Įvadas
Krepšinio pasaulis nuolat kinta, o krepšinio pirmenybių vizija yra nuolatinio tobulėjimo ir konkurencijos laukas. Šiame straipsnyje nagrinėsime pirmenybių viziją, apžvelgdami istorinius konfliktus, dabartinę situaciją ir galimus ateities scenarijus.
Krepšinio Karų Priešistorė
Pirmosios Europos krepšinio skyrybos įvyko prieš 15 metų, kai buvo surengti du turnyrai, pretenduojantys vadintis stipriausiais Senajame žemyne. Tuomet Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padalinys (FIBA) karaliais titulavo Suprolygą laimėjusius Tel Avivo „Maccabi“ krepšininkus, o Europos krepšinio lygų sąjunga (ULEB) - Eurolygos užkariautoją Bolonijos „Virtus“. Po metų karo kirvis buvo užkastas.
ULEB įkūrimas ir siekiai
1991 m. ULEB įkūrė tuomet trijų stipriausių žemyno krepšinio lygų - Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos - vadovai, siekdami stiprinti skirtingų šalių čempionatų bendradarbiavimą. 2000 m. maištininkų stovyklos netenkino komercinė varžybų pusė. Jie siekė surengti turnyrą, kuris būtų finansiškai patrauklesnis ir profesionaliau organizuojamas už pirmtaką. Būtent todėl Ispanijos telekomunikacijos gigantas „Telefonica“ gavo rinkodaros ir transliacijų teises. FIBA net nebuvo patentavusi Eurolygos prekės ženklo, todėl ULEB perėmė turnyro pavadinimą.
FIBA Suprolyga
FIBA Suprolygos negalima laikyti silpnesniu renginiu. Jame dalyvavo tokios ekipos kaip Maskvos CSKA, Tel Avivo „Maccabi“, Atėnų „Panathinaikos“, stipriausios Turkijos ir Prancūzijos komandos. Tarp maištininkų dominavo pietiečiai - pusę Eurolygos klubų sudarė Graikijos, Ispanijos ir Italijos ekipos. Tokia padėtis didiesiems klubams nebuvo naudinga, tad jau 2001 m. pavasarį surastas kompromisas - numatytas bendras turnyras, kuriame FIBA kuruotų sportinę turnyro pusę, o ULEB - komercinę. Visi klubai, kuriems abi organizacijos turėjo ilgalaikių įsipareigojimų, tapo naujo bendro renginio dalimi.
Dabartinė Situacija ir Nauji Konfliktai
Tačiau ilgainiui turnyrui perėjus ULEB į rankas, per krepšinio karą ją palaikiusios komandos gavo naudos. Pirmoji dabartinio karo kibirkštis buvo rinktinių varžybų sistemos pertvarka, pagal kurią Europos krepšinio čempionatas bus rengiamas kas ketverius metus. Kelialapiai į Europos ir pasaulio krepšinio čempionatus būtų dalijami rengiant specialias atrankas. FIBA siekia, kad kelis kartus per sezoną būtų daromos pertraukos Eurolygoje ir nacionaliniuose čempionatuose, per kurias ir vyktų atranka. ULEB šią sistemą kategoriškai atmeta. Todėl FIBA suinteresuota perimti pagrindinių Europos klubinių turnyrų organizavimą. Šį rudenį turėtų įvykti pirmosios „FIBA Europe“ taurės rungtynės, sumanytos kaip alternatyva ULEB Europos taurės varžyboms, o nuo kitų metų ir naujas dar bevardis turnyras, kuris, anot organizacijos vadovų, turėtų pakeisti Eurolygą.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Eurolygos sėkmė ir problemos
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti beprasmiška siūlyti dabartinės Eurolygos alternatyvas. Jos veikla sėkmingai išplėtota, kasmet auga Eurolygos internetinės televizijos žiūrovų skaičius. ULEB pradėjo specialias programas sporto verslo lyderiams ir krepšinio treneriams ugdyti, įkūrė su garsiomis nevyriausybinėmis organizacijomis bendradarbiaujantį fondą. Tačiau būtent didėjantis dėmesys komercijai, o ne sportui, skatina dalies krepšinio visuomenės nepasitenkinimą. Pastaraisiais metais Eurolygos organizatoriai keletą vietų turnyre paskirsto savo nuožiūra. 2013-2014 m. Eurolygoje žaidė vos ketvirtą vietą Vokietijos Bundeslygoje užėmęs, bet dėl stipraus futbolo klubo komerciškai patrauklus Miuncheno „Bayern“, ateinantį sezoną šansą gaus nė tarp keturių geriausių Turkijoje nepakliuvęs Stambulo „Darüşşafaka“.
