Neįtikėtina Lietuvos Krepšinio Kelionė: Nuo Pirmųjų Rungtynių Iki Šių Dienų Pergalių!

Krepšinis - bene populiariausia sporto šaka Lietuvoje, kone kiekvienam piliečiui ,,įaugusi“ į kraują bei per pastarąjį šimtmetį leidusi mūsų valstybei tituluotis krepšinio šalimi. Nuo 1922 m., kai laikinojoje sostinėje surengtos pirmosios krepšinio rungtynės, pasiekta išties daug. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos krepšinio istorijos įvykius, pradedant nuo pirmųjų žingsnių ir baigiant šių dienų pasiekimais.

Krepšinio Pradžia Lietuvoje

Lietuvos krepšinio istoriją galima pradėti skaičiuoti nuo 1925 m., kai gruodžio 13 d. Rygoje įvyko pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės su Latvijos rinktine. Ši data žymi oficialų Lietuvos krepšinio žaidimo startą, nors pats krepšinis kaip sporto šaka atsirado dar anksčiau.

Apskritai, krepšinio išradėju laikomas James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. Lietuvoje šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai buvo legendinis lakūnas Steponas Darius.

Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje

Steponas Darius - ne tik lakūnas, bet ir žmogus, padėjęs pamatus Lietuvos sportui. Iš istorijos vadovėlių visi lietuviai jį žino kaip lakūną, kuris kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną, tačiau likus nedaug iki tikslo, jų lėktuvą numušė vokiečių karininkai. Už šį žygdarbį jie buvo pagerbti, jų vardais pavadintos gatvės, pastatyti paminklai, o jų atvaizdai puikavosi ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų.

Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.

Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas

Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų, kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.

Svarbios Datos Lietuvos Krepšinio Istorijoje

1922 m.: Lietuvoje krepšinis pradėtas žaisti apie 1920 m., tačiau lygiai prieš šimtą metų, birželio 23 d., Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės, kurias, rezultatu 8:6, laimėjo LFLS. Tais pačiais metais mūsų šalyje surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės.
1937 m.: Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas.
1938 m.: Lietuvaitės senajame žemyne nuskynė ir pirmąją pergalę - iškovojo pirmuosius sidabro medalius Europos moterų krepšinio čempionate.
1939 m.: Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė.

Sportinė Veikla Stepono Dariaus

Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.

Beisbolas: 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.
Futbolas: Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).
Krepšinis: Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
Žiemos sportas: 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s).
Kitas sportas: Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime.

Pirmieji Pasiekimai

Pirmosios Lietuvoje sužaistos oficialios krepšinio varžybos davė pamatą ne vienai skambiai pergalei, garsinusiai Lietuvos vardą pasaulyje, ir metai iš metų padėjo stiprinti šalies sportinę dvasią. 1938 m. iškovoti pirmieji sidabro medaliai Europos moterų krepšinio čempionate, tais pačiais metais Europos vyrų krepšinio čempionate laimėti pirmieji aukso medaliai ir dar daugiau.

Lietuvos Krepšinis Okupacijos Metais

Antrasis pasaulinis karas ir okupacija sustabdė Lietuvos krepšinio raidą. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą.

Lietuvos Krepšininkai TSRS Rinktinėje

Nuo 1939 m. Lietuvos rinktinė Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo. Ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei:

Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga

1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.
1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.
1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais.

Kauno „Žalgirio“ Pakilimas

Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.

Nepriklausomybės Laikotarpis

1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų.

Olimpinė Bronza Barselonoje

1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.

1993 Metų Nesėkmė

1993 metams tinka posakis: aukštai šoksi - žemai krisi. Europos čempionato atrankoje išryškėjo kiek svarbūs komandai Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis. Pastarieji negalėjo padėti komandai atrankoje, todėl rinktinė nusileidus Baltarusijai nepateko į Europos čempionatą, tai pat negalėjo iškovoti ir vietos 1994 metų pasaulio krepšinio čempionate.

Europos Čempionato Sidabras 1995 Metais

1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje

Atlantos Olimpiados Bronza 1996 Metais

1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai. Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.

Sugrįžimas Į Krepšinio Elitą 2000 Metais

2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais. 2001 metais, Lietuvos krepšinio istorija vėl primena amerikietiškus kalnelius. Šiais metais Turkijoje vykusiame Europos čempionate sensacingai aštunfinalyje buvo pralaimėta Latvijos rinktinei, automatiškai likome ir be kitais metais vykusio pasaulio čempionato.

