Krepšinis - tai ne tik sporto šaka, bet ir neatsiejama Lietuvos kultūros dalis, dažnai vadinama antrąja šalies religija. Šis dinamiškas, greitas ir strateginis žaidimas, kuriame dvi komandos varžosi dėl kamuolio įmetimo į priešininkų krepšį, sužavėjo milijonus aistruolių visame pasaulyje. Tačiau Lietuvoje krepšinis turi ypatingą statusą, tad panagrinėkime šio žaidimo atsiradimo istoriją ir raidą Lietuvoje bei pasaulyje.
Krepšinio Ištakos ir Atsiradimas Pasaulyje
Krepšinio istorija prasidėjo 1891 metais, Šaltąją Naujosios Anglijos žiemą, Springfilde, Masačusetse, JAV. Šios sporto šakos išradėjas - kanadietis fizinio lavinimo mokytojas Jamesas Naismithas. Jis gavo užduotį sugalvoti žaidimą, kuris padėtų išlaikyti studentų fizinę formą ir motyvaciją uždarose patalpose, kai lauke siautė pūga.
Naismithas sukūrė 13 pagrindinių taisyklių, kurios buvo išspausdintos ant lapo ir pakabintos ant mokyklos skelbimų lentos. Pirmosiose taisyklėse nebuvo numatytas kamuolio varymas (driblingas) - žaidėjai galėjo tik perduoti kamuolį stovėdami vietoje. Krepšiai buvo tiesiog persikų krepšiai, prikalti prie balkono krašto, o po kiekvieno taiklaus metimo kamuolį tekdavo išimti rankomis.
Įdomūs faktai apie krepšinio gimimą:
- Pradžioje krepšinis nebuvo žaidžiamas naudojant krepšinio kamuolį, nes paprasčiausiai jis dar nebuvo sukurtas. Krepšinio sporto šakos atsiradimo pradžioje krepšinis buvo žaidžiamas naudojant futbolo kamuolį.
- Naismith, kuris sukūrė krepšinio sporto šaką, kuria buvo galima užsiimti žiemą universiteto vidaus patalpose, norėjo, kad jo sukurtas žaidimas galėtų įtraukti kuo daugiau žmonių. Todėl pradžioje buvo įprasta krepšinio aikštėje matyti 18 žaidėjų - 9 kiekvienoje komandoje. 1897 m. startinis žaidėjų skaičius buvo sumažintas iki 5 žaidėjų kiekvienoje krepšinio komandoje. Tuo tarpu tik nuo 1920 m. rungtynių metu pakeistas startinio penketo žaidėjas į aikštę galėdavo sugrįžti vos kartą, o nuo 1945 m.
- Krepšinio sporto šakos atsiradimo pradžioje žaidėjai negalėjo varytis kamuolio - krepšinio taisyklės to daryti neleido. Vietoje to, žaidėjas, kuris sugaudavo kamuolį, jį turėdavo mesti arba perduoti kitam žaidėjui iš ten, kur jį sugavo. Tuo tarpu pirmasis atvejis, kuomet krepšinio varžybų metu buvo panaudotas kamuolio varymas, įvyko Jeilyje 1897 m. Tačiau tik po ketverių metų kamuolio varymosi taisyklė tapo oficiali.
- Įvairūs fiziniai veiksmai, tokie kaip stūmimas, niuktelėjimas alkūne ir kt., niekuomet nebuvo priimtini. Tačiau tokie veiksmai iki pat 1910 m. nebuvo vertinami kaip baudos. Tuo tarpu nuo 1910 m. taisyklės buvo pakeistos ir žaidėjas, surinkęs keturias baudas, būdavo diskvalifikuojamas. 1946 m.
- Originalus apibūdinimas to, kas buvo vadinama pelnytais taškais krepšinio sporto šakoje, skambėjo taip - „kai kamuolys yra įmetamas į krepšį ir jame pasilieka“. Tokia taisykle buvo vadovaujamasi iki 1913 m.
- Viena iš pareigų, kuri tekdavo krepšinio teisėjams šios sporto šakos atsiradimo pradžioje, buvo laiko stebėjimas.
- Naismith kurdamas krepšinio žaidimo taisykles pradžioje buvo numatęs du kėlinius po 15 min., tarp kurių buvo 5 min. pertraukėlė. Tuo tarpu, kai 1946 m.