Eurolygos sistema ir pokyčiai
Be to, Eurolyga nepasižymi pastovia sistema. Geras pavyzdys yra patekimo į turnyrą tvarka. Pradžioje dalis klubų vietas Eurolygoje gaudavo metams pagal konkretaus sezono nacionalinių čempionatų rezultatus. Kiti - pagal kelerių metų suminį reitingą keliems sezonams į priekį. Vėliau reitingo sistemą pakeitė A licencijos, kurios kai kuriems klubams, tarp jų ir Kauno „Žalgiriui“, užtikrino ilgalaikį bilietą į Eurolygą, daliai šalių toliau atstovaudavo tuomečiai čempionai (stipresnėse lygose ir keli klubai), gavę B licencijas. 2009 m. pradėtos rengti papildomos atrankos, per kurias paaiškėdavo, kam atiteks dvi vietos, vėliau viena Eurolygoje, o galiausiai jos apskritai panaikintos. 2011 m. Berlyno „Alba“ tapo pirmuoju klubu, gavusiu „Wild card“. 2012 m.
NBA ir Eurolygos sąveika
Dažnai prisimenamos ir senos Eurolygos prezidento Jordi Bertomeu ir buvusio NBA komisaro Davido Sterno idėjos suartinti NBA ir Eurolygos krepšinį. Iki ekonomikos krizės kalbėta, kad stipriausi Eurolygos klubai ilgainiui galėtų sudaryti atskirą NBA pogrupį. Dabar dažniau minimas Eurolygos kaip čempionato, kuriame žaidžia nuolatinės komandos, modelis. Jos klubai nedalyvautų nacionaliniuose turnyruose, o šalių pirmenybės būtų tik trečia krepšinio piramidės pakopa, atverianti vartus varžytis dėl ULEB Europos taurės. Tuomet geriausios komandos patektų į Eurolygą. Tokios mintys piktina klubus, neturinčius ilgalaikių sutarčių su Eurolyga ir galinčius likti už turnyro borto.
Ekonominiai aspektai
Projektai tikrai įspūdingi, bet krepšinis nesugeba gauti tiek pajamų, kad investicijos duotų reikšmingą grąžą. Anot Lietuvos edukologijos universiteto lektoriaus, Sostinės krepšinio mokyklos sporto vadovo Rūtenio Paulausko, iki futbolo pelningumo krepšiniui labai toli: „Pajėgiausi Europos futbolo klubai per metus uždirba apie 40 mln. eurų grynojo pelno, o vienas stipriausių krepšinio klubų Maskvos CSKA per metus išleidžia apie 40 mln. eurų.
FIBA Finansiniai pasiūlymai
Nenuostabu, kad FIBA pasiūlymas irgi remiasi ekonominiais argumentais. „FIBA Europe“ taurės varžybų dalyviams už kiekvieną įveiktą etapą bus skiriamos premijos. Nugalėtojams atiteks 250 tūkst. eurų čekis. Kiek dosnus būtų kol kas pavadinimo neturintis naujasis FIBA turnyras stipriausioms žemyno ekipoms, dar neaišku. Žadama, esą jo dalyvių pajamos padidėtų bent 50 proc., palyginti su dabartine Eurolyga. Regbio čempionų lygos uždarbis iš transliacijos tris kartus solidesnis negu Eurolygos, todėl FIBA įsitikinusi, kad klubinio krepšinio pelningumas gali augti.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
FIBA Turnyro struktūra
Dabartinėje ULEB Eurolygoje žaidžia 24 komandos, FIBA siektų organizuoti 16 klubų turnyrą. Aštuonios ekipos turėtų nuolatinę vietą, keturios atitektų Lietuvos, Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos čempionams, dar keturios būtų paskirstytos per atrankos turnyrus.
