Įvadas: Krepšinis Lietuvoje - daugiau nei sportas
Krepšinis - tai ne tik sporto šaka, bet ir neatsiejama Lietuvos kultūros dalis, dažnai vadinama antrąja šalies religija. Nuo mažų miestelių aikštelių iki didžiųjų arenų, krepšinio aistra pulsuoja kiekvieno lietuvio širdyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime krepšinio pasaulį, įskaitant taisykles, aikštelės matmenis ir žymiausias legendas.
Krepšinio istorija: nuo persikų krepšių iki modernių arenų
Krepšinio istorija prasidėjo 1891 metais, kai kanadietis fizinio lavinimo mokytojas Jamesas Naismithas, ieškodamas būdo, kaip išlaikyti studentų fizinę formą uždarose patalpose, sukūrė naują žaidimą. Pirmosiose taisyklėse nebuvo numatytas kamuolio varymas, o krepšiai buvo tiesiog persikų krepšiai, prikalti prie balkono krašto. Lietuvoje krepšinis atsirado XX a. pradžioje, o didžiausią postūmį gavo po 1937 ir 1939 m. Europos čempionatų, kuriuos laimėjo Lietuvos rinktinė.
Krepšinio taisyklės: nuo FIBA iki NBA
Krepšinis, kaip ir kiekviena sporto šaka, nestovi vietoje. Keičiasi deriniai, keičiasi žaidimo braižas, todėl yra būtinos ir taisyklių korekcijos. Pirmasis krepšinio taisyklių aspektas - skirtingos FIBA turnyrų ir NBA taisyklės. Todėl NBA krepšininkams rungtyniaujantiems rinktinių turnyruose tenka pratintis prie griežtesnių žingsnių ar pražangų traktavimo.
Žaidėjų skaičius ir rungtynių trukmė
Tiek FIBA, tiek NBA taisyklės reikalauja rungtynėms registruoti ne daugiau nei 12 žaidėjų. Dėl tam tikrų priežasčių komandoje gali būti ir mažiau žaidėjų (ligos, traumos ar kiti įvykiai). Pačioje komandoje gali būti ir daugiau nei 12 žaidėjų, bet rungtynėms registruojami ne daugiau 12. J. Naismito laikais rungtynių laikas buvo trumpesnis nei dabar: du kėliniai po 15 minučių. Pertrauka - 5 minutės. NBA krepšinio taisyklės numato 4 kėlinių po 12 minučių rungtynes. FIBA turnyruose žaidžiami keturi kėliniai po 10 minučių. Šis taisyklių pasikeitimas įsigaliojo 2000 metais po Sidnėjaus olimpinių žaidynių. Tai pat verta paminėti, jog kai kuriuose čempionatuose, pavyzdžiui, Filipinų lygoje, kopijuojamas NBA modelis ir rungtynės čia trunka tiek pat kiek ir NBA. Vidutiniškai krepšinio varžybos trunka 1,5-2 val.
Pražangos ir atakos laikas
FIBA turnyre vienam žaidėjui leidžiama prasižengti 5 kartus, NBA - 6. Tai pat už grubų žaidimą galima gauti nesportinę pražangą, o už ginčus su teisėjais ar kitus neteisėtus dalykus - techninę pražangą. Už dvi nesportines ar dvi technines pražangas žaidėjas ar treneris yra šalinami iš arenos. FIBA krepšinyje - 24 sekundės. Atkovojus kamuolį puolime, naujai atakai skiriamos 14 sekundžių. NBA - 24 sekundės abiem atvejais. Iki 2000 metų FIBA krepšinio aikštelėse atakos maksimaliai trukdavo 30 sekundžių, o persivaryti į varžovų aikštelės pusę reikėjo per 10 sekundžių (dabar 8 sek.). Šis sutrumpinimas buvo įvestas siekiant atsisakyti „miegančio“ ir ilgai minkomo kamuolio, siekiant greitesnio ir malonesnio reginio žiūrovui.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Minutės pertraukėlės ir zoninė gynyba
