Straipsnyje nagrinėjama Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos istorija, trenerių kaita, sudėties pokyčiai ir perspektyvos, taip pat paliečiama leidyklos „Vaga“ veikla ir jos indėlis į Lietuvos kultūrą.
„Lietuvos ryto“ trenerių kaita ir nauji vėjai
Pastaruoju metu Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje įvyko nemažai permainų. Marcelo Nicola pakeitė Virginijų Šeškų vyriausiojo trenerio poste. Argentinietis tikisi su Vilniaus komanda varžytis dėl titulų. M. Nicola turi didelę patirtį, įgytą per 18 metų žaidžiant stipriose Europos klubuose ir Argentinos rinktinėje. Jis taip pat dirbo asistentu Trevizo „Benetton“ klube ir treniravo Italijos C lygoje žaidusią ekipą, o pastaruosius kelerius metus praleido „Murcia“ klube Ispanijoje.
Pasitraukus M. Nicolai, prie „Lietuvos ryto“ vairo stovėjo Aurimas Jasilionis. Klubo valdyba svarstė, kad A. Gronskis lapkričio viduryje iškart pakeistų M. Nicolą kaip laikinas treneris, bet jis šį sezoną pradėjo dukterinėje komandoje ir todėl buvo kiek nutolęs nuo mūsų pagrindinės sudėties reikalų. Valdyba tiki A. Jasilionio perspektyva. Šį sezoną A. Gronskis yra NKL žaidžiančio Vilniaus „Perlo“ vyriausiasis treneris.
Žaidėjų rokiruotės ir jaunimo galimybės
Klubas atsakė paprastai: Davidas mums reikalingas. Tačiau pasitraukus iš komandos T. Pačėsui, italų žvilgsniai vėl nukrypo į D. Loganą. Per rungtynes su „Juventus“ mūsų kapitonas atrodė kaip nesavas, vengė mesti į krepšį net būdamas laisvas, kai reikėjo priimti vieną ar kitą sprendimą, rinkdavosi prastesnį variantą. Kadangi naujasis treneris R. Kurtinaitis dar gerai nepažinojo komandos, jis D. Loganui, kaip komandos lyderiui, suteikė labai daug minučių aikštėje. Kitą rytą po rungtynių Rimas man paskambino ir pasakė, kad viską gerai apgalvojęs siūlo D.
J. Barono kontrakte buvo išėjimo iš „Neptūno“ galimybė iki būtent tos dienos, kada dėl jo ir sutarėme. Mes amerikiečiui pasiūlėme didesnį atlygį ir galimybę likti komandoje kitą sezoną. Tiek tuometinio trenerio T. Pačėso, tiek R. Kurtinaičio nuomone, šis žaidėjas padės komandai. Pirmiausiai buvo manoma, kad jis suteiks galimybę daugiau pailsėti D.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Kol Aisčiui Pilauskui nebuvo trūkę kryžminiai raiščiai, jis pasirodydavo aikštėje. Margiris Normantas negali LKL rungtyniauti, nes šalies krepšinio federacija neleido vyresniems nei 20 metų krepšininkams žaisti dviejose lygose. O Margiriui pernai pernai spalį kaip tik suėjo 20 metų ir jis LKL nežaidžia todėl kad žaidžia NKL. Naujos taisyklės, kad gimę iki 1997 sausio 1d. nebegali žaisti dvejose lygose, apriboja mūsų galimybes leisti pasireikšti jaunimui. Europos taurėje tokios taisyklės nėra, todėl M. Normantas buvo registruotas rungtynėms ir pasirodė aikštėje.
Komandos žaidimas ir perspektyvos
Išskyrus Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalio rungtynes su Utenos „Juventus“, „Lietuvos rytas“ žaidė tikrai neblogą krepšinį - prisiminkime mačus su Kauno „Žalgiriu“, Sankt Peterburgo „Zenit“. Manau, tai laikinas kluptelėjimas. Jau artimiausios rungtynės turėtų parodyti, ar komanda eina teisingu keliu. Tai lėmė iš anksto neprognozuotų aplinkybių visuma. Tarsi ne savo rankomis žaidė D. Manau, jei aikštėje ilgiau būtų buvę Rokas Giedraitis ir Artūras Gudaitis, rezultatas būtų buvęs kitoks. Žinoma, negalima sumenkinti ir „Juventus“ žaidimo.
Šis specialistas, sutikęs komandai vadovauti per valandą, tikrai nusipelnė būti treneriu ilgiau nei iki sezono pabaigos. Mes sutarėme, kad jeigu jis negaus kito, daug pelningesnio kontrakto, liks treniruoti „Lietuvos rytą“ ir kitą sezoną.
Leidyklos „Vaga“ indėlis į Lietuvos kultūrą
„Vaga“ - seniausia grožinės literatūros leidykla Lietuvoje, į literatūros areną atvedusi ir išgarsinusi daugybę lietuvių autorių, pristačiusi vertingiausius pasaulio literatūros kūrinius lietuvių kalba, subūrusi iškiliausius autorius, vertėjus, redaktorius ir menininkus. Per tiek veiklos metų leidykla užaugino ne vieną skaitytojų kartą ir užaugo pati. Bėgant laikui leidykla ne tik gilino tradicinę vertingų, aukštos kokybės kūrinių atrankos ir pristatymo skaitytojui vagą, tačiau stengėsi atsižvelgti į kintantį laikmetį, visuomenės poreikius: sukurtas pirmasis knygynų tinklas Lietuvoje tuo pačiu pavadinimu „Vaga“, suformuota pirmoji internetinės prekybos platforma vaga.lt, įgarsintos pirmosios komercinio pobūdžio audioknygos (anuomet CD formatu), įgyvendinti įvairiausi kultūros projektai (nuo Literatūrinio teismo iki „Žinovų klubo“ protmūšio).
Leidykla pradėjo veikti 1945 metų pradžioje Valstybinės grožinės literatūros leidyklos pavadinimu. Pirmoji leidyklos būstinė - Kaune. Pirmasis leidyklos direktorius - J. Praspaliauskas, vyr. redaktorius - Valys Drazdauskas. Startavusi 10 tūkst. Juliaus Janonio „Raštų“ tiražu, pirmaisiais veiklos metais leidykla išleido 36 knygas. Po kelerių metų pagrindinė leidyklos būstinė perkelta į Vilnių. Iš pradžių leidykla įsikūrė dideliame bute Gedimino prospekto pradžioje, vėliau persikraustė į Jogailos g. 10. Keturių aukštų namu leidykla keliolika metų dalijosi su Automobilių transporto ir kelių ministerija. 1964 m. leidykla pavadinta „Vaga“. Dizaineris Antanas Kučas sukūrė jos ženklą, naudojamą iki šių dienų. 1965 m., minint leidyklos veiklos dvidešimtmetį, leidykla perkelta į būstinę, kurioje jos darbuotojai telkiasi ir šiomis dienomis - Gedimino pr. 50. Tais pačiais metais pirmajame pastato aukšte duris atvėrė knygynas VAGA.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Nenuostabu, kad pradėjusi veikti dar sovietmečiu, leidykla atliepė to meto politinės, kultūrinės viešosios erdvės gaires. Buvo leidžiami sovietinę valdžią palaikiusių rašytojų, ideologinius ir cenzūros reikalavimus atitikę leidiniai. Pirmaisiais metais pasirodė Petro Cvirkos, Vytauto Montvilos, Liudo Giros, Salomėjos Nėries, Kosto Korsako bei kitų knygos. „Vagoje“ debiutavo ir vėlesniais metais savo kūrinius leido gausus lietuvių autorių žvaigždynas: Vincas Mykolaitis-Putinas, Ieva Simonaitytė, Juozas Grušas. XX a. 6-8 deš. išryškėjo Mykolo Sluckio, Jono Avyžiaus, Antano Jonyno, Eduardo Mieželaičio, Juozo Baltušio balsai. Skaitytojus taip pat pasiekė Justino Marcinkevičiaus, Algimanto Baltakio, Vytauto Petkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio, Romualdo Lankausko, Juozo Apučio, Jono Strielkūno, Sigito Gedos, Ričardo Gavelio, Jurgos Ivanauskaitės ir kitų kūryba.
Kaip prisimena ilgametė leidyklos redaktorė (1996-2006 m. vyriausioji redaktorė) Janina Riškutė, per šį dešimtmetį be kai kurių jau minėtų autorių „Vagoje“ knygas išleido rašytojai Gasparas Aleksa, Onė Baliukonė, Antanas Bieliauskas, Vytautas Bložė, Vladas Braziūnas, Leonardas Gutauskas, Eugenijus Ignatavičius, Birutė Jonuškaitė, Eglė Juodvalkė, Jonas Liniauskas, Raimondas Kašauskas, Jurgis Kunčinas, Vytautas V. Landsbergis, Aidas Marčėnas, Kazys Saja, Judita Vaičiūnaitė ir kiti.
Pasak J. Riškutės, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ieškota naujų leidybos krypčių, stengtasi atspindėti to laiko poreikius. Kurį laiką, kaip mena ilgamečiai leidyklos darbuotojai, stengtasi ir skolas grąžinti - leisti tai, ko „nespėta“ sovietmečiu, bei stengtasi naujausią pasaulio literatūrą pristatyti. Aktualiąją XX a. pabaigos problematiką atskleidžia pačių knygų pavadinimai: „Aukštaitijos partizanų prisiminimų“ tritomis, Vytauto Landsbergio „Lūžis prie Baltijos“, Viktoro Katiliaus „Židiniai ir žmonės“, žydų literatūros ir kultūros leidiniai: Moišės Kulbako poema „Vilnius“, „Tamaros dienoraštis“, „Vilnius - Lietuvos Jeruzalė“, Mejerio Šubo „Talmudinio mokslo žvaigždė“, „Jidišo įnašas į Europos kultūrą“. Išleista Oskaro Milašiaus rinktinė „Poezija“, Adomo Mickevičiaus 200-osioms gimimo metinėms - jo kūrinių serija. Ryškiausi ir stipriausi užsienio literatūros balsai pirmą kartą lietuvių kalba prabilo irgi „Vagos“ vertėjų bei redaktorių pastangomis: nuo Homero iki Shakespeare’o, nuo Dante’s iki Goethe’s, nuo Miguelio de Cervanteso iki Gabrielio Garcíos Márquezo, nuo Victoro Hugo iki Thomo Manno, Oscaro Wilde’o, Friedricho Nietzsche’s, Virginios Woolf - titaniškas darbas būtų išvardyti bent dalį verstinės literatūros lobyno.
Būdamas leidyklos direktoriumi rašytojas Kornelijus Platelis skatino pasaulio kultūros šedevrų leidybą, pasirodė Rytų klasikos tomas „Laozi“ (vertė D. Švambarytė), „Bhagavadgyta“ (vertė A. Bukontas), „Psalmių knygos“ ir G. Narekaci „Sielvartingų giedojimų dainos“ (vertė S. Geda), dvitomė „Mitologijos enciklopedija“, „Krikščionybės kronika“. Šiomis dienomis „Vaga“ leidžia daugiausia užsienio verstinę literatūrą, didina pažintinės, mokslo populiarinimo literatūros aruodus, dirba ir su lietuvių autoriais. Leidykla dėmesio skiria tiek klasika tapusioms, tiek naujus laikus ir besikeičiančių skaitytojų kartų poreikius atliepiančioms knygoms. „Vagos“ leidėjai plečia šiuolaikinio žmogaus poreikius atliepiančią populiariosios psichologijos knygų seriją ir džiaugiasi nemąžtančiais jos pardavimais. Juk knyga, kaip pastebi patys leidėjai, yra pigiausia psichoterapinė priemonė, skaitytojui suteikianti žinių, kaip išmokti būti savimi, ir įkvepianti emociškai sveikesniems, pozityviems pokyčiams. Nekinta tik esminis „Vagos“ orientyras - leisti kokybiškas knygas, kurios lavintų, žadintų smalsumą, plėstų akiratį ir, be abejonės, tiktų solidžiam „Vagos“ veidui.
