenis ir nustatė, jog tarp mokyklinio amžiaus vaikų saugiausios sporto šakos yra šios - plaukimas, tenisas, golfas, tinklinis ir lengvoji atletika. Vaikas organizuotu sportu turėtų užsiimti tiek valandų per savaitę, kiek jam metų. Taigi dešimtmečiui profesionaliai sportuoti rekomenduojama ne daugiau kaip 10 valandų per savaitę.

Labai svarbu pasikliauti ir vaiko pojūčiais. Dažniausiai jis pats gali puikiai įvardinti, kada jaučiasi pavargęs, kada jam ką nors skauda arba kada tęsti užsiėmimus tampa vis sudėtingiau. Vaikams, kurie susitelkia ties viena sporto šaka, nes siekia joje tapti profesionalais, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Jie turėtų reguliariai lankytis pas sporto medikus, kurie įvertintų jų sveikatos būklę ir nustatytų, ar nebuvo peržengtos ribos ir sportas nepradėjo vaiko žaloti.

Augimo šuolių metu gali sutrikti vaikų koordinacija, gebėjimas susikaupti, gali kankinti augimo skausmai. Šiuo periodu vaikai yra šiek tiek imlesni traumoms. Kadangi vaiko kūnas auga ir vystosi, rekomenduojama nepradėti propaguoti vienintelės sporto šakos pernelyg anksti. Svarbu leisti vaikui save išbandyti daugelyje sričių bei taip išsiaiškinti, kur jo fiziniai duomenys yra patys palankiausi ir kur jis pats jaučiasi geriausiai.

Mums, tėvams, užuot puoselėjus savo lūkesčius, verčiau daugiau susitelkti į vaiką, jo norus ir galimybes, stebėti jo vystymąsi ir prie to pritaikyti sporto šaką bei treniruočių intensyvumą.

Trenerių rengimas Lietuvoje

Norint užtikrinti aukštą jaunųjų krepšininkų ugdymo kokybę, svarbu turėti kompetentingus ir lyderiaujančius trenerius. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) siūlo Sporto studijas, paremtas Amerikos sporto švietimo programos (angl. rengimu. tarptautinės patirties atlikdamas treniravimo praktiką Lietuvoje ir užsienyje. VDU parengė naują Sporto studijų programą, kurioje siūlo šiuolaikinę trenerių rengimo koncepciją. Esu sporte daugiau nei 20 metų ir matau, kad sporto trenerių rengime labai reikia pokyčių. VDU pasiūlė Lietuvai naują Sporto studijų programą ir naują trenerio rengimo modelį bei modernų požiūrį į sporto studijų procesą.

VDU Sporto studijų programos moduliai:

• Kritinis mąstymas ir akademinė komunikacija.
• Socialinė ir psichologinė gerovė.
• Olimpinis judėjimas ir sporto etika.
• Funkcinė anatomija.
• Lengvosios atletikos didaktika.
• Pasirinktos sporto šakos teorija, didaktika ir praktika I-V.
• Biochemija ir mityba.
• Gimnastikos didaktika.
• Judriųjų žaidimų didaktika.
• Sporto pedagogika ir psichologija.
• Sportininkų mityba ir antidopingas.
• Sporto ir pratimų fiziologija.
• Sporto biomechanika.
• Plaukimo didaktika.
• Praktika I-III.
• Sporto medicina ir pirmoji pagalba.
• Laisvai pasirenkami moduliai (2-os sporto šakos specializacija arba Fizinio ugdymo ir sporto pedagogo profesinės kvalifikacijos modulis).
• Specialioji pedagogika ir psichologija.
• Judesių valdymas ir mokymas.
• Taikomoji kineziologija.
• Sporto vadybos pagrindai.
• Sportinių žaidimų didaktika I-II.
• Sportininkų rengimo technologijos I-II.
• Verslumas ir teisė.
• Kompiuterizavimo sporte pagrindai.
• Mokslinių tyrimų metodologija I-II.
• Baigiamasis darbas.

Atletinio rengimo programos turinys

Ši programa yra skirta vaikų ir jaunuolių atletiniam rengimui. Pratybų metu yra lavinami įvairiom sporto šakom būdingi fiziniai gebėjimai: vikrumas ir koordinacija, greitumas, raumenų galingumas raumenų jėga, lankstumas. Treniruočių metu atletinio rengimo krūviai yra diferencijuojami pagal sportininkų pajėgumą, somatinį tipą, fizinį vystymąsi bei sveikatos būklę. Esminė treniruočių turinio nuostata yra lokomocinių įgūdžių formavimas kintančiomis (dinaminėmis) sąlygomis, nuosekli ir ilgalaikė adaptacija prie fizinių krūvių, tinkamas darbo ir poilsio režimo derinimas.

Programos turinį apima: Vikrumo ir koordinacijos lavinimas, atliekant pratimus su savo kūno svoriu, greitumo ir raumenų galingumo ugdymo pratimai su išoriniu pasipriešinimu, mokant sutelkti dėmesį į užduočių atlikimą ir mobilizuotis darbui maksimaliomis pastangomis. Pratybos, kuriose siekiama pagerinti jėga, naudojame koncentrinius ir ekscentrinius pratimus su jėgos treniruokliais. Atliekami balistiniai lankstumo pratimai, gerinantys raumenų elastingumą, sąnarių paslankumą.