Europos Aukso Medaliai 2003 Metais

2003 metais, amerikietiški kalneliai tęsiasi. Tas pačią metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. 2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. Vėlgi malonus ir didžiulį ažiotažą sukėlęs įvykis, grupės varžybose įveikta JAV rinktinė. Tiesa, sėkmingas žaidimas nutruko pusfinalyje pralaimėjus Italijos komandai.

Kiti Pasiekimai

2005 metų Europos čempionatas: Komandai negalėjo padėti daug pajėgių krepšininkų. Pagrindinis vedlys buvo tik Ramūnas Šiškauskas. Komanda čempionate patyrė, tik vieną pralaimėjimą ketvirfinalyje ir galutinėje rikiuotėje liko penkti.
2006 metai Pasaulio čempionatas: Į pasaulio čempionatą Japonijoje vyko kur kas pajėgesnės sudėties, bet galutinėje įskaitoje liko 7 vietoje. Dėl LKF vadovo Vlado Garasto kritikos komandos vyr.trenerio vietą paliko Antanas Sireika.
2007 Europos krepšinio čempionatas: Po 7 pergalių serijos, pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai.
2008 metų Olimpiada: Olimpiadoje patekome į pajėgiausių komandų ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjome Argentinai.
2009 metų katastrofa: Europos čempionate Lenkijoje, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo 11 vietą ir vienintelę pergalę prieš Bulgarijos rinktinę. Vėl trenerių kaita - Ramūną Butautą keičia Kęstutis Kemzūra. Kadangi Lietuva užėmė žemą vietą Europos čempionate, automatiškai vėl neteko teisės dalyvauti pasaulio čempionate 2010 metais. Tiesa, šį kartą vietą tam tikrom rinktinėm buvo galima įsigyti komerciniu keliu. Rėmėjo Antano Guogos pagalba, įsigyta teisė dalyvauti čempionate nenuėjo veltui. Jauna komanda iš čempionato grįžo su bronzos medaliais.

Europos Vyrų Krepšinio Čempionatas Lietuvoje 2011 Metais

2005 metais „FIBA Europe“ padalinys suteikė teisę Lietuvai rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Lietuvos krepšinio federacijos geras vadybinis darbas rengiant čempionatus buvo įvertintas iš anksčiau. Sėkmingai surengti du jaunųjų krepšininkų turnyrai - 2009 metų Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionatas Kaune ir 2010 metų Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas Vilniuje davė teisę rengti pagrindinį Europos čempionatą.

Rengiant ankstesnius čempionatus, verta pažymėti rekordus. Per jaunučių čempionatą Vilniuje buvo pagerintas visų laikų jaunųjų krepšininkų Europos čempionatų lankomumo rekordas - finalo mačą tarp Lietuvos ir Rusijos rinktinių sostinės „Siemens“ arenoje stebėjo net 13 tūkst. žmonių. Besirengiant Europos vyrų čempionatui, modernios arenos taip pat iškilo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Tiesa, pats čempionatas vykęs namuose sportine prasme nebuvo sėkmingas. Banguotos rungtynės grupių varžybose jau tada kėlė nerimo. Palengvėjimas atsirado ketvirfinalyje sąlyginai gavus silpnesnį varžovą - Makedoniją. Deja, klaida rungtynių pabaigoje lėmė pralaimėjimą. Europos čempionate vykusiame Lietuvoje užimta 5 vieta. Vėl trenerių kaita. Rinktinės vairą vėl perima Jonas Kazlauskas.

Kiti Pasiekimai Po 2011 Metų

2012 metų Olimpiada: 8 vieta.
2013 ir 2015 metų Europos čempionatai: antrosios vietos.
2014 metų pasaulio čempionatas: 4 vieta.
2016 metų Olimpiada: 7 vieta.
2017 ir 2018 metai: vidutiniai rinktinės pasirodymai vadovaujant Dainiui Adomaičiui.
2019 pandemijos metai: Pasaulis ilsėjosi nuo krepšinio dėl Covid19 pandemijos.
2020 metai: Vadovaujant Dariui Maskoliūnui, rinktinė atrankos turnyre namuose pralaimėjo Slovėnijos rinktinei ir pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo nepateko į Olimpines žaidynes.
2021 Europos čempionatas: 15 vieta taip pat žemiausia mūsų vieta Europos čempionatų istorijoje. Treneriui Kaziui Maksvyčiui suteiktas antrasis šansas.