Galimos sankcijos ir dabartinė situacija
Teoriškai FIBA turi galingą įrankių arsenalą, kuris galėtų priversti klubus palikti Eurolygą. Tuo atveju, jeigu ULEB ir FIBA nesusitartų dėl organizavimo ir nuo 2016-ųjų būtų du klubų turnyrai kaip 2000-2001 m., FIBA galėtų diskvalifikuoti ULEB Eurolygoje dalyvausiančių šalių federacijas. Kad ir gerai ginkluota, kol kas FIBA neturi kuo džiaugtis. Nors tikėtasi, kad „FIBA Europe“ taurė sudomins klubus, kurie išsikovojo vietas ULEB Europos taurės varžybose, vos trys komandos nutarė pasirinkti naująjį turnyrą vietoj senojo. Rygos VEF, Zgoželeco „Turow“ ir Utenos „Juventus“ netektį sunku laikyti dideliu praradimu ULEB Europos taurės rungtynėse. Šios taps gerokai stipresnės. Klaipėdos „Neptūnas“ ir „Lietuvos rytas“ FIBA vilionėms nepasidavė.
Klubų pozicija
Utenos komandos direktorius Eimantas Skersis tvirtina, kad ULEB turnyrai skirti turtingiems klubams: „Su mūsų biudžetu šiame turnyre nebūtų ką veikti, o smarkiai jį padidinti taip pat nėra galimybių. Utenos komanda visada garsėjo tuo, kad gyvena iš to, ką turi, o ne skrajoja padebesiais. E. Skersis tikisi ir teigiamo finansinio efekto: „FIBA modelis panašus į UEFA, todėl net už kiekvienas namų rungtynes bus skiriama 3000 eurų premija. Jei pateksime į antrąjį etapą - vėl premija. Nėra starto mokesčio. Pirmąjį karo etapą laimėjo ULEB. Vieninteliai pokyčiai yra nauja FIBA organizuojamo turnyro iškaba ir didesnis finansavimas. Stipriausieji, likę už Eurolygos borto, pasirinko ULEB Europos taurės rungtynes.
Ateities perspektyvos
Kitais metais laukia pagrindinė kova - abi organizatorės tikėsis patraukti stipriausius Europos klubus į savo pusę. Nors teigiama, kad FIBA konsultacijos su didžiuoju aštuonetu („Barcelona“, Madrido „Real“, Pirėjo „Olympiacos“, Atėnų „Panathinaikos“, Tel Avivo „Maccabi“, Maskvos CSKA, Stambulo „Fenerbahçe“ ir „Anadolu Efes“) prasidėjo, „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas portalui basketnews.lt teigė, kad joks klubas šių pasiūlymų nesvarsto. Realiausias scenarijus yra kompromisas. Klubai nesuinteresuoti, kad atsirastų du konkuruojantys turnyrai. Pasak R. Paulausko, jie niekam nebūtų naudingi: „Po tokio bandymo (2000-2001 m.) visi suprato, kad pajėgiausi Europos klubai negali gyventi vieni be kitų. Tikėtina, kad pagrindinis FIBA motyvas, kodėl būtent dabar ji siekia perimti klubinio krepšinio valdžią, yra naujoji rinktinių varžybų sistema, kai būtinos pertraukos sezono metu. Jeigu kuri nors pusė šiuo klausimu nusileistų, klubinio krepšinio revoliucija tikriausiai neįvyktų. Visi svertai ULEB rankose, nes atrankos į Europos ar pasaulio pirmenybes be NBA ir Eurolygos žaidėjų daug žiūrovų į arenas ir prie TV ekranų sutraukti nepajėgios. Jeigu klubinio krepšinio pertvarka yra FIBA tikslas, o ne priemonė priimtiems sprendimams dėl rinktinių varžybų įgyvendinti, tuomet esminis veiksnys gali būti tai, kiek organizacija nusiteikusi būti dosni ir kaip sugebės įtikinti klubus komerciniais priimto modelio pranašumais.