Pati skaitomiausia leidyklos knyga jau daugelį metų yra Paulo Coelho „Alchemikas“. Pirmą kartą 1996 m. surizikuoti Lietuvoje išleisti tuo metu dar nelabai žinomo pasaulyje rašytojo knygą ryžosi tuometinis leidyklos direktorius Kornelijus Platelis ir neprašovė, nes ji iki šiol neužleidžia pozicijų perkamiausiųjų 10-uke, o šio leidinio tiražas yra kartojamas kas kelerius metus. Nuo 2005 m. leidyklai tiesiogiai pradėjęs vadovauti leidyklos akcininkas Vytas V. Petrošius (iki to laiko nuo 1995 m. buvęs Valdybos pirmininku) išplėtė vadybos bei rinkodaros knygų leidybą, taip pat inicijavo populiariosios psichologijos knygų seriją. Ir neapsiriko. Ypač sparčiai didėjanti psichologinių knygų paklausa tik patvirtino jų poreikį, o leidykla „Vaga“ iki šiol tvirtai išlaiko pozicijas kaip daugiausiai psichologinio pobūdžio knygų išleidžianti leidykla. Tiesa, tokių knygų leidybos pastaruoju metu imasi vis daugiau leidėjų, o knygų pardavimų rodikliai atskleidė, kad tai opus visuomenės skaudulys, ir patvirtino, kad psichologinių knygų paklausa rodo ne tik visuomenės problemas, bet ir norą jas suprasti bei išgyvendinti.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Darbas „Vagoje“ niekam nebuvo atsitiktinis. Prisijungti prie šio kolektyvo buvo laikoma prestižu. Čia dirbo ir buvo ugdomi geriausi specialistai, visada siekta tik aukščiausios kokybės. Rašytojas, literatūros kritikas Andrius Jakučiūnas atkreipia dėmesį, kad kiekvieno kūrinio rankraštis praeidavo ilgą kelią iki leidybos: autorius įteikdavo rankraštį vyr. redaktoriui arba redakcijų vedėjams, po to vykdavo dabar jau išnykęs vidinių recenzijų etapas, rankraštį ne kartą skaitydavo ir redaktoriai, ir spaustuvės korektoriai.
1985-1990 m. leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotojo, o nuo 1990 m. ir vyr. redaktoriaus pareigas ėjęs Aleksandras Krasnovas atkreipia dėmesį, kad „cenzūrinė“ redaktoriaus funkcija nebuvo vienintelė. Pasak jo, kita, kur kas svarbesnė, redaktoriaus pareiga buvo padėti kūrinio autoriui kuo geriau sutvarkyti, „sušukuoti“, patobulinti tekstą. Kaip mena ilgamečiai leidyklos darbuotojai, kiekvienas knygos puslapis, sakinys būdavo ne kartą perskaitomi, knygos turėjo išeiti nepriekaištingos.
Greičiausiai ne vienas prisimena dar 1986 m. pradėtą leisti „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ seriją, kurios knygos namų lentynose užėmė ypač garbingą vietą. Joje buvo suplanuota per 120 knygų, iš kurių dabar yra išleista daugiau nei 90. Legendinei serijai priklauso Homero epai „Iliada“ ir „Odisėja“, Ovidijaus „Metamorfozės“, Vergilijaus „Eneida“, Šventasis Raštas, suomių nacionaliniu epu laikoma „Kalevala“, François Rabelais „Gargantiua ir Pantagriuelis“, Hermano Melville’io „Mobis Dikas, arba Banginis“, Charles’o Dickens’o „Didieji lūkesčiai“, „Lietuvių rašytojų apsakymai ir apysakos“, Jarsoslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“, Marcel’io Proust’o „Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje“ ir daugelis kitų.
Daugelio skaitytojų dėmesio sulaukė knygos, kuriose svarstoma apie politiką, valstybės valdymą, filosofiją, visuomenės raidą. Tai - viena naujesnių „Vagos“ leidybinių krypčių, žadinančių visuomenės smalsumą, kritinį mąstymą. Serija pradėta Niccolo Machiavelli „Valdovu“ - šios knygos pavadinimu leidyklos viduje ir „pakrikštyta“ vadinamoji „Valdovo“ serija - o ją pratęsė Tommaso Campanell’os „Saulės miestas“, Vydūno „Sąmonė“, Thomo Moore’o „Utopija“, Jeano-Paule’io Sartre’o „Egzistencializmas - tai humanizmas“, Gustave’o Le Bone’o „Minios psichologija“ ir kitos.
