Krepšinis Lietuvoje - daugiau nei sportas. Tai aistra, vienijanti tautą ir sukelianti stiprias emocijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime krepšinio ekspertų nuomones apie Lietuvos rinktinę, jos pasirodymus įvairiuose turnyruose, žaidėjų indėlį ir ateities perspektyvas.
Emocijos ir Lūkesčiai
Kad ir kaip ten bebūtų, krepšinis vis tiek prikausto mus prie ekrano ir sukelia visą virtinę emocijų. Turbūt tai sukelia ypatingai didelį kontrastą lyginant su vaizdu pro langą, kai pilkas ruduo sėja apatiją akyse. Po kiekvienos pergalės mes visi jautėme sieloje šilumą, tarsi būtume prie to kažkaip prisidėję.
Padėka Rinktinei
Nenoriu nieko kaltinti, nieko šmeižti ir kalti prie kryžiaus. Visi vyrai aukojo savo vasarą, arė per treniruotes, keliavo, žaidė… Tik dėl mūsų, dėl to kas mus sieja - dėl Lietuvos. Nuoširdus AČIŪ jiems visiems - Jūs apjūngėte tautą, kad ir trumpam. Visi gatvėse kalbėjo ne apie didėjančias kainas už šildymą, ne apie naują rusų puolimą, ne apie Kardashian užpakalį, o apie krepšinį.
Analizė Po Rungtynių
Bet kol dar esu karštas po rungtynių, noriu pasidalinti savo įžvalgomis.
Graikijos Trenerių Štabas
Graikų trenerių štabas buvo geriau pasiruošęs. Nepaisant Tomo Pačėso komentarų, graikų trenerių štabas puikiai padirbėjo prieš rungtynes. Jie puikiai skaitė mūsų žaidimą. Jie žinojo, kaip Mantas su Jonu žaidžia 2x2, jie daugmaž žinojo kada ir kas įeina-išeina į aikštelę pagal trenerių planą, jie perskaitė mūsų puolimo derinius ir idealiai jiems priešinosi. Taškus rinkome daugiausia individualaus meistriškumo dėka, t.y. Kuzminsko ir Valančiūno pastangomis.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Jono Mačiulio Indėlis
Jonas Mačiulis Man labai skaudu tai rašyti, nes Jonas Mačiulis, kaip ir Mantas Kalnietis yra mano herojai, žmonės į kuriuos galima lygiuotis. Jonas yra tipinis Dragon Ball Z herojus perkeltas į realų gyvenimą. Kad ir kokia bloga atrodytų situacija, kad ir koks stiprus priešininkas, kad ir kokios nelygios jėgos atrodytų - visada yra šansas, kol nenuskambėjo finalinis teisėjo švilpukas. Tiesą sakant, nesu tikras, ar Jonas tikrai pats tiki, kad gali laimėti, kai šansų jau nebėra, bet rankų nenuleidžia iki galo. Kovingesnio žaidėjo nesu matęs. Jis visada bando pasipriešinti, neleidžia savęs menkinti ir būti asfaltu ant kurio kiti gali šokinėti. Bet šiemet jis jau buvo pastebimai lėtesnis nei įprastai. Turbūt taip yra dėl to, kad Jonas daugybę metų aukoja vasaras Lietuvai ir jo kūnas nepailsi. Šiemet norėjo pailsėti, bet vis tiek atvažiavo į stovyklą, nes noras išeiti į aikštelę su žalia uniforma yra pernelyg stiprus. Jonas jau ne 20-metis, kūnui reikia poilsio. O turint omenyje naują atrankos sistemą, rinktinėje jo daugiau nepamatysime. Ačiū tau, Jonai, už viską. Be tavęs bus labai sunku.
