Įvadas
Latvija, esanti Baltijos regione, Šiaurės Europoje tarp Estijos ir Lietuvos, garsėja savo turtinga istorija, Art Nouveau architektūra ir kultūriniu paveldu. Atkūrusi nepriklausomybę 1991 m., Latvija tapo Europos Sąjungos bei NATO nare. Šalis puoselėja savo kalbą, tradicijas ir unikalią kultūrą. Sportas, įskaitant krepšinį, užima svarbią vietą Latvijos visuomenėje. Šiame kontekste, lošimų bendrovių ir alkoholio gamintojų rėmimas sporto klubams kelia diskusijų ir susirūpinimą.
Lažybų bendrovių įtaka Europos krepšiniui
Stipriausias Europos krepšinio turnyras Eurolyga yra stipriai priklausomas nuo pajamų iš lošimo bendrovių. Pauliaus Motiejūno vadovaujama organizacija turi net septynias sutartis su lažybininkais, įskaitant „OlyBet“, „Nesine“, „MaxBet“, „Betano“, „bwin“ ir „IMG Arena“. Eurolygą remia ir išskirtinai Rusijoje veikianti „Winline“. Lažybininkų pinigų sulaukia ir futbolą valdanti organizacija UEFA. Jos organizuojamų antro ir trečio pagal rangą Europos lygos ir Konferencijų lygos turnyrų rėmėjų tarpe yra „bwin“ kompanija, o Europos čempionato vienas iš rėmėjų bus „Betano“ lošimo bendrovė. Taip pat Kauno „Žalgirio“ žaidėjų nugarų Eurolygos rungtynių metu šį sezoną galime matyti „TopSport“ reklamą, kuri Lietuvos čempionams atneša apie 500 tūkst. eurų pajamų.
Situacija Latvijoje
Latvijoje azartinių lošimų reklamos taisyklės griežtesnės nei Lietuvoje, tačiau mūsų kaimynai sugalvojo, kaip jas apeiti. Priešingai nei Lietuvoje, Latvijoje draudžiama reklamuoti lažybų kompanijas jų vardais pavadinus sporto lygas, klubus ar žiniasklaidos kanalus. Vis dėlto latviai rado būdą, kaip draudimo išvengti. Pavyzdžiui, Latvijos futbolo lyga pavadinta ne lošimų bendrovės, o jai priklausančio sporto baro pavadinimu - „Optibet Sporta Bars Virsliga“. Apie sportą rašantis tinklalapis yra žinomas glaudžiai su lažybų bendrove susijusios pramogų kompanijos pavadinimu - „Tonybet Fan“. „Optibet“ Latvijoje remia ir futbolo bei ledo ritulio federacijas, o krepšinio federacijos generalinis rėmėjas yra „Pafbet“. Tiesa, pinigų srautai, iš lošimų bendrovių nuplaukiantys į sportą, yra menkesni negu Lietuvoje. Labiausiai nuo lažybų įmonės yra priklausoma Latvijos futbolo lyga, kurios apie ketvirtadalį biudžeto sudaro „Optibet“ pinigai, tačiau klubuose iš lošimų bendrovių ateinančios sumos nėra tokios reikšmingos kaip, pavyzdžiui, kai kuriuose LKL klubuose. Latvijos lošimų bendrovės remia ir bendrus Latvijos ir Estijos arba visų Baltijos šalių projektus. Latviai ir estai žaidžia bendroje krepšinio lygoje, kurios pavadinime šmėžuoja „Pafbet“ vardas. O didžiausią sporto paramos rinkos dalį tarp lažybininkų Latvijoje užimantis „Optibet“ remia ir bendrą Baltijos šalių ledo ritulio lygą, kurioje žaidžia ir trys Lietuvos klubai iš Vilniaus, Kauno ir Elektrėnų.
Alkoholio rėmimo problematika
Alkoholio rėmimas sporte kelia didelį susirūpinimą dėl galimo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, ypač jaunimui. Sporto renginiai, kuriuos remia alkoholio gamintojai, gali sudaryti įspūdį, kad alkoholio vartojimas yra normalus ir priimtinas dalykas. Tai gali paskatinti jaunus žmones pradėti vartoti alkoholį anksčiau ir didesniais kiekiais. Be to, alkoholio reklama sporto renginiuose gali trukdyti įgyvendinti alkoholio vartojimo prevencijos programas ir pastangas mažinti žalingą alkoholio vartojimą.
Kitų šalių patirtis
Italijoje ir Ispanijoje lošimų reklamos reguliuojamos dar griežčiau nei Latvijoje, kur draudžiama bet kokia lošimo bendrovių reklama sporte. Italijos „Serie A“ pirmenybių organizatoriai ir turnyre dalyvaujantys klubai ilgą laiką kovojo prieš vyriausybės bandymus uždrausti lažybų reklamą - jie teigė, esą tai atimtų milijonus eurų ir paverstų „Serie A“ komandas nekonkurencingomis Europos kontekste. 2018 metais net 15 iš 20 Italijos futbolo klubų turėjo rėmimo sutartis su lažybų bendrovėmis, o sutartys su jomis sudarė apie 2 proc. visų „Serie A“ pajamų. Vėliau, jau prasidėjus pandemijai, Italijos futbolo asociacija kalbėjo apie per metus prarandamus 100 mln. eurų. Vis dėlto galiausiai sprendimas uždrausti reklamas buvo priimtas, o po kelerių metų tuo pačiu keliu pasekė ir Ispanija, nuo 2021-2022 m. palikusi „La Liga“ ir kitų sporto šakų komandas be rėmėjų iš lažybų pasaulio.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Galimos alternatyvos
Atsižvelgiant į galimą neigiamą lošimų ir alkoholio rėmimo poveikį, būtina ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių sporto klubams. Tai galėtų būti:
- Valstybės parama: Vyriausybė galėtų skirti daugiau lėšų sporto klubams, ypač jaunimo sportui.
- Privatus rėmimas: Sporto klubai galėtų aktyviau ieškoti rėmėjų iš kitų verslo sričių, kurios nesusijusios su lošimais ar alkoholiu.
- Bendruomenės parama: Sporto klubai galėtų organizuoti renginius ir akcijas, kurios pritrauktų bendruomenės paramą.
- Televizijos transliacijų pajamos: Sporto klubai galėtų gauti didesnes pajamas iš televizijos transliacijų teisių.
- Abonementų pardavimas: Sporto klubai galėtų skatinti abonementų pardavimą ir taip užsitikrinti stabilias pajamas.
Taip pat skaitykite: Nuo pirmųjų žingsnių iki pripažinimo
Taip pat skaitykite: Krepšinio lygų apžvalga Baltijos šalyse