- Jei krepšinio rungtynių pabaigoje būdavo lygiosios, Naismith sugalvojo, kad žaidimas gali būti tęsiamas „kapitonų susitarimu“ iki tol, kol būdavo pelnomas dar bent vienas taškas. Ir tik septintajame dešimtmetyje ši taisyklė buvo išbraukta ir ją pakeitė 5 min.
Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1892 m. kovo 11 d. nedidukėje (15 × 10,5 m) Springfieldo koledžo salėje tarp dėstytojų ir studentų. Studentai laimėjo 5:1. Naujasis sportinis žaidimas sparčiai plito po pasaulį. 1932 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur, FIBA); nuo 1988 - Tarptautinė krepšinio federacija (pranc. Fédération Internationale de Basketball), 2007 vienijo 214 pasaulio šalių ir teritorijų krepšinio organizacijas. 1949 įkurta stipriausia krepšininkų profesionalų lyga - Nacionalinė krepšinio asociacija (angl. National Basketball Association, NBA).
Taip pat skaitykite: Nuo krepšinio ištakų iki triumfo Lietuvoje
Krepšinio kamuolys yra svarbus šio sporto atributas, kuris turi ilgametę vystymosi istoriją. Kamuolys turėjo didelę įtaką ir pačiam krepšinio žaidimui, jo evoliucijai. Iš pradžių krepšinis buvo žaidžiamas su futbolo kamuoliu. Prireikė šiek tiek laiko, kol tapo aišku kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti būtent krepšinio kamuolys. Pirmąjį krepšinio kamuolį sukūrė pats šios sporto šakos išradėjas James Naismith ir jis sparčiai išpopuliarėjo. 1893 metais buvo oficialiai pripažintas krepšinio kamuoliu. Visgi, su pirmuoju Naismitho kamuoliu žaisti buvo ganėtinai sudėtinga, nes jis buvo sunkus ir nepatrauklus, nebuvo norimo skrydžio. Dėl šios priežasties, 1894 metais Naismithas susisiekė su A.G.Spalding ir Bros. kompanija ir paprašė, kad jie sukurtų naują kamuolį krepšinio rungtynėms. Spalding bendrovė sugalvojo sukurti odinį rutulį, kuris buvo sutvirtintas su raišteliais. 1929 metais buvo dar kartą gan reikšmingai atnaujintas krepšinio kamuolys. Nuo 1967 m. iki 1970-ųjų Amerikos krepšinio asociacija naudojo raudonos, baltos ir mėlynos spalvos krepšinio kamuolius, o 1970 metais kamuolio dizainas vėl buvo patobulintas. 1983 metais NBA pritaikė Spalding odinį kamuolį kaip savo oficialų kamuolį. Oda tuo metu buvo tradicinė krepšinio kamuolių apdangalų medžiaga, tačiau 1990-ųjų pabaigoje pradėtos naudoti tokios medžiagos kaip sintetika. Tokie kamuoliai tapo patvaresni, palyginti su natūralia oda. Dabar krepšinio kamuoliai yra išgrynintų technologijų nuopelnas. Jie yra sukurti iš specialios minkštos gumos, kuri užtikrina tobulą sukimosi momentą, taip pat patogią ir lengvą kontrolę.
Krepšinio Kelias į Lietuvą: Pradžia ir Pirmieji Žingsniai
Lietuvoje krepšinis atsirado XX a. pradžioje, o didžiausią postūmį gavo po 1937 ir 1939 m. Europos čempionatų, kuriuos laimėjo Lietuvos rinktinė.
Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine.
O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).
Taip pat skaitykite: Nuo ištakų iki aistros
Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Oficiali Lietuvos krepšinio gimimo diena - 1922 m. balandžio 23 d., kai Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) komandos ir Kauno miesto rinktinės. Laimėjo LFLS 8:6. Žaidė Stepas Garbačiauskas, Leonas Juozapaitis, Kęstutis Bulota, V. Dineika, Steponas Darius ir kiti.
