Šiame straipsnyje apžvelgsime olimpines sporto šakas, kuriose dalyvauja tik moterys, prisiminsime Lietuvos sportininkų pasirodymus olimpinėse žaidynėse, aptarsime pasiruošimą olimpiadai, rinktinių sudėtį, varžybų tvarkaraščius ir medalių perspektyvas.
Šaudymas iš lanko: Moterų Tikslumas ir Elegancija
Sportinio šaudymo iš lanko istorija prasidėjo 1900 metais, kai II-ose Olimpinėse Žaidynėse Paryžiuje buvo demonstruojamas parodomasis šaudymas iš lanko. Vyrai demonstravo savo meistriškumą iš 100, 80 ir 60 jardų, moterys - iš 60, 50 ir 40 jardų. 1904 metais šaudymas iš lanko oficialiai įtrauktas į Olimpinių Žaidynių programą. Žaidynės vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose, San-Luiso mieste. Žaidynėse dalyvavo tik JAV komandos. 1908 m., o taip pat 1920 m. be Jungtinių Amerikos Valstijų komandų jau dalyvavo Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos lankininkų komandos. Šiose keturiose žaidynėse labiausiai pasižymėjo Hubert van Innis (BEL). Jis laimėjo 6 aukso ir 3 sidabro medalius. Tačiau 1920 m. 1931 m. Lvove (Lenkijoje) įkurta Tarptautinė šaudymo iš lanko federacija FITA (Federation Internationale de Tir a l’Arc), dabar - World Archery (WA). Pirmaisiais šios federacijos nariais tapo Prancūzija, Čekija, Švedija, Lenkija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Vengrija ir Italija. Tais pačiais metais Lvove organizuotas pirmasis pasaulio šaudymo iš lanko čempionatas. Nuo to laiko iki 1953 metų tokie čempionatai vyko kasmet. Kiekvienais metais Tarptautinės šaudymo iš lanko federacijos gretas papildydavo vis nauji nariai. Įstojo tokios valstybės kaip Didžioji Britanija, Norvegija, Danija, Suomija, Ispanija, Olandija, Meksika, Portugalija, Pietinė Afrika, Austrija, Naujoji Zelandija. 1953 metais nutarta pasaulio čempionatus rengti kartą per du metus. Nežiūrint į tai, šaudymo iš lanko sportas vis populiarėjo. 1965 metais Tarptautinis Olimpinis Komitetas nusprendė šią sporto šaką vėl paskelbti Olimpine sporto šaka, tačiau šaudymas iš lanko į Olimpiados programą buvo įtrauktas tik 1972 metais ir nuo to laiko lankininkai dalyvauja kiekvienose vasaros sporto šakų Olimpinėse Žaidynėse. Europos šalių čempionatas pirmą kartą įvyko 1968 metais Austrijoje.
Lietuvos Sportininkų Istorinis Kelias Į Olimpiadą
Nors tai puslapis skirtas krepšiniui ir jo istorijai, tačiau vieną kategoriją vis tik skirsiu Lietuvos sportininkų pasirodymams olimpinėse žaidynėse apžvelgti. Čia pasistengsiu neišskirti Lietuvos kaip šalies pasirodymų, o apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o tarkime TSRS, ar kitų šalių kaip Amerikos ar Kubos. O būta ir tokių atvejų. Kad būtų paprasčiau ir netektų painiotis lentelėse, ir panašiai, visas olimpiadas, kuriose pasirodė mūsų šalies sportininkai surašysiu iš eilės stengdamasis surasti ir pridėti, ir to sportininko pasirodymų nuotraukų. Na, o gale bus ir viena kita apibendrinanti rezultatus lentelė. Prieš pradedant pradžiai, vis gi reikėtų trumpai paminėti mūsų šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
Pirmieji Žingsniai: Nuo Sąjungos Iki Nepriklausomybės
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų. Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas. 1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas. Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius. 1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
Pirmieji Medaliai: TSRS Sudėtyje
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius. 1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės olimpinės žaidynės
Lietuvos Dalyvavimas Olimpiadose Skaičiais
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius). Dar galima paminėti faktą, kad Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo. 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos šaliai bus 10.
