Krepšinis Lietuvoje visada buvo daugiau nei tik sportas - tai nacionalinis pasididžiavimas, vienijantis tautą ir įkvepiantis naujas kartas. Šiame straipsnyje panagrinėsime krepšinio pasaulio įvairialypumą: nuo jaunimo rinktinės triumfo pasaulio čempionate iki legendinių krepšininkų investicijų ir netekčių.
Jaunimo triumfas: kelias į aukso medalius
Lietuvos jaunių (iki 19 metų) vaikinų krepšinio rinktinė pasiekė istorinę pergalę Latvijoje vykusiame pasaulio čempionate, finale nugalėdama Serbijos krepšininkus. Ši pergalė - pirmasis šalies istorijoje planetos jaunių čempionato aukso medalis. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasveikino rinktinę, pabrėždama, kad ši pergalė tęsia Lietuvos krepšinio tradicijas ir vienija tautą.
„Kartu su visa Lietuva sveikinu Jus laimėjus Pasaulio čempionato auksą ir iš visos širdies dėkoju kiekvienam prie to prisidėjusiam. Esate jaunimo rinktinė, ir Jūsų profesionalusis gyvenimas sporte tik prasideda, tačiau prasideda labai sėkmingai Jums, sėkmingai visiems, kurie už Jus serga ir palaiko, sėkmingai Lietuvai. Tikrai labai smagu matyti, kad kiekvieną kartą, kai užauga nauja krepšinio meistrų karta, skinanti pergales Europoje ir pasaulyje, jos pakeisti jau kyla mūsų jaunimas - ne mažiau talentingas, ne mažiau darbštus ir galingas, ne mažiau pavojingas mūsų varžovams“, - teigė I. Degutienė.
Legendų investicijos: nuo viešbučių iki restoranų
Sėkminga karjera krepšinio aikštelėje dažnai atveria galimybes investuoti į įvairius verslus. Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Arvydas Sabonis ar Sergejus Jovaiša, keliaudami į varžybas, gaudavo progą kirsti geležinę uždangą ir atsidurti Vakarų pasaulyje. Sėkmingiausias ir, žinoma, pelningiausias karjeras tarp tos kartos krepšininkų padarė NBA lygoje vėliau rungtyniavę p. Marčiulionis ir p. Sabonis. Tačiau ne visos investicijos būna sėkmingos. Panagrinėkime, kaip krepšinio legendoms sekėsi investuoti Lietuvoje.
Arvydas Sabonis: viešbutis „Pušų paunksnėje“
Arvydas Sabonis, vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų, 1995 m. investavo į plastikinių langų ir durų gamybos įmonę, kuri gavo „Sabonio klubo ir partnerių“ pavadinimą. Po kurio laiko ši įmonė buvo reorganizuota, veiklas išskaidant į atskiras bendroves. 2011 m. įmonių grupė susidūrė su finansiniais sunkumais, kelios bendrovės bankrutavo, o p. Kur kas sėkmingiau geriausiam visų laikų sportininkui sekasi viešbutyje „Pušų paunksnėje“. 1998 m. Palangoje atidarytas keturių žvaigždučių viešbutis svečių trūkumu nesiskundžia net ir šaltuoju metų laiku, o p. „Creditinfo“ duomenimis, praėjusiais metais UAB „Pušų paunksnėje“, kurios 100% akcijų priklauso p. Saboniui, gavo 1,17 mln.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Šarūnas Marčiulionis: viešbutis „Šarūnas“ ir baras „Stars and Legends“
Šarūnas Marčiulionis, kitas legendinis Lietuvos krepšininkas, 1992 m. Vilniuje atidarė viešbutį „Šarūnas“. Iš pradžių viešbučiui sekėsi neblogai, tačiau vėliau pastatas ėmė reikalauti vis didesnių investicijų, o svečių mažėjo. 2007-aisiais „Šarūno“ viešbučio pajamos dar siekė beveik 1,2 mln. Eur, bet 2014-aisiais jos besudarė tik 364.559 Eur, o metinis nuostolis pasiekė 102.000 Eur. Dar po metų p. „Dabar tiesiog apmąstome situaciją. Apžvelgėme šio pusmečio ir praėjusių metų finansinius rezultatus, ir jie nedžiugina. Visokiausių minčių kyla. Viešbučių versle krizė vis dar juntama. Galiausiai tiek „Šarūno“ viešbutį, tiek Š. Į viešbučių verslą nerti planuoja ir buvęs krepšinio rinktinės snaiperis Arvydas Macijauskas. 2015-aisiais jo įmonė „Atlantic Invest“ už 1,23 mln. Prieš dvejus metus „Atlantic Invest“ paskelbė, kad šalia Jaunimo ir „Lėlės“ teatrų esančiame pastate planuoja įrengti 24-28 kambarių viešbutį. „Svarstome tai turėti kaip šeimos verslą“, - BNS tuomet sakė p. Vis dėlto per porą metų viešbučio projektas į priekį nepasistūmėjo, o p. Pastato, kuriame p. Pavyzdžiui, p. Marčiulioniui Vilniuje šiuo metu priklauso baras „Stars and Legends“.
