Šis straipsnis pasakoja apie neįtikėtiną Chuano Palasioso, Kolumbijos krepšinio pionieriaus, kelionę. Nuo vaikystės, paženklintos narkobaronų karų Medeljine, iki tapimo pirmuoju Kolumbijos krepšininku Eurolygoje, Palasiosas įkūnija atkaklumą, talentą ir aistrą krepšiniui. Jo istorija - tai įkvėpimas jaunajai kartai ir įrodymas, kad svajonės gali išsipildyti net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Netikėtas atvykimas ir neramūs prisiminimai
Martynas Purlys, Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo direktorius, oro uoste pasijuto nejaukiai laukdamas J. Palasioso. Visi keleiviai jau buvo išėję, o komandos naujoko iš Kolumbijos vis dar nematyti. Galiausiai pasirodė muitinės pareigūnas su tarnybiniu šunimi. Tačiau netrukus nerimas išsisklaidė, kai J. Palasiosas išėjo linksmas ir patenkintas, atsiėmęs savo bagažą. M. Purliui laukimo akimirkos būtų kainavusios dar daugiau jaudulio, jei jis būtų žinojęs, iš kokio miesto atvyko legionierius iš Kolumbijos.
J. Palasiosas augo antrajame pagal dydį Kolumbijos mieste Medeljine, kur karaliavo narkobaronas Pablo Escobaras, pavertęs miestą prekybos narkotikais tvirtove. Prieš porą dešimtmečių Kolumbijoje žmogžudysčių skaičius buvo didžiausias pasaulyje, o Medeljine šis santykis buvo dar didesnis.
Pirmasis Kolumbijos krepšininkas Eurolygoje
Šiame mieste J. Palasiosas pradėjo žaisti krepšinį ir tapo pirmuoju Kolumbijos krepšininku ne tik Lietuvoje, bet ir Eurolygoje. 28 metų 203 cm ūgio puolėjas daug prisidėjo, kad Vilniaus krepšininkai patektų į elitinį Europos krepšinio turnyrą, prieš mėnesį laimėję atrankos turnyrą. Kolumbietis tapo maloniu atradimu treneriui Dirkui Bauermannui, kuris jam patikėjo vietą starto sudėtyje, ant atsarginių suolo nustūmęs brangesnius Vilniaus komandos legionierius. Kovingas aikštėje, linksmas ir draugiškas už aikštės ribų J. Palasiosas savo neįtikėtiną krepšinio istoriją rašo Vilniuje.
Netikėta pradžia ir kelias į profesionalumą
„Lietuvos rytas“ paklausė J. Palasioso, kaip jis pradėjo žaisti krepšinį Kolumbijoje. Jis papasakojo, kad būdamas 11 metų jo mama autobuse susipažino su krepšinio treneriu, kuris paklausė, ar ji turi aukštą sūnų. Treneris pakvietė jį į treniruotę ir pasakė, kad vieną dieną jis bus geriausias krepšininkas Kolumbijoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Būdamas 14 metų, J. Palasiosas pateko į Kolumbijos aštuoniolikmečių rinktinę ir keliavo į Pietų Amerikos jaunimo pirmenybes Čilėje. Netrukus jis buvo pakviestas žaisti į profesionalų Argentinos klubą, o vėliau - į JAV.
Vaikystė Medeljine: tarp narkotikų ir krepšinio
J. Palasiosas visą vaikystę augo Medeljino mieste, kuris tuo metu buvo vienas pavojingiausių miestų pasaulyje. Ten šeimininkavo P. Escobaras, aplink sproginėjo bombos, buvo grobiami vaikai. Tačiau krepšinis padėjo jam atsiriboti nuo blogų dalykų ir pakeitė jo aplinką.
Kai J. Palasiosas išvyko žaisti į JAV, jo treneris Rickas Pitino Luisvilio universitete neleido jam važiuoti namo, nes bijojo dėl jo saugumo. Tačiau J. Palasiosas grįžo į Medeljiną, nes tai buvo jo namai.
Vieną kartą, būdamas dvylikos metų, J. Palasiosas su komanda keliavo į turnyrą Kukutoje, kai jų autobusą užgrobė kaukėti vyrai su automatais. Jie apiplėšė visus keleivius, bet niekas nenukentėjo.
P. Escobaras: blogas vaikinas su didele širdimi?
J. Palasiosas teigė, kad P. Escobaras susikrovė milijonus iš prekybos narkotikais, bet kai ką grąžindavo visuomenei, vargšams. Jis buvo blogas vaikinas su didele širdimi. Dabar Madeljine jo namuose įrengtas muziejus. Jis nuveikė gerų dalykų miestui, bet įtraukė šalį į niekam nereikalingus karus.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Medeljinas šiandien: modernus miestas su stereotipais
J. Palasiosas teigė, kad dabar Medeljine nėra taip jau baisu ir jis mielai sugrįžta į savo miestą. Jis kviečia visus aplankyti Medeljiną ir pamatyti, kad tai yra modernus miestas su nuostabia gamta ir draugiškais žmonėmis. P. Escobaro istorija kaip tik traukia turistus, juolab kad miesto apylinkėse tikrai yra nuostabiai gražių vietų.
Kelias į JAV ir Europos krepšinį
J. Palasiosas persikraustė į JAV dėl krepšinio. Krepšinio skautas užtruko gal metus, kol surado jam mokyklą. Įprastai jos mielai priima gerus krepšininkus, bet pasakius, kad tai žaidėjas iš Kolumbijos, amerikiečiai perklausdavo: „Iš kur? Kolumbijos? Gal jūs kreipkitės į futbolo komandą.“ Tik viena krikščionių mokykla sutiko jį priimti.