Lietuvos Moterų Krepšinio Lyga
Moterų krepšinio lyga pasitinka antrąjį sezoną, kurio startas - jau penktadienį Vilniuje. Čempionatas prasidės Baltijos lygos rungtynėmis tarp vietos „Kibirkšties“ ir Talino „Ulikool“, jų pradžia - 18.30 val. MRU didžiojoje salėje, Ateities g. 20. Pirmenybių direktorius Giedrius Gustas pasidžiaugė, jog pasiruošimas sezonui praėjo sklandžiai, o komandos nekantrauja stoti prie starto linijos. 2019-2020 m. sezone A divizione toliau varžysis penkios ekipos, iš kurių dvi bus naujokės. Prie čempionių Kauno „Aisčių-LSMU“, bronzinės Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ ir „Šiaulių“ komandų prisijungė Klaipėdos „Neptūnas“ bei laipteliu aukščiau žengianti Vilniaus „Kibirkšties-VKM“ ekipa. „Džiaugiamės, kad Klaipėdos „Neptūno“ piramidėje atsirado moterų komanda. Jeigu įvyko toks procesas, tai tikrai yra ilgalaikis procesas, o ne vienadienis, - tinklalapiui „Moterulyga.lt“ sakė G. Gustas. - Džiaugiamės lygiai taip pat, kaip ir „Šiaulių“ krepšinio klubu, kuris moterų komandą į savo piramidę įtraukė nuo Naujųjų metų. „Kibirkšties-VKM“ jaunimas tobulėjant įgaus neįkainojamos patirties. Šios komandos tikslas buvo žaisti A divizione, žiūrėsime, kaip seksis sezono metu. Tai - komandos su ilgalaike perspektyva, nėra taip, kad jos šiandien žaidžia, o rytoj nebežais. Turime penkias stabilias komandas, kurios yra lygos stabilumo garantas.“
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
A diviziono plėtra
Tarpsezonio metu taip pat buvo išnagrinėtos galimybės išplėsti A divizioną kitais metais. Direktoriaus teigimu, susidomėjimą kilti aukštyn rodo kelios B diviziono ekipos, taip pat norą jungtis demonstruoja ir miestai, šiuo metu neturintys moterų krepšinio komandos. „Tikrai džiugu girdėti, jog kai kurios B diviziono komandos jau kaip ir išreiškė norą, kad norėtų žaisti A divizione, - pasakojo G. Gustas. - Prieš praėjusį sezoną kalbėjomės su keliomis komandomis, tai jos kategoriškai sakė „ne“. Tuo metu dabar jau yra visiškai kitaip. Turime koncentruotis, kad A divizione daugėtų tų komandų, kalbamės su miestų merais, kurie pritaria, jog jų mieste atsirastų komanda. Kai kuriuose miestuose yra mergaičių sporto grupės, kurias sudaro 14-metės ir jos tiesiog dar nesiekia to lygio. Reikia laiko, jog jos užaugtų iki A diviziono. Ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti ne penkios, o daugiau komandų. Kai kurios galėtų pereiti iš B diviziono, o kai kurios gali atsirasti visiškai naujos.“
Baltijos lyga ir Lietuvos čempionatas