Sportininkai, Atstovavę Lietuvai Anksčiau
1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės (Švedija) Leonardus Syttin (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje - ?) - Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.
| Metai | Čempionatas | Vieta | Pozicija | Rungtis | Rez. |
|---|---|---|---|---|---|
| 1912 | Olimpinės žaidynės | Stokholmas, Švedija | 23 | Šaudymas | 81 taškas |
Nikolaj Voronkov (g. 1883 m. Vilniuje). Buvo 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukikas. Atstovavo Rusijos imperijos rinktinei. Jo rungtyje finišavo tik 5 plaukikai, o iš viso startavo 10 iš kurių 5 nebaigė, tad teoriškai Nikolajus pasidalino 6-10 vietas.
| Metai | Čempionatas | Vieta | Pozicija | Rungtis | Rez. |
|---|---|---|---|---|---|
| 1912 | Olimpinės žaidynės | Stokholmas, Švedija | Pirmas raundas | 400 m. plaukimas laisvu stiliumi | Nefinišavo |
1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės (Prancūzija)
Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiusti 15 sportininkų. Dalyvavo dvejose rungtyse. 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė dvejas rungtynes. Prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0) ir prieš Egiptą, kuriems pralaimėjo 0:10. Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų (sugedo dviračiai) trasos nebaigė. 1943 m. Isakas Anolikas naciams okupavus Lietuvą IX forte buvo sušaudytas.
Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas. Lietuvos olimpinė futbolo rinktinė 1924 m. Paryžiuje: (iš kairės) H. Gecas, S. Sabaliauskas, S. Razma, J. Žebrauskas, E. Mikučiauskas, V. Balčiūnas, L. Juozapaitis, S. Garbačiauskas, J. Hardingsonas, V. Bartuška, S. Janušauskas
Taip pat skaitykite: Čempionato reikšmė
188 km plento lenktynėse: Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės (Olandija)
Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius. Albina Liusi Šarlotė Osipavičiūtė (Albina Lucy Charlotte Osipowich) gimė 1911 m. vasario 26 d. Vorčesteryje, Masačusetso valstijoje.
Boksas:
- Juozas Vinča. Aukščiausiai, į 5-8 vietas, pakilo boksininkas Juozas Vinča, kurį bokso pradmenų mokė ir Steponas Darius. J.Vinča (pussunkis svoris, iki 79,4 kg), laimėjęs pirmąją kovą, bet ketvirtfinalyje turėjęs pripažinti Pietų Afrikos atstovo pranašumą.
- Kazys Markevičius. Kitas boksininkas Kazys Markevičius (lengvasis svoris, iki 61,2 kg) pralaimėjo pirmąją kovą prancūzui Georges Carcagne ir tenkinosi 17-24 vieta.
Dviračių sportas:
- Tanchumas Murnikas. Iš dviratininkų sėkmingiausiai pasirodė Tanchumas Murnikas: jis 168 km plento lenktynėse tarp 63 dalyvių užėmė 50 vietą.
- Jurgis Gedminas. Jurgis Gedminas buvo 55-tas.
- Isakas Anolikas. Isakas Anolikas nuotolio nebaigė.
- Vladas Jankauskas. Vladas Jankauskas nuotolio nebaigė.
Sunkioji atletika:
- Pranas Vitonis. Sunkumų kilnotojas Pranas Vitonis (lengvasis svoris, iki 75 kg) trikovėje iškėlė 275 kg ir pasidalijo 15-16 vietą. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje jis nešė Lietuvos vėliavą.
Lengvoji atletika:
- Paulina Radziulytė. Bėgimas. Parengiamąjį bėgimą baigusi devinta, galutinėje įskaitoje tarp 25 dalyvių ji tenkinosi 23-24 vieta.
- Haris Šveminas. Haris Šveminas, dalyvavęs 100 ir 200 m parengiamuosiuose bėgimuose, į tolesnes varžybas nepateko. 100 metrų bėgime liko 63-71 vietose, o 200 m. 31-44 vietose.
- Julius Petraitis. Į jas nepapuolė ir Julius Petraitis, 5000 m parengiamojo bėgimo finišo liniją kirtęs dešimtas.
Šuolis į aukštį:
- Adolfas Akelaitis. Šuolininkas Adolfas Akelaitis įveikė 160 cm aukštį ir tarp 35 dalyvių užėmė 33 vietą.
Ieties metimas:
- Viktoras Ražaitis. Viktoras Ražaitis ietį numetė 51,16 m ir tarp 28 šios rungties dalyvių liko 26-tas. Beja sportininkas kilęs iš Marijampolės apsk., Sasnavos kaimo.
Plaukimas:
- Albina Osipavičiūtė. Dalyvavo 100 m. laisvuoju stiliumi rungtyje nuplaukdama šį atstumą per 1 minutę 11 sekundžių. Tai buvo tuometinis olimpinis rekordas. Taip pat dalyvavo estafetės plaukime kaip JAV olimpinės estafetės rinktinės narė. 4 x 100 m estafetės distanciją JAV rinktinė įveikė per 4:47,6 minutes, taip pat pagerindama pasaulio rekordą. Iškovotos dvi pirmosios vietos, 2 aukso medaliai.
