Lietuvos krepšinio čempionatas: istorija ir pasiekimai

Šiame straipsnyje apžvelgiama Europos krepšinio čempionatų istorija, pradedant pirmaisiais turnyrais praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje ir baigiant dabartimi. Straipsnyje aptariami svarbiausi Lietuvos krepšinio rinktinės pasiekimai ir žymiausi žaidėjai.

Krepšinio ištakos Lietuvoje

Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika. 1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. 1922 m. surengti pirmieji moterų, 1924 m. - vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 m. įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės su Latvijos krepšininkais, 1938 m. - moterų rinktinės su Estijos krepšininkėmis.

Didžiulį indėlį į krepšinio populiarinimą Lietuvoje įnešė legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis ne tik propagavo krepšinį, bet ir kitas sporto šakas, tokias kaip futbolas, lengvoji atletika, ledo ritulys. S. Darius išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“.

Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžią galima tvirtinti 1920 m. Nebuvo nei specialistų, nei sporto salių, todėl iki 1935 metų neatrodė, jog komanda gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui.

Pirmieji Europos krepšinio čempionatai

Europos vyrų krepšinio čempionatus pradėta rengti 1935. Pirmasis įvyko Ženevoje (Šveicarija). Jame dalyvavo 10 šalių rinktinės. Pirmąja žemyno čempione tapo Latvijos rinktinė, finalo rungtynėse nugalėjusi Ispaniją 24:18. Sidabro medalius pelnė Ispanijos, bronzos - Čekoslovakijos rinktinės.

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

Pirmasis čempionatas (1935 m.)

Pirmasis Europos krepšinio čempionatas įvyko 1935 m. Šveicarijoje, Ženevoje. Visos krepšinio rungtynės šiame čempionate vyko atvirose krepšinio aikštėse.

Ženevoje yra Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBB) būstinė. Šveicarija yra pačiame Europos viduryje. Šios dvi priežastys nulėmė, kodėl pirmasis Europos čempionatas buvo surengtas Šveicarijos mieste Ženevoje. Kadangi būtent čia gyveno tarptautinio krepšinio vadovas Williamas Jonesas, čempionatą rengiant Ženevoje jam buvo paprasčiausia prižiūrėti visus pasiruošimo darbus ir užtikrinti, kad viskas būtų padaryta taip, kaip reikia. Svarbu buvo ir tai, kad viskuo rūpinatis pačiam reikėjo mažiau lėšų, o jų FIBB neturėjo - pradėjus ruoštis čempionatui organizacijos kasoje gulėjo vos keli šimtai frankų.

Kitas Ženevos privalumas buvo geografinė padėtis. FIBB vadovai siekė, kad pirmajame čempionate dalyvautų kuo daugiau komandų, o tais laikais kone visų šalių sporto vadovai siųsdami savo atstovus į tarptautines varžybas pirmiausia skaičiuodavo, kiek tai kainuos, ir tik po to svarstydavo, ar jų sportininkai gali užimti aukštas vietas. Šiuo atžvilgiu Šveicarija labai tiko. Ji buvo ranka pasiekiama daugeliui stipriausių Europos sporto valstybių.

Net iki čempionato likus porai savaičių turnyro rengėjai neįsivaizdavo nei kiek komandų atvažiuos, nei kokia varžybų sistema jos žais. Šie klausimai buvo atsakyti tik prieš pat čempionatą, kai Ženevoje susirinko dešimties Senojo žemyno šalių krepšininkai.