Šiandien FIBA krepšinyje yra tokia tvarka: kiekviena komanda turi po 2 minutės pertraukėles pirmoje rungtynių pusėje ir po tris antroje. Iki rungtynių pabaigos likus mažiau nei dviem minutėms, komandoms lieka tik po dvi pertraukėles (jeigu iki šio momento nebuvo nė karto sustabdę žaidimo pasinaudojant minutes pertraukėlės teise). Pratęsimo atveju viena minutės pertraukėlė suteikiama kiekvienai komandai. NBA minutės pertraukėlės eiliniam žiūrovui prailgsta. Čia pavadinimas minutės pertraukėlė yra tik simbolinis, kadangi ji trunka 75 sekundes. Bendrai abi ekipos turi po 7 pertraukėles, o pratęsimo metu komandos gauna dar po dvi pertraukėles. Vengiant erzinti žiūrovus rungtynių pabaigoje, ketvirtajame kėlinyje, jų skaičius sumažinamas iki 4 ir 2 - iki paskutinio ketvirčio pabaigos likus mažiau nei 3 minutėms. Ilgą laiką NBA pasaulyje tokio tipo gynyba buvo „nusikalstamas reiškinys“. Komandos laužė galvą kaip legaliai panaudoti šią sistemą stabdant varžovų lyderius. Dabar ši gynyba leidžiama su viena sąlyga - besiginančios komandos žaidėjas negali ilgiau nei 3 sekundes stovėti baudos aikštelėje jeigu puolančios komandos varžovas yra atsitraukęs į perimetrą. FIBA turnyruose zoninė gynyba yra leidžiama ir komandos šį ginklą sėkmingai naudoja, ypatingai kai reikia stabdyti lyderius, prieš kuriuos apsiginti vienas prieš vieną nebūna šansų.
Kamuolio numušimas ir baudos metimai
Jei paliečiamas lankas, tinklelis ar lenta - kamuolys atitenka varžovams. Be to priklausomai kas pažeidė taisykles, kamuolys yra arba įskaitomas, arba neįskaitomas jeigu nusižengimą atliko puolančios komandos žaidėjas. Pavyzdžiui, jei kamuolys leidžiasi į krepšį ir jį nuo jo numuša besiginančios komandos žaidėjas, tai traktuojama kaip taisyklių pažeidimas ir taškai įskaitomi. Jeigu kamuolys šokinėja ant lanko, FIBA krepšinio taisyklės leidžia besiginantiems žaidėjams jį numušti. NBA yra priešingai - kamuolio liesti tokiais atvejais negalima. FIBA krepšinyje viskas paprasta - baudos metimai skiriami nuo penktos komandinės pražangos (baudos metimai gali būti metami ir anksčiau jei prasižengiama metimo metu, techninės ar nesportinės pražangos atveju). NBA taip pat, baudos metimai skiriami prasižengus penktąjį kartą. Tačiau jei komandos, iki kiekvieno kėlinio pabaigos likus žaisti 2 minutes nespėja prasižengti keturis kartus - kiekviena pražanga siunčia varžovus prie baudos metimo linijos.
Teisėjai ir ginčytinų sprendimų peržiūra
Krepšinio aikštelėje teisėjauja trys teisėjai, iš kurių vienas yra pagrindinis, kuris priima lemiamą sprendimą ginčytinu atveju. Po truputį yra laužomi standartai ir atsiranda vis daugiau teisėjų moterų (moterų krepšininkių taip pat). Be to, futbole neseniai atsiradusi naujovė - ginčytinų sprendimų peržiūra vadinama „Var“ jau taikoma ir krepšinyje. Teisėjai bet kuriuo rungtynių momentu gali peržiūrėti ir pakeisti sprendimą dėl nesportinės pražangos skyrimo, o likus porai minučių iki rungtynių pabaigos - dėl daugelio situacijų, tokių kaip užribio fiksavimas, metimo atlikimas laiku ar panašiai. Nesenai LKL čempionate pradėta taikyti iššūkio taisyklė, kai komandų vyriausieji treneriai turi teisę vieną kartą per rungtynes pateikti protestą dėl tam tikro epizodo, reikalaujant jį peržiūrėti ir pakeisti sprendimą.
Krepšinio aikštelės parametrai ir žaidimo įrankiai
FIBA aikštelės ilgis yra 28 metrai, plotis - 15 metrų. Tritaškio linija nutolusi nuo krepšio 6,75 metro, baudos linija - 4,6 metro. NBA viskas yra šiek tiek plačiau ir toliau. Aikštelės ilgis - 28,65 metrai, plotis - 15,24 metro, tritaškis - 7,24 metro, baudos linija - 4,57 metro.