Moterų Krepšinis Lietuvoje

Moterų krepšinis natūraliai sukelia mažesnį susidomėjimą. Tačiau galima įžvelgti tendencija: jai nesiseka vyrams, tuomet tarptautiniame fronte Lietuvai tinkamai atstovauja moterys, tad ir krepšinis Lietuvoje vėl kiek atsigauna. Tiesa, geresnis pasirodymas buvo net 2009 metais. Žvelgiant, į Lietuvos krepšinio istoriją, pirmiausia mūsų anksčiau minėti 1937 metai (Europos čempionate antra vieta). Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas!!! Tiesa, nuo to laikotarpio moterų krepšinio rinktinės medaliai baigėsi. Aukščiausi pasiekimai 2001 ir 2005 metų Europos čempionatuose iškovotos ketvirtosios vietos. Dabartiniu laikotarpiu rinktinė nepatenka net į senojo žemyno pagrindinį turnyrą.

Kurčiųjų Krepšinis

Lietuvos krepšinio istorijoje ženklių pasiekimų turėjo Lietuvos vyrų kurčiųjų rinktinė. Europos čempionais tapo 1992 metais, o 2000 ir 2004 m. buvo apdovanoti bronza. Lietuvos moterų rinktinė 1996, 2000 ir 2004 m. Europos čempionate iškovojo sidabro medalius, įdomiausia, visus kartus nusileisdo Švedijos krepšininkėms.

Jaunimo Krepšinis

Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė:

2005 metų pasaulio čempionai.

Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė:

1996 ir 2012 metų Europos čempionai.
2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai.
2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.

Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė:

2011 metų pasaulio čempionai.
2003 metų pasaulio vicečempionai.
2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai.

Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė:

1994 ir 2010 metų Europos čempionai.
2006, 2008 ir 2012 metų Europos vicečempionai.
2015, 2021 metų Europos vicečempionai.

Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė:

2008 metų Europos čempionai.
2009, 2010 ir 2015 metų Europos vicečempionai.
2007 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.

Lietuvos merginų jaunių (iki 18 metų) rinktinė:

2008, 2021 metų Europos čempionės.

Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė:

2006 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojos.
2015 metų Europos čempionato B diviziono nugalėtojos.

Klubinis Krepšinis Nepriklausomoje Lietuvoje

Tarybų Sąjungos laikais, Lietuvos klubinį krepšinį atstovavo Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Statyba“, Vilniaus „Kibirkštis“ (moterų komanda). Iškovojus nepriklausomybę Lietuvos krepšinis merdėjo. Visiškai nebuvo net aiškios čempionato sistemos, komandos buvo praktiškai mėgėjiško lygio. Š. Marčiulionio dėka, įkūrus LKL į čempionatą grįžo aiškumas, profesionalumas.

Europos Čempionato Sidabras 1995 Metais: Kelias Į Finalą

Jei Lietuvos krepšininkams prieš kelionę į 1995 metų žemyno pirmenybes kas nors būtų pažadėjęs sidabro medalius, jie šiuos apdovanojimus tikriausiai būtų iškart paėmę. Bent jau oficialus rinktinei keltas tikslas buvo truputį kuklesnis - patekti tarp keturių geriausių Europos komandų ir iškovoti kelialapį į 1996 metų Atlantos olimpines žaidynes.

Šiek tiek atslūgus entuziazmo bangai, kuri kilo vos atkūrus nepriklausomybę ir padėjo kovoti dėl medalių Barselonoje, ir Lietuvos rinktinei atsidūrus didžiojo krepšinio nuošalyje per 1993 metų Europos bei 1994 metų pasaulio pirmenybes, geriausiųjų ketvertas neatrodė paprasta užduotis. Tai atspindėjo ir Arvydo Sabonio žodžiai: „Mano nuomone, užimti ketvirtąją vietą ir patekti į Atlantos olimpines žaidynes būtų labai didelis laimėjimas“.

