Lengvoji atletika Lietuvoje išgyvena įdomų laikotarpį, kupiną siekių, iššūkių ir vilčių. Ši sporto šaka, turinti gilias tradicijas mūsų šalyje, nuolat evoliucionuoja, kelia naujus tikslus ir siekia aukščiausių rezultatų tarptautinėje arenoje. Straipsnyje apžvelgsime lengvosios atletikos sporto meistro normatyvus, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) veiklą, svarbiausius šalies lengvosios atletikos renginius ir perspektyviausius sportininkus.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos veikla ir siekiai
Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) aktyviai veikia siekdama populiarinti ir plėtoti šią sporto šaką Lietuvoje. Vienas iš svarbiausių LLAF tikslų - teisės rengti 2020 metų pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionatą Lietuvoje. Šis siekis rodo federacijos ambicijas ir norą pritraukti didelio masto tarptautinius renginius į šalį. Be to, Lietuvoje kasmet vyksta Europos lengvosios atletikos asociacijos (EA) kongresas-konvencija bei geriausių Senojo žemyno metų lengvaatlečių apdovanojimai „Golden Tracks“.
LLAF Taryba taip pat patvirtino normatyvus į pasaulio, pasaulio jaunių, Europos iki 23 metų bei Europos jaunimo čempionatus. Tai yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad Lietuvos sportininkai galėtų dalyvauti aukščiausio lygio varžybose ir siekti aukštų rezultatų. Moterų maratono ir 20 km sportinio ėjimo rungtyse normatyvus jau įvykdė daugiau sportininkių nei gali startuoti pasaulio čempionate.
Lietuvos lengvaatlečių pasiekimai ir perspektyvos
Lietuvos lengvaatlečiai nuolat demonstruoja aukštą meistriškumą ir siekia aukščiausių rezultatų tarptautinėse varžybose. Serbijoje vykusiame Europos čempionate dalyvavo penki Lietuvos lengvaatlečiai, iš kurių itin gerai pasirodė auksą iškovojusi šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė bei devintą vietą rutulio stūmimo rungtyje užėmusi daugiakovininkė Austra Skujytė. Šie pasiekimai rodo, kad Lietuva turi talentingų sportininkų, galinčių konkuruoti su stipriausiais Europos atletais.
Viena iš perspektyviausių Lietuvos lengvaatlečių - I.Zarankaitė, kuri specializuojasi disko metime ir rutulio stūmime. Sportininkė tikisi atstovauti Lietuvai Europos čempionate dviejose skirtingose lengvosios atletikos rungtyse. Švieslentėje užsidegę skaičiai - 57,15 m - nudžiugina sportininkę. Rekordus šiemet lengvaatletė mušė ir rutulio stūmimo rungtyje: geriausias jos rezultatas - 16,32 m - nuo normatyvo į Berlyną skiriasi vos 18 cm.
Taip pat skaitykite: Uždarų patalpų čempionatas
Pasak I. Zarankaitės, svarbiausia - treneris pasikeitė. Jis supranta disko metimą, žino, ko reikia, kaip treniruotis ir kiekviena treniruotė - tiek sporto salėje, tiek stadione - yra labai sukoncentruota. Dirbame ties kiekviena detale, kiekviena smulkmena. I.Zarankaitės komanda - Talahasio universiteto lengvaatlečiai. Šioje mokslo įstaigoje sporto vadybos magistrą mūsiškė kremta nuo šių metų sausio. Už Atlanto sportininkė išvyko 2014-ųjų sausį, įstojusi į Oklahomos universiteto verslo vadybos bakalaurą.
Eimantas Skrabulis: legenda ir įkvėpimas
Eimantas Skrabulis - legendinis Lietuvos sprinteris, septynis kartus gerinęs Lietuvos bėgimo rekordus: dukart 100 m (10,1 sek. 1988 -aisiais, matuojant rankiniu būdu, ir 10,35 sek. 1989-aisiais, matuojant elektroniniu būdu) bei penkiskart 60 m uždarose patalpose (nuo 6,74 sek. iki 6,63 sek.). Jo pasiekimai įkvepia jaunąją kartą siekti aukštumų sprinto rungtyse.
E. Skarbulis sako: „Jubiliejus - filosofinis klausimas, verčia susimąstyti. Norisi ir išdykauti, lakstyti, būti nerūpestingam. Žmogaus gyvenime daug įtakos turi tai, ar jis aplenkia tuos skaičius, ar nuo jų atsilieka. Jubiliatas yra patenkintas ir savo verslo reikalais: „1992 metais įsteigiau savo pirmąją įmonę „Cosma“ Vokietijoje, Diuseldorfe, nes Lietuvoje buvo nelabai palankios sąlygos. Šiandien 99 proc. verslo sugrąžinom į Lietuvą, čia mūsų galvos, technika, čia mes gyvename. Lietuvoje mokesčių sistema nėra blogiausia, jeigu jos nesugriaus. Finansinis ir mokesčių sistemos stabilumas - vieni pagrindinių dalykų, norint pritraukti užsienio investicijas. Taip pat ne mažiau svarbu ir suteikti pasitikėjimą vietiniam verslui“.
Pasak E. Skrabulio „Dirbu, daug keliauju, o sportas - vienas mano pomėgių. Mėgstu ir pabėgioti, labai patinka tenisas. Ir žiūrėti, ir pačiam žaisti. Jį žaidžiu jau seniai, dar per lengvosios atletikos stovyklas Kryme išeidavau į aikštelę pasižaisti su Kęstučiu Šapka. Jeigu tik būtų galimybė, tenisą žaisčiau nors ir kasdien. Turiu golfo žaidėjo licenziją. Ši sporto šaka man patinka, bet žaisti kol kas yra didelė prabanga, nes neturiu tiek laiko. Daug duoda ir sporto salė, kuri stiprina kūną, išvalo galvą. Vasarą nemažai plaukioju, mėgstu šiltą ir skaidrų vandenį“.
