Lietuvos krepšinis - tai daugiau nei sporto šaka, tai nacionalinis pasididžiavimas, įaugęs į kraują kone kiekvienam piliečiui. Per pastarąjį šimtmetį Lietuva tituluojasi krepšinio šalimi, o jos rinktinė iškovojo daugybę pergalių, garsinusių šalies vardą pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime krepšinio istoriją Lietuvoje, pradedant nuo pirmųjų žingsnių ir baigiant dabartiniu etapu, atkreipiant dėmesį į svarbius įvykius ir asmenybes. Taip pat aptarsime krepšinio varžybas Šakiuose ir jų raidą.
Krepšinio Užuomazgos Lietuvoje (1920-1936 m.)
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžią galima tvirtinti 1920 m. Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m. Oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės, kurias LFLS laimėjo rezultatu 8:6. Tais pačiais metais surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės.
Bene pirmasis iniciatorius ir propaguotojas Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius, kuris buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų. S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų.
Tačiau iki 1935 metų Lietuvoje nebuvo nei specialistų, nei sporto salių, todėl iki 1935 metų neatrodė, jog komanda gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu.
Moterų krepšinio svarba tarpukario Lietuvoje
Šiandien krepšinis pirmiausia asocijuojasi su vyrų sportu, tačiau istorija rodo, kad Lietuvoje jį pradėjo žaisti ir išpopuliarino moterys. 1921 m., būdama 21-ų, tuomet dar netekėjusi E.Kubiliūnaitė subūrė kitas bendramintes. Jos, pastudijavusios įvairias sporto šakas, galiausiai pasirinko basketbolą-kepšinį, nes jis merginoms atrodė estetiškas, visapusiškai lavinantis kūną, įdomus komandinis žaidimas. Anot jos, sporto organizacijos Kaune pradėjo veikti Lietuvoje 1919 m. gegužę, tai yra tepraėjus keletui mėnesių, kai Kaunas de facto tapo laikinąja sostine. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad aikštelė buvo įrengta suorganizavus talką. "Aikštelę padarė, kaip turi būti. Jo žiniomis, dirbo aštuoniolika merginų, joms padėjo ir vaikinai. 16 m pločio ir 24 m ilgio aikštelės danga buvo plūkta žemė.
Taip pat skaitykite: Krepšinio istorija Šakiuose
1920 m. E.Kubiliūnaitė tapo viena visuomeninės Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, o 1922 m. - Lietuvos sporto lygos steigėjų, šių organizacijų sekretorė, Lietuvos sporto lygos moterų komiteto vadovė. 1922 m. įkūrė ir ėmėsi redaguoti pirmąjį sporto žurnalą "Lietuvos sportas". E.Kubiliūnaitė yra ir viena pirmųjų teniso bei lengvosios atletikos sporto organizatorių ir dalyvių.
E.Kubiliūnaitė ne tik šia tema leisdavo lankstinukus, brošiūras. Ji iš vokiečių kalbos išvertė ir išleido krepšinio taisykles. Tačiau ne pati pasirašė šios brošiūros autoriumi, o sutiko, kad juo taptų iš JAV atvykęs kariškis, sporto populiarintojas ir būsimasis transatlantinis lakūnas Steponas Darius. "Moters autoritetas tuo metu dar buvo silpnas, tad nuspręsta, kad oficialus krepšinio pradininkas ir veikėjas bus vyras. E.Kubiliūnaitė pripažino, kad bendros idėjos labui ji perdavė S.Dariui išverstas taisykles. S.Darių pasirinko dar ir todėl, kad jis buvo Amerikos lietuvos, o Amerika ir anuo metu turėjo stiprų autoritetą lietuvių akyse.
Pirmosios krepšinio aikštelės
Manoma, kad pirmosios krepšinio treniruotės ir varžybos Kaune įvyko 1921 m. Kitąmet, 1922 m. rudenį, surengtos pirmosios Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Jose dalyvavo dvi komandos, nors turėjo atvykti keturios. Enciklopedijose vis dar rašoma, kad pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje įvyko Kaune 1922 m. balandžio 23 d., kai Kauno rinktinės vyrai susitiko su Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komanda.
Istorinės krepšinio aikštelės dabar - nė ženklo. Vieta, kurioje prasidėjo šlovinga krepšinio istorija, jau senokai užžėlusi žole. Nustatyti buvusias aikštelės ribas dabar padėtų nebent šimtamečiai ąžuolai, bene vieninteliai menantys tuos laikus. Prieš 93 metus čia vakarais ir savaitgaliais kamuoliu bumbsėdavo iki 20 merginų. Dauguma jų buvo studentės.
Aukso Amžius (1937-1939 m.)
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas! 1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų rinktinė, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Sovietinis Laikotarpis (1940-1990 m.)
SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose - Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės - 4 vietą.
SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė nepralaimėjusi nė vienų rungtynių užėmė 2 vietą. 1947 Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai ir treneriai, būdami SSRS rinktinių sudėtyje, iškovojo daug titulų įvairiuose tarptautiniuose turnyruose. 1956 m. Melburno olimpinių žaidynių vicečempionais tapo Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus ir Arūnas Lauritėnas. Jūratė Daktaraitė 1959 m. tapo pasaulio čempione. Modestas Paulauskas 1972 m. iškovojo olimpinį auksą. Angelė Jankūnaitė-Rupšienė 1976 ir 1980 m. tapo olimpine čempione. Vida Šulskytė-Beselienė 1980 m. taip pat tapo olimpine čempione. 1982 m. Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša ir Arvydas Sabonis tapo pasaulio čempionais. 1988 m. olimpiniais čempionais tapo Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Nauji Iššūkiai (1990-2002 m.)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. spalio 16 d., buvo oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Vlado Garasto, iškovojo bronzos medalius. 1995 metais Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. 1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams.
2001 metais Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Naujas Tūkstantmetis ir Naujos Pergalės (2003-2016 m.)
Rami ir stabili Antano Sireikos Era. 2003 metais grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
2007-2011 metai. 2007 metais prie rinktinės vairo stojus R. Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja.
2013-2021 metai. 2013 metais Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti įkalbėtas buvo treneris J. Kazlauskas.
Dabartinis Etapas (nuo 2017 m.)
Nuo 2017 metų rinktinei vadovauti pradėjo D. Adomaitis. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai, kelias baigėsi jau aštuntfinalyje. 2019 metais pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda.
Nesenai prasidėjo naujojo trenerio K. Maksvyčio era. Tikimės, jog talentingo trenerio vedama rinktinė iš Europos čempionato pagaliau grįš su medaliais.
Krepšinio Varžybos Šakiuose
Į Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pirmenybes Šakių komanda 2012 metais pateko komerciniu keliu. Tada klubas reguliariajame sezone liko septintas, bet galiausiai pasiekė turnyro ketvirtfinalį. 2013-2014 m. sezone šakiškiai reguliarųjį sezoną baigė būdami toje pačioje vietoje, tačiau palūžo jau aštuntfinalyje. Tokia pati situacija buvo ir pernai. Skirtumas tik tas, kad po pirmojo sezono etapo Šakių ekipa buvo šešta.
Lyginti rezultatus, iki tol pasiektus Regionų krepšinio lygoje (RKL) yra sunku, tačiau akivaizdus faktas tas, kad maksimalus šakiškių pasiekimas buvo antroji vieta pirmenybėse.
Galima drąsiai pasakyti, kad po to, kai Šakių ekipa buvo patikėta į sirgalių rankas ir tapo „Lietuvos krepšinio fanų“ komanda, ją ėmė lydėti didesnė sėkmė nei iki tol. Žvelgiant į rezultatus, „Vyčio“ pasiekimai yra geriausi per visą istoriją, mat kol kas reguliariajame sezone su 23 pergalėmis ir 7 pralaimėjimais šakiškiai yra antri. Ir tai dar ne riba, nes nuo pirmosios pozicijos „Vytį“ skiria vos žingsnelis. Jei viskas taip klostysis ir toliau, galima prognozuoti, kad atkrintamosiose varžybose „Vytis“ taip pat demonstruos aukštą klasę.
Sezonas dar bėga, tad tik jam pasibaigus sužinosime, kaip iš tiesų „Vytis“ pasieks finišo tiesiąją. Labai realu, jog klubas galės pirmą kartą pasidžiaugti iškovotais NKL medaliais. Galbūt net aukščiausios prabos.
Svarbūs Lietuvos Krepšinio Žmonės
Lietuvos krepšinio istorijoje svarbų vaidmenį atliko ne tik žaidėjai, bet ir treneriai, teisėjai bei kiti sporto entuziastai.
- Valdemaras Chomičius: Olimpinis (1988) ir Europos (1979, 1985) čempionas. Pasaulio čempionato sidabro (1985) medalio laimėtojas.
- Stepas Butautas: 1947, 1951 ir 1953 m. Europos čempionas, 1952 m.
- Modestas Paulauskas: Olimpinis (1972), pasaulio (1967, 1974) ir Europos (1965, 1967, 1969, 1971) čempionas.
- Šarūnas Marčiulionis: Olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1985) čempionas.
- Arvydas Sabonis: Olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas.
- Rimas Kurtinaitis: Olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas.
- Kazys Maksvytis: Dabartinis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris.
- Feliksas Kriaučiūnas: Lietuvos krepšinio istorijos pradininkas ir treneris. 1937 ir 1939 m. Lietuvos vyrų krepšinio komandos treneris ir kapitonas.
- Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė: Pasaulio moterų krepšinio pradininkė (gimusi Lietuvoje).
- Vladas Garastas: Nusipelnęs treneris, atvedęs nepriklausomos Lietuvos rinktinę į Europos sidabrą 1995 m. bei nužygiavęs iki 1992 ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos.
- Jonas Kazlauskas: Žymus Lietuvos krepšinio treneris, 1996-2001 m. dirbęs Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentu (Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medaliai).
- Raimundas Barauskas: FIBA garbės teisėjas, vėliau įkūręs savo vardo teisėjų mokyklą.
- Algimantas Šatas: Lietuvos nusipelnęs treneris, dirbęs 1987-2006 m. Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos, 1992-2006 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės fizinio parengimo treneriu.
- Romualdas Brazauskas: FIBA tarptautines kategorijos krepšinio teisėjas, švilpęs 1992, 1996, 2000, 2008 m. olimpinėse žaidynėse ir 1998, 2002, 2006, 2010 m. pasaulio čempionatuose.
- Virginijus Jankauskas: Vienas geriausių Europos krepšinio arbitrų 2004 m. teisėjavęs olimpinėse žaidynėse, o 2006 m.
Moterų Krepšinis Lietuvoje
Moterų krepšinis natūraliai sukelia mažesnį susidomėjimą. Tačiau galima įžvelgti tendencija: jai nesiseka vyrams, tuomet tarptautiniame fronte Lietuvai tinkamai atstovauja moterys, tad ir krepšinis Lietuvoje vėl kiek atsigauna. Tiesa, geresnis pasirodymas buvo net 2009 metais. Žvelgiant, į Lietuvos krepšinio istoriją, pirmiausia mūsų anksčiau minėti 1937 metai (Europos čempionate antra vieta). Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas!!! Tiesa, nuo to laikotarpio moterų krepšinio rinktinės medaliai baigėsi.
Kurčiųjų Krepšinio Rinktinė
Lietuvos krepšinio istorijoje ženklių pasiekimų turėjo Lietuvos vyrų kurčiųjų rinktinė. Europos čempionais tapo 1992 metais, o 2000 ir 2004 m. buvo apdovanoti bronza. Lietuvos moterų rinktinė 1996, 2000 ir 2004 m. Europos čempionate iškovojo sidabro medalius, įdomiausia, visus kartus nusileisdo Švedijos krepšininkėms.
Jaunimo Krepšinio Rinktinės
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė: 2005 metų pasaulio čempionai.
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė: 1996 ir 2012 metų Europos čempionai, 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai, 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė: 2011 metų pasaulio čempionai, 2003 metų pasaulio vicečempionai, 2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai.
Taip pat Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 1994 ir 2010 metų Europos čempionai, 2006, 2008 ir 2012 metų Europos vicečempionai, 2015, 2021 metų Europos vicečempionai.
Taigi, Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2008 metų Europos čempionai, 2009, 2010 ir 2015 metų Europos vicečempionai, 2007 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.
Lietuvos Moksleivių Krepšinio Lyga (MKL)
Viešoji įstaiga Lietuvos moksleivių krepšinio lyga įkurta 2001 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje. MKL steigėjais tapo Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ir viešoji įstaiga LKF reklamos ir paslaugų biuras. Būstinė įsikūrė Vilniuje, Žemaitės g.
MKL valdymo organai yra visuotinis susirinkimas, Taryba ir administracija. Taryba yra kolegialus valdymo organas, kurią sudaro 4 nariai: pimininkas - viešosios įstaigos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga direktorius, nariai - po 1 VšĮ Lietuvos moksleivių krepšinio lyga steigėjų. Taryba sprendžia klausimus, susijusius su įstaigos veikla. Įstaigos operatyvią veiklą organizuoja ir vykdo administracija.
MKL atidarymas įvyko 2001 m. spalio 11 d. „Šarūno“ viešbutyje Vilniuje. Apdovanojimai buvo įteikti Čempionų vakare Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje 2002 m.
2002 m. MKL Finalo Ketvertai ir Čempionatai
Straipsnyje pateikiama detali informacija apie 2002 m. MKL finalo ketvertus įvairiose amžiaus grupėse ir skirtingose vietose:
- Vaikinų finalo ketvertas Vilniuje, „Lietuvos ryto“ krepšinio arenoje: Apžvelgiami pusfinaliai, finalas, naudingiausi žaidėjai ir dalyvavusios komandos.
- Merginų finalo ketvertas Šiauliuose: Pateikiama informacija apie naudingiausias finalo ketverto žaidėjas ir dalyvavusias komandas.
- Merginų finalo ketvertas Kauno krepšinio mokyklos sporto salėje: Apžvelgiamos naudingiausios finalo ketverto žaidėjos ir dalyvavusios komandos.
- Vaikinų finalo ketvertas Klaipėdoje, Sporto ir žaidimų centre: Pateikiama informacija apie pusfinalius, finalą, naudingiausius žaidėjus ir dalyvavusias komandas.
- Merginų finalo ketvertas Klaipėdoje, Sporto ir žaidimų centre: Apžvelgiami pusfinaliai, finalas, naudingiausios žaidėjos ir dalyvavusios komandos.
- Vaikų berniukų „A“ finalo ketvertas Marijampolėje, Žaidimų sporto mokyklos salėje: Pateikiama informacija apie pusfinalius, finalą ir dalyvavusias komandas.
- Vaikų berniukų „B“ finalo ketvertas Vilniuje, Š. Marčiulionio krepšinio mokykloje: Apžvelgiami pusfinaliai, finalas ir dalyvavusios komandos.
- Vaikų mergaičių „C“ finalo ketvertas Kauno krepšinio mokyklos sporto salėje: Pateikiama informacija apie dalyvavusias komandas.
2002 m. Moksleivių Čempionatai „Preventa“ ir „Marsiečio“
Straipsnyje taip pat aprašomi 2002 m. moksleivių čempionatai „Preventa“ ir „Marsiečio“:
- Moksleivių čempionatas „Preventa“: Pateikiama informacija apie pusfinalius, finalą ir dalyvavusias komandas.
- „Marsiečio“ čempionato finalo ketvertas: Apžvelgiami pusfinaliai, finalas ir dalyvavusios komandos.
2002/2003 m. Jaunių Vaikinų (1985-1986 m.) Krepšinio Čempionatas „EXTRA“
Straipsnyje pateikiama informacija apie 2002/2003 m. jaunių vaikinų (1985-1986 m.) krepšinio čempionato „EXTRA“ finalo ketvertą Kaune, A. Sabonio krepšinio mokykloje. Apžvelgiami mačai dėl 3 vietos, finalas, naudingiausi finalo ketverto žaidėjai ir dalyvavusios komandos.
2003 m. Finalo Ketvertai ir Čempionatai
Straipsnyje aprašomi 2003 m. finalo ketvertai įvairiose amžiaus grupėse ir skirtingose vietose:
- Merginų finalo ketvertas Kauno krepšinio mokykloje: Pateikiama informacija apie dalyvavusias komandas.
- Vaikinų finalo ketvertas Vilkaviškyje: Apžvelgiamos dalyvavusios komandos.
- Merginų finalo ketvertas Vilkaviškyje: Pateikiama informacija apie dalyvavusias komandas.
- Merginų finalo ketvertas Vilniuje, Š. Marčiulionio krepšinio mokykloje: Apžvelgiami pusfinaliai, finalas, naudingiausi finalo ketverto žaidėjai ir dalyvavusios komandos.
- Vaikinų finalo ketvertas Kauno krepšinio mokykloje: Pateikiama informacija apie pusfinalius, finalą, naudingiausius finalo ketverto žaidėjus ir dalyvavusias komandas.
- Vaikų berniukų finalo ketvertas Biržuose: Apžvelgiami pusfinaliai, finalas ir naudingiausias finalo ketverto žaidėjas.
- Vaikų mergaičių finalo ketvertas: Pateikiama informacija apie dalyvavusias komandas ir naudingiausius finalo ketverto žaidėjus.
- Moksleivių čempionatas „Karūna“: Apžvelgiamos dalyvavusios komandos.
- Moksleivių čempionatas „Karūna“: Pateikiama informacija apie pusfinalius, finalą ir dalyvavusias komandas.
- Vaikinų finalo ketvertas Šilalės S. Gaudėšiaus gimnazijoje: Apžvelgiami pusfinaliai, finalas ir dalyvavusios komandos.
- Merginų finalo ketvertas Šilalės S. Gaudėšiaus gimnazijoje: Pateikiama informacija apie dalyvavusias komandas.
Taip pat paminėtas incidentas, kai Kauno „Varpo“ gimnazijos komandoje buvo registruotos dvi žaidėjos, kurios mokėsi kitoje mokykloje.
2004/2005 m. Jaunių ir Jaunučių Čempionatai
Straipsnyje pateikiama informacija apie 2004/2005 m. jaunių ir jaunučių čempionatus:
- Jaunių vaikinų čempionatas: Apžvelgiami pusfinaliai, finalas, geriausių čempionato žaidėjų penketas ir naudingiausias finalo ketverto žaidėjas.
- Jaunučių vaikinų „A“ čempionatas: Pateikiama informacija apie finalą, geriausių čempionato žaidėjų penketą ir naudingiausią finalo ketverto žaidėją.
- Jaunučių vaikinų „B“ čempionatas: Apžvelgiamas finalas.