Logotipas
Logotipas turi būti: „Draugiškas, atviras, emociškai šiltas ir artimas. Modernus. Kuriant ženklą norėta perteikti emocijas, kurias žmogus patiria matydamas Vilnių iš viršaus. Skirtingų formų ir spalvų abstrakcija atspindi Vilniaus vaizdą žvelgiant iš lėktuvo. 6 sudėtinės logo spalvos reprezentuoja pagrindines spalvines impresijas, matomas per lėktuvo iliuminatorių leidžiantis ar kylant iš Vilniaus. Šviesiai mėlyna - dangus, mėlyna - vanduo, geltona - Vilniaus apylinkių laukai ir pievos, raudona - senamiesčio stogų koloritas, abi žalios spalvos - žalieji miesto plotai.
Sportininko įvertinimas
Pirmą kartą karjeroje geriausiu Lietuvoje išrinktas 38-erių metų A. Olijnikas nutraukė net ketverius metus trukusį savo porininko dvivietėje baidarėje Mindaugo Maldonio dominavimą. „Man tai buvo didelis siurprizas, nes eilę metų dalyvauju rinkimuose ir netgi su geresniais rezultatais tikiuosi, kad galiu laimėti, bet vis nelaimiu. Šiais metais tikrai nesitikėjau laimėti, nes rezultatai buvo tokie vidutiniai, maždaug kaip ir visos Lietuvos rinktinės. Jeigu ir buvo koks šansas laimėti, tai milimetrais. Netgi buvau susiplanavęs kitą veiklą ir teko grįžti į apdovanojimus ir atsiimti taurę. Aišku, dabar labai džiaugiuosi, nes būti pripažintam mūsų bendruomenės yra karjeros zenitas“, - sakė per savo karjerą pasaulio ir Europos čempionatuose po tris medalius iškovojęs A. Olijnikas.
Šiais metais olimpinėje dviviečių baidarių 500 m rungtyje A. Olijnikas kartu su M. Maldoniu pateko į pasaulio ir Europos čempionatų finalus. Europos čempionate ketvirtą vietą užėmusius lietuvius nuo medalio skyrė vos 0,07 sek. Pasaulio čempionate iškovota 6 vieta. Europos čempionate vienviečių baidarių 1000 m distancijoje A. Olijnikas užėmė 12 vietą, o Lietuvos čempionate iškovojo net 6 aukso medalius.
Vyriausias Lietuvos rinktinės narys juokavo, kad geriausio prizas jam tikriausiai įteiktas dėl amžiaus. „Dar net nespėjau pagalvoti kas nulėmė mano pergalę rinkimuose. Gal amžius (juokiasi). Taškus sudeda labai smulkūs dalykai. Buvo daug startų ir kiekvienas rezultatas yra sumuojamas ir matyt, juos paskaičiavus, tapau geriausiu. Manau, kad persvara buvo labai maža. Kiekvienas titulas skatina dar labiau siekti savo tikslų, bet aš esu toks žmogus, kad ir nuopuoliai manęs neatbaido, o tik užgrūdina. O pergalės ne tik kad motyvuoja, bet ir norisi dar įrodyti, kad galiu dar geriau ir nesvarbu koks amžius“, - teigė dvejose olimpinėse žaidynėse 2016 m. Rio de Žaneire ir 2022 m. Paryžiuje dalyvavęs A. Olijnikas.
Geriausiam Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojui skiriama olimpinio čempiono taurė A. Olijnikui atiteko susumavus sirgalių ir ekspertų balsus. Kas taps geriausiu Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotoju lėmė Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos ekspertų komisijos ir gerbėjų balsai. Balsavus beveik 2 tūkst. sirgalių, daugiausia balsų gavo kartu su keturviete baidare į pasaulio ir Europos čempionatų finalus patekęs Viktoras Čaplinskyj. 479 surinkęs V. Čaplinskyj po įtemptos kovos aplenkė antroje vietoje gerbėjų rinkimuose likusį kanojininką Vadimą Korobovą, šiais metais patekusį į pasaulio ir Europos čempionatų finalą bei iškovojusį sidabro medalį pasaulio irklenčių čempionate. Į titulą taip pat pretendavo kartu su V. Korobovu dvivietę kanoją irkluojantis Henrikas Žustautas, keturvietę baidarę kartu su V. Čaplinskyj irkluojantys Simonas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja bei Europos jaunių čempionato prizininke tapusi kanojininkė Julija Jevtušenkaitė. 17-etės J. Jevtušenkaitės rankose antrus metus iš eilės išlieka geriausiam Lietuvos jaunajam baidarių ir kanojų irkluotojui skiriama Dariaus Survuto taurė.