Iš toliausiai atvyko Latvijos rinktinė. Jos krepšininkai trečios klasės traukinio vagonais keliavo 36 valandas, o nakvojo Berlyno geležinkelio stotyje ant medinių suolų ar grindų. Latvijos sporto vadovybė dėl brangios kelionės apskritai dvejojo, ar verta siųsti krepšininkus į Ženevą, tačiau tada įsikišo Rygos universiteto sporto klubo (US) vadovai. Jie pasisiūlė padengti didelę dalį išlaidų, bet tik su sąlyga, kad rinktinėje bus penki US krepšininkai. Pasakojama, kad išgirdęs šį ultimatumą rinktinės treneris Valdemaras Baumanis kelias valandas vaikščiojo Rygos gatvėmis ir svarstė, kaip pasielgti. Dėl trijų US krepšininkų (Džemo Raudzinio, Rūdolfo Jurcinio ir Eduardo Andersono) jis nedvejojo, bet dar dviejų žaidėjų iš šios komandos treneriui nereikėjo. Vis dėlto po ilgų apmąstymo valandų V.Baumanis su US keliama sąlyga sutiko.

Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas

Krepšininkams atvykus į Ženevą, komandų vadovų susirinkime buvo nuspręsta, kad čempionatas vyks atkrintamųjų varžybų sistema. Pirmosios turnyro rungtynės buvo sužaistos 1935 metų gegužės 2 dieną, o pirmieji Europos čempionai paaiškėjo 1935 metų gegužės 4 dieną. Čempionatas vyko Ženevos Parodų rūmuose („Palais d‘Expositions“), kurie labiausiai garsūs dėl kasmetinės Ženevos automobilių parodos. Salės viduryje buvo įrengta krepšinio aikštė, apie ją - maždaug 2 tūkstančiai kėdžių. Vakarais sąlygos žaisti šioje salėje buvo neblogos, bet dieną krepšininkams trukdydavo pro stiklinį stogą spiginusi pavasario saulutė.

Pirmąja Europos čempione tapo ir šeimininkų įsteigtą pagrindinį prizą - sidabrinį vyno ąsotį - laimėjo Latvijos rinktinė. Rezultatyviausiose čempionato rungtynėse Prancūzija nugalėjo Rumuniją 66:23 (tai buvo pusfinalis dėl 5-10 vietų). Asmeninio rezultatyvumo rekordus pasiekė italas Livio Franceschini. Jis per visą čempionatą įmetė 62 taškus, o per rezultatyviausias rungtynes su bulgarais - 32 (šias rungtynes italai laimėjo 36:22).

Galutinė rikiuotė:

1. Latvija
2. Ispanija
3. Čekoslovakija
4. Šveicarija
5. Prancūzija
6. Belgija
7. Italija
8. Bulgarija
9. Vengrija
10. Rumunija

1935 metais Lietuva dar nebuvo Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBB) narė, tačiau pirmojo Europos čempionato rengėjai atsiuntė kvietimą į Ženevą ir Kūno kultūros rūmams (XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje ši institucija Lietuvoje atliko dabartines sporto departamento ir nacionalinio olimpinio komiteto funkcijas). Mūsų šalies sporto vadovams ilgai svarstyti, ar verta dalyvauti Europos čempionate, nereikėjo. Kelionė į Šveicariją kainavo labai brangiai, o Lietuvos krepšinis dar buvo kūdikystės stadijoje - jo lygį puikiai atspindėjo tai, kad 1935 metų sausį Lietuvos rinktinė Rygoje pralaimėjo draugiškas rungtynes Latvijai astronominiu rezultatu 10:123. Lietuvos krepšininkai niekur neišvyko ir 1935 metų pavasarį pasitenkino tuo, kad dar sykį išbandė jėgas su latviais, kurie sustojo Kaune pakeliui į Ženevą. Oficialiai tai buvo ne Lietuvos ir Latvijos, o Kauno ir Rygos rinktinių rungtynės, bet formaliai tarpmiestiniu pavadintame mače žaidė tie patys krepšininkai kaip metų pradžioje vykusiose tarpvalstybinėse. Latvių pranašumas nebebuvo toks milžiniškas, tačiau jie vėl laimėjo daugiau nei įtikinamai - 64:19.