Kita vertus, Lietuvos rinktinei netrūko sunkiuose mūšiuose užgrūdintų kovotojų, todėl tai tikrai nebuvo laikoma komandos galimybes viršijančia užduotimi. „Atėnuose bus tikrai sunku, bet prieš mūšį daugumos komandų galimybės apylygės. Mūsų gretose yra tokių žaidėjų kaip A.Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, todėl, sakyčiau, galime siekti trokštamo tikslo“, - samprotavo komandos kapitonas Valdemaras Chomičius.

Lietuvos krepšininkai į pirmąją treniruočių stovyklą susirinko iki čempionato likus be vienos dienos mėnesiui. Pirmasis ginčas Atėnuose buvo mestas birželio 21-ąją, o rinktinė į darbą Druskininkuose kibo gegužės 22-ąją.

Nors treneris Vladas Garastas neiškart sulaukė visų kviestų krepšininkų (iš NBA lygos truputį vėlavo Š.Marčiulionis, kojos traumą gydėsi V.Chomičius), dauguma ryškiausių žvaigždžių kartu su kitais plušėjo nuo pirmosios stovyklos dienos. Tarp jų - ir A.Sabonis.

„Ką, ar aš ne rinktinės narys? O jeigu taip, tai privalau su ja ir dirbti“, - kodėl neprašė bent trumpų atostogų ir į rinktinę atvyko vos ne tiesiai iš Ispanijos lygos finalo, paaiškino geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas.

Jugoslavijos Sugrįžimas

Pagrindine čempionato favorite buvo laikoma po nedidelės pertraukos į tarptautinę areną grįžusi Jugoslavijos rinktinė.

1992 metais dėl Balkanų karo Jugoslavijai buvo pritaikytos Jungtinių Tautų sankcijos, prie kurių prisidėjo ir Tarptautinis olimpinis komitetas, todėl apibyrėjusios valstybės komandos kurį laiką negalėjo rungtyniauti oficialiose tarptautinėse varžybose.

Sankcijas panaikinus 1995 metų Europos čempionato atrankos varžybos jau buvo pasibaigusios, tačiau FIBA antrą ciklą iš eilės nusprendė padaryti išimtį: padidino finalo turnyre dalyvaujančių komandų skaičių nuo 12 iki 14 ir surengė papildomą atrankos turnyrą.

Nors nuo 1991 metų iš Jugoslavijos feedracijos pasitraukė Kroatija, Slovėnija, Bosnija ir Hercegovina bei Makedonija, tik iš Serbijos ir Juodkalnijos krepšininkų sudaryta rinktinė vis vien buvo labai galinga ir be didelių problemų laimėjo Sofijoje surengtą papildomą atrankos turnyrą.

Per jį kilo pirmas didelis 1995 metų politinis krepšinio skandalas.

Rungtynės Su Vokietija

Lietuva: A.Karnišovas 35, A.Sabonis 20, Š.Marčiulionis 14, G.Einikis 11, R.Kurtinaitis 10, V.Chomičius 6, A.Visockas, S.Štombergas, M.Timinskas, D.Lukminas, G.Krapikas ir G.Markevičius po 0. Vokietija: M.Kochas 21, Ch.Welpas 13 ir kt.

Lietuvos komanda pirmąsias rungtynes Atėnuose žaidė su čempionės titulą gynusia Vokietijos rinktine. Ir nors varžovai formaliai turėjo stipriausios Senojo žemyno ekipos vardą, jie buvo nugalėti be didelės įtampos.

Tiesa, vokiečiams įkvėpimo suteikė jau pirmajame kėlinyje A.Saboniui skirta ketvirtoji pražanga, tačiau kiti Lietuvos krepšininkai pasistengė, kad aukščiausias jų komandos draugas beveik visą antrą kėlinį galėtų ramiai stebėti nuo atsarginių suolo.

„Be abejo, jaudinomės, gal truputėlį ir susikaustėme. Bet rungtynių pradžia buvo labai gera. Puikiai sekėsi pulti, gal tik gynėmės ne visai tinkamai. Antrajame kėlinyje ėmėme aktyviau dengtis, padėjome vienas kitam, tad pavyko išlaikyti persvarą“, - kalbėjo A.Karnišovas, kuris pelnė 35 taškus ir pasiekė iki šiol nepagerintą Lietuvos rinktinės krepšininkų asmeninio rezultatyvumo rekordą Europos čempionatuose.

tags: #lietuva #vokietija #krepsinis #rezultatas