Krepšinio lanko standartai
Lankas turi būti 45 cm skersmens, pritvirtintas 3,05 metro aukštyje. Tinklelis turi būti baltas, jo ilgis - 40-45 cm. Jis turi būti pritvirtintas taip kad nekeltų pavojaus žaidėjų sveikatai. Reikalavimai kamuoliui - guminis, apimtis - 74,9-78 cm, svoris - 567-650 gramai.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Trijų sekundžių zona
Trijų sekundžių zonos - stačiakampiai žymimi aikštėje, kurių vieną statinį sudaro galinių linijų atkarpos, 2,45 m atstumu nutolusios nuo galinių linijų vidurio taškų. Visos šios linijos, išskyrus galines, yra 3 sekundžių zonos dalis. 3 sekundžių zonos turi būti dažomos. Puolančios komandos žaidėjas toje zonoje išbuvęs ilgiau nei 3 sekundes (teisėjas laiką matuoja instinktyviai) pažeidžia taisykles ir jo komanda netenka kamuolio.
Įdomiausios krepšinio taisyklės
Komanda netenka teisės žaisti jei:
- po penkiolikos minučių nuo oficialios rungtynių pradžios neturi penkių žaidėjų galinčių žaisti. Kas įdomiausia, į rungtynes žaidėjas gali atvykti pavėlavęs ir jam bus leidžiama žaisti. Taip yra ne kartą nutikę LKL čempionate, kai jauni žaidėjai tą pačią dieną rungtyniavo skirtinguose čempionatuose.
- savo elgesiu trukdo tęsti rungtynes. Pavyzdžiui, gavęs penktąją ar diskvalifikacinę pražangą žaidėjas nenori palikti aikštelės, smurtauja prieš teisėjus, varžovus ar žiūrovus.
- ignoruoja vyresniojo teisėjo raginimą žaisti. 1995 metų Europos krepšinio čempionate Lietuvos krepšinio rinktinė aktyviai protestuodama prieš teisėjo sprendimus, kurį laiką atsisakė tęsti rungtynes prieš Jugoslaviją. Tuometinis vyriausias treneris V.Garastas pripažino, jog jam pritrūko drąsos neišleisti krepšininkų į aikštelę.
- kai komandai įskaitomas „pralaimėjimas išsibaudavus”, rungtynių metu aikštėje likus dviem vienos komandos žaidėjams. Viename finaliniame ketverte tuometinė Maskvos „CSKA“ prieš Pirėjaus „Olympiakos“ žaidė vos penkiese, nes likę žaidėjai buvo apsinuodiję maistu. Išsibaudavus dar dviem žaidėjams, rusai liko žaisti trise ir turėjo saugotis pražangų bei galimai nutrauktų rungtynių. Nors komanda ir pralaimėjo, bet rungtynes baigė.
Yra ir dar vienas, dažnai kurioziniu įvykių tampantis epizodas. Jei kamuolys, palietęs aikštės žaidėją, atsiduria už aikštės ribų, laikoma, kad jį prarado paskutinis jį lietęs žaidėjas, nežiūrint, jog po to kamuolys dar lietė kokį nors daiktą (išskyrus žaidėją). Kartais pasimaišo teisėjas, o kartais net gi koks nors daiktas atsidūręs aikštelėje (dažniau atsitinka tai futbolo stadione), kuris nukreipia kamuolį į užribį.
Krepšinio taisyklės egzotiškose šalyse
Egzotiškoje krepšinio šalyje Šiaurės Korėjoje, krepšinio taisyklės turi savo ypatumų. Pavyzdžiui, paskutines 3 rungtynių minutes dvitaškio metimo vertė padidėja 4 kartus. Įmetus dvitaškį užskaitomi 8 taškai. Papildomas taškas tuo pat metu yra skiriamas už įdėjimą į krepšį. O visų rungtynių metu dėjimai vertinami trimis taškais. Tritaškis įvertinamas keturiais taškais jei kamuolys įkrenta kiaurai, o neįmetus baudos metimo iš komandos sąskaitos atimamas taškas.
Išvados: už gražų krepšinį laikantis krepšinio taisyklių!
Krepšinio taisyklės nuolat tobulinamos, siekiant užtikrinti sąžiningą ir dinamišką žaidimą. Žinodami taisykles ir standartus, galime geriau suprasti ir mėgautis šia sporto šaka. Nesvarbu, ar esate profesionalus žaidėjas, ar tiesiog aistringas sirgalius, krepšinis suteikia nepakartojamų emocijų ir vienybės jausmą. Lietuva ir krepšinis - tai neatsiejama sąjunga, kuri dar ilgai džiugins visus sporto mylėtojus.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas