Lietuvos moterų krepšinio istorija yra kupina tiek triumfo akimirkų, tiek ir iššūkių. Nuo pat pirmųjų žingsnių tarptautinėje arenoje iki kovų dėl kelialapių į pasaulio čempionatus, Lietuvos krepšininkės ne kartą įrodė savo atsidavimą ir kovotojų dvasią. Šiame straipsnyje panagrinėsime svarbiausius Lietuvos moterų krepšinio istorijos momentus, rinktinės pasiekimus ir artėjančią akistatą su Turkijos komanda.
Pirmieji žingsniai ir sidabras Romoje
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine. Tačiau oficialus Lietuvos moterų krepšinio pripažinimas įvyko 1938 m., kai komanda dalyvavo pirmąjame Europos moterų krepšinio čempionate Romoje.
Lietuva tuo metu išgyveno milžinišką krepšinio vajų, kurį sukėlė vyrų rinktinės pergalė 1937 metų Europos pirmenybėse. Dėl to šalies sporto vadovams nekilo abejonės, kad moterų rinktinė taip pat privalo dalyvauti pirmosiose Europos pirmenybėse.
1937 metų Europos čempiono Felikso Kriaučiūno treniruojamos Lietuvos krepšininkės pirmąsias Europos pirmenybių rungtynes žaidė spalio 12 dieną su šeimininke Italijos rinktine.
Lietuvos rinktinė, treniruojama Felikso Kriaučiūno, jau pirmosiose rungtynėse parodė savo potencialą nugalėdama Italiją rezultatu 23:21. Vėliau sekė pergalės prieš Šveicariją (28:10) ir Prancūziją (20:14). Lemiamose rungtynėse teko susidurti su Lenkijos rinktine. Nors lietuvės pralaimėjo 21:24, tačiau dėl geresnio taškų santykio iškovojo sidabro medalius, nusileisdamos tik Italijai.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Antrąją vietą užėmusios Lietuvos krepšininkės - Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Dzindziliauskaitė-Jazbutienė, Paulina Raziulytė-Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzė Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė ir Eleonora Vaškelytė - namo parsivežė Romos gubernatoriaus įsteigtą prizą - mitinius Romos įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Šis sidabras tapo svarbiu įvykiu Lietuvos sporto istorijoje ir įkvėpė jaunąsias krepšininkes siekti aukštumų.
Sovietinis laikotarpis: žaidimas SSRS rinktinėje
Pagal tų laikų papročius, čempione tapusi šalis gaudavo teisę rengti kitas Europos pirmenybes. Tačiau jei pirmąją vietą užimdavo šeimininkai, teisė priimti kitas pirmenybes būdavo perleidžiama antrąją vietą užėmusiai šaliai. Dėl to rengti antrąsias Europos moterų krepšinio pirmenybes 1940 metais ruošėsi Lietuva.
Lietuviai buvo pasirengę priimti kitų Europos šalių krepšininkes, bet visus planus sujaukė Antrasis pasaulinis karas. Dėl karo veiksmų keliauti iš vienos šalies į kitą, juo labiau į žemyno pakraštyje esančią Lietuvą, buvo beveik neįmanoma ir turnyras neįvyko.
Prasidėjus sovietų okupacijai, Lietuvos krepšininkės negalėjo atstovauti savo šaliai tarptautinėse varžybose. Vietoj to, geriausios žaidėjos buvo kviečiamos į SSRS rinktinę, kuri dominavo Europos moterų krepšinyje.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Patekti į SSRS rinktinę tais laikais buvo sudėtingiau negu iškovoti medalį. Sovietų komanda ilgus dešimtmečius buvo viena iš pasaulio moterų krepšinio lyderių ir net 21 iš 22 Europos pirmenybių, kurios vyko nuo 1950 iki 1991 metų, laimėjo aukso medalius.
Pirmosios Europos moterų krepšinio čempione tapusi lietuvė buvo Jūratė Daktaraitė. Ji iškovojo 1960 ir 1962 metų Europos pirmenybių aukso medalius.
1966 metais Europos čempione tapo Laima Rutkauskaitė-Jukelienė, 1968 metais - Zita Bareikytė.
Aštuntajame dešimtmetyje prasidėjo geriausios XX amžiaus Lietuvos krepšininkės Angelės Jankūnaitės-Rupšienės era. Ji žemyno čempione tapo net tris kartus (1972, 1976 ir 1978 m.). Taip pat tris Europos pirmenybių aukso medalius iškovojo Vida Šulskytė-Beselienė (1976, 1978 ir 1980 m.), po du - Ramunė Šidlauskaitė (1983 ir 1985 m.) ir Vitalija Tuomaitė (1985 ir 1987 m.).
