Krepšinis, kaip sporto šaka, sulaukia didžiulio susidomėjimo visame pasaulyje. Pasaulio krepšinio čempionatas, krepšinis vasaros olimpinėse žaidynėse, „Eurolygos“, NBA ir daugybė kitų čempionatų, lygų ir krepšinio varžybų - visa tai įrodo jo populiarumą. Šiame straipsnyje panagrinėsime krepšinio atsiradimo istoriją, raidą ir svarbiausius įvykius, kurie formavo šį žaidimą tokį, kokį jį matome šiandien.
Krepšinio Gimimas ir Pirmieji Žingsniai
Krepšinis laikomas jauna sporto šaka, kurios istorija prasidėjo 1891 metais. Kanadiečių fizinio lavinimo mokytojas James Naismith, ieškodamas būdų, kaip užimti savo studentus žiemos metu, sukūrė žaidimą su kamuoliu. Jam buvo pavesta sugalvoti sporto šaką, kuri leistų studentams palaikyti fizinę formą patalpose, kai lauke oras neleidžia užsiimti kitomis sporto šakomis, tokiomis kaip beisbolas ar amerikietiškas futbolas.
J. Naismith pritvirtino du, persikams rinkti skirtus krepšius abejose salės pusėse ir surado futbolo kamuolį bei nustatė tam tikras taisykles. Taip gimė krepšinio užuomazga. Iš pradžių krepšinis nebuvo žaidžiamas naudojant krepšinio kamuolį, nes paprasčiau jis dar nebuvo sukurtas. Krepšinio sporto šakos atsiradimo pradžioje krepšinis buvo žaidžiamas naudojant futbolo kamuolį. Žaidžiant buvo naudojamas futbolo kamuolys ir pintinė be dugno, iš kurios po kiekvieno pataikyto metimo kamuolį reikėdavo ištraukti.
Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1892 m. kovo 11 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Springfieldo koledžo salėje, tarp dėstytojų ir studentų komandų. Studentai laimėjo rezultatu 5:1.
Ankstyvosios Krepšinio Taisyklės ir Jų Evoliucija
Šiuolaikinės krepšinio taisyklės labai aiškiai nurodo, kiek žaidėjų gali būti krepšinio aikštėje rungtynių metu, t.y. po 5 žaidėjus kiekvienoje krepšinio komandoje. Tačiau Naismith, kuris sukūrė krepšinio sporto šaką, kuria buvo galima užsiimti žiemą universiteto vidaus patalpose, norėjo, kad jo sukurtas žaidimas galėtų įtraukti kuo daugiau žmonių. Todėl pradžioje buvo įprasta krepšinio aikštėje matyti 18 žaidėjų - 9 kiekvienoje komandoje. Įdomu, kodėl būtent 18? Būtent tiek žaidėjų atėjo į pirmąsias rungtynes. Tačiau 1897 m. startinis žaidėjų skaičius buvo sumažintas iki 5 žaidėjų kiekvienoje krepšinio komandoje. Tuo tarpu tik nuo 1920 m. rungtynių metu pakeistas startinio penketo žaidėjas į aikštę galėdavo sugrįžti vos kartą, o nuo 1945 m.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Krepšinio sporto šakos atsiradimo pradžioje žaidėjai negalėjo varytis kamuolio - krepšinio taisyklės to daryti neleido. Vietoje to, žaidėjas, kuris sugaudavo kamuolį, jį turėdavo mesti arba perduoti kitam žaidėjui iš ten, kur jį sugavo. Tuo tarpu pirmasis atvejis, kuomet krepšinio varžybų metu buvo panaudotas kamuolio varymas, įvyko Jeilyje 1897 m. Tačiau tik po ketverių metų kamuolio varymosi taisyklė tapo oficiali.
Iki pat 1910 m. įvairūs fiziniai veiksmai, tokie kaip stūmimas, niuktelėjimas alkūne ir kt., nebuvo vertinami kaip baudos. Tuo tarpu nuo 1910 m. taisyklės buvo pakeistos ir žaidėjas, surinkęs keturias baudas, būdavo diskvalifikuojamas.