J. Palasiosas žaidžia kaip sunkusis ar vidurinis puolėjas, bet jo judesiai nelabai būdingi priekinės linijos žaidėjams. Jis yra kūrybingas žaidėjas, kartais žaidžiantis kaip gynėjas. Tokį žaidimo stilių jis išsiugdė Kolumbijoje, kur turėjo kovoti dėl kamuolių, varytis kamuolį, pelnyti taškų.
Luisvilio universitete J. Palasiosas išmoko gynybinio krepšinio iš savo trenerio R. Pitino. Mėgstamiausias jo krepšininkas yra Francisko Garcia, kuris yra geras pavyzdys Lotynų ir Pietų Amerikos vaikams.
Svajonė apie NBA ir karjera Europoje
Po studijų J. Palasiosas tikėjosi patekti į NBA, bet prasidėjo traumos. Europoje vėl teko taikytis prie kitokio krepšinio. Manau, kiekvienas krepšininkas neatsisakytų žaisti NBA. Kartais pagalvoju apie Pablo Prigioni scenarijų - jis nuvyko į NBA būdamas 35-erių. Svajonė tebėra gyva, bet aš suprantu, kiek daug dalykų turi sutapti, kad ten patekčiau.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Kelerius pirmuosius metus Europoje J. Palasiosas praleido Ispanijoje, Kanarų salų komandose. Iš pradžių buvo nelengva, nes Ispanijos antrojoje lygoje buvo galima registruoti tik porą žaidėjų iš Amerikos ir žmonės aplink šnibždėjo: „Jis ne amerikietis, jis kolumbietis, pakeiskite jį, gal komanda taps geresnė.“
Praėjusio sezono pradžioje J. Palasiosas žaidė Kolumbijos klube „Guereros de Bogota“. Krepšinio lygis nebuvo toks prastas, nes mano tėvynėje klubai gali turėti po tris amerikiečius ir dar kokį nors žaidėją iš Venesuelos. Tačiau pati krepšinio sistema Kolumbijoje nėra profesionali. Ne visi žaidėjai pragyvena iš krepšinio.
Prancūzijos čempionatas ir kelias į Vilniaus „Lietuvos rytą“
Praėjusio sezono viduryje J. Palasiosas pasirašė kontraktą su Nantero JSF. Atvykus jam paaiškino, kad svarbiausias komandos tikslas - išsilaikyti aukščiausiojoje lygoje. Bet siekiant šio tikslo mums pavyko laimėti 7 rungtynes iš eilės ir mes netikėtai įšokome į atkrintamąsias varžybas, paskutinę reguliariojo čempionato dieną pakilę į aštuntąją vietą. Visi buvome be proto laimingi. Atkrintamąsias varžybas pradėjome ketvirtfinalio serijoje 2:0 įveikę favoritus. Galiausiai Nantero JSF tapo Prancūzijos čempionais.
Su Nantero komanda J. Palasiosas laimėjo bilietą į Eurolygą. Vasarą sulaukiau pasiūlymų iš Vidurio Rytų šalių klubų. Tai buvo geri finansiškai pasiūlymai, bet tada atėjo ir „Lietuvos ryto“ pasiūlymas. Turėjau gerai viską pasverti. Tuomet nebuvo aišku, ar Vilniaus klubas žais Eurolygoje. Bet suvokiau, kad norėdamas išsaugoti viltį vieną dieną žaisti NBA arba aukščiausio lygio Europos klube turiu atvykti į „Lietuvos rytą“. Tai buvo vienintelė komanda, kuri manęs norėjo ir kuri turėjo galimybę žaisti Eurolygoje.
Įspūdžiai apie Lietuvą ir ateities planai
Pirmiausia, žinoma, man kliūva orai. Bet visa kita yra gerai. Žinoma, Pietų Amerikoje žmonės įpratę sveikintis vieni su kitais gatvėse, užkalbinti vienas kitą. Galvoju, gal tai, kad lietuviai yra santūresni, susiję su orais. Tačiau Lietuvoje mane sutiko gerai. Man padarė įspūdį sirgaliai, šokinėjantys rungtynių metu. Kai Europos čempionate žaidė Lietuvos rinktinė, atrodė, kad gatvėse sustojo gyvenimas, visi žiūrėjo rungtynes. Tai nuostabi vieta žaisti krepšinį.
„Lietuvos ryto“ treneris D. Baumermannas dar prieš sezoną prognozavo, kad tapsite vienu iš sirgalių numylėtinių. Ne tik dėl kovingo žaidimo stiliaus, bet ir dėl to, kad turėtumėte patikti moterims. Ar jaučiatės esąs gražus? Turbūt jis taip pasakė, nes čia daugiau nėra tokių kaip aš. Jei moterims patinka aukšti juodaodžiai vyrai, nesvarbu, ar esu gražus, ar ne, aš esu vienintelis jų…
J. Palasiosas ketina rengti krepšinio stovyklą vaikams Medeljine. Jis nežino, ar kas nors atvyks. Vis dėlto nelengva nugalėti išgąstį.
Arvydas Sabonis ir Kolumbijos rinktinė: mitas ar tikrovė?
Įdomus faktas: Arvydas Sabonis yra žaidęs už Kolumbijos vyrų krepšinio rinktinę. 1982 m. mes į Medelino miestą Kolumbijoje atvykome kiek anksčiau. Dar prieš prasidedant Pasaulio čempionatui, turėjome sužaisti draugišką mačą su kokia nors komanda. Kadangi Kolumbijos rinktinė buvo šeimininkė, žaidėme su jais draugiškas rungtynes“, - mažai kam žinomą istoriją pasakojo garsus Tarybų Sąjungos ir Maskvos CSKA žaidėjas Anatolijus Myškinas.