Darius Songaila: „Hooters Baltics“
Darius Songaila, buvęs NBA krepšininkas, kartu su partneriais valdo „Hooters Baltics“, kuriam priklauso JAV įsteigto pasaulinio tinklo „Hooters“ restoranas Vilniaus senamiestyje pagal franšizės sutartį. Šio 1983 m. „Ne paslaptis, kad Darius išvyko į Ameriką ir dėl to nebegalėjo dalyvauti restorano veikloje. Taip išėjo, kad akcininku tapau aš“, - VŽ komentuoja p. „Huracan Coffee“, bendrovė, prisistatanti kavos skrudinimo manufaktūra, šiemet pelnė tokio masto įvertinimą, kad, mėgindami juo pasidžiaugti, tinkamų žodžių ieško net patys „Huracan“ įkūrėjai. Tai - bronzos medalis pasauliniame kavos skrudintojų meistrystės konkurse „Global Coffee Awards“ (GCA), juodos filtrinės kavos kategorijoje. Taigi, mūsiškiai „Huracan“ - tretieji visoje Europoje pagal šios kavos kokybę. Pagal franšizės sutartį su bendrove „Hooters of America“ Baltijos šalyse turėtų atsirasti trys „Hooters“ tinklo restoranai. „Creditinfo“ duomenimis, Kaune įsikūrusi UAB „Hooters Baltics“ praėjusiais metais gavo 372.299 Eur pajamų ir patyrė 231.005 Eur grynojo nuostolio. „Per pirmus metus patys dar nelabai tiksliai supratome, ką darome. Bet dabar pasikeitė kai kurie žmonės, viskas pradėjo veikti ir eina į gera. Tikime, kad šitas verslas išsivystys ir bus pelningas“, - teigia p. Pasikeitus baro savininkui, pasikeitė ir jo vadovė. Iki tol „Hooters“ vadovavo p.
Saulius Štombergas: statybos verslas
Saulius Štombergas, dar vienas garsus Lietuvos krepšininkas, po karjeros pasinėrė į statybų verslą. 2007 m. Tad 2009-aisiais p. „Nebuvo jokių užsakymų, niekas nieko nepirko, rinka krito 50%. Nusprendžiau dar pažaisti ir palaukti, kol reikalai pasitaisys“, - interviu Kazanės portalui „Bussines Gazeta“ apie tą etapą pasakojo p. Vis dėlto dirbdamas treneriu aukštumų p. Štombergas nepasiekė, tad vėl grįžo prie statybos verslo. Šiuo metu buvęs krepšininkas yra UAB „Force Palace“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Ši įmonė Klaipėdoje plėtoja daugiabučių kvartalą „Saulės miestas“. Beje, sklypus šiam projektui p. „Creditinfo“ duomenimis, „Force Palace“ pajamos praėjusiais metais buvo 2,167 mln. „Force Palace“ „Saulės mieste“ jau pastatė du mažaaukščius daugiabučius su 236 butais. Didžiąją dalį „Saulės miesto“ butų jau pastatytuose mažaaukščiuose daugiabučiuose „Force Palace“ yra pardavusi, tad p. „Turime ploto šalia, žiūrėsime, kokia rinka bus kitais metais. Jei bus galimybė, turime planų plėsti kvartalą“, - apie „Saulės butų“ projektą šią vasarą VŽ pasakojo p.