Originalus apibūdinimas to, kas buvo vadinama pelnytais taškais krepšinio sporto šakoje, skambėjo taip - „kai kamuolys yra įmetamas į krepšį ir jame pasilieka“. Tokia taisykle buvo vadovaujamasi iki 1913 m.
Viena iš pareigų, kuri tekdavo krepšinio teisėjams šios sporto šakos atsiradimo pradžioje, buvo laiko stebėjimas.
Naismith kurdamas krepšinio žaidimo taisykles pradžioje buvo numatęs du kėlinius po 15 min., tarp kurių buvo 5 min. pertraukėlė. Tuo tarpu, kai 1946 m.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Jei krepšinio rungtynių pabaigoje būdavo lygiosios, Naismith sugalvojo, kad žaidimas gali būti tęsiamas „kapitonų susitarimu“ iki tol, kol būdavo pelnomas dar bent vienas taškas. Ir tik septintajame dešimtmetyje ši taisyklė buvo išbraukta ir ją pakeitė 5 min.
Krepšinio Kamuolio Raida
„Owerman Wheel Co“ Masačutseso dviračių gamykla, maždaug po dešimtemečio pagamino pirmąjį, specialiai krepšiniui skirtą kamuolį. Neilgai trukus, po šio kamuolio pagaminimo, tas pats fizinio lavinimo mokytojas James Naismith kreipėsi į AJ Spaldingą ir paprašė sukurti geresnę, patobulintą krepšinio kamuolio versiją.
Pradžioje kamuoliai buvo su daugybe siūlių ir raištelių, kurie trukdydavo kamuolį varytis, o dydžiu gerokai lenkė šiuolaikinius krepšinio kamuolius, kas taip pat sukeldavo daugybę nepatogumų. Pirmaisiais dešimtmečiais krepšinio kamuoliai buvo pagaminti iš odos ir turėjo nereguliarią formą. Jie buvo gana sunkūs, sunkiai valdomi ir netobulos formos.
XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje buvo pradėti gaminti sintetinės odos kamuoliai. Sintetinės arba dirbtinės odos krepšinio kamuoliai pasižymėjo aukštesniais kokybiniais parametrais: geresniu kamuolio paviršiaus jutimu, puikiomis atšokimo savybėmis, didesniu atsparumu ir geresne kontrolės galimybe. Šio tipo krepšinio kamuolys buvo lengvesnis, tolygesnės formos ir elastingesnis.
Šiandieniniais laikais krepšinio kamuolys yra tikras technologinis stebuklas. Pagamintas iš aukštos kokybės sintetinių medžiagų, mikropluošto paviršiaus, kuris užtikrina optimalų elastingumą, sukibimą ir kamuolio jutimą. Dabartinis krepšinio kamuolys yra projektuojamas optimizuojant jo aerodinamines savybes, siekiant pagerinti kamuolio skrydžio kontrolę ir tikslumą metant į krepšį. Šiandieninis kokybiškas krepšinio kamuolys pasižymi struktūrizuotu paviršiumi su tekstūra, kuri pagerina krepšinio kamuolio kibumą ir jutimą žaidimo metu. Tik Wilson prekinio ženklo krepšinio kamuoliai pasižymi tekstūra ir kamuolio ravelių srityje. Taip pat svarbu paminėti, kad oficialūs krepšinio kamuoliai atitinka tarptautinių organizacijų, tokių kaip FIBA ir NBA, reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
Wilson Sports Equipment Company yra Amerikos įmonė, įkurta 1913 metais Čikagoje. Ji pradėjo gaminti krepšinio kamuolius jau 1941 metais. Wilson krepšinio kamuolys turtingas istorija, kuri tęsiasi jau daugiau kaip šimtą metų. Jie pasirenkami įvairiose prestižinėse krepšinio varžybose visame pasaulyje. Wilson krepšinio kamuoliai pasižymi kokybe, patikimumu ir našumu. Wilson krepšinio kamuoliai nuolat tobulinami, kad atitiktų žaidėjų poreikius ir krepšinio federacijų standartus. Viena iš svarbiausių Wilson inovacijų yra "Cushion Core Carcass" technologija, kurios dėka krepšinio kamuolys atkuria kamuolio formą po kiekvieno metimo ir pagerinti kamuolio atsparumą. Kitas svarbus technologinis bruožas yra "Pebbled Composite" paviršius, kuris suteikia gerą sukibimą ir kontrolę. Wilson taip pat turi specialiai sukurtus kamuolius vaikams ir jaunimui, kurie atitinka jų specifinius poreikius ir gebėjimus. Wilson krepšinio kamuoliai yra pasitikėjimo ir pripažinimo ženklas krepšinio pasaulyje. Jų aukšta kokybė, patikimumas ir inovaciniai bruožai padeda gerinti žaidėjų pasirodymą ir padidina žaidimo kokybę, bei pritraukia tribūnas pilnas žiūrovų.
