Šiandien Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės laukia svarbus susitikimas su JAV nacionaline komanda, kuri pasaulio čempionate demonstruoja itin rezultatyvų žaidimą. Tačiau krepšinio pasaulyje, be dabartinių įvykių, svarbu prisiminti ir istorines sąsajas, kurios sieja skirtingas šalis, įskaitant Lietuvą ir Kanadą. Šiame straipsnyje panagrinėsime krepšinio istoriją, atskleidžiant sąsajas tarp Lietuvos ir Kanados, įvertinsime šių šalių indėlį į krepšinio raidą ir aptarsime svarbius momentus, kurie jas sieja.
Istorinis kontekstas ir sąsajos
Krepšinis Lietuvoje turi gilias tradicijas ir yra viena populiariausių sporto šakų. Lietuva ne kartą yra iškovojusi medalius olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, o Lietuvos krepšininkai yra žinomi visame pasaulyje. Tuo tarpu Kanada taip pat turi savo krepšinio istoriją, nors ir ne tokią turtingą kaip Lietuva. Vis dėlto, Kanadoje gimė krepšinio išradėjas Jamesas Naismithas, o tai suteikia šiai šaliai ypatingą vietą krepšinio istorijoje.
Ankstyvieji metai ir talentų paieška
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo XX amžiaus pradžioje, o aukso amžius tęsiasi iki šiol. Tuo metu Kanada taip pat vystė krepšinį, tačiau didžiausią dėmesį skyrė kitoms sporto šakoms, pavyzdžiui, ledo rituliui. Nepaisant to, Kanados krepšinio talentai nuolat stengėsi įsitvirtinti tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse arenose.
Žaidėjų migracija ir bendradarbiavimas
Viena iš svarbiausių sąsajų tarp Lietuvos ir Kanados krepšinio yra žaidėjų migracija. Lietuviai krepšininkai dažnai išvyksta į užsienį, įskaitant Kanadą, siekdami tobulėti ir rungtyniauti aukštesniame lygyje. Panašiai ir Kanados krepšininkai ieško galimybių rungtyniauti Europoje, įskaitant Lietuvą, kur krepšinis yra itin populiarus ir aukšto lygio.
Igno Brazdeikio atvejis
Puikus pavyzdys, iliustruojantis sąsajas tarp Lietuvos ir Kanados krepšinio, yra Igno Brazdeikio atvejis. Kaune gimęs krepšininkas būdamas trejų metų išvyko į Kanadą, tačiau visada jautė ryšį su Lietuva ir norėjo atstovauti šiai šaliai tarptautinėje arenoje. Dėl biurokratinių priežasčių jam reikėjo gauti dvigubą pilietybę, tačiau jo noras žaisti už Lietuvą rodo stiprų ryšį tarp šių dviejų šalių krepšinio.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Žydrūno Ilgausko indėlis į krepšinį
Žydrūnas Ilgauskas yra vienas ryškiausių Lietuvos krepšinio istorijos veidų, palikęs gilų įspūdį ne tik Lietuvoje, bet ir NBA krepšinio pasaulyje. Jo karjeros kelias, pasiekimai, asmeninės savybės ir indėlis į krepšinį yra įkvepiantis pavyzdys jaunajai kartai.
Ankstyvieji metai ir talentas
Žydrūnas Ilgauskas gimė Kaune ir nuo pat jaunystės demonstravo didelį susidomėjimą krepšiniu. Jo talentas atsiskleidė jaunimo komandose, kur jis išsiskyrė savo ūgiu, koordinacija ir krepšinio supratimu. Tačiau, anot V. Buloto, lietuviai iš pradžių neįvertino Ž. Ilgausko talento dėl to, kad neturėjo pakankamai informacijos apie NBA ir skautų vertinimo kriterijus. Jam trūko atletiškumo, o jo bėgimo stilius buvo svirduliuojantis.
NBA skautai Žydrūną pastebėjo, kai V. Bulotas išvežė jį parungtyniauti į Ameriką prieš NCAA universitetus. Po šių rungtynių susidomėjimas Žydrūnu žaibiškai išaugo.
Kelias į NBA ir iššūkiai
1996 m. NBA naujokų biržoje Žydrūną Ilgauską 20-uoju šaukimu pasirinko Klivlando „Cavaliers“ komanda. Tai buvo svarbus žingsnis jo karjeroje, atvėręs duris į stipriausią pasaulio krepšinio lygą. Tačiau kelias į NBA nebuvo lengvas. Prieš patenkant į NBA, Žydrūnas patyrė rimtą pėdos traumą, kuri kėlė abejonių dėl jo karjeros perspektyvų. Tačiau atkaklumas ir sunkus darbas padėjo jam įveikti šį iššūkį. Pasak V. Buloto, įdomu, kad pirmojo vizito Minesotoje metu komandos kineziterapeutas diagnozavo lūžusią pėdą vien tik apčiuopdamas, nors rentgenas Kaune lūžio neparodė. Tai rodo NBA specialistų profesionalumą ir gebėjimą pastebėti detales.
Žydrūno karjeros pradžioje kilo konfliktas su tuometiniu Lietuvos rinktinės treneriu Vladu Garastu, kuris abejojo krepšininko trauma ir kaltino jį nenoru žaisti rinktinėje. Pasak V. Buloto, Žydrūnas labai переживал dėl šių kaltinimų ir netgi rašė atsakymą V. Garastui į laikraštį. Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad Žydrūnas buvo teisus dėl savo traumos, o V. Garastas pripažino, kad galbūt nebuvo teisus situacijoje.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Karjera Klivlando „Cavaliers“
Žydrūnas Ilgauskas didžiąją dalį savo karjeros praleido Klivlando „Cavaliers“ komandoje (1996-2010 m.). Jis tapo vienu iš komandos simbolių ir lyderių, o jo marškinėliai buvo iškelti į arenos palubes. Žydrūnas Ilgauskas visada buvo žinomas dėl savo kuklumo ir darbštumo. Pasak V. Buloto, jis buvo tylus ir ramus žmogus, kuris niekada neišsišokdavo. Kevinas McHale'as, prisimindamas Žydrūną, teigė, kad jam labai patiko jo kuklumas ir nekalbėjimas, kada nereikia.
Žydrūnas Ilgauskas palaikė artimus santykius su LeBronu Jamesu, kuris taip pat žaidė „Cavaliers“ komandoje. Pasak V. Buloto, jie palaikė labai natūralų žmogišką santykį. LeBronas gerbė Žydrūną už jo darbštumą ir atsidavimą komandai. Vienas pavyzdys, iliustruojantis jų ryšį, yra istorija, kai Martynas Andriuškevičius paprašė LeBrono marškinėlių su parašu, bet LeBronas atsakė, kad vienintelis žmogus, kuris gali paprašyti ir gauti parašą, yra Žydrūnas.
Pasiekimai ir įvertinimas
Žydrūnas Ilgauskas du kartus dalyvavo NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynėse (2003 ir 2005 m.). 2007 m. jis tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į NBA finalą. 2014 m. Klivlando „Cavaliers“ iškėlė jo marškinėlius į arenos palubes, įamžindami jo indėlį į komandos istoriją. Žydrūnas Ilgauskas visada norėjo žaisti Lietuvos rinktinėje, tačiau dėl traumų ir klubo apribojimų jam tai nepavyko. Pasak V. Buloto, jis netgi buvo grįžęs į Vilnių su žmona Jennifer ir ieškojo būdų žaisti Pekino olimpiadoje, tačiau galimybių nebuvo.
Gyvenimas po karjeros
Baigęs karjerą, Žydrūnas Ilgauskas daugiau laiko skyrė šeimai ir vaikų auklėjimui. Jis taip pat dalyvavo įvairiose krepšinio veiklose, padėdamas jauniesiems talentams. Žydrūnas Ilgauskas su žmona Jennifer įsivaikino du berniukus iš Lietuvos vaikų namų. Tai rodo jo didelę širdį ir norą padėti kitiems. Žydrūnas Ilgauskas taip pat dirbo trenerio asistentu vienoje Klivlando mokykloje, padėdamas jauniesiems krepšininkams tobulėti. Jis taip pat padėjo Joeliui Embiidui, kuris gydėsi pėdos traumas.
Žydrūnas Ilgauskas prisidėjo prie Lietuvos ne tik sporte, bet ir filantropinėje veikloje. Pasak V. Buloto, jis padėjo finansiškai įvairioms institucijoms ir vaikų namams.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Lietuvos kelias į olimpines žaidynes
Lietuvos krepšinio rinktinė nuo 1992 m., kai Lietuva sugrįžo į olimpinę šeimą, yra vienintelė Europos rinktinė, dalyvavusi visose olimpinėse žaidynėse. Panagrinėkime, kokiais keliais Lietuvos krepšininkai pateko į ankstesnes olimpines žaidynes ir kaip prasidėjo kelionė Tokijo link.
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės
Sugriuvus Sovietų sąjungai, nepriklausoma Lietuva tęsė kovą dėl savo olimpinio pripažinimo ir galimybės sugrįžti į olimpines žaidynes. Svarbiausia pergalė buvo iškovota 1991 m. rugsėjo 18 d., kai Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Vykdomasis komitetas paskelbė, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpiniai komitetai sugrąžinami į olimpinę šeimą.
Įšokti į 1992 m. olimpinių žaidynių traukinį taip pat spėjo nuo tuometės Jugoslavijos per karo griuvėsius ir kraujo upes prasiveržusios Slovėnija ir Kroatija. Tiesa, tai, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė gali dalyvauti olimpinėse atrankos varžybose, paaiškėjo tik 1991 m. gruodžio 21 d., kai Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) oficialiai paskelbė sugrąžinanti mūsų šalį į savo gretas. Iki olimpinio atrankos turnyro tuo metu buvo likę vos penki mėnesiai.
Tiesiai į olimpines žaidynes, kuriose pirmą kartą istorijoje leista dalyvauti NBA krepšininkams, iš Europos pateko tik jų šeimininkė Ispanija. Taip pat olimpinius bilietus turėjo Afrikos (Angola), Azijos (Kinija) ir Okeanijos (Australija) čempionai bei keturios stipriausios Amerikos komandos - JAV, Venesuela, Brazilija, Puerto Rikas. Tuo metu net 25 Europos komandoms buvo surengtas atrankos turnyras, kuriame krepšininkai susikovė dėl likusių keturių kelialapių į olimpines žaidynes.
Lietuvos krepšininkai, išsibarstę po įvairių šalių ir žemynų lygas, į bendrą stovyklą susirinko 1992 m. gegužės viduryje, kai iki atrankos turnyro buvo likęs vos mėnuo. Bet komandos pagrindą sudarė žmonės, kurie net užsimerkę galėjo drauge eiti į mūšį. Krepšininkų reikalavimu rinktinės vairas buvo patikėtas tuo metu Previzos „Banik“ dirbusiam Vladui Garastui, o jo asistentais tapo Raimundas Sargūnas iš Penevėžio, Donnas Nelsonas jaunesnysis iš „Golden State Warriors“ ir ispanas Javieras Imbroda iš Malagos klubo.
Didžiulio meistriškumo ir milžiniškos patriotizmo bangos nešama Lietuvos rinktinė atrankoje įveikė visus varžovus. Grupės varžybose Badachose po lietuvių kojomis krito Olandija (100:75), Anglija (87:71), Vengrija (120:57), Estija (100:70), buvusių sovietinių respublikų žaidėjus subūrusi Jungtinė komanda (116:79), o finaliniame turnyre Saragosoje mūsų šalies krepšininkai pranoko Kroatiją (99:89), Izraelį (95:85), Vokietiją (100:84), Čekoslovakiją (80:73), Slovėniją (90:73) ir Italiją (100:87). Su visas vienuolika rungtynių atrankoje laimėjais lietuviais atrankos žabangas įveikė Kroatija, Jungtinė komanda ir Vokietija.
Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos komanda iškovojo bronzos medalius, mažajame finale 82:78 pranokusi Jungtinę komandą. Pastaroji vienintelė palaužė mūsų šalies ekipą grupės varžybose (92:80), o antrą pralaimėjimą Lietyvos komandą patyrė pusfinalyje patekusi po legendinės JAV „Svajonių komandos“ volu (76:127). Kitose rungtynėse lietuviai 112:75 įveikė Kiniją, 87:79 - Venesuelą, 104:91 - Puerto Riką ir 98:87 - Australiją. Finale amerikiečiai 117:85 sutriuškino kroatus.
1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės
Lietuvai, nežaidusiai 1994 m. pasaulio čempionate, vienintelis kelias į 1996 m. Atlantos olimpines žaidynes buvo 1995 m. Graikijos sostinėje Atėnuose vykęs Europos čempionatas. Čia vyko kova dėl keturių olimpinių kelialapių. Rezultatyviausiais turnyro žaidėjais tapusių Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio vedama Lietuvos rinktinė pirmojo etapo grupės varžybose iškovojo penkias pergales - prieš Vokietiją (96:82), Graikiją (89:73), Italiją (80:69), Švediją (96:73), Izraelį (91:75) ir nusileido tik ne mažesnį žvaigždžių būrį surinkusiai Jugoslavijai (61:70).
Bilietą į Atlantos olimpines žaidynes Vlado Garasto treniruojamai Lietuvai lėmė pergalė ketvirtfinalyje prieš Rusiją 82:71. Pusfinalyje lietuviai įveikė olimpinę vicečempionę Kroatiją - 90:80. Daug triukšmo sukėlusiame finale, kurio metu visi tribūnose buvę ne Jugoslavijos sirgaliai palaikė Lietuvą, mūsų šalies krepšininkai 90:96 neatsilaikė prieš Jugoslavijos komandą. Atlantos žaidynėse Lietuva pakartojo Barselonos pasiekimą - vėl laimėjo bronzą.
Grupės varžybose JAV (82:104) ir Argentinai (61:65) nusileidę lietuviai įveikė Kroatiją (83:81; po pratęsimo), Kiniją (116:55) ir Angolą (85:49), ketvirtfinalyje parklupdė Graikiją (99:66), tačiau pusfinalyje 58:66 vėl atsimušė į Jugoslavijos sieną. Mače dėl bronzos Lietuva 80:74 nugalėjo Australiją.
2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės
Šiose olimpinėse žaidynėse Europai buvo skirtos penkios vietos, o dar vieną kelialapį iškovojo Jugoslavija, 1998 m. Atėnuose tapusi pasaulio čempione ir nukarūnavusi dėl lokauto NBA žvaigždžių neturėjusią JAV ekipą. Į 1999 m. Prancūzijoje vykusį Europos čempionatą Jono Kazlausko treniruojama Lietuvos rinktinė vyko kaip viena favoričių. Jos gretose buvo tuo metu antrąją jaunystę NBA arenose išgyvenęs Arvydas Sabonis, Europos krepšinio superžvaigždė Artūras Karnišovas, būrys Eurolygos čempionų Kauno žalgiriečių. Pirmą kartą žemyno pirmenybių skonio paragavo ir Šarūnas Jasikevičius.
Pirmas pavojaus signalas Lietuvai nuskambėjo jau pirmose rungtynėse, kai netikėtai 62:78 nusileista Čekijai. Po to pavyko įveikti Vokietiją (84:74) ir Graikiją (82:64) ir užimti trečiąją vietą grupėje. Antrajame etape nesėkmių pavyko išvengti - nugalėtos Turkija (74:48), Kroatija (91:75) ir Italija (74:62). Pirmąją vietą grupėje užėmusiems lietuviams ketvirtfinalyje teko žaisti su antrojo etapo grupės ketvirtoje pozicijoje likusiais ispanais. Lietuvių sirgaliai ir krepšinio žinovai laukė pergalės, tačiau sulaukta antausio - ispanai laimėjo 74:72 ir, vietoj kovos dėl medalių, Lietuvos rinktinei liko žūtbūtinė kova dėl olimpinio kelialapio.
Pasaulio čempionė Jugoslavija pateko į pusfinalį, todėl tapo aišku, jog bilietą į Sidnėjų iškovos ne tik pirmos keturios komandos, bet ir abi pusfinalį dėl 5-8 vietų laimėjusios ekipos. Lietuva svarbiausiu netikėtai tapusiame čempionato mūšyje susikovė su Turkija ir laimėjo 80:56. Europos pirmenybes mūsų šalies krepšininkai baigė pergale prieš Rusiją 103:72 ir užėmė penktąją vietą. Kartu su lietuviais ir rusais olimpinius kelialapius iškovojo Europos čempione tapusi Italija, vicečempionė Ispanija ir ketvirta likusi Prancūzija. Bronzą laimėjo Jugoslavija.
Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse lietuviai pratęsė bronzinę tradiciją, nors buvo per šūvį nuo didžiausios olimpinės sensacijos. Grupės varžybas Lietuva pradėjo netikėtu pralaimėjimu Italijai (48:50), po to sutriuškino Prancūziją (81:63), nusileido JAV (76:85), nugalėjo Kiniją (82:66) ir Naująją Zelandiją (85:75). Trečioji vieta grupėje lėmė akistatą ketvirtfinalyje su grėsminguoju varžovu - Jugoslavija. Bet šįkart vieningai lyg kumštis žaidę lietuviai, kurių gretose rezultatyvumu išsiskyrė 26 taškus pelnęs Gintaras Einikis, parklupdė amžinuosius varžovus - 76:63.
Pusfinalyje Lietuvai vos vieno taiklaus metimo pritrūko iki pergalės prieš NBA žvaigždes iš JAV rinktinės, tačiau paskutinis 27 taškus pelniusio Šarūno Jasikevičiaus tolimas šūvis skriejo pro šalį - 83:85. Rungtynėse dėl bronzos lietuviai išliejo pyktį ant žaidynių šeimininkų australų, sutriuškinę juos 89:71. Finale amerikiečiai įveikė prancūzus (85:75).
2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės
Lietuvos rinktinė į Atėnų olimpines žaidynes įžengė auksiniu keliu, 2003 m. laimėdama Europos čempionatą. Iš viso 2004 m. olimpinėse žaidynėse rungtyniavo penkios Europos ekipos - šaimininkė Graikija, pasaulio čempionės titulą apgynusi ir šalies pavadinimą pakeitusi Serbija ir Juodkalnija bei trys stipriausios žemyno pirmenybių komandos - Lietuva, Ispanija ir Italija.
Antano Sireikos treniruojami lietuviai į trečiąjį istorijoje Europos čempionų sostą žengė be kluptelėjimų - grupės varžybose palaužė Latviją (92:91), Izraelį (94:62) ir Vokietiją (93:71). Ketvirtfinalyje mūsų šalies komanda parbloškė pasaulio čempionę Serbiją ir Juodkalniją (98:82), pusfinalyje pranoko Prancūziją (74:70), o finale sudorojo Ispaniją (93:84). Pergalių seriją Lietuvos rinktinė pratęsė ir Atėnų olimpinėse žaidynėse, kur laimėjo visas penkerias grupės rungtynes, sugebėjusi įveikti ne tik Angolą (78:73), Puerto Riką (98:90), Graikiją (98:76) ir Australiją (100:85), bet ir pirmą kartą mūsų šalies istorijoje palaužti JAV „Svajonių komandą“ - 94:90.