Lietuvos čempionatas šį sezoną startuoja kartu su Baltijos lyga, kurioje iš lietuvių ekipų kovos „Aistės-LSMU“, „Kibirkštis-MRU“ ir „Šiauliai“. Jų pirmųjų dviejų ratų akistatų rezultatai įsiskaitys tiek Baltijos, tiek Lietuvos čempionatuose, tuo metu „Kibirkštis-VKM“ ir „Neptūnas“ žais tik Lietuvos lygoje. 3-4 ratus Lietuvos komandos sužais vietiniame fronte. Apie savaitės ir mėnesio rungtynių transliavimą didesnėse platformose bus paskelbta netrukus. Lietuvos čempiones ir bronzos laimėtojas šį sezoną išaiškins ne finalinis ketvertas, o serijos iki trijų pergalių. Keturios stipriausios Baltijos čempionato ekipos vasario pabaigoje kovos Rygoje vyksiančiame finaliniame ketverte, oficialiai lygos sezonas startuos sekmadienio dvikova Estijoje tarp Tartu „Ulikool/Kalev“ ir Rygos „Stradina Universitate“. Tokios teisės latviams ir estams atiteko pagal rotacinį federacijų principą. Baltijos lyga sezoną pasitinka ne tik pasikeitus komandų sudėčiai, bet ir su naujuoju generaliniu rėmėju - juo tapo parfumerijos tinklas „Douglas“. Prie jungtinių pirmenybių nuo šio rudens jungiasi po papildomą komandą iš Latvijos (Liepojos „Liepaja/LSSS“) ir Estijos (Tartu „Ulikool/Kalev“). „Visų trijų Baltijos šalių lūkesčiai tikrai pasiteisino, džiaugiamasi šiuo bendru projektu. Jeigu atsirado generalinis rėmėjas, reiškia, verslo atstovai mato moterų krepšinio naudą. Šis projektas turi ilgalaikę perspektyvą ir mes į tai turime koncentruotis. Kitų šalių komandos prašosi į Baltijos lygos čempionatą, vadinasi, aplinkinės komandos mato mūsų darbą ir kryptį. Mūsų tikslas - stiprinti lygą kaip prekės ženklą ir kurti ilgalaikę viziją“, - kalbėjo G. Gustas. Lietuvos lyga sezoną pradeda be generalinio rėmėjo. Pirmenybių vadovai veda pokalbius su potencialiais investuotojais bei artimiausiu metu tikimasi pasiekti susitarimą.
Nacionalinė Krepšinio Lyga (NKL)
Debiutui Nacionalinėje krepšinio lygoje besiruošianti Palangos „Kuršių“ komanda subūrė ambicingą sudėtį, o į trenerio postą pasikvietė dukart pirmenybių čempioną Marių Kiltinavičių. Strategas 2016 ir 2017 metais su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ laimėjo NKL, tačiau po to vieną sezoną netreniravo jokio klubo. Praėjusią vasarą M. Kiltinavičius sulaukė Palangoje „Kuršių“ komandą įkūrusio krepšininko Renaldo Seibučio skambučio, kuris trenerį iškart suintrigavo. „Renaldas paskambino, susitikome pasikalbėti ir viskas susidėliojo. Jie pasidalino savo vizija, kaip mato visą šį procesą. Labai daug kas sutapo, todėl daug laiko susitarimui neprireikė. Pagrindinis dalykas yra vertybės, kurių pagrindu kuriamas klubas, visas procesas. Vidinė nuotaika, kuri turėtų vyrauti tiek aikštėje, tiek ir už jos ribų. Tie dalykai labai svarbu. Tai - mano ir klubo įkūrėjų vizija“, - svetainei „nklyga.lt“ pasakojo M. Kiltinavičius.
