Įvadas
Kultūrizmas Lietuvoje per šešis dešimtmečius tapo ne tik sportu, bet ir gyvenimo būdu, vertybių sistema bei įkvėpimo šaltiniu. Ši kelionė, prasidėjusi kukliai ir susidūrusi su iššūkiais, šiandien vainikuojama reikšmingais laimėjimais ir pasaulinio lygio čempionais. Šis straipsnis apžvelgia Lietuvos kultūrizmo istoriją, pradedant pirmaisiais žingsniais ir baigiant šių dienų pasiekimais.
Pradžia: Pirmosios