Mariaus Grigonio Svarba
Paminklas Mariui Grigoniui Punkto pavadinimas turi kiek gilesnę prasmę. Marius Grigonis tikrai nėra Kobe Bryant ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad kažko didvyriško jis nenuveikė… Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Marius Grigonis buvo vienintelis atakuojantis gynėjas komandoje, kuris galėjo stabdyti pavojingiausius varžovų žaidėjus. Pavojingiausius, turiu omeny tikrai aukščiausios klasės. Dar kai buvo renkama sudėtis, sakiau, kad nepaisant traumos, Grigonį būtina ir reikia imti į rinktinę, nepaisant nieko, nes jis vienintelis galės saugoti mus nuo kitų žaidėjų ypatingų pasirodymų. Kadangi Mantas Kalnietis mums yra vienintelis, Grigoniui teko laikyti ir pavojingiausius varžovų įžaidėjus, o Kalniečiui ilsėtis, dar ir įžaisti kamuolį, bei rengti atakas, visą tai būnant 23-ejų metų amžiaus. Iš esmės jis yra netgi lengvasis kraštas, bet buvo priverstas įžaisti ir tą darė sėkmingai. Pastebėkite - vos tik Grigonis šiandien iškrito, rinktinė visiškai subyrėjo į šipulius ir pasidavė, nors buvome priartėję iki 4 taškų ketvirtajame kėlinyje. Liūdna žinia ta, kad dabartinėje situacijoje, netgi teoriškai, mes neturime nei vieno panašaus kalibro atakuojančio gynėjo, kuris galėtų ne tik pulti, bet ir gintis. Mes tiesiog neturime ko imti į šitą poziciją, tik Adas Juškevičius. Bet atkreipkite dėmesį - Adas rodė geriausią krepšinį, būdamas kartu su Grigoniu aikštėje. Jie abu yra pusiau įžaidėjai, pusiau atakuojantys gynėjai ir teoriškai tai sukuria pilnavertę gynėjų grandį. Grigonis geriau ginasi ir įžaidžia, o Adas geriau pataiko. Juškevičius - tai dar vienas žaidėjas, kuriam reikia statyti paminklą. Atkabintas, jau ne pirmą kartą, o po to keliantis varžovams siaubą, Adas, dar viena šviesi dėmė rinktinės žaidime. Rungtynės su graikais nepasisekė, bet reikia atsiminti, kad kalbame apie tryliktą žaidėją. Jis viršijo mūsų visus lūkesčius. Adai, ačiū tau.
NBA Žaidėjų Dominavimas
NBA Valančiūnas ir Kuzminskas dominavo. Šiems žaidėjams tikrai galima stayti paminklą, kaip Kalniečiui Olimpiadoje. Jiems lyg ir priklausytų dominuoti pagal statusą, bet pasitaiko įvairių situacijų. Kuzminskas su traumuota nugara, jei neklystu, antrą rungtynių pusę be keitimų sužaidė. Valančiūnas irgi, turėjo prabangą atsisėsti vos kelioms atakoms. Vyrams jokių pretenzijų nėra. Nei vienas niekada nėra ištaręs rinktinei „ne“. Donatas Motiejūnas neįsipaišo į rinktinės žaidimą. Turbūt logiška, kad gimus vaikui, ne apie čempionatą galvoji. Tačiau ir anksčiau, Motiejūnas rinktinėje nepalikdavo labai gero įspūdžio. O dabar prarastas tas greitis, dėl sustiprėjusių raumenų visiškai „sugedo“ metimas, lankstumas sumažėjęs. Iš tikrųjų, turiu blogą spėjimą, kad Motiejūnui reikalingas kitoks krepšinis, kad būtų efektyvus. Čia kaip kažkada Rasho Nesterovičius. NBA žaidė naudingai, o rinktinėje balastas. Kaip ir Mickaelis Pietrusas. Donatas tik su vokiečiais sužaidė tokiu lygiu, kokio mes iš jo tikėjomės. Kitose rungtynėse, drįsčiau teigti, tiek Domantas Sabonis, tiek Jankūnas būtų naudingesni.
Rinktinės Spragos
Spragos Deja, bet ne tik Marius Grigonis mums toks nepakeičiamas. Kai kurie rinktinės naujokai tiesiog perdegė, kai kurie negalėjo sudalyvauti, arba nepateisino vilčių. Lukas Lekavičius atrodė puikiai per draugiškas rungtynes. Jis turėjo ir turi būti ateityje tuo pakaitalu, nauju įžaidėju, kaip anksčiau buvo Kalnietis. Aš prisimenu tuos laikus, kaip dar visai jaunas Kalnietis rodė stebuklus Japonijoje. Buvo laikai, kai Mantas kartu su Jasikevičiumi žaidė rinktinėje. Tas momentas priminė olimpinių žaidynių tradiciją, kai vienas bėgikas perduoda fakelą su ugnimi kitam. Dabar analogiška situacija bus su Mantu ir Luku. Dėl FIBA pokyčių, per atrankas jie žaisti negalės, taigi, ko gero, bus dar vienas arba du turnyrai, kol Kalnietis neužbaigs karjeros rinktinėje, po to įvyks natūrali kartų kaita. O kitų įžaidėjų, kol kas, deja, nėra. Išvis su gynėjais rinktinėje didžiulė problema, tiesiog kraterio nuo meteoro dydžio. Kalniečiui rinktinėje liko keleri metai. Kad ir koks nepalaužiamas jis atrodytų, nėra geležinis. Artūras Gudaitis atrodė neįtikėtinai gerai per draugiškas rungtynes ir netgi grupės etapo pradžioje, jis atrodė labiau nei solidžiai. Tačiau pradedant rungtynes su Ukraina, Gudaičiui niekas nesisekė. Neaišku, ar tai psichologinės problemos, ar tiesiog krito jo forma, ar dar kažkas. Pradžia buvo daug žadanti, bet pabaiga nepavyko. Nurašyti Gudaitį ankstoka, visgi tai pirmas čempionatas. Reikia duoti dar bent vieną šansą. Daugelis jaunų žaidėjų perdega, visiems pasitaiko. Edgaras Ulanovas padarė tikrą šou. Nesitikėjau, tikrai nesitikėjau, kad žmogus taip patobulėjo. Mačiuliui, išėjus iš rinktinės, o Kuzminskui perėjus į sunkujį kraštą, būtent Edgaras turėtų būti pagrindiniu trečiuoju numeriu. Labai kibus, greitas, kovingas, su puikiu IQ. Labai šviesi dėmė rinktinėje.
Apibendrinimas
Nepaisant visko - didžiuojuosi komanda. Taip, tikėjausi daugiau, galėjome pasiekti daugiau, gal netgi turėjome pasiekti daugiau. Tačiau šiais laikais jau visi moka žaisti. Globalizacija paveikė pasaulį. Nemažai rinktinių, kurias laikome silpnomis, turi daugiau žaidėjų NBA negu mes. Komanda stengėsi, priešininkas sužaidė geriausias rungtynes čempionate, o mums nekrito. Tai sportas, nesėkmių būna. Ačiū rinktinei už dar vieną paaukotą vasarą!
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Atranka Į Europos Čempionatą
Visa Lietuva lengviau atsikvėpė. Mūsų šalies vyrų krepšinio rinktinė prasibrovė į 2022 m. Europos čempionatą. Vasario 22 d. lemiamose žemyno pirmenybių atrankos rungtynėse Vilniuje lietuviai tik vieno taško (77:76) skirtumu įveikė potencialiai silpnesnę Danijos komandą, kuriai pernai rudenį buvo pralaimėję 76:80. Į finalo etapą pateko dvi pajėgiausios C grupės rinktinės - Belgija (4 pergalės ir 2 pralaimėjimai) bei Lietuva. Taip pat Čekija (2 ir 4), kuri yra viena būsimojo čempionato šeimininkių. Danai (2 ir 4) liko už borto.
Aukštas Atrankos Barjeras Į Olimpines Žaidynes
Vasarą mūsiškių laukia naujas iššūkis: birželio 29 - liepos 4 d. Kaune vyksiantis olimpinis atrankos turnyras. Jame žais šešios rinktinės, o norint prasimušti į šių metų olimpines žaidynes būtina užimti pirmąją vietą. Lietuvos krepšinio federacija vyrų rinktinei kelia tikslą patekti į olimpines žaidynes ir jose atsidurti tarp aštuonių geriausiųjų. Lietuvos nacionalinė ekipa dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo. Į jas vėl iškovoti kelialapį šįkart tikriausiai bus nelengva. Pagrindinis varžovas turėtų būti Europos čempionė Slovėnija su NBA superžvaigžde Luka Dončičiumi priešakyje. Tikėtina, jog pusfinalyje lauktų lenkai, kurie irgi yra grėsmingi oponentai. Ši rinktinė pateko tarp aštuonių pajėgiausių praėjusio pasaulio čempionato komandų.