Amerikiečiai nesugebėjo sulaikyti Š. Jasikevičiaus, įmetusio 28 taškus ir be gailesčio vieną po kito leidusio tritaškius svarbiausiu momentu. Dar vieną pergalę į savo sąskaitą lietuviai įsirašė ketvirtfinalyje 95:75 pranokę Jono Kazlausko treniruojamą Kiniją. Kai finalas atrodė ranka pasiekiamas, karštą Atėnų saulę užtemdė juodi nesėkmės debesys. Lietuviai pusfinalyje 91:100 nusileido tądien krepšinio dievų globotiems italams. Rungtynėse dėl bronzos lietuvių laukė pusfinalyje Argentinai pralaimėjusi JAV. Šįkart amerikiečiai įrodė savo pranašumą 104:96. Olimpiniais čempionais tapo argentiniečiai, finale 84:69 nugalėję italus.
2008 m. Pekino olimpinės žaidynės
Pirminėse olimpinių bilietų dalybose Europai buvo skirtos vos dvi vietos. Dar viena atiteko 2006 m. pasaulio čempionei Ispanijai. Bet šįsyk atranka nesibaigė žemynų ir regionų čempionatais - pirmą kartą buvo surengti papildomi atrankos turnyrai, kuriuose dalyvavo 12 ekipų. Čia Europa gavo keturias vietas. Lietuvai papildomos atrankos neprireikė. Ramūno Butauto treniruojama mūsų šalies komanda pirmame Europos čempionato Ispanijoje etape įveikė Turkiją (86:69), Čekiją (95:75) ir 28 taškus pelniusio Dirko Nowitzkį vedamą Vokietiją (84:80). Antrajame etape Lietuva taip pat išvengė nesėkmių - nugalėta Italija (79:74), Prancūzija (88:73) ir Slovėnija (80:61).
Ketvirtfinalyje po labai atkaklios kovos lietuviai 74:72 palaužė kroatus, tačiau pusfinalyje 74:86 pralaimėjo rusams. Žūtbūtinėse rungtynėse dėl bronzos ir olimpinio kelialapio Lietuvos rinktinė 78:69 įveikė Graikijos krepšininkus. Finale čempionato šeimininkai ispanai paskutinę akimirką 59:60 išleido pergalę mače su rusais. Graikija, Kroatija ir Vokietija į olimpines žaidynes pateko per papildomas atrankos varžybas.
Pekino olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšininkai grupės varžybose iškovojo keturias pergales - prieš Argentiną (79:75), Iraną (99:67), Europos čempionę Rusiją (86:79) ir Kroatiją (86:73), tačiau nusileido Australijai (75:106). Ketvirtfinalyje nuo lietuvių vėl nukentėjo J. Kazlausko treniruojama Kinija - 94:68, bet pusfinalyje nepavyko įveikti Ispanijos - 86:91. Dvikovoje dėl bronzos argentiniečiai atsirevanšavo Lietuvos komandai 87:75. Finale JAV įveikė Ispaniją 118:107. Š. Jasikevičius tapo daugiausia rezultatyvių perdavimų žaidynėse atlikusiu žaidėju (vid. 5,3).
2012 m. Londono olimpinės žaidynės
Mūsų šalies krepšininkų kelias į Londono olimpines žaidynes buvo labai ilgas ir sunkus. Jis driekėsi per du žemynus, nors galėjo sėkmingai pasibaigti net neišvažiavus iš Lietuvos. 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo surengtas Lietuvoje. Ir turnyro šeimininkai buvo vardijami tarp favoritų iškovoti vieną iš dviejų šioms pirmenybėms skirtų olimpinių kelialapių.