E. Skrabulis pasakoja: „Sprintu susižavėjau, bebaigiant dešimtą klasę. Jie man davė gebėjimą bėgti greičiau už kitus. Atkreipiau kitų miestų trenerių dėmesį. Būdamas vienuoliktokas, 100 m distanciją nubėgote neblogu 11,7 sek. rezultatu. Pirmasis startas buvo toks, antrasis - pagerėjo. Sekiau geriausius pasaulio lengvaatlečius, prenumeravau lenkiškus sporto žurnalus, mano visos sienos buvo nukabinėtos garsiausių planetos sportininkų nuotraukomis“.
Taip pat skaitykite: Svarbiausi aspektai įrengiant teniso kortus manieže
Jaunoji karta: Gediminas Truskauskas
Gediminas Truskauskas, Marto Skrabulio auklėtinis, įspūdingiausiai pasirodė 200 m bėgime. Distanciją įveikė per 20,75 sek. bei vos viena šimtąja atsiliko nuo šalies rekordo, kurį prieš 10 metų užfiksavo Rytis Sakalauskas. „Abejonių dėl formos nebuvo, bet kai pirmas startas, neįsivaizdavau, kiek galiu subėgti. Asmeninis lūkestis buvo apie 21-21,10 sek. ir nuoširdžiai sakau, kad nesitikėjau pirmu startu būti šalia Lietuvos rekordo. O tai, kad pagerinau asmeninį rekordą, dukart viršija mano lūkesčius“, - džiaugėsi G.Truskauskas. Beje, sprinteriui pavyko įvykdyti tarptautinio sporto meistro normatyvą.
Ieties metikas Edis Matusevičius
Solidžiai sezoną pradėjo normatyvą į Tokijo olimpines žaidynes jau seniau įvykdęs Edis Matusevičius. Palangoje ietį jis numetė 81,27 m - pirmose sezono varžybose sėkmingiau lengvaatletis pasirodė tik 2019-aisiais. „Rezultatu nepatenkintas, norėjosi daugiau, nors permečiau 80 metrų, ką ir planavau pirmose varžybose. Reikės pataisyti daug dalykų, bet pradžia gera. Visa metimo pabaiga yra subyrėjusi ir ją sutvarkius galima tikėtis, kad ietis skristų toliau“, - teigė E.Matusevičius.
Ėjikai Marius Žiūkas ir Brigita Virbalytė
Olimpinius normatyvus turintys ėjikai Marius Žiūkas bei Brigita Virbalytė taip pat pateisino favoritų statusą: 5000 m sportinio ėjimo rungtyje M.Žiūkas triumfavo distanciją įveikęs per 19 min. 36,45 sek., o B.Virbalytę - per 21 min. 36,21 sek. „Trenerio planas buvo 22 minutės 30 sekundžių, nes esame po Europos taurės varžybų, kurios nenusisekė. Atsirado emocinis nuosmukis, tad treneris nenorėjo spausti manęs su tikslais šiandienos varžybose. Viršijau tikslus ir labai džiaugiuosi, kad nesu toli nuo savo asmeninio bei Lietuvos rekordo“, - teigė B.Virbalytė.
Svarbiausi lengvosios atletikos renginiai Lietuvoje
Lietuvoje kasmet vyksta įvairūs lengvosios atletikos renginiai, pritraukiantys tiek šalies, tiek užsienio sportininkus. Vienas iš svarbiausių renginių - Olimpinio vicečempiono A. Mikėno sportinio ėjimo memorialas Birštone, kuris vyksta jau 27-ąjį kartą. Šis memorialas yra įtrauktas į Pasaulinės bei Europos lengvosios atletikos federacijų oficialius varžybų kalendorius.
Birželio 11 dieną Alytuje vyks „Permit Meeting“ statusą turintis sportinio ėjimo festivalis, į kurį jau užsiregistravo būrys pajėgiausių planetos ėjikų. Ten dalyvauti planuoja ir visi Tokijo žaidynėms besiruošiantys Lietuvos ėjikai.
Taip pat skaitykite: Istorija ir Raida: Lengvoji Atletika Olimpiadoje
Atsižvelgus į LLAF taurės varžybose pasiektus rezultatus bei geriausius šalies sezono rezultatus bus suformuota birželio 19-20 dienomis Stara Zagoroje (Bulgarija) vyksiančiame Europos komandiniame čempionate dalyvausianti Lietuvos rinktinė.
Tolerancija sporte
Sportas, kaip ir bet kuri kita visuomenės sritis, turi būti grindžiamas tolerancijos ir pagarbos principais. Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje vyko įvairūs renginiai, integruotos pamokos, diskusijos Tarptautinei tolerancijos dienai paminėti. Per integruotas pamokas „Tolerancija žodžio reikšmė”, „Tolerancija socialiniuose tinkluose”, „Toleruotinas elgesys pamokų metu”, „Tolerancija sporte”, „Ar Lietuvoje gyvena tolerantiška visuomenė” mokiniai kartu su mokytojais diskutavo ir analizavo, kokias skaudžias pasekmes gali sukelti netolerancija, priešiškumas kitam ar kitokiam. Aptarė netolerancijos pavyzdžius Lietuvos ir pasaulio istorijoje „Tolerancija/netolerancija XX a.
tags: #lengvosios #atletikos #sporto #meistro #normatyvai