Ekspertų Prognozės
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) žurnalo „Olimpinė panorama“ kalbinti krepšinio specialistai Sergejus Jovaiša ir Rūtenis Paulauskas mano, jog mūsiškiai, kurie šiose varžybose žais kur kas stipresnės sudėties nei Europos čempionato atrankoje, pelnys bilietą į Tokiją. Pašnekovai savo prognozę pirmiausia grindžia tuo, kad mūsų komanda turi gerokai aukštesnio lygio priekinės linijos žaidėjų nei slovėnai. Domantas Sabonis ir Jonas Valančiūnas turėtų būti labai sunkiai įkandami jų tiesioginiams oponentams. Jei varžovai dvigubintų gynybą, atsirastų daugiau laisvės kitiems Lietuvos rinktinės žaidėjams. Be D.Sabonio ir J.Valančiūno, ekipą gali patempti Eurolygos krepšininkai - Marius Grigonis, Rokas Giedraitis, Artūras Gudaitis, Lukas Lekavičius. Tiesa, gali nutikti taip, jog olimpiniame atrankos turnyre NBA krepšininkų neišvysime arba atvyks tik kai kurie iš jų.
NBA Žaidėjų Dalyvavimas
Stipriausios pasaulio krepšinio lygos atkrintamosios varžybos vyks gegužės 22 - liepos 6 d. Finalo serija startuos liepos 8-ąją. Jei Indianos „Pacers“ (D.Sabonis), Memfio „Grizzlies“ (J.Valančiūnas), Dalaso „Mavericks“ (L.Dončičius) pateks į atkrintamąsias ir jose po pirmojo etapo neiškris, šių krepšinio žvaigždžių Kaune turbūt nebus.
Kompensacija Už Netektis
Pasak R.Paulausko ir S.Jovaišos, dėl to panikuoti nereikėtų. R.Paulauskas netgi mano, kad jei atrankos turnyre nežais abu pagrindiniai lietuvių bokštai bei L.Dončičius, didesnį nuostolį patirtų Slovėnijos rinktinė. Trenerio teigimu, su šiuo krepšininku slovėnai yra dvigubai stipresni nei be jo. Tuo tarpu D.Sabonio ir J.Valančiūno galimą netektį šeimininkai iš dalies galėtų kompensuoti solidžiai Eurolygoje žaidžiančiu A.Gudaičiu ir Kinijoje blizgančiu Donatu Motiejūnu. „Duočiau 70 proc. tikimybę, kad į olimpines žaidynes pateks lietuviai, ir 30 proc., kad slovėnai“, - samprotauja R.Paulauskas.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Vaido Kariniausko Svarba
Abu pašnekovai neabejoja, kad mūsų šalies rinktinė per olimpinį atrankos turnyrą bus daug stipresnė nei per Senojo žemyno pirmenybių atranką. Joje dėl FIBA politikos iš esmės neturėjo galimybės žaisti NBA ir Eurolygos krepšininkai. Iš tos sudėties, kuri dalyvavo paskutiniame 2022 m. Europos čempionato atrankos lange Vilniuje, į pajėgiausią komandos dvyliktuką turėtų patekti tik keletas žaidėjų. Realiausia, kad tai bus Mantas Kalnietis ir Mindaugas Kuzminskas. Olimpiniame atrankos turnyre turi galimybių žaisti ir Arnas Butkevičius, Eimantas Bendžius, Vaidas Kariniauskas, Jonas Mačiulis. Visų kitų, vasario 20 ir 22 d. rungtyniavusių Vilniuje, šansai patekti į smogiamąjį komandos dvyliktuką gana menki. Europos čempionato atrankoje Lietuvos ekipos treneriai išbandė net 21 žaidėją.
Komandos Branduolys
„Mano galva, tai buvo klaida. Kai bandoma tokia daugybė krepšininkų, kai vieną kartą jie yra kviečiami, o kitą ne, atsiranda nepasitikėjimas savo jėgomis, trūksta susižaidimo. Tarkime, V.Kariniauskas atsirado rinktinėje tik dabar, bet jis jau tikrai galėjo būti nacionalinėje komandoje ir per praėjusį atrankos langą, kai blizgėjo Kėdainių „Nevėžyje“. Norėtųsi, kad prieš olimpinį atrankos turnyrą būtų išsirinktas komandos branduolys“, - dėsto R.Paulauskas. Per paskutinį Europos pirmenybių atrankos etapą būtent įžaidėjas V.Kariniauskas, į nacionalinę komandą grįžęs po penkerių metų pertraukos, tapo tikru atradimu. Jis davė daug naudos ir mače su Danija, ir ypač su Čekija. „Jei Vaido tose abejose rungtynėse nebūtų buvę, tikėtina, kad nebūtume patekę į Europos čempionatą“, - priduria R.Paulauskas. Ar jis pateks į tą rinktinę, kuri kovos dėl kelialapio į olimpiadą? S.Jovaišos manymu, jis yra rimtas kandidatas į dvyliktuką. „Gaila, kad Vaidas ilgą laiką buvo pamirštas ir nebuvo kviečiamas į rinktinę. Taip, jis nėra stabilus metikas, taip, jis dažnokai klysta atlikdamas rizikingus perdavimus, tačiau V.Kariniauskas yra labai talentingas krepšininkas. Jis geras kūrėjas. Mano nuomone, rinktinei reikėtų žaisti laisvesnį krepšinį, pasitelkti daugiau improvizacijos. Dabar viskas per daug įsprausta į rėmus“, - mano S.Jovaiša.
Įžaidėjų Problema
Anksčiau įžaidėjai buvo Lietuvos nacionalinės komandos galvos skausmas, bet dabar turime M.Kalnietį, L.Lekavičių, Roką Jokubaitį. Taigi visiškai neaišku, ar vyriausiajam treneriui Dariui Maskoliūnui reikės dar vieno atakų organizatoriaus. Kita vertus, visi jie, išskyrus L.Lekavičių, gali žaisti ir kaip atakuojantieji gynėjai.
Galimas Dvyliktukas
S.Jovaiša pabandė paprognozuoti ir išvardyti visus krepšininkus, kurie padės Lietuvai siekti olimpinio kelialapio. Tai visi keturi minėti įžaidėjai, taip pat M.Grigonis, R.Giedraitis, M.Kuzminskas, Edgaras Ulanovas, D.Sabonis, J.Valančiūnas, A.Gudaitis. Kas galėtų tapti tas dvyliktasis, pašnekovas dar nėra apsisprendęs. R.Paulauskas abejoja dėl V.Kariniausko galimybių patekti į pagrindinę sudėtį, bet mato joje veteraną J.Mačiulį. Abu specialistai neranda vietos komandoje D.Motiejūnui. Nebent į turnyrą neatvyktų D.Sabonis ir J.Valančiūnas. S.Jovaiša skeptiškai vertina Tomo Dimšos galimybes. R.Paulauskas šiuo klausimu nėra toks kategoriškas. Jis, kaip ir S.Jovaiša, į pagrindinę rinktinę nekviestų E.Bendžiaus. Abu specialistai neatmeta galimybės, kad rinktinės aprangą vėl apsivilks Paulius Jankūnas, ypač jei negalės padėti komandai NBA „centrai“. Kauno „Žalgirio“ kapitonas vis dar gali efektyviai sužaisti trumpas atkarpas, be to, gali duoti naudingų patarimų jaunimui, padėti sukurti puikią atmosferą ekipoje. R.Paulauskas nenurašo ir Gyčio Masiulio.
Palaikymas Treneriui Maskoliūnui
Europos čempionato atrankos varžybose nemažai kritikos strėlių smigo į trenerį D.Maskoliūną. Lietuviai turnyro starte triuškinamai pralaimėjo belgams, paskui nusileido danams, o antrojoje tarpusavio akistatoje juos palaužė tik per plauką. Tačiau ir S.Jovaiša, ir R.Paulauskas nemano, kad vyriausiasis strategas yra kalčiausias dėl banguoto ir kai kuriose dvikovose labai prasto žaidimo. Tiesiog būrys krepšininkų tinkamai nenusiteikė svarbiems mačams. Be to, daliai žaidėjų trūko meistriškumo, rinktinėje neatsirado tikro lyderio, kuris svarbiais momentais patrauktų komandą.
Trenerio Autoritetas
„Negalima kaltinti D.Maskoliūno, kai mūsų komandoje stinga asmenybių. Treneris gali nubraižyti labai efektyvių derinių, bet kas iš to, jei nėra tinkamų žaidėjų jiems atlikti. Nepamirškime, kad treneris turėdavo vos keletą dieną paruošti rinktinę atrankos langams. Lietuvoje nemažai sirgalių nepagrįstai yra linkę pliekti trenerius. Tarkime, dauguma puolė Dainių Adomaitį, kuris puikiai pasirodė ankstesnėse atrankos varžybose, o pasaulio čempionate jo vadovaujami mūsiškiai tik po dramatiškos kovos pralaimėjo labai pajėgiems australams ir prancūzams“, - trenerių pusėn stoja S.Jovaiša. R.Paulauskas neabejoja, kad D.Maskoliūnas turi itin turtingą žinių bagažą, nes pats žaidė aukštu lygiu, o kaip treneris dirbo su labai garsiais specialistais: „Taip, Dariui nelengva ilgą laiką dirbus asistentu tapti vyriausiuoju treneriu. Tam reikia laiko. Strategui ypač svarbu rungtynių metu atsikratyti įtampos, kad ji nepersiduotų žaidėjams. Taip pat būtina mačo metu priimti savalaikius teisingus sprendimus.“
Tikslai Olimpiniame Atrankos Turnyre
Vyrų krepšinio olimpiniame atrankos turnyre kovos 24 šalių rinktinės ir tik keturios iš jų pateks į Tokijo žaidynes. Šios varžybos vyks Kanadoje, Kroatijoje, Serbijoje ir Lietuvoje. Kaune turnyras bus surengtas birželio 29 - liepos 4 d. A grupėje žais Lietuva, Pietų Korėja ir Venesuela, B - Slovėnija, Lenkija ir Angola. Į kitą etapą, pusfinalį, pateks po dvi geriausias grupių komandas. Į olimpiadą prasibraus tik viena iš Kaune rungtyniausiančių ekipų. Lietuvos krepšinio federacija vyrų rinktinei kelia tikslą patekti į olimpines žaidynes, o jose užimti ne žemesnę kaip aštuntą vietą. Lygiai toks pat tikslas iškeltas ir 3×3 krepšinio vyrų rinktinei. Ji olimpinį atrankos turnyrą pradės gegužės 26 d.
Pasaulio Čempionato Apžvalga
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pergalingai baigė pasaulio krepšinio čempionato D grupės kovas. Mūsiškiai ketvirtadienį 67:64 palaužė Slovėnijos pasipriešinimą ir užėmė pirmą grupės vietą. Vertindami lietuvių pasirodymą viso pirmo etapo metu, krepšinio specialistai išskyrė augantį rinktinės potencialą ir viršytus lūkesčius. Aštuntfinalyje lietuviams iššūkį mes karingieji Naujosios Zelandijos krepšininkai, tačiau abu ekspertai mano, kad tai ne ta komanda, kuri kelia grėsmę.
Australų Pergalės Įtaka
Prieš lietuvių ir slovėnų dvikovą visą dieną netilo matematiniai skaičiavimai. Vyravo įvairūs variantai, kokiu skirtumu turime laimėti ar pralaimėti, norėdami jau ketvirtfinalyje išvengti JAV krepšininkų. Tačiau keistas australų pralaimėjimas Angolai nubraukė visus skaičiavimus. „Šioms rungtynėms teigiamos įtakos turėjo tai, kad nebereikėjo tų skaičiavimų. Nors ir visi sakė, kad neskaičiuos taškų skirtumo, bet australų pergalės atveju, tiek treneriams, tiek žaidėjams tie skaičiai būtų sukęsi galvoje“, - mano V. Šeškus. Nors ir nusimetę naštą, lietuviai tris kėlinius turėjo vytis savo varžovus. Ketvirtame kėlinyje viskas apsivertė aukštyn kojomis - slovėnai svaidė pro šalį ir sukrapštė tik du taškus.
Gynyba - Raktas Į Pergalę
„Atrodė, kad tris kėlinius beviltiškai slinkome iš paskos atsilikdami 8 - 10 taškų, bet sugebėjome sužaisti ketvirtą kėlinį. Priešininkui leidome įmesti tik du taškus… Slovėnijos komandai, kuri pretendavo į aukštas vietas! Aš negaliu prisiminti tokio kito atvejo“, - pripažino olimpinis čempionas ir vienas geriausių visų laikų Lietuvos žaidėjų M. Paulauskas. Po pergalės tiek rinktinės treneris Jonas Kazlauskas, tiek kiti rinktinės nariai labiausiai gyrė Darjušą iš Kšyštofą Lavrinovičius, kurie sucementavo lietuvių gynybą. „Visi sako, kad ketvirtame kėlinyje labai gerai gynėsi broliai, bet aš manau, kad gynyboje dirbo visa komanda. Vyrai pajautė, kad gali laimėti. Kai komanda pajaučia kraujo skonį, ją sunku sustabdyti. Taip ir įvyko“, - neabejoja V. Šeškus. „Mūsiškių gynyba buvo labai stipri. Šių laikų krepšinyje gynyba yra pagrindinis dalykas. Jono Mačiulio perimti kamuoliai buvo pirmos įžiebtos žiežirbos einant link pergalės“, - pavyzdingą lietuvių žaidimą savo aikštės pusėje gyrė ir M. Paulauskas.
