Įvadas
Žiemos olimpinės žaidynės - tai ne tik sportininkų jėgų išbandymas, bet ir nuostabios kalnų panoramos, ekstremalios kovos įtampa. Šiame straipsnyje aptarsime žiemos olimpinių žaidynių svarbą Šiaurės Europos šalims, jų indėlį į šį sporto renginį ir ateities perspektyvas. Taip pat panagrinėsime 2026 m. Milano-Kortinos žiemos olimpinių žaidynių organizacinius aspektus, naujoves ir iššūkius.
Šiaurės Europos šalių dominavimas
Nuo 1924 m. žiemos sporto šakų žaidynės tradiciškai yra Europos, Šiaurės Amerikos, buvusios SSRS sporto pasiekimų demonstracija. Tiesa, kai kurios Azijos šalys (Japonija, Kinija, Pietų Korėja), pasinaudojusios Vakarų technologijomis, taip pat įsiterpė į šią solidžią draugiją. Nesunku pastebėti, kad 8 olimpinės šalys - Norvegija, Rusija, JAV, Austrija, Vokietija, Suomija, Kanada, Švedija - per šiuos 86-rius žiemos olimpinio judėjimo metus davė daugiausiai čiuožėjų, ledo ritulininkų, kalnų slidininkų, slalomo meistrų, o ir pačios jos keletą kartų buvo tapusios olimpiadų organizatorėmis.
Norvegija, laikoma žiemos sporto motina, yra daugiausia titulų pelniusi žiemos žaidynių šalis. Norvegija per visas žiemos olimpines žaidynes yra iškovojusi 368 medalius: 125 aukso, 125 sidabro ir 111 bronzos. Visų laikų tituluočiausia žiemos žaidynių dalyvė yra norvegė Marit Bjørgen, kurios sąskaitoje net 15 medalių.
Žiemos sporto elitiškumas ir klimato kaita
Žiemos sportas vis labiau tampa elitinis. Mažos vargingos Pietų valstybės, ypač tos, kurios niekada nemačiusios sniego, vargu ar gali įsirengti dailiojo čiuožimo arenas, rogučių, greitojo nusileidimo ar kitas brangiai kainuojančias trasas. Ir jokiais socialiniais stimulais, lėšų perskirstymais negalima tropinio klimato šalies atstovų užkelti ant olimpinės pakylos. Klimato atšilimas arba bent jau kalbos apie klimato kaitą taip pat gąsdina olimpinių žaidynių rengėjus. Atmosferos tarša sukuria vadinamąjį „šiltnamio efektą“, kuris daro įtaką ne tik žemumose esantiems regionams, bet ir kalnuotoms, arktinio klimato vietovėms. Atstatyti tirpstančio sniego ir ledo trasas - brangus užsiėmimas.
Demografiniai iššūkiai
Didžiausią pavojų Žiemos olimpinių žaidynių ateičiai kelia tai, kad pamažu miršta olimpinės nacijos. Aštuonios olimpinės šalys, kurios davė daugiausiai sportininkų ir organizavo daugiausiai žaidynių, negali pasigirti augančiu gimstamumu. Antai, Norvegija - daugiausiai olimpinių titulų turinti šalis - pagal demografinius rodiklius užima tik 181 vietą tarp 228 (11,12 kūdikio 1000 gyventojų). Rusija atitinkamai užima 182 vietą (11,03 kūdikio), Austrija - 223 vietą ir Vokietiją - 226-ą (8 kūdikiai). Japonijoje, kuri vos nepatenka į olimpinių medalininkių aštuntuką, gimstamumo rodiklis ne ką geresnis - 7,87 gimimo tūkstančiui gyventojų.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės olimpinės žaidynės
Ekonominiai aspektai
Olimpinių žaidynių organizatorius, žinoma, labiausiai jaudina kitkas: kiek nuostolių ar pelno duos tokie pasauliniai renginiai? Jeigu prieš septynerius metus rengėjai optimistiškai kalbėjo, kad pajamos tikrai viršys išlaidas, tai dabar tokio optimizmo nėra. Vien tik Olimpinio kaimelio statyba atsiėjo 700 mln. eurų. Todėl yra didelė tikimybė, kad provincijos biudžetas „sės į balą“.
2026 m. Milano-Kortinos žiemos olimpinės žaidynės
2026 metų vasario 6-22 dienomis geriausi žiemos sporto atstovai kovos dėl medalių Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse. Svarbiausiam žiemos sporto renginiui aktyviai ruošiasi ir organizatoriai - daugiau nei 200 nacionalinių olimpinių komitetų spaudos atašė ir tarptautinių žiemos sporto šakų federacijų atstovų suvažiavo į Italijoje vykstančią informacinę konferenciją.