1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija)
Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą, dalyvavusį keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse. 500 m distancijoje jis buvo 28-as, 1500 m ir 5000 m - 25-as, o 10 000 m rungtis nebaigta dėl atlydžio. Vis tik, kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, kad šioje rungtyje jo pasiekimas geriausias ir užimta 5 - oji vieta. Sovietams okupavus Lietuvą, 1941 metų birželio 14 dieną pirmasis Lietuvos žiemos olimpinių žaidynių dalyvis buvo suimtas NKVD ir ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius. Tačiau K. Bulota ir tremtyje metė iššūkį - bandė pabėgti iš Sosnos lagerio. Deja, tai buvo paskutinis Lietuvos didžiavyrio žygis.
1936 m Berlyno olimpinės žaidynės (Vokietija)
Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą. Būtent jo metimas lėmė lietuvių pergalę lemiamose Kaune vykusių pirmenybių rungtynėse su latviais. 1936 m. Berlyno olimpiadoje, kurioje krepšinis buvo pirmą kartą įtrauktas kaip olimpinė sporto šaka, 198 cm ūgio vidurio puolėjas buvo JAV krepšinio rinktinės, iškovojusios auksą, kapitonas. JAV rinktinė žaidynėse nugalėjo Estiją (52:28), Filipinus (56:23), Meksiką (25:10), o finale nugalėjo Kanados rinktinę rezultatu 19:8. Pranas Lubinas vidutiniškai per rungtynes pelnė po 11 taškų (antras pagal rezultatyvumą komandoje). Pagal trenerio nurodymą, žaidėjai buvo padalinti į dvi komandas, kurios žaidė pakaitomis, žaidė su Estija (pelnė 13 taškų) ir Meksiką (9 taškai), o finale nedalyvavo.
1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija)
Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.
Taip pat skaitykite: Čempionato apžvalga
1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės (Suomija)
Lietuvos sportininkai po 24 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau vilkėjo ne tuo metu okupuotos savo šalies, o SSRS rinktinės aprangą. Iš penkių Helsinkyje startavusių lietuvių trys namo grįžo su medaliais - olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. SSRS krepšinio rinktinės sudėtyje buvo ir Stanislovas Stonkus, bet jis Helsinkyje nerungtyniavo. Žaidynių favoritu buvo laikomas boksininkas Algirdas Šocikas, tačiau jis pralaimėjo ketvirtfinalyje Nimanui. Olimpinės duonos Helsinkyje taip pat paragavo fechtuotojas Juozas Ūdras. Asmeninėse varžybose jis liko 73-ias, o su komanda užėmė 11-ąją vietą.
1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės (Australija)
Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius. Olimpinį sidabrą antrose žaidynėse iš eilės laimėjo Kazimieras Petkevičius, olimpiniais vicečempionais su SSRS krepšinio rinktine taip pat tapo Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Sidabro medalį iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas. Bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas. Antrose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs fechtuotojas Juozas Ūdras su SSRS komanda užėmė 7-ąją vietą. 20-tas liko bėgikas Jonas Pipynė. Dar vienas faktas, kurį reikia paminėti tai, kad šiose olimpinėse žaidynėse Australijos krepšinio rinktinei atstovavo du lietuvių išeivijos atstovai Algimantas Ignatavičius ir Stanislovas Darginavičius (Dargis).
1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės (Italija)
Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius, o iki ketvirtojo trūko labai nedaug. Olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius. Jų vairininkas buvo rusas Igoris Rudakovas. Bronzos medalį laimėjo ieties metikė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė. Ketvirtąją vietą 1000 m distancijoje užėmė dvivietę baidarę kartu su ukrainiečiu Ivanu Golovačiovu irklavęs Mykolas Rudzinskas.
1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės (Japonija)
Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Iš jų net dešimt - irkluotojai. Penki lietuviai dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, o vienas - bokso. Būtent boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį Tokijo žaidynėse. Mūsų šalies atletą tik finale įveikė lenkas Marianas Kasprzykas. Per žingsnį nuo garbės pakylos liko Romos olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė - Tokijuje ji užėmė ket…
Pasiruošimas Olimpiadai ir Lietuvos Rinktinės Sudėtis
Dvi savaites (liepos 26 d. - rugpjūčio 11 d.) Paryžiuje ir kituose Prancūzijos miestuose varžysis daugiau nei 10 tūkst. sportininkų. Paryžiaus olimpiadoje pirmą kartą bus lyčių lygybė, o Lietuvos rinktinėje taip pat beveik pasiekta tokia lygybė. Turėsime 24 moteris ir 26 vyrus.
Lietuvos rinktinės sudėtis olimpinėse žaidynėse:
- 3x3 krepšinis: Aurelijus Pukelis, Gintautas Matulis, Evaldas Džiaugys, Šarūnas Vingelis.
3x3 Krepšinio Tvarkaraštis ir Varžovai
Liepos 30 d. 19.35 val. numatytas 3x3 krepšinio mačas tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių.