Krepšinio Plėtra Pasaulyje
Krepšinis sparčiai plito po pasaulį. 1932 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (FIBA). Krepšinis buvo įtrauktas į 1936 m. vasaros olimpinių žaidynių programą vyrams, o 1976 m. - moterims. Nuo 1950 m. rengiami pasaulio vyrų, nuo 1953 m. - moterų krepšinio čempionatai. 1949 m. įkurta Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA), vienijanti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados profesionalų krepšinio klubus.
Krepšinis Lietuvoje: Istorija ir Pasiekimai
Į Lietuvą krepšinis atėjo dviem keliais - iš Rusijos ir iš JAV. Pirmosios žinios apie krepšinį Rusiją pasiekė 1901 m., o krepšinio imta mokytis 1905 m. draugijoje „Majak“. Iš JAV krepšinį į Lietuvą atvežė Amerikos lietuviai. Didžiausias šios sporto šakos populiarintojas buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis pats žaidė, mokė kitus, o 1926-aisiais išleido knygelę „Basketbolo žaidimas“.
Lietuvos krepšinis savo įspūdingą kelionę pradėjo 1920 metais. O pirmosios oficialios rungtynės įvyko vos po dviejų metų 1922 metais balandžio 23 dieną Kaune tarp Kauno rinktinės ir LFLS komandos. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačias metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. Per dešimtmetį Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms.
1934 metais Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai, kurie tapo svarbiu impulsu krepšinio vystymuisi Lietuvoje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai: F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą.
1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate. Būsime autsaideriai, bet apsijuokti tikimybė bus mažesnė. Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas.
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Antras pasaulinis karas sustabdė Lietuvos krepšinio progresą. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą. Įvairios prabos medalių Europos, Pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse iškovojo Sergėjus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius. Tai pat olimpiadose sužibėjo ir kiti krepšininkai. Olimpiniais čempionais tapo Angelė Rupšienė (1976, 1980), Vida Beselienė (1980), Šarūnas Marčiulionis (1988), Rimas Kurtinaitis (1988).
1985 metais Kauno „Žalgiris“ iškovojo Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė 1995 metais iškovojo Europos čempionato sidabro medalius. 1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai.
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę, kurias Lietuva pralaimėjo vos dvejais taškais. 2003 metais po 64 metų pertraukos Lietuvos krepšinio rinktinė iškovojo Europos aukso medalius. 2007 metais Europos krepšinio čempionate Lietuva iškovojo bronzos medalius, įveikusi Graikijos krepšininkus.
2011 metais Lietuva surengė Europos vyrų krepšinio čempionatą. Čempionatas vykęs namuose sportine prasme nebuvo sėkmingas, Lietuva užėmė 5 vietą.
Moterų Krepšinis Lietuvoje
Moterų krepšinis Lietuvoje taip pat turi savo istoriją. 1938 metais Lietuvos moterų rinktinė iškovojo Europos vicečempionų titulą. Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas.
Jaunimo Krepšinis Lietuvoje
Lietuvos jaunimo rinktinės taip pat yra pasiekusios puikių rezultatų. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė 2005 metais tapo pasaulio čempionais. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė 1996 ir 2012 metais tapo Europos čempionais. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė 2011 metais tapo pasaulio čempionais.
Krepšinis Šiandien
Šiandien krepšinis yra viena populiariausių sporto šakų Lietuvoje ir pasaulyje. Krepšinio žaidimą žaidžia milijonai žmonių visame pasaulyje, o NBA lyga yra viena žiūrimiausių sporto lygų pasaulyje. Lietuva ir toliau garsėja savo krepšininkais, kurie žaidžia geriausiose Europos ir Amerikos komandose.