Žaidynių vietos
Žaidynės vyks istoriniuose kalnų miesteliuose: Val di Fiemė, Anterselva, Kortina d‘Ampecas, Bormijus ar Livinjas. Iš viso bus keturios pagrindinės olimpinių žaidynių bazės: Milane, Kortinoje kartu su Anterselva, Valtelinoje ir Val di Fiemėje. Meilės mieste Veronoje planuojama nuleisti olimpinių žaidynių uždangą - čia vyks uždarymo ceremonija. Atidarymo iškilmės bus surengtos legendiniame Milano „San Siro“ stadione.
Logistikos iššūkiai
2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės iš kitų neabejotinai išsiskirs tuo, kad čia varžybų arenos viena nuo kitos bus labai nutolusios. Nuo Livinjo iki Anterselvos - apie pusketvirtos valandos automobiliu.
Nauja realybė
Vienas iš „Olimpinės darbotvarkės 2020“ siekiamų tikslų - organizuoti tvarias ir naujoviškas žiemos žaidynes, optimaliai panaudojant jau esamas vietas, kurios ir taip reguliariai naudojamos tarptautiniams renginiams. Tarptautinis olimpinis komitetas tikina, kad tai - naujas standartas, kuris užduos toną ir kitoms būsimoms olimpinėms žaidynėms.
Taip pat skaitykite: Čempionato reikšmė
Lyčių lygybė
2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės bus išskirtinės dar ir tuo, kad jose dalyvaus daugiausiai iki šiol moterų: iki visiškos lygybės dar šiek tiek trūksta, bet sportininkių bus 47 proc.
Transliacijų teisės
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paskelbė, kad visos žiniasklaidos teisės į ketverias 2026-2032 m. vyksiančias olimpines žaidynes Europoje suteiktos Europos transliuotojų sąjungai (EBU) ir „Warner Bros. Discovery“.
Žaidynių faktai ir skaičiai
- Datos: 2026 m. vasario 6-22 d.
- 19 varžybų dienų.
- Planuojama, kad dalyvaus apie 2900 sportininkų iš daugiau nei 90 nacionalinių olimpinių komitetų teritorijų.
- Varžybos vyks 13-oje skirtingų vietovių.
- Tai bus trečiosios Italijoje rengiamos žiemos olimpinės žaidynės po 1956 m. Kortinos d'Ampeco ir 2006 m. Turino.
- Prekyba bilietais į žiemos olimpines žaidynes prasidės 2025 m. vasario 6 d.
- 8 sporto šakos.
- 16 olimpinių disciplinų.
- 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse debiutuos slidinėjimo alpinizmas.
- 116 rungčių.
- NHL (Nacionalinės ledo ritulio lygos) žaidėjai į olimpines varžybas grįš pirmą kartą nuo 2014 m.
- Nepaisant globalių iššūkių, bendras 2026 m. Milano ir Kortinos biudžetas išlieka 1,6 mlrd. Eur., kaip buvo numatyta 2019 m.
Naujos sporto šakos ir rungtys
Nuo 2026 m. žaidynių olimpiados programoje bus slidinėjimo alpinizmas. Taip pat vyks tiek vyrų, tiek moterų akrobatinio slidinėjimo gūbrinio dvikovos („dual moguls“), įtraukta moterų rogučių sporto dvejetų rungtis, moterų šuoliai su slidėmis nuo didžiojo tramplino bei skeletono mišrių komandų rungtis.
Deglo estafetė
2026 m. Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse olimpinio deglo estafetė vadinama „didžiausia kelione“. Deglas keliaus per visas 110 Italijos provincijų; per 63 dienas bus įveikta 12 000 kilometrų.
Talismanai
Tai ‒ du šermuonėliai, brolis ir sesuo, pavadinti Tina (sutrumpinta iš „Kortina“) ‒ tai olimpinis talismanas, ir Milo (sutrumpinta iš „Milano“) ‒ tai paralimpinis talismanas, abu simbolizuojantis dvi žaidynių vietoves.
Taip pat skaitykite: Čempionato apžvalga
Lietuvos dalyvavimas žiemos olimpinėse žaidynėse
Pirmasis lietuvis, dalyvavęs žiemos olimpinėse žaidynėse - Kęstutis Bulota. Jis 1928-aisiais vyko į Sankt Moricą Šveicarijoje. Lietuvos vėliava į žiemos olimpines žaidynes grįžo 1992-aisiais Albervilyje. Nuo to laiko geriausią rezultatą užfiksavo dailiojo čiuožimo atstovai - Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie 2002-aisiais Solt Leik Sityje liko penkti.