"Kuršių" sudėtis
Vyriausias komandos krepšininkas bus 32-ejų metų 185 cm ūgio atakų organizatorius Aidas Viskontas, kuris 10 metų rungtyniavo Lietuvos krepšinio lygoje, o pastaruosius dvejus metus praleido gimtosios „Kretingos“ ekipoje, rungtyniaujančioje RKL. 2016-2017 m. sezone įžaidėjo statistiniai rodikliai siekė 12 taškų ir 5,2 rezultatyvaus perdavimo, o praėjusį sezoną A. Viskontas rinkdavo po 13,8 taško ir 4,8 rezultatyvaus perdavimo. „Aidas labai rimtai sportuoja, turi didžiulį norą. Tikiuosi, kad jis bus vienas pagrindinių komandos žaidėjų“, - pasitikėjimo 32-ejų metų krepšininku neslėpė M. Kiltinavičius. Į Palangos ekipą iš „Šilutės“ atvyko Taurantas Tamošiūnas, iš Kauno „Žalgirio-2“ - Grantas Vasiliauskas, iš Šakių „Vyčio“ - Aurimas Majauskas, o iš „Jonavos“ - Mykolas Dieninis. Komandoje bus du legionieriai. 21-erių metų 208 cm ūgio Masonas Stuteville’as 2016-2017 m. NCAA pirmenybių „California Baptist“ komandoje rinko po 2,8 taško ir sugriebdavo po 2,1 kamuolio. Tuo metu įžaidėjas 25-erių metų 183 cm ūgio Jalenas Riley 2016-2017 m. sezone Islandijos lygoje pelnydavo po 18,2 taško, atkovodavo po 4 kamuolius ir atlikdavo po 3 rezultatyvius perdavimus. „Kai komplektavome komandą, mūsų siekis buvo, kad žaidėjai būtų alkani, nusiteikę įrodyti save. Džiaugiuosi, kad tokių žaidėjų turime, kad jie yra motyvuoti. Dėl to yra daug įdomiau dirbti“, - apie komandos sudėtį pasakojo M. Kiltinavičius.
"Kuršių" sudėtis
"Kuršių" sudėtis: Gynėjai: Aidas Viskontas (32 m., 185 cm), Laurynas Danielius (20 m., 178 cm), Tomas Vanagas (18 m., 190 cm), Justas Vieversys (18 m., 188 cm), Tautvydas Paliukėnas (22 m., 193 cm), Jalenas Riley (25 m., 182 cm), Taurantas Tamošiūnas (26 m., 196 cm). Puolėjai: Grantas Vasiliauskas (19 m., 204 cm), Mykolas Dieninis (21 m., 197 cm), Justas Janulis (21 m., 201 cm), Dovydas Daubaris (20 m., 202 cm). Vidurio puolėjai: Aurimas Majauskas (25 m., 202 cm), Masonas Stuteville’as (21 m., 208 cm). Draugiškų rungtynių maratone palangiškiai nugalėjo Sietlo „Kitsap Admiral“, Minsko „Cmoki-2“, Gargždų SC, Klaipėdos LCC, tačiau nusileido „Šilutei“. Šiandien „Kuršiai“ namuose akistata su su Mažeikių „Ereliais“ užbaigs pasiruošimą sezonui. „Mūsų siekiai tokie, kad kuo geriau išnaudotume savo galimybes. Maksimaliai, ką galime, turime siekti to. Reikia gerinti savo žaidimą, savo pasirodymą. Siekiame, kad kiekvienas žaidėjas atrastų savo vietą ir suprastų savo rolę. Laikas viską parodys“, - apie savo komandos galimybes pasisakė treneris. NKL sezonas prasidės spalio 5-ąją dieną, o „Kuršiai“ pirmajame mače svečiuose kausis su Šakių „Vyčiu“.
FIBA Čempionų Lyga
Šveicarijoje vykusiame posėdyje FIBA organizacija Europos klubų atstovams pristatė ketinamos organizuoti Čempionų lygos turnyro viziją. Galingiausios Europos komandos į turnyrą viliojamos 30 milijonų eurų biudžetu.Į Šveicariją diskutuoti su FIBA atvyko Europos krepšinio grandų - Stambulo „Fenerbahce“, Tel Avivo „Maccabi“, Pirėjo „Olympiakos“ ir Madrido „Real“ atstovai, susitikime dalyvavo ir Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu. FIBA pasikvietė ir Graikijos, Ispanijos, Italijos bei Turkijos krepšinio federacijų patikėtinius, rašo krepsinis.lt.Susitikimo metu mėginta rasti kompromisą su Eurolyga ir paskelbta, kad 2016-2017 m. Prisidėti prie turnyro kūrimo FIBA siūlo ir patiems klubams. Skelbiama, kad varžybos bus valdomas pačios FIBA organizacijos (50 proc.) ir Europos krepšinio grandų (50 proc.).Kiek anksčiau buvo skelbta, kad turnyre dalyvautų 16 Senojo žemyno klubų. Tarptautinės krepšinio federacijos FIBA Europos padalinys antradienį pristatė savo planus nacionalinių federacijų generaliniams sekretoriams.
Utenos "Juventus"
Utenos „Juventus“ ekipos atakas artėjantį sezoną organizuos Aido Viskonto ir Rolando Alijevo tandemas. Daugiausiai rezultatyvių perdavimų „Juventus“ komandos istorijoje atlikęs krepšininkas ir vėl vilkės raudonus Utenos klubo marškinėlius. Utenos „Juventus“ klubas į savo gretas prisiviliojo dar vieną patyrusį aukštaūgį. Utenos „Juventus“ gretose - pirmasis naujokas.
Šarūno Jasikevičiaus vizija "Barcelona" klube
Šaro etapas Barselonoje prasidėjo dviem pralaimėtais trofėjais Katalonijos taurės ir Supertaurės turnyruose, tačiau specialistas pabrėžia, jog dabar ne tai yra svarbiausia.
Darbo sąlygos ir štabas
„Būdamas treneriu mąstau skirtingai nei būdamas žaidėju. Kaip treneris nori būti apsuptas žmonių, kurie pasitiki tavimi ir su kuriais galėtum dirbti. Žaidėjo pareigos aiškios - ateini treniruotis, bandai įgauti sportinę formą, padirbęs važiuoji namo, ir tiek. Man yra labai svarbu aplink save turėti žmones, kuriais galiu pasitikėti. Aš daugiau nebegalvoju apie karjeroje pamiltus klubus - buvau laimingas Tel Avive, Atėnuose, taip pat ir Barselonoje. Šių metų vasarą daug kalbėjomės su „Barca“, daug dalykų reikėjo išspręsti. Stebėtinai viskas buvo sutvarkyta labai greitai, turiu omenyje, 24-48 valandas, per kurias kėliau klausimus, ar tai bus ilgalaikis projektas, kaip mes ketiname dirbti, kodėl pastarosiomis vasaromis tarp mūsų nutiko tam tikri dalykai. Pirmiausia, mes turime gyventi krepšiniu, o su juo dirbti privalo krepšinio žmonės. Lygiai taip pat galvoju apie salės futbolą, jog jam privalo vadovauti žmonės iš salės futbolo. Man buvo ganėtinai aišku, jog mano kasdienis darbas turėtų vykti su Nacho Rodriguezu, kurį pažįstu jau 20 metų ir su kuriuo puikiai draugaujame. Man labai svarbu, jog Nacho dalyvauja visose treniruotės, jog jis stebi mano darbą. Nacho turi gilų supratimą, jis eilę metų yra krepšinio elite. Jeigu bosas yra tokio lygio, tuomet kur kas lengviau yra ir treneriui.“
Permainų idėja ir sudėties formavimas
„Manau, kad jie jau gyveno permainų idėja. Kai buvo susisiekta su manimi, man svarbiausia buvo išsiaiškinti, ar mes apskritai galime kartu dirbti. Kai kuriuose pokalbiuose aptarėme, kas tarp mūsų nutiko per paskutinius metus ir kad mūsų darbas turėtų būti paremtas pasitikinčiais žmonėmis. Labai sunku štabą pradėti lipdyti nuo nulio. Mano štabas - labai svarbus asmeniškai, mes žinome, ką kiekvienas galime duoti. Tai buvo dalykas, kurį klubas priėmė. Taip, dar buvo kontaktas ir su kitomis komandomis, ne tik Stambulo „Fenerbahče“. Bet iš tiesų man patiko „Barcelonos“ sudėtis, žinojau, jog Nickas Calathes prisijungs, ir kad bus galimybė pasikviesti dar kažką. Viskas įvyko natūraliai ir lengvai.“
#
tags: #krepsinio #pirmenybiu #vizija