Finansiniai patarimai krepšininkams
Tadas Bulotas, krepšininkams atstovaujančios agentūros „B Baltics“ generalinis direktorius, VŽ teigia, kad patarimų finansų ir investicijų klausimais klientams tenka duoti ne taip ir retai. „Esu baigęs ekonomikos mokslus, bet patarimų finansų klausimais duodu nebent kaip draugas. Tačiau kiekvieną kartą, kai pradedu dirbti su jaunu krepšininku, jam pasakau, kad bus reikalingas finansų srities profesionalas. Aš ir pats susitikinėju su specialistais, kurie man atrodo patikimi, paskui su jais suvedu krepšininkus, kuriems reikia patarimo. Aišku, vieni tų patarimų paklauso, kiti - ne“, - šypsosi p. „Taip, būna, kai matau, kad reikėtų pristabdyti arklius. Bet dažniausiai ne dėl to, kad pats krepšininkas ketina labai išlaidauti. Dažniausia problema yra žaidėjų artimos aplinkos žmonės, kurie juos bando įtikinti kur nors išleisti pinigus. Ne visada siūlomos investicijos yra tinkamos. Pasak p. „Nesu tas žmogus, kuris pasako, kad investuok arba ne. Labiau esu tas, kuris pasako, kad tavo darbas yra žaisti krepšinį, o kitką palik savo srities profesionalams, kurie kiekvieną dieną dirba savo darbą. O aš visada esu pasiruošęs profesionalų savo klientams rekomenduoti“, - dėsto p.
Bankrotas po karjeros: skaudi realybė
Po pelningos karjeros - bankrotasPer karjerą uždirbti milžiniški pinigai dar nereiškia ramaus gyvenimo po jo. Pavyzdžiui, JAV krepšinio lygos NBA žaidėjų asociacija skaičiuoja, kad per 5 metus, kai baigia karjerą, bankrutuoja 60% šios lygos krepšininkų. Nors vidutinis metinis NBA krepšininko atlyginimas siekia 7,8 mln. Tarp garsiausių bankrutavusių NBA krepšininkų verta minėti Alleną Iversoną. 154 mln. USD per karjerą užsidirbęs ir dar iki 50 mln. USD iš reklamos sutarčių prisidėjęs buvęs krepšininkas bankrutavo 2012 m., kai nebeišgalėjo susimokėti 860.000 USD skolos už juvelyrinius dirbinius. Per karjerą uždirbtus pinigus krepšininkas iššvaistė azartiniams lošimams, prabangioms dovanoms ar kelionėms su 50 draugų palyda. Žinoma, bankrutuoja ne tik krepšininkai. Pavyzdžiui, 400 mln. „Taip nutiko dėl to, kad jūs man, 21-ų jaunuoliui, davėte dešimtis milijonų, o aš nežinojau, ką su jais daryti. Buvau sutrikęs“, - užsienio žiniasklaidai tuomet aiškino p. Naujausias nelaimėlis - legendinis Brazilijos futbolininkas Ronaldinho. Gimtinėje jam yra paskirta 2 mln. Eur dydžio skola dėl nelegalių statybų.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Netektis: In Memoriam prof. Kęstutis Vitkus
Krepšinio pasaulis neapsieina be skaudžių netekčių. Vienas iš tokių pavyzdžių - prof. Kęstutis Vitkus, garsus mikrochirurgas, kuris 1987 m. atliko Achilo sausgyslės operaciją legendiniam Lietuvos krepšininkui Arvydui Saboniui.
„Jeigu ne Kęstutis, nežinia, kaip būtų susiklostęs mano gyvenimas“ - sakė A. Sabonis.
Prof. K. Vitkus buvo ne tik talentingas chirurgas, bet ir mylintis žmogus, atsidavęs šeimai ir draugams. Jo netektis - didelis praradimas visai Lietuvai.
Gyvenimas ir karjera
Prof. K. Vitkus gimė 1952 m. Skuode. Jo tėvas taip pat buvo garsus gydytojas, mikrochirurgas docentas Mečislovas Vitkus. Mama radiologijos profesorė Vitalija Vitkienė. 1976 m. K. Vitkus baigė medicinos studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, o profesoriaus laipsnį įgijo 1990 metais ir tapo jauniausiu profesoriumi tuometinėje Lietuvoje. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje prof. K. Vitkus dirbo nuo 1982 m., o ligoninę uždarius 2013 m., dirbo Vilniaus Universiteto Santaros klinikose ir buvo šių klinikų Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas.
Taip pat, prof. K. Vitkus 1988-1989 m. dirbo sporto medicinos gydytoju Portlande, „Trail Blazers“ komandoje; 1992-1993 m. periodu - JAV Pietų Ilijonaus universiteto Springfildo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Mikrochirurgijos pradininkas
1980 m. K. Vitkus su tėvu Mečislovu Vitkumi atliko pirmąją Lietuvoje ir tuometėje Sovietų Sąjungoje mikrochirurgijos operaciją - sėkmingai replantavo nupjautus rankos pirštus. K. Vitkus pirmasis persodino kaulo, antkaulio fascijos, nervų ir sąnario lopus su kraujagyslėmis.
Sausio 13-osios naktis
Prof. K. Vitkus dirbo ir Nepriklausomai Lietuvai svarbiausiąją naktį - 1991 m. Sausio 13-ąją. Vilniaus tuometinėje Raudonojo kryžiaus ligoninėje K. Vitkus neskaičiuodamas nuovargio valandų atidavė savo duoklę laisvai Lietuvai, gelbėdamas žmonių gyvybes.
Privati klinika „VitkusClinic“
2004 m. tapo svarbūs šalies plastinės chirurgijos istorijai - Lietuvoje atidaryta pirmoji plastinės chirurgijos klinika „VitkusClinic“, kurioje iki paskutinių savo gyvenimo dienų, klinikos įkūrėjas prof. K. Vitkus dirbo chirurgu, konsultavo, atliko operacijas.
Šeima - viso gyvenimo pamatas
Santuokoje prof. K. Vitkus ir viena žymiausių savo kartos drabužių dizainerių Daiva Vitkienė-Reimerytė (1952-2018) kartu pragyveno 40 metų. „Šeima - viso gyvenimo pamatas, o moteris vyrui - kaip prieplauka, kaip ramus uostas. Mano žmona tokia ir yra. Todėl ir esame drauge.“ - žurnalistams yra sakęs prof. K. Vitkus.
Atminimas
Prof. Kęstutį Vitkų prisimena draugai ir bendražygiai:
- A. Sabonis: „Jeigu ne Kęstutis, nežinia, kaip būtų susiklostęs mano gyvenimas“.
- Prezidentas V. Adamkus: „Kęstutis Vitkus buvo kilnaus ir didžio žmogaus pavyzdys.“
- I. Degutienė: „Taip labai jį visi mylėjo - ir žmonės, ir gyvūnai.“
- Chirurgas R. Vaičiūnas: „K. Vitkus buvo Profesorius iš didžiosios raidės.“
- Dailininkas A. Žilys: „Netekti Kęstučio yra skausmingas praradimas, bet pažinti tokį žmogų yra didžiulė dovana, kurią aš visada branginsiu.“
- Kunigas R. Doveika: „Jo džiaugsmas gyvenimui užkrėsdavo kiekvieną.“