Lietuvos krepšinio pradininku laikomas legendinis lakūnas Steponas Darius, į lietuvių kalbą pirmąsyk išvertęs šios sporto šakos taisykles. Per savo pirmąsias tarptautines krepšinio rungtynes 1925 m. žaidėme Rygoje su Latvijos rinktine. Jas rezultatu 41:20 laimėjo latviai. Kaimynai nugalėjo ir vėlesnėse rungtynėse, o didžiausią nesėkmę lietuviai patyrė 1935-ųjų sausį, pralaimėję būsimiesiems Europos čempionams rezultatu 10:123. Nors Lietuvoje krepšinis skynėsi kelią lėtokai, stiprių žaidėjų būta tarp išeivijos lietuvių. Susitikę su Lietuvos krepšinio atstovais, jie išmokė šiuos naujų krepšinio derinių, kitų subtilybių.

Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas

Lietuvos triumfas 1937 m. Europos čempionate

Lietuvos krepšinio rinktinė debiutavo II Europos čempionate 1937 05 03 ir nugalėjo Italijos komandą 22:20; tai buvo pirmoji rinktinės pergalė tarpvalstybinėse rungtynėse. Laimėję rungtynes su Estijos (20:15), Egipto (21:7) ir Lenkijos (31:25) atstovais, Lietuvos krepšininkai finalo rungtynes žaidė vėl su italais, nugalėjo juos 24:23 ir tapo Europos čempionais.

1937 m. Rygoje surengtame antrajame Europos krepšinio čempionate dalyvavo ir keletas Amerikos lietuvių. Tais metais Lietuvos krepšinio rinktinė laikyta viena iš autsaiderių. Tačiau lietuviai įveikė visus varžovus, Lietuva netikėtai tapo Europos čempione, finale 24:23 nugalėjusi Italiją. Prie sėkmės ypač prisidėjo du išeivijos lietuviai - Pranas Talzūnas ir Feliksas Kriaučiūnas (pastarasis kartu buvo ir rinktinės treneris). 1911 m. Čikagoje gimęs F. Kriaučiūnas treniravo abi, vyrų ir moterų, krepšinio rinktines (lietuvės 1938 m. pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate nusileido tik Italijai ir tapo vicečempionėmis). Į Lietuvą traukiniu grįžtančius Europos čempionus kiekvieno miesto stotyje sveikino minios žmonių. Krepšinis sparčiai populiarėjo.

Diplomatinė krizė dėl sidabrinės lėkštės

Todėl kai lietuviai vieną po kito įveikė visus varžovus, tarp jų - ir Lenkijos rinktinę, žaidimas dėl tuomečių šalių tarpusavio santykių buvo labai šiurkštus ir į viršų iškėlė Latvijos prezidento Karlio Ulmanio įteiktą dovaną - didelę sidabrinę lėkštę, ir niekas dar nežinojo, kad netrukus ši lėkštė išprovokuos rimtą diplomatinį dviejų Baltijos sesių konfliktą. Kaip rašo Leonas Karaliūnas knygoje apie čempionatą Rygoje, lietuviai po pergalės keletą dienų praleido Latvijos sostinėje ir 1937 m. gegužės 9 d. traukiniu išvyko į džiūgaujančią Lietuvą. Tik traukinyje komanda pastebėjo, kad nepasiėmė K. Ulmanio įteiktos lėkštės - ją čempionai netyčia paliko viešbučio kambaryje. Vienas delegacijos narių E. Racevičius skubiai išlipo iš traukinio Jelgavos stotyje ir kitu traukiniu grįžo į Rygą. Po kelių valandų pasiekęs viešbutį čia jau rado įsiplieskusį skandalą - viešbučio darbuotojai apie prezidento dovaną pranešė Latvijos krepšinio atstovams, o šie tai palaikė įžeidimu ir pareikalavo lėkštę grąžinti jiems. Laiku pasirodęs E. Racevičius atsiėmė lėkštę ir pirmu traukiniu išvyko į Kauną. Tačiau latviai jautėsi įžeisti ir per atstovybę liepė pasiaiškinti. Paminėta ir tai, kad nesulaukusi deramo paaiškinimo Latvija nutrauks diplomatinius santykius su Lietuva. Lietuvos atstovai atsiprašė už šį incidentą, o spaudoje pasirodė labai teigiamas straipsnis apie Latvijoje rengtą čempionatą. Šį kartą krizę pavyko sėkmingai užgesinti.

