Lietuvos krepšinio lyga (LKL), minėdama savo 25-ąjį jubiliejinį sezoną, prisimena svarbiausius lygos istorijos momentus. Šis straipsnis skirtas Prienų krepšinio komandai, kuri 2014 metais sugebėjo nugalėti dvi Eurolygoje žaidusias Lietuvos komandas ir iškovoti Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurę. Šis pasiekimas įrašė Prienų vardą į šalies krepšinio istoriją ir parodė, kad net mažas miestas gali pasiekti didelių pergalių.
Prienų krepšinio istorijos pradžia
Prienų krepšinio istorija nėra tokia ilga ir turtinga kaip Kauno „Žalgirio“ ar Vilniaus „Lietuvos ryto“, tačiau ji kupina įsimintinų momentų ir pasiekimų. KK „Prienai“ komanda įvairiais pavadinimais 14 sezonų žaidė LKL, iškovojo 2 trečiąsias ir 2 ketvirtąsias vietas, du kartus klubas tapo BBL antrosios vietos laimėtoju. Ši komanda įėjo į LKL istoriją, nes du kartus lipo ant prizininkų pakylos, o 2013 ir 2014 metais tapo LKF čempionais. O kur dar laimėjimai BBL. Tačiau svarbiausias momentas - 2014 metais iškovota LKF taurė, kai komanda, tuomet žinoma kaip „TonyBet“, finale nugalėjo Vilniaus „Lietuvos rytą“.
Kelias į triumfą: LKF taurė 2014
2014-ųjų paskutinį kovo savaitgalį Virginijaus Šeškaus vadovaujama Prienų komanda įrašė savo vardą į šalies krepšinio istoriją. Tuomet „TonyBet“ pavadinimą turėjusi ekipa padarė tai, ko joks kitas klubas, be Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“, nėra užfiksavęs - laimėjo taurę. Tuomet klubai kovojo dėl Lietuvos krepšinio federacijos taurės, nuo 2015-ųjų varžybų pavadinimas pakeistas į Karaliaus Mindaugo taurės turnyrą.
Prieš lemtingąjį sezoną prieniškiai išsikėlė kasmetinį tikslą - pasiekti LKL pusfinalį bei LKF taurės finalo ketvertą. Visgi apetitas kilo bevalgant. LKF taurės ketvirtfinalyje V. Šeškaus auklėtiniai patiesė Pasvalio „Pieno žvaigždes“, o burtai lėmė, kad pusfinalyje jų laukė „Žalgiris“. Kauniečiai jau buvo nudegę nuo Prienų ekipos LKL pirmenybėse, kuomet išvykoje krito 83:101. Stringantis „Žalgiris“ apskritai tą reguliarųjį sezoną baigė vos ketvirtoje turnyrinės lentelės vietoje, dėl to jau pusfinalyje susitiko su „Lietuvos rytu“.
LKF taurės finalo ketvertas vyko Panevėžyje, „Cido“ arenoje. „TonyBet“ žaidėjų Gintaro Kadžiulio ir Mindaugo Lukauskio gimtajame mieste. „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“ Eurolygoje ar Europos taurėje sutikdavo kitokius varžovus, nei mes. Labiau disciplinuotus, - tinklalapiui LKL.LT teigė G. Kadžiulis. - Prienai žaidė kitaip: daug laisvės ir improvizacijos, išplėstas žaidimas, visi žaidėjai gali atakuoti iš toli. Su tokiomis ekipomis nėra lengva rungtyniauti. Mes jiems buvome labai neparankūs.“
Taip pat skaitykite: LKL ištakos Prienuose
Kovingai nusiteikę prieniškiai didžiąją mačo dalį diktavo sąlygas. Ketvirtojo kėlinio pradžioje savo rankose jie laikė 10 taškų pranašumą. Nors „Žalgiris“ deficitą buvo sudeginęs iki 4 taškų, tačiau pakeisti rungtynių eigos nesugebėjo. Lemiamu metu juos žudė klaidos. „Mes su „Žalgiriu“ nėjome sukovoti, - dėstė G. Kadžiulis. - Tylėjome, tačiau tikėjome, kad galime laimėti. Tuomet „Žalgiris“ buksavo, o mes žinojome, kas jiems patinka, kas ne. Tarpusavyje nedrįsome kalbėti apie pergalę, bet giliai tuo tikėjome.“
„TonyBet“ įveikė „Žalgirį“, o finale jos laukė antroji tą sezoną Eurolygoje žaidusi Lietuvos komanda - „Lietuvos rytas“. „Po pusfinalio jautėmės lyg jau viską būtume laimėję, - pasakojo V. Šeškus. - Antra vieta tokiame turnyre irgi būtų buvęs puikus pasiekimas. Po pusfinalio buvome labai pavargę, finalui net nedarėme varžovų analizės. Išsimiegojome, paprastai pasiruošėme rungtynėms ir vėl ėjome kautis. Kalbėjome, kad reikia garbingai sužaisti.“
Nors prieniškiai jautė nuovargį, tačiau juos į priekį stūmė puikus mikroklimatas - neatsiejamas didžiųjų pergalių ingredientas. V. Šeškus, dėliodamas sezono gaires bei rinkdamas sudėtį, visada akcentuoja žaidėjų charakterio savybes bei gerą būsimą atmosferą.
Finalo pradžia prieniškiams nesiklostė sėkmingai. Po dviejų ketvirčių „Lietuvos ryto“ persvara siekė dviženklį pranašumą (52:42). Vidinę stiprybę demonstravusi „TonyBet“ ėmė tirpdyti skirtumą, o „Cido“ arenoje susirinkę žiūrovai vis garsiau palaikė autsaidere laikytą ekipą. „Tribūnose šūksniai „Rytas! Rytas!“ po truputį peraugo į „Prienai! Prienai!“, - prisiminė V. Šeškus. - Tos emocijos užvedė žaidėjus. M. Lukauskis pataikė sudėtingus metimus, Paulius Ivanauskas įdūrė svarbų tritaškį. Ketvirtajame kėlinyje pradėjau tikėti, kad galime laimėti.“
Likus 2,5 sekundės ir rezultatui esant lygiam 91:91 M. Lukauskis išprovokavo Juano Palacioso pražangą bei stojo prie baudų metimo linijos. Pirmuoju bandymu kamuolys atsimušė į lanką ir aukštai pakilęs skrodė tinklelį. Antrasis metimas tikslo nepasiekė - toks buvo „TonyBet“ sprendimas.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Vilniečiams pateikti stebuklo per pustrečios sekundės nepavyko, o arbitrų švilpukas skelbė rungtynių pabaigą. Euforijos apimti prieniškiai aikštės viduryje šventė pergalę, o 15 taškų pelnęs M. Lukauskis išrinktas finalo MVP.
10 tūkst. gyventojų turintis miestas per dvi dienas patiesė dvi Eurolygoje žaidusias komandas bei laimėdamas šalies taurę įrašė save į Lietuvos krepšinio istoriją. Tai buvo antroji M. Lukauskio laimėta LKF taurė bei antrasis finalų MVP apdovanojimas. Abu kartus puolėjas juos iškovojo Panevėžyje.
Esminiai faktoriai, lėmę pergalę
- Komandos dvasia ir mikroklimatas: V. Šeškus visada akcentavo žaidėjų charakterio savybes bei gerą atmosferą komandoje. Kaip teigė Mindaugas Lukauskis: „Mes daug laiko praleisdavome kartu, buvom kaip šeima.“
- Taktinis lankstumas: Prienų komanda žaidė laisvu, improvizaciniu stiliumi, kuris buvo neparankus disciplinuotiems varžovams.
- Lyderio pasirodymas: Mindaugas Lukauskis lemiamais momentais pataikė svarbius metimus ir atvedė komandą į pergalę.
Virginijus Šeškus: treneris, įrašęs Prienus į istoriją
Virginijus Šeškus - žmogus, neatsiejamas nuo Prienų krepšinio istorijos. Treneris, kuris didžiąją savo karjeros dalį praleido treniruodamas šią komandą. Jo treniruojami Prienai dukart iškovojo LKL bronzą, o 2014 metais sensacingai laimėjo LKF taurę. V. Šeškus yra žinomas dėl savo gebėjimo suburti komandą, sukurti gerą atmosferą ir išspausti maksimumą iš turimų žaidėjų.
Strategas teigia, kad jam įsimintiniausia karjeros pergalė yra dvi dienas paeiliui laimėtos prieš Eurolygos komandas. Prieš vieną laimėti galėtų būti kažkoks atsitiktinumas, tačiau dvi pergalės paeiliui jam įsimins visam gyvenimui.
Trenerio filosofija
V. Šeškus visada akcentavo žaidėjų charakterio savybes bei gerą atmosferą komandoje. Jis teigia, kad komandos sėkmė priklauso ne tik nuo žaidėjų individualaus meistriškumo, bet ir nuo jų gebėjimo dirbti kartu, vienas kitą palaikyti ir siekti bendro tikslo. Taip pat, V. Šeškus nebuvo linkęs nuvertinti visų legionierių. Tačiau labai daug priklauso nuo to, kaip jie prisišlieja prie komandos.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
Prienų krepšinio palikimas
Nors Prienų komandos aukščiausioje krepšinio lygoje jau nepamatysime, Prienų vardas visgi skambės. Jonavos „CBet“ komandą į pergales veda Virginijus Šeškus, o komandoje žais Edvinas Šeškus.
Naglio Jaruševičiaus, Aurimo Bartuškos ir Virginijaus Šeškaus pradėta era Prienuose baigėsi. Po kelių nesėkmingų sezonų ir LKL nesilaikymo savo priimtų principų komanda iškrito iš aukščiausios lygos. KK „Prienai“ komandos įvairiais pavadinimais 14 sezonų žaidė LKL, iškovojo 2 trečiąsias ir 2 ketvirtąsias vietas, du kartus klubas tapo BBL antrosios vietos laimėtoju.
Prienų krepšinio komanda įrodė, kad net mažas miestas gali pasiekti didelių pergalių, jei turi gerą trenerį, talentingus žaidėjus ir stiprią komandinę dvasią. Šis pavyzdys įkvepia kitas mažesnes komandas siekti savo tikslų ir nepasiduoti net ir susidūrus su dideliais iššūkiais.
Legionieriai LKL: ar jie vis dar reikalingi?
Straipsnyje taip pat paliečiama legionierių tema LKL. Anksčiau būdavo tikimasi, kad kiekvienas legionierius bent pretenduos būti lyderiu, bet tie laikai jau praėjo. Užsieniečiai kviečiami ne iš gero gyvenimo. Šį sezoną kaip pavyzdį galima pateikti Utenos klubą „Juventus“, kuris pirmą kartą per savo istoriją pasikvietė net tris legionierius.
Tačiau V.Šeškus mano, kad užsieniečiams vis sunkiau pasireikšti ne tik dėl to, kad jiems patiems trūksta meistriškumo. Žaisti LKL darosi vis sunkiau dėl augančio bendro lygio. Reikia pasakyti, kad vis daugiau lietuvių grįžta į LKL. Pavyzdžiui, grįžo Arvydas Šikšnius, Gintaras Leonavičius. Iš „Lietuvos ryto“ į kitus klubus išėjo Simas Buterlevičius, Artūras Jomantas, Dovydas Redikas.