Žaisdamos SSRS rinktinėje Europos čempionėmis tapo septynios Lietuvos krepšininkės. Jos, kartu sudėjus, iškovojo 14 aukso medalių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Nors žaidimas SSRS rinktinėje suteikė galimybę dalyvauti aukščiausio lygio varžybose ir iškovoti medalius, tačiau Lietuvos krepšininkės neturėjo galimybės atstovauti savo šaliai.
Nepriklausomybės atkūrimas ir sugrįžimas į tarptautinę areną
Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos vyrams krepšininkams pasisekė labiau negu moterims krepšininkėms.
Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) Lietuvos teises atkūrė 1991 metų gruodžio mėnesį, kai 1992 metų Barselonos olimpinių žaidynių moterų krepšinio turnyro atranka jau buvo įsibėgėjusi. Dėl to Lietuvos ir kitų buvusių SSRS bei Jugoslavijos šalių moterų rinktinės dalyvauti atrankos varžybose negalėjo. Skirtingai, nei mūsų šalies vyrai, kurie kaip viesulas praskriejo olimpinės atrankos turnyre, o po kelių savaičių iškovojo Barselonos žaidynių bronzos medalius.
Kitais metais prieš Europos pirmenybes istorija pasikartojo. FIBA padidino vyrų pirmenybių dalyvių skaičių ir surengė papildomą atrankos turnyrą naujoms šalims (tiesa, Lietuvos krepšininkai tame atrankos turnyre patyrė fiasko). Tuo tarpu moterys turėjo laukti 1995 metų Europos pirmenybių atrankos varžybų.
Po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos, 1993 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė vėl žengė į tarptautinę areną. Valentino Kanapkio treniruojama komanda dalyvavo 1995 m. Europos čempionato atrankos turnyre ir sėkmingai įveikė kvalifikacinį etapą.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė pirmąsias oficialias rungtynes po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos žaidė 1993 metų gegužės 14 dieną Portugalijos mieste Vizeu, kur vyko 1995 metų Europos pirmenybių atrankos pirmojo etapo turnyras. Pirmoji varžovė buvo Graikijos rinktinė, kurią Valentino Kanapkio treniruojamos lietuvės nugalėjo tik po pratęsimo 77:74.
Paskui buvo lengviau ir Lietuvos rinktinė, įveikusi du atrankos etapus, pateko į 1995 metų Europos pirmenybes, vykusias Brno mieste.
1995 m. Europos čempionate Čekijoje lietuvės užėmė penktąją vietą, o tai buvo puikus pasiekimas po ilgos pertraukos.
Nors Lietuvos krepšininkės oficialiose varžybose dalyvavo pirmą kartą, jos maždaug nutuokė savo pajėgumą ir buvo patenkintos, kai užėmė penktąją vietą. Dėl penktosios vietos teko paprakaituoti. Lietuvos rinktinė grupės varžybose iki paskutiniojo turo kovojo dėl kelialapio į ketvirtfinalį ir jį išplėšė tik lemiamose rungtynėse nugalėjusi Jugoslavijos komandą 59:51.
Ketvirtfinalyje Lietuvos krepšininkės 72:76 nusileido Ukrainos rinktinei, kuri po kelių dienų tapo Europos čempione. Tuo tarpu lietuvės rungtynėse dėl žemesniųjų vietų (5-8) pranoko Kroatijos ir Moldovos komandas.
Aukso amžius: triumfas Vengrijoje 1997 m.
Prieš kelionę į Vengrijoje vykusias 1997 metų Europos pirmenybes Lietuvos krepšinio vadovai ir pačios krepšininkės buvo įsitikę, kad pakartota penktoji vieta būtų labai geras rezultatas. Lūkesčiai nebuvo patys didžiausi, nes į rinktinę neatvyko labiausiai patyrusios krepšininkės Loreta Gyraitė-Berūkštienė ir Vitalija Tuomaitė, turnyrą praleido vienos iš pagrindinių žaidėjų Ingrida Jonkutė ir Daiva Jodeikaitė.
1997 m. Europos čempionatas Vengrijoje tapo tikru aukso amžiumi Lietuvos moterų krepšiniui. Vydo Gedvilo treniruojama komanda, nors ir nebuvo laikoma favorite, sugebėjo pasiekti įspūdingų rezultatų.
Gretos išretėjo, tačiau Vydo Gedvilo treniruojamai komandai viskas susiklostė taip, kad geriau nebūna. Gera nuojauta apėmė jau per Zalaegersege vykusias grupės varžybas, kuriose Lietuvos rinktinė laimėjo ketverias iš penkerių rungtynių ir užėmė pirmąją vietą. Lietuvės pralaimėjo tik antrojo turo rungtynes Jugoslavijos komandai, bet nugalėjo čekes, vokietes, Europos čempiones ukrainietes ir ispanes.
Kai ketvirtfinalyje buvo įtikinamai 68:53 nugalėta Moldovos rinktinė, medaliai tapo ranka pasiekiami. Tačiau rankas į medalius tiesė ir varžovės…
Paskutinį turnyro savaitgalį Budapešto arenoje ypač sunki buvo pusfinalio dvikova su Vokietijos krepšininkėmis. Varžovės buvo vertos vienos kitos ir nugalėtojos paaiškėjo tik per pratęsimą. Lietuvos komandai teko vytis antrojo kėlinio viduryje (tuo metu dar buvo žaidžiami du kėliniai po 20 minučių) dviženkliu skirtumu pirmavusias vokietes, bet prieš pat antrojo kėlinio sireną Lina Dambrauskaitė išlygino rezultatą 70:70.
Iki pratęsimo pabaigos likus 23 sek., rezultatą lietuvių naudai 78:77 persvėrė rinktinės kapitonė Dalia Kurtinaitienė. Nors varžovėms liko pakankamai laiko, Lietuvos rinktinė sugebėjo apsiginti ir, laimėjusi vieno taško skirtumu, pateko į finalą.
Finale lietuvės susitiko su Slovakijos rinktine ir po atkaklios kovos triumfavo rezultatu 72:62. Ši pergalė įrašė Lietuvos moterų krepšinį į istoriją - pirmą kartą tapome Europos čempionėmis.
Istorinę 1997 metų birželio 15 dieną finalo rungtynės su Slovakijos rinktine nebuvo tokios dramatiškos - lygiai vyko tik pirmasis kėlinys. Antrajame kėlinyje Lietuvos rinktinė įgijo dviženklį pranašumą ir užtikrintai pabaigė rungtynes, kurias laimėjo 72:62.
Jurgita Štreimikytė, Lina Dambrauskaitė, Jolanta Vilutytė, Dalia Belickaitė-Kurtinaitienė, Jovita Jutelytė, Rasa Kreivytė, Reda Aleliūnaitė-Jankowska, Jurgita ir Aneta Kaušaitės, Irena Baranauskaitė-Vizbarienė, Lina Brazdeikytė ir Rima Petronytė-Brazėnienė kitą dieną Vilniuje buvo sutiktos kaip naujosios Europos čempionės.
Rezultatyviausia Lietuvos rinktinės krepšininkė J.Štreimikytė iš Vengrijos parsivežė ne vien aukso medalį, bet ir asmeninį apdovanojimą. Ji buvo išrinkta į turnyro geriausių krepšininkių penketą.
Vėlesni metai: iššūkiai ir viltys
Po triumfo Vengrijoje Lietuvos moterų krepšinis susidūrė su naujais iššūkiais. Nors rinktinė ir toliau dalyvavo Europos čempionatuose ir pasaulio pirmenybėse, tačiau pakartoti 1997 m. sėkmės nepavyko.
Po dvejų metų Lietuvos krepšininkėms keliaujant į Lenkijoje vykusias Europos pirmenybes apetitas jau buvo didesnis. Į rinktinę grįžo L.Berūkštienė, vėl prisidėjo praėjusį turnyrą praleidusios I.Jonkutė ir D.Jodeikaitė. Sudėtis buvo optimali, o krepšininkės degė ryžtu pirmą kartą iškovoti olimpinį kelialapį.
Grupės varžybose Lietuvos rinktinė vėl buvo stipriausios - laimėjo ketverias iš penkerių rungtynių ir užėmė pirmąją vietą. O tai, kad vienintelė nesėkmė, kaip ir prieš dvejus metus Vengrijoje, buvo patirta žaidžiant su Jugoslavijos komanda, net buvo galima vadinti geru ženklu.
Deja, viltys iškovoti antruosius medalius ir pirmąjį olimpinį kelialapį sudužo ketvirtfinalyje, kuriame lietuvės susitiko su Budapešto finalo varžovėmis slovakėmis. Slovakijos komanda silpniau žaidė grupės varžybose, tačiau maksimaliai nusiteikė ketvirtfinalio rungtynėms su lietuvėmis. V.Gedvilo treniruojama komanda pralaimėjo žūtbūtines rungtynes 63:69.
Olimpinius kelialapius iškovojo keturios komandos. Tad ketvirtfinalyje pralaimėjusioms lietuvėms bei jų varžovėms rungtynės dėl 5-8 vietų tebuvo formalumas. Galutinėje lentelėje Lietuvos rinktinė užėmė šeštąją vietą.
XX amžiaus pabaigoje Lietuvos rinktinė įsitvirtino tarp Europos moterų krepšinio lyderių ir kitose žemyno pirmenybėse, kurios 2001 metais buvo surengtos Prancūzijoje, vėl kovojo dėl medalių.
Nors į šias Europos pirmenybes Lietuvos rinktinė vyko be geriausios to meto šalies krepšininkės J.Štreimikytės, grupės varžybose pralaimėjo tik Rusijos komandai ir užėmė antrąją vietą. Ketvirtfinalyje lietuvės palaužė Lenkijos ekipą 81:83 ir vėl pateko į stipriausiųjų ketvertą.
Vis dėlto iki garbės pakylos trūko paskutinio žingsnio. Pusfinalyje V.Gedvilo treniruojama komanda triuškinamai pralaimėjo Prancūzijos rinktinei 44:75, rungtynėse dėl trečiosios vietos nusileido Ispanijos ekipai 74:89.
Lietuvos rinktinė visuomet geriau žaisdavo tais metais, kuriais būdavo dalijami kelialapiai į pasaulio pirmenybes. Mūsų šalies komanda XX amžiaus pabaigoje bei XXI amžiaus pradžioje šį tikslą pasiekė triskart paeiliui ir dalyvavo 1998, 2002 bei 2006 metų pasaulio pirmenybėse.
Priešolimpiniais metais rezultatai būdavo blogesni, o galimybę nuvykti į 2004 metų Atėnų olimpines žaidynes Lietuvos rinktinė prarado dar prieš 2003 metų Europos pirmenybes.
Tąkart Lietuvos krepšininkės pirmą kartą patyrė nesėkmę atrankos varžybose ir neiškovojo teisės žaisti Europos pirmenybėse. Lietuvos komanda į gilią duobę įkrito, kai 2002 metų lapkritį pralaimėjo trejas iš eilės atrankos turnyro rungtynes Italijos, Čekijos ir Belgijos ekipoms.
Po šios nesėkmių virtinės atsistatydino į politiką patraukęs ilgametis Lietuvos rinktinės treneris V.Gedvilas. Jį pakeitė iki tol trenerio padėjėjo pareigas ėjęs Algirdas Paulauskas.
Naujo trenerio vadovaujama Lietuvos rinktinė iškovojo kelialapį į 2005 metų Europos pirmenybes ir jose pakartojo 2001-ųjų rezultatą - užėmė apmaudžią ketvirtąją vietą.
Lietuvos krepšininkės sėkmingai pradėjo Turkijoje vykusias varžybas ir tapo pirmojo etapo grupės nugalėtojomis. Įdomu, kad užimti pirmąją vietą grupėje ir vėl nesutrukdė vienas pralaimėjimas, patirtas žaidžiant ne su kuo kitu, bet su Serbijos ir Juodkalnijos (buvusios Jugoslavijos) rinktine.
Ketvirtfinalyje Lietuvos rinktinė nugalėjo Lenkijos komandą 67:58, bet finišo tiesiojoje pasikartojo 2001-ųjų istorija. Per dvejas paskutiniąsias rungtynes lietuvės neturėjo jokių galimybių: pusfinalyje pralaimėta Rusijai 50:65, rungtynėse dėl trečiosios vietos - Ispanijai 65:83.
Per 2005 metų Europos pirmenybes Lietuvos rinktinėje jau buvo pasibaigusi kartų kaita ir žaidė nemažai jaunų krepšininkių. 23-ejų Sandra Valužytė-Linkevičienė ir Iveta Marčauskaitė-Šalkauskė netgi buvo rezultatyviausios komandos žaidėjos, prie pergalių svariai prisidėdavo 20-metė Eglė Šulčiūtė.