Lietuva - 1939 m. Europos krepšinio čempionato šeimininkė ir nugalėtoja

III čempionatas įvyko Kaune (1939 05 21-28); rungtyniavo 8 šalių rinktinės, nors užsiregistravusių dalyvauti buvo 17 (lėmė artėjantis II pasaulinis karas). Krepšinio varžyboms pastatytoje Sporto halėje Lietuvos krepšininkai nugalėjo Latvijos (37:36), Estijos (33:14), Lenkijos (46:18), Prancūzijos (48:18), Vengrijos (79:15), Suomijos (112:9), Italijos (41:27) rinktines ir antrą kartą tapo Europos čempionais.

Pagal to meto taisykles, Europos čempionatą laimėjusi šalis įsipareigodavo rengti kitą krepšinio čempionatą. Šiam sporto renginiui buvo specialiai pastatyta Kauno sporto halė, per atidarymą kalbą sakė Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Trečiajame Europos čempionate lietuviai laimėjo visas septynerias rungtynes ir antrą kartą tapo čempionais. Įspūdingiausią pergalę iškovojo prieš Suomijos rinktinę, įveikę ją rezultatu 112:9, o finale lietuviai rezultatu 37:36 nugalėjo latvius. Lietuvos rinktinėje žaidė: P. Lubinas, M. Ruzgys, V. Budriūnas, F. Kriaučiūnas, J. Jurgėla (Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai), Z. Puzinauskas, A. Andrulis, V. Leščinskas, P. Mažeika, V. Norkus, L. Baltrūnas, E. Nikolskis, L. Petrauskas, M. Šliūpas; treneris F. Kriaučiūnas.

Kauno sporto halė

Kauno sporto halė buvo pastatyta per rekordiškai trumpą laiką - vos per pusmetį. Halės pamatai buvo pradėti kloti lygiai prieš 86 metus - 1938 m. gruodžio 5-ąją, kaustant 24 laipsnių speigui.

Pasirengimas čempionatui

Laukiant svečių, spauda ragino pasitikti juos draugiškai ir vengti incidentų. Ypač baimintasi galimų incidentų su Lenkijos sportininkais ir sirgaliais dėl Vilniaus krašto okupacijos. Laikraštis „XX amžius“ rašė, kad reikia vengti neapykantos ir būti nuoširdiems visiems svečiams. Atvykstančios delegacijos buvo draugiškai pasitinkamos Kauno geležinkelio stotyje ir apgyvendinamos Karo mokykloje. Žurnalistai pastebėjo, kad italai buvo temperamentingiausi, o latviai - rimtesni ir susikaupę.

Čempionato eiga ir rezultatai

Čempionato atidarymo dieną sporto halėje varžėsi ne vyrų, o moterų krepšinio komandos iš Kauno ir Varšuvos. Lietuvės laimėjo rezultatu 29:28. Lietuvos rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Ji įveikė latvius (37:36), lenkus (46:18), estus (33:14), prancūzus (48:18), vengrus (79:15), suomius (112:9) ir italus (41:27). Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai.

Konfliktas su Latvija ir jo pasekmės

Tačiau krepšinis kaimynėms vėl pakišo koją lygiai po dvejų metų ir šį kartą reikėjo kur kas kūrybiškesnių sprendimų latvių nusivylimui numalšinti. Svarbiausiomis pirmenybių rungtynėmis tapo jau pirmasis Lietuvos ir Latvijos komandų mačas, kurį lietuviai laimėjo vos vieno taško skirtumu 37:36. Latvijos komanda tikrino rungtynių laiką, o vėliau parašė skundą, kad žaidėjai buvo apstumdyti. Po šių rungtynių Lietuvos ir Latvijos santykiai taip paaštrėjo, kad buvo atšauktos tais metais planuotos Baltijos šalių futbolo taurės rungtynės. Visgi Europos čempionais antrąkart tapo lietuviai, o sidabras atiteko latviams. Siekiant numalšinti aistras, buvo įsteigtas specialus prizas - Latvijos komanda pripažinta čempione be aukštaūgių.

Eugenijus Nikolskis sakė: „Latviai nemokėjo sportiškai pralaimėti, <…> prasidėjo su sportu nieko bendro neturinčios intrigos, jos ir privedė, iš dabartinio taško žiūrint, prie incidento - nutraukti draugiškų, broliškų ir gretimų tautų diplomatinius santykius. Man rodos, kad šiandien tai būtų visiškai neįmanoma“.

Lietuvos vyrų rinktinė 1937-1939 Europos čempionatuose žaidė 12 rungtynių ir visas laimėjo. Ji Europos čempionės titulą turėjo ne dvejus, o septynerius metus, nes dėl II pasaulinio karo 1941, 1943, 1945 Europos čempionatai neįvyko. IV čempionatas buvo surengtas 1946 Ženevoje, bet SSRS okupuotos Lietuvos rinktinė - Europos čempionė - jame dalyvauti negalėjo.

Stovimas bilietas į Europos čempionato rungtynes kainavo 1,5-2 litus, o sėdimų vietų bilietas - 2,5-5 litus. Nors šiais laikais tokios sumos dažnam gali sukelti juoką, tuomet tai buvo didžiuliai pinigai. Tarp krepšinio gerbėjų, stebėjusių istorinį Lietuvos rinktinės triumfą Europos čempionate, buvo ir būsimasis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Tuomet 12-likametis berniukas lietuvių triumfą stebėjo sėdėdamas ant halės laiptų.

1939 m. Lietuvos prezidentu buvo Antanas Smetona, o Lietuvoje apytiksliai gyveno 2,9 mln. žmonių. Lietuvai antrą kartą iš eilės tapus Europos čempione, jau po kelių mėnesių, rugsėjo 1 d., prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, o Lietuva buvo pasmerkta 50-metų trukusiai Sovietų Sąjungos okupacijai.

Pokario laikotarpis ir sugrįžimas į elitą

1947-1989 geriausi Lietuvos krepšininkai žaidė SSRS rinktinėse, Lietuvos treneriai V. Kulakauskas (1952, 1953, 1956), V. Garastas (1988-90) treniravo SSRS rinktinę.

Po 1939 m. triumfo, dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo, Europos krepšinio čempionatai buvo sustabdyti. Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai grįžo į tarptautinę areną. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse jie iškovojo bronzos medalius. 1995 m. Europos čempionate Atėnuose Lietuva užėmė antrąją vietą. 2003 m. Stokholme vykusiame Europos krepšinio čempionate lietuviai vėl tapo čempionais, finale įveikdami Ispanijos rinktinę.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos krepšinio federacijai atgavus visas Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) narės teises Lietuvos vyrų rinktinė Europos čempionatuose vėl pradėjo dalyvauti 1993: papildomose atrankos varžybose Vroclave (Wroclaw; Lenkija) nugalėjusi Lenkijos komandą 102:99, bet pralaimėjusi Baltarusijos rinktinei (80:88), į stipriausių Europos komandų šešioliktuką nepateko.

Lietuvos krepšininkai SSRS rinktinėje

Nuo 1947 iki 1989 m. geriausi Lietuvos krepšininkai žaidė SSRS rinktinėse. Ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei ir pasiekė įspūdingų rezultatų:

• 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
• 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
• 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
• 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.
• 1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
• 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
• 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
• 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
• 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.
• 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas: TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
• 1979 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius.
• 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje: TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
• 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
• 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
• 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis. Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis.
• 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis.
• 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje: TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.

tags: #krepsinio #cempionatas #lenkijoje