Aukso Amžius: 1937 ir 1939 Metų Europos Čempionatai
Lietuvos krepšinio ateitį labiausiai nulėmė 1934 pastatyti Kūno kultūros rūmai (dabar Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai) su modernia žaidimų sale. Toje salėje treniravosi, žaidė kelių kartų krepšininkai, buvo rengiami krepšinio treneriai. Esminę metodinę ir praktinę paramą suteikė į I pasaulio lietuvių kongresą atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Edvardas Kriaučiūnas, B. Budrikas, Konstantinas Savickas (1936 jis parengė knygelę Krepšinis).
1936 Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu. Lietuvos krepšinio atstovus pradėta kviesti į visus Tarptautinės krepšinio federacijos renginius, Lietuvos komandas - į varžybas.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinis sportas
1937 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą žaidė Europos čempionate (tai buvo II žemyno čempionatas, vykęs Rygoje). Lietuvos rinktinė laimėjo visas 5 rungtynes (su Italija 22:20, Estija 20:15, Egiptu 21:7, Lenkija 32:25, vėl su Italija finale 24:23) ir tapo Europos čempione. Pirmieji Europos čempionų titulus gavo komandoje žaidę ir ją labai sustiprinę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Feliksas Kriaučiūnas (jis ir komandos treneris), Pranas Talzūnas, Juozas Žukas, taip pat Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stanislovas Šačkus. Geriausiuoju čempionato žaidėju pripažintas Pranas Talzūnas, jis buvo ir rezultatyviausias žaidėjas: per 5 rungtynes pelnė 67 taškus.
Lietuvos krepšininkai, 1937 tapę Europos čempionais, įgijo teisę Lietuvai rengti III Europos vyrų krepšinio čempionatą. Čempionatas įvyko Kaune ką tik pastatytoje sporto halėje (tai buvo pirmasis Europoje sporto statinys krepšinio varžyboms rengti). Laimėję visas 7 rungtynes (su Latvija 37:36, Estija 33:14, Lenkija 46:18, Prancūzija 48:18, Vengrija 79:15, Italija 41:27, Suomija 112:9), Lietuvos krepšininkai Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Budriūnas, Juozas Jurgėla, Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Vytautas Leščinskas, Pranas Mažeika, Vytautas Petras Norkus, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Mykolas Ruzgys, Zenonas Puzinauskas, Mindaugas Šliūpas (treneris Feliksas Kriaučiūnas) antrą kartą tapo Europos čempionais.
Okupacija ir Žaidimas Sovietų Sąjungos Sudėtyje
SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose - Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės - 4 vietą. 1941 balandžio mėnesį Kauno sporto halėje surengtos Pabaltijo šalių vyrų ir moterų krepšinio rinktinių varžybos. Lietuvos ir Latvijos rinktinių rungtynes žiūrėjo apie 6000 žiūrovų. Jas laimėjo Lietuvos rinktinė 38:33.
SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė (Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Vincas Sercevičius, Justinas Lagunavičius, A. Lukošaitis ir kiti), nepralaimėjusi nė vienų rungtynių (su Maskvos rinktine sužaidusi lygiosiomis 25:25), užėmė 2 vietą. 1947 Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione.
Kauno Žalgiris SSRS čempionu tapo 1951, 1985,1986, 1987, vicečempionu - 1952, 1980, 1983, 1984, 1988, 1989, bronzos medalininku 1953, 1954, 1955, 1971, 1973, 1978, bronzos medalius pelnė Vilniaus Statyba (1979) ir Vilniaus Kibirkštis (1979,1971, 1972, 1984); Kauno Žalgiris laimėjo SSRS taurę (1953) ir Tarpžemyninę Viljamo Džonso (William Jones) taurę (1986).
Pirmuosius olimpinius medalius (sidabro) laimėjo Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius (1952), pirmąja pasaulio čempione tapo Jūratė Daktaraitė (1959), olimpiniu čempionu - Modestas Paulauskas (1972). 1956-1988 olimpiniais čempionais (be Modesto Paulausko) tapo: Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1976, 1980), Vida Šulskytė-Beselienė (1980), Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis (1988), sidabro medalius laimėjo: Kazys Petkevičius (1956), Stanislovas Stonkus (1956), Arūnas Lauritėnas (1956), bronzos - Modestas Paulauskas (1968), Sergejus Jovaiša (1980), Vitalija Tuomaitė (1988).