Slovėnų Nuosmukis
Atėjus lemiamam ketvirčiui slovėnai tapo nepanašūs į save - vienas po kito svaidomi tritaškiai taip ir nepasiekė tikslo, o kai kurie jų net neliesdavo lanko. Dar keisčiau atrodė metimai, kelis kartus pramesti iš po krepšio. „Dabar galima visko šnekėti ir galvoti, nes slovėnai prametė gal 10 tritaškių. Realiai, pusę jų jie metė laisvi. Manau ir sėkmės faktorius čia buvo, bet tai nesumenkina pergalės. Vyrai šaunuoliai, padarė savo darbą“, - apie galimas pasikeitusio žaidimo priežastis svarstė „Lietuvos ryto“ strategas. Po rungtynių netgi J. Kazlauskas juokavo, kad priimti rizikingi sprendimai davė savo rezultatą. Būtent dėl šių sprendimų rinktinės trenerių štabą gyrė M. Paulauskas. Jis taip pat išskyrė tai, kad slovėnai dėl mažos rotacijos rungtynių gale buvo visiškai išsikvėpę.
Potencialo Atskleidimas
„Trenerių sprendimai rodo, kad mūsų komanda turi potencialo, turi ilgą suoliuką. Slovėnai žaidė septyniais žaidėjais ir ketvirtame kėlinyje matėsi, kad šie nebeturėjo jėgų net šnekėti, kai treneris jiems duodavo nurodymus. Žaidžiant septyniese, praktiškai neįmanoma laimėti prieš mus. Jų lyderiai vos kvėpavo“, - apie pasikeitusį žaidimą kalba M. Paulauskas. Lietuva D grupės kovas baigė su 4 pergalėmis ir vieninteliu pralaimėjimu Australijai. Šis pasirodymas mūsiškiams garantavo pirmą vietą grupėje. Manto Kalniečio trauma ir vangi čempionato pradžia prabudino daug skeptikų ir kėlė klausimus apie tikrąjį rinktinės pajėgumą. V. Šeškus yra vienas tų optimistų, kurie visą laiką tiki rinktine. Treneriui įspūdį palieka ir rinktinės braižas, o banguotą žaidimą jis lygina su amerikietiškais kalniukais.
Vertinimai Ir Lūkesčiai
„Yra tie amerikietiški kalniukai, o tarp jų kažkokia sėkmė - su didesniais ar mažesniais pakilimas. Visumoje matosi, kad rinktinė labai priklausoma nuo to, kaip atakuojame iš toli. Labai girti nesinori, bet peikti tikrai negalima. Juk iškrito mūsų pagrindinis įžaidėjas, o vyrai vis tiek užėmė pirmą vietą. Tikrai ne 100 proc. žmonių būtų pasakę, kad lietuviai bus pirmi grupėje. Visus uždavinius lietuviai įvykdė, o realiai netgi viršijo“, - rinktinę vertino V. Šeškus. „Galime grįžti ir ieškoti priežasčių dėl M. Kalniečio netekties. Komandos braižas šiek tiek pasikeitė. M. Kalnietis turėjo daugiau vadovavimo gebėjimų, su juo komanda žaidė daugiau organizuotą žaidimą, „centrai“ buvo labiau maitinami kamuoliais, buvo daugiau rezultatyvių perdavimų, kurių dabar trūksta. Tačiau komanda turi eiti į priekį. Šarūnas Vasiliauskas ir Adas Juškevičius turi imtis daugiau iniciatyvos. Adas padarė labai didelį progresą, su kiekviena diena ryškėja jo meistriškumas ir pagalba komandai. Šios penkerios rungtynės davė labai daug. Pralaimėjimas Australijai turėjo neigiamą, bet ir teigiamą poveikį - žaidėjai suprato, kad turi įjungti aukštesnę pavarą, labiau stengtis“, - trumpai rinktinės pasirodymą D grupėje aptarė M. Paulauskas.