Kęstučio Kemzūros auklėtiniai nesunkiai įveikė pirmą barjerą, grupės varžybose nugalėję Didžiąją Britaniją (80:69), Lenkiją (97:77), Turkiją (75:68) ir Portugaliją (98:69), o pralaimėję tik Europos čempionams ispanams (79:91). Antrojo etapo grupėje pirmenybių šeimininkai palaužė serbus (100:90) ir vokiečius (84:75), bet nusileido prancūzams (67:73). Ketvirtfinalyje teko žaisti su Makedonija - stipriu, bet tikrai ne pavojingiausiu varžovu. Tai buvo pirmos oficialios Lietuvos rinktinės rungtynės Kauno „Žalgirio“ arenoje. Ir po jų ne vienas lietuvis braukė apmaudo ir nevilties ašarą, nes mūsų šalies rinktinė išleido pergalę iš rankų - 65:67.
Po šio skaudos smūgio svarbiausiu čempionato maču lietuviams tapo pusfinalis dėl 5-8 vietų, nes papildomame olimpių žaidynių atrankos turnyre Europai buvo skirtos keturios vietos - likusi už šešetuko ribos komanda liko ir be olimpinės vilties. Lietuvai pavyko atsigauti po makedonų košmaro ir 80:77 palaužti Slovėnijos krepšininkus. Čempionatą lietuviai baigė 73:69 įveikdami graikus ir užimdami penktąją vietą. Europos čempionais tapo ispanai, finale 98:85 įveikę prancūzus.
Papildomas olimpinės atrankos turnyras buvo surengtas Venesueloje, kuri paskutiniame kandidatų pasirinkimo etape nurungė Lietuvą. Atrankos varžybos vyko 13 tūkst. žiūrovų talpinančioje Karakaso „Poliedro“ arenoje, kurią ne vienos rinktinės atstovas lakoniškai pavadino baisia. Dvylika komandų buvo suskirstytos į keturias grupes. Ir iš kiekvienos grupės į ketvirtfinalį pateko po dvi ekipas. Lietuvai burtai lėmė kovą su Nigerijos ir Venesuelos komandomis.
Lietuvos rinktinė dar prieš varžybas įsitikino, kad Karakase galima tikėtis pačių netikėčiausių siurprizų. Venesuelos sostinės karo akademijos sporto bazėje pratybas surengę krepšininkai buvo priversti sprukti į autobusą vos treniruotei įpusėjus, nes salę užtvindė dūmai iš greta išrikiuotų tankų, paruoštų kariniam paradui. Pirmas egzaminas išlaikytas sėkmingai - 100:82 nugalėta audringai savų žiūrovų palaikoma varžybų šeimininkė Venesuela. O antrosiose rungtynėse Lietuvos rinktinė pirmą kartą istorijoje pralaimėjo Afrikos komandai - Nigerija įveikė lietuvius 86:80.
Visos komandos surinko po vieną pergalę, bet lietuviai dėl geresnio įmestų ir praleistų taškų santykio užėmė pirmąją vietą, o štai Venesuelai turnyras baigėsi, nes šeimininkus aplenkė ir Nigerijos krepšininkai. Įsiutę šeimininkai kaltino Lietuva ir Nigeriją sutarus dėl tarpusavio rungtynių baigties, o pyktis išsiliejo į įvairias provokacijas: vos išvykus į ketvirtfinalio rungtynes su Puerto Riku sugedo Lietuvos rinktinę vežęs autobusas, krepšininkams nebuvo pateikta geriamo vandens, kilo sunkumų gaunant vaizdo peržiūrų kambarį. Ketvirtfinalio mačas su Puerto Riku virto nervų karu. Jame stipresni buvo lietuviai, laimėję 76:72. Pergalingus taškus baudų metimais paskutinėmis sekundėmis pelnė Linas Kleiza ir Šarūnas Jasikevičius.