Kitų Lietuvių Sportininkų Startai
Be krepšininkų, olimpiadoje dalyvauja ir kitų sporto šakų atstovai.
- Liepos 27 d. 10.12 val. Giedrius Bieliauskas, irklavimas, vienvietės valties atranka.
- Liepos 27 d. 11.48 val. Viktorija Senkutė, irklavimas, vienvietės valties atranka.
- Liepos 27 d. 12.00 val. Robertas Tvorogalas, gimnastika, daugiakovės atranka.
- Liepos 27 d. 12.39 val. Andrius Šidlauskas, plaukimas, 100 m krūtine atranka.
- Liepos 27 d. 13.03 val. Danas Rapšys, plaukimas, 400 m laisvuoju stiliumi atranka.
- Liepos 27 d. 13.10 val. Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė, irklavimas, porinės dvivietės valties atranka.
- Liepos 28 d. 11.30 val. Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė, irklavimas, pavienės dvivietės valties atranka.
- Liepos 28 d. 12.07 val. Danas Rapšys, plaukimas, 200 m laisvuoju stiliumi atranka.
- Liepos 28 d. 12.10 val. Domantas Stankūnas ir Dovydas Stankūnas, irklavimas, pavienės dvivietės valties atranka.
- Liepos 28 d. 12.36 val. ir 12.39 val. Rūta Meilutytė, Kotryna Teterevkova, plaukimas, 100 m krūtine atranka.
- Liepos 28 d. 14.43 val. Rytis Jasiūnas, buriavimas, 1-4 etapai.
- Liepos 30 d. 12.00 val. Raitelė Justina Vanagaitė ir žirgas Nabab, jodinėjimas, individualios „Grand Prix“ rungties pirmoji diena.
- Liepos 30 d. 12.34 val. Danas Rapšys, plaukimas, 100 m laisvuoju stiliumi atranka.
- Liepos 30 d. 13.55 val. Aleksas Savickas, plaukimas, 200 m krūtine atranka.
- Liepos 30 d. 14.17 val. Danas Rapšys, Tomas Navikonis, Tomas Lukminas, plaukimas, 4×200 laisvuoju stiliumi estafetės atranka.
- Liepos 30 d. 15.17 val. Rytis Jasiūnas, buriavimas, 9-12 etapai.
- Liepos 31 d. 11.00 val. Raitelė Justina Vanagaitė ir žirgas Nabab, dailusis jojimas, individualios „Grand Prix“ rungties antroji diena.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai Iki Šiol
Šeštadienį, sekmadienį bei pirmadienį jau įvyko dalies lietuvių pasirodymai Paryžiuje. Domantas ir Dovydas Stankūnai vyrų pavienių dviviečių valčių antrajame atrankos plaukime pateko į pusfinalį. Jie finišavo trečioje vietoje, 6 min. 44.59 sek. Moterų pavienių dviviečių valčių pirmajame atrankos plaukime Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė finišavo antros, taip pat pateko į pusfinalį. Jos distanciją įveikė per 7 min. 22.53 sek. Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė moterų porinių dviviečių valčių paguodos plaukime buvo ketvirtos, tad olimpiada joms jau pasibaigė.
Plaukikas Danas Rapšys 200 m laisvu stiliumi plaukė per 1 min. 45.48 sek. ir pateko į finalą. Deja, bet plaukikėms sekėsi prasčiau. Kotryna Teterevkova bendroje įskaitoje liko šešiolikta, o Rūta Meilutytė vienuolikta. Jos į finalą nepateko. Šeštadienį Andrius Šidlauskas 100 m plaukimo krūtine kvalifikacijoje užėmė 20-ąją vietą ir į pusfinalį nepateko. Irkluotojas Giedrius Bieliauskas 2 km distanciją įveikė per 7 min. 0,96 sek. ir užėmė trečiąją vietą, pateko į ketvirtfinalį. Irkluotoja Viktorija Senkutė taip pat įveikė atrankos barjerą ir pateko į ketvirtfinalį. Olimpiadoje jau pasirodęs Robertas Tvorogalas vyrų sportinės gimnastikos atrankoje varžėsi dviejose rungtyse, bet atsidurti tarp geriausių jam nepavyko.
Lietuvos Olimpinės Rinktinės Papildymas
Lietuvos olimpinė rinktinė pasipildė dar vienu nariu - imtynininku Mantas Knystautas. Jis prisijungs prie imtynininkų Gabijos Dilytės (50 kg) ir Mindaugo Venckaičio (97 kg). Olimpinis imtynių turnyras prasidės sunkiasvorių kovomis nuo rugpjūčio 6 dienos.
Medalių Perspektyvos
Šiuo metu Lietuva Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dar nėra iškovojusi nei vieno medalio. Tačiau, remiantis naujausia informacija, bent 30 nacionalinių rinktinių jau iškovojo bent vieną medalį.