Numatomos veiklos: Atletinio rengimo treniruotės sporto salėje, treniruoklių salėje, dirbama mažomis grupėmis, lavinami baziniai fiziniai gebėjimai. Sportininkai periodiškai testuojami, siekiant užtikrinti ugdymo kontrolę bei valdymą. Darbas yra paremtas nuoseklumo, sistemingumo, progresyvumo ir sąmoningumo principais. Atsižvelgiama, kad ugdymo turinys apimtų mokinių turimą patirtį, tinkamai parinktus mokymo ir mokymosi metodus, kontekstą, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, mokymo priemones bei patyrimą, kurį mokinys sukaupia ugdymo procese. Programos treneriai ir vaikų santykiai grindžiami bendravimu ir bendradarbiavimu; Atletinio rengimo treniruotės vykdomos tik atsižvelgus į skirtingo amžiaus tarpsnio atletų fizinių, psichinių, socialinių gebėjimų raidą; Pratybos organizuojamos atsižvelgiant į vaikų parengtumo lygį ir poreikius. Sudaromos sąlygos konkuruoti greitumo, vikrumo veiklose, leidžiančiose patirti ugdymo sėkmę, bei sekti savo progresą.

Sostinės krepšinio mokyklos treneriai taiko veiksmingas ugdymo strategijas ir priemones, stiprindami vaikų motyvaciją ne tik lankyti pratybas, bet ir siekti pažangos: atsižvelgia į vaiko asmenybės poreikius, skatina teigiamas emocijas, kelia aiškius ir prasmingus treniruotės tikslus, sudomina treniruotės turiniu, aktyviai įtraukia vaikus į ugdymo procesą, moko remiantis sportininkų gebėjimais ir teikia konstruktyvų grįžtamąjį ryšį.

Pažangos vertinimas: Ugdymo programoje yra taikomas formuojamasis vertinimas - tai nuolatinis grįžtamasis ryšys apie ugdytinio sėkmę bei pažangą. Šio vertinimo esmė yra treniruotes lankančio vaiko perspektyva, mokymosi kelias ir galimybė siekti geresnių pagal išgales rezultatų. Formuojamasis vertinimas vyksta nuolat - kiekvieną treniruotę, taip pat ir ne treniruotės metu. Vaikai yra stebimi, renkama ir interpretuojama informaciją apie tai, kaip jie treniruojasi, ką moka ir geba bei naudojame tai siekdami juos motyvuoti, padėti įsitraukti į aktyvų mokymo procesą, koreguoti savo mokymąsi taip, kad pasiektų aukštesnių ugdymosi rezultatų. Taikomas ir norminis vertinimas, kuomet sezono pradžioje ir gale yra atliekami fizinio parengtumo kontroliniai testai. Naudojant vertinimo skales yra stebimas vaikų fizinis vystymasis ir pasiekimų kaitos dinamika. Atletų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami, stebima ir vertinama konkretaus vaiko daroma pažanga, lyginant ankstesnius pasiekimus su dabartiniais.

Įsivertinimas: Siekdami, kad sportininkų mokymas būtų veiksmingas, auklėtiniams yra pateikiami įsivertinimo klausimai. Tai iškelti klausimai siekiant apibendrinti mokymosi rezultatus ir išsiaiškinti sėkmę ir tobulintinas sritis. Treneriai vaikų prašo įvertinti savo darbą: kas pasisekė, o ką būtų galima daryti kitaip? Ko išmokai? Kaip gali paaiškinti kitiems tai, ką pats supranti rungtyniaudamas? Kuri žaidimo veikla labiausiai patiko ir gerai sekėsi? Kas buvo sudėtinga ir kodėl? Kaip galėtum pagerinti savo žaidimo rezultatus?

Treniruočių vietos Sostinės krepšinio mokykloje:

• Antakalnio g.
• Ateities g.
• Daugėliškio g.
• P. Žadeikos g.
• S. Stanevičiaus g.
• Tolminkiemio g.
• Ukmergės g.

Atletinio rengimo specializacija

„Atletinio rengimo specializacija yra išskirtinė, kadangi šią studijų programą baigę studentai neįgyja žinių apie vieną konkrečią sporto šaką, tačiau įgauna galimybę dirbti su apskritai visomis sporto šakomis. Tai specialistai, kurie rengia sportininkų kūną ir ugdo atletines savybes. „Mūsų specializacijos atstovai įgauna žinių labai plačiu spektru - gali kontroliuoti krūvius, sekdami veiklą ir atsaką į krūvį, - teigė I. Lukonaitienė. - Mokome studentus, kaip naudoti skirtingus įrankius ir metodikas, ugdant įvairius atletinius gebėjimus. Studentai išmoksta, kaip testuoti ir vertinti sportininkų būklę. Kviečiame iš arčiau susipažinti su Treniravimo sistemų studijų programos atletinio rengimo specializacija.

tags: #krepsinio #atletinis #rengimas