Krepšinio rungtynių pertraukų metu sirgalių akis traukia ne tik įspūdingi sportininkų pasirodymai, bet ir energingi palaikymo komandų šokėjų šokiai. Šios atletiškos ir charizmatiškos merginos kuria šventinę atmosferą, įkvepia komandą ir suteikia žiūrovams teigiamų emocijų. Tačiau kas slypi už tų kelių dešimčių sekundžių, kurias jos praleidžia aikštelėje? Šiame straipsnyje panagrinėsime krepšinio palaikymo komandų šokėjų istoriją, kasdienybę, karjeros perspektyvas ir iššūkius.
Krepšinio Palaikymo Komandų Istorija
Organizuotas sporto komandų palaikymas atsirado Jungtinėse Valstijose XIX a. aštuntame dešimtmetyje ir labai sparčiai išplito. 1898 m. Bendruomenė sušaukė specialų posėdį, kuriame studentai ir dėstytojai diskutavo, kaip padėti nuolat pralaimintiems futbolininkams. Pasigirdo siūlymas, kad reikia suburti kelis šimtus sirgalių, galinčių savo teigiama energija paveikti sportininkus, ir jie galų gale laimėtų. Taip atsirado pirmoji oficiali palaikymo grupė.
Iš pradžių palaikymo komandose buvo vieni vyrai. Net 3 JAV prezidentai studijuodami dalyvavo palaikymo komandų veikloje: Dwightas D. Eisenhoweris, Franklinas Rooseveltas ir Ronaldas Reaganas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, daug vyriškų užsiėmimų perėmė moterys, ne išimtis ir sporto komandų palaikymas. Visgi XX a. Skanduotes papildė šuoliukai, šokiai, „gyvos“ piramidės, XX a. penktame dešimtmetyje universitetų ir koledžų šokėjos pradėjo naudoti kutus. Per dvidešimt metų žvitrios ryškiai apsitaisiusios studentės beveik visiškai išstūmė vyrukus su megafonais. Palaikymo komandų šokėjos visada išsiskiria minioje - akį traukia ryškūs kostiumai ir dideli kutai.
Šokėjos Kasdienybė: Tarp Sporto, Šokių ir Studijų
Šokėjos, priklausančios krepšinio klubų palaikymo grupėms, gyvena intensyvų gyvenimą, kuriame dera sportas, šokiai ir asmeniniai įsipareigojimai. Vienas jų pasirodymas užtrunka apie 40-60 sekundžių, tačiau siekiant kokybiško išpildymo dirbama daugybe valandų. Tad arenoje susirinkę sirgaliai regi tik sunkaus darbo vaisius ir, greičiausia, net nesusimąsto, kiek daug atiduodama jėgų repeticijose. O jų, patikėkite, atiduodama daug.
Repeticijos ir Pasiruošimas
Prieš kiekvienas rungtynes turime treniruotę arenoje - su muzika, pašaliniais garsais. Tada grįžtame į persirengimo kambarį - dažomės, kalbamės, ruošiamės. Prieš kiekvienas rungtynes susidėliojame ką šoksime, kokias aprangas vilkėsime. Turime treniruotes, statome šokius, dirbame su choreografu Kęstučiu Baranausku. Vien su juo per sezoną pastatome bent 6 naujus šokius. Pačios merginos taip pat imasi iniciatyvos. Kartu ieškome muzikos, bandome visokias idėjas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Šokėjos nuolat tobulina savo įgūdžius, lanko įvairius šokių stilius, sportuoja, kad išlaikytų fizinę formą. Skaistė Gerulytė, trečius metus Kauno „Žalgirio“ arenoje susirinkusius žiūrovus savo pasirodymu džiuginanti mergina, pasakoja, kad viskas prasidėjo pirmoje ar antroje klasėje. Tuomet tėtis nuvedė ją į gimnastikos užsiėmimus. Tačiau netrukus susirgo ir kažkaip jų nebelankė. Bet vėliau viena šeimos draugė pasiūlė lankyti aerobinę gimnastiką. Po pirmo užsiėmimo, trenerė jos tėčiui net juokais papriekaištavo: „Kur tą vaiką buvai paslėpęs?“. Taip prasidėjo jos beveik 16 metų trunkanti sportinė karjera. Iš pradžių dalyvavo įvairiuose čempionatuose. Tapo daugkartine Lietuvos čempione.
Apranga ir Įvaizdis
Visas mūsų aprangas parenka vadovė Diana Gandrimė. Ji stengiasi, kad nebūtų per daug gilios iškirptės, kad jaustumėmės blogai. Tad mūsų aprangos ir seksualios, ir patogios. Kai apsivelki aptemptą suknelę ir būni nuogomis kojomis, tada gal šiek tiek ir jautiesi nuoga. Tiesiog kai kurių šokių neatliekame su aprangomis, kurios nėra tinkamos tiems atvejams.
Psichologinis Pasiruošimas
Sporte negalima bijoti, reikia nebent jaudintis. Kai žengiame į aikštelę su nauju šokiu, tada jaudulys tikrai būna. Tuomet pergalvoji visus judesius. Bet išeini ir jaudulys pranyksta. Į trupę ateina naujų mergaičių, jos iš pradžių gal labiau jaudinasi. Kai atsimenu save, tai nerealiai bijodavau. Kiekvieną šokį kampe kartodavausi po kelius kartus. Kol tu neįpranti to daryti kiekvieną dieną, todėl jaudulys yra logiškas ir paaiškinamas.
Santykiai su Komanda ir Žiūrovais
Kiekvieną kartą mes sakome, kad mūsų santykiai nėra nei artimi, nei kažkokie išskirtiniai. Pasisveikiname, nėra kad pro šalį praeitume net nepastebėję vieni kitų. Bet kažkokių šiltų santykių net ir negali būti. Dirbame savo darbą, o jie savo. Gal jie ir pažiūri kartais į mus, bet tuo viskas apsiriboja.
Labai priklauso nuo paties žaidimo. Gali išeiti su geriausiu šokiu ir jei komanda atsilieka, tai žiūrovai sėdi be emocijų. Tada būna sunkiausia pasiekti, kad sirgaliai nusišypsotų, paplotų. Tokia misija kartais būna neįmanoma, nes žiūrovai sėdi susiraukę. Kartais galvoji, kad gal kažką ne taip darai. Bet vėliau viską aptari ir suvoki, kad sirgaliai reaguoja į įvykius krepšinio aikštelėje.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Tarp šokėjų tikrai nėra kažkokios priešpriešos. Jos dirba savo darbą ir tobulėja. Aišku, nežinau, ką kitų komandų šokėjos apie mus galvoja, bet mes tikrai nekovojame tarpusavyje. Nėra jokių žaibų.
Karjeros Perspektyvos ir Iššūkiai
Būti krepšinio palaikymo komandos šokėja - tai ne tik smagus laiko praleidimas, bet ir galimybė tobulėti, įgyti patirties ir užmegzti naujų pažinčių. Tačiau tai taip pat reikalauja didelio atsidavimo, disciplinos ir fizinio pasirengimo.
Reikalavimai Šokėjoms
Pas mus nėra nei ūgio, nei svorio standartų. Viskas - proto ribose. Svarbu, kaip tu vaizdžiai atrodai. Špagatą turi sugebėti padaryti. Turi būti lanksti, pasitikinti savimi, negali ateiti nudelbusi akių į žemę. Laikysena turi būti graži. Kažkas tokio.
Traumų Pavojus
Visko pasitaiko. Neseniai vienai mergaitei pradėjo skaudėti pečius. Baisiausios yra kojų ir rankų traumos. Praėjusį sezoną turėjau tokią nelaimę, kai mane išmetė į orą, pagavo kojas, bet viršutinė kūno dalis vožėsi žemyn. Svarbiausia, kad viskas pasibaigė gerai. Tik noriu pasakyti, kad tų traumų visada gali pasitaikyti.
Stereotipai ir Išankstiniai Nusistatymai
„Dar ir kaip persekioja. Siaubingai! Tai - didžiausia tragedija. Ilgai dėl to išgyvenau ir stengiausi su tuo kovoti, aiškinti, kad tokios nesame, bet jau pavargau. Žmonės patys susikuria burbulą - vos pamatė su krepšininkais kalbantis, jau ir mano, kad šokėjos laisvo elgesio, su krepšininkais miega… Bet aš žinau, ką darau, kaip gyvenu. Turiu savo vertybių skalę, jų stengiuosi laikytis. Man svarbi draugų, tėvų, o ne pašalinių žmonių nuomonė“, - tikina žavi, kūrybinga ir principinga „Lietuvos ryto“ krepšinio palaikymo komandos šokių grupės vadovė Vilma Zajankauskaitė.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Ateities Planai ir Svajonės
Skaistė Gerulytė šiuo metu studijuoja Lietuvos sporto universitete, atletinį rengimą. Po mokslų galvoja išvažiuoti į užsienį. Bet šiuo metu dar mokosi ir nežino, kas jos laukia ateityje. Neskuba visko griežtai planuoti.
Šokėjų Kovos: Konkurencija ir Meistriškumas
„Betsafe-LKL“ rungtyniaujančių komandų šokėjos ketvirtus metus varžysis dėl geriausios šokėjų grupės Lietuvoje vardo. Septynių klubų šokėjos savo galimybes rodys ir dėl geriausiųjų titulo varžysis per Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalo ketvertą. Pernai finale Klaipėdos „Neptūno“ ir Kauno „Žalgirio“ šokėjos surengė nematytus ir įspūdingus pasirodymus. Komisijos sprendimu, geriausiomis pripažintos klaipėdietės.
„The Red Foxes“: Pasaulinis Pripažinimas ir Ukrainos Atstovavimas
Prieš 20 metų, 2003-ųjų Europos krepšinio čempionate, Lietuvos rinktinė iškovojo auksą. Bet krepšininkai nebuvo vieninteliai, kurie Stokholme pavergė žiūrovų širdis. Palaikymo šokėjų grupei „The Red Foxes“ šis čempionatas taip pat atnešė pasaulinį pripažinimą, krepšinio fanams skanduojant žodį „pertrauka“, kad tik greičiau išvystų dar šių merginų šokių. Didžiąją dalį laiko Lietuvoje gyvenančios ukrainietės Olenos Rozhkovos, tai pat žinomos Elena Foxes slapyvardžiu, įkurtas šokių kolektyvas „The Red Foxes“ gimė 2001-aisiais.
Olena Rozhkova tikisi, kad šiam renginiui pavyks vienam vakarui į aikštelę sugrąžinti ne tik krepšininkus, bet ir šokėjas, kurios šoko Stokholme prieš 20 metų. „The Red Foxes“ išsiskyrė iš kitų kolektyvų, jog sulauktų tokios meilės iš žiūrovų, norėdami kažką daryti kitaip. Kažką, ko tuo metu Europoje nebuvo. Tada šovė paprasta idėja: sukurti po atskirą šokį kiekvienai šaliai. Sirgaliai tiesiog pamišo tai pamatę.
Didžiausias „The Red Foxes“ kolektyvo pasiekimas - tai, kad karo metu jie vis dar egzistuoja. Karui prasidėjus buvo tikras chaosas. Kai kurios merginos gali šokti, kitos negali dėl karo ir pavojaus, dalis persikraustė, kad galėtų. Kažkaip keliaujame, palaikome ryšį ir padedame savo žmonėms. Tai nelengva, bet mums labai svarbu atstovauti savo šalį visaip, kaip tik galime.
Meilė Krepšiniui ir Gyvenimas Šalia Aikštelės
Krepšininko ir krepšinio šokėjos poros - gana įprastas derinys. G. Maldūno išrinktąja, o vėliau ir žmona tapo vieno didžiausių „Lietkabelio“ konkurentų - Vilniaus „Ryto“ šokėjų komandos narė Edita Navickaitė-Maldūnienė. Gabrielius Maldūnas neslepia, kad jį pirmiausia pakerėjo Editos grožis, o vėliau pajuto, kad juodu sieja bendros vertybės, požiūris į gyvenimą, toks pat gyvenimo būdas.
Edita pasakoja, kad nuo vaikystės šokusi Edita svajojo tapti „Ryto“ šokėjų komandos dalimi. Atvykusi studijuoti į Vilnių iš karto parašė tuometei šokėjų vadovei laišką. „Sutapimas ar ne, bet tuo metu kaip tik labai trūko šokėjų. Atėjau į pirmą treniruotę tiesiog apsižiūrėti. Vadovė pasakė, kad turiu duomenis, bet reikia labai daug dirbti. Galbūt vieną dieną galėsiu šokti su ilgametėmis „Ryto“ šokėjomis. Tai mane motyvavo, daug dirbau ir atsidūriau aikštelėje. Kelerius metus buvau šios komandos vadove. Svarbiausia, sutikau daug žmonių, kurie mane skatino tobulėti ne tik kaip šokėjai, bet ir kaip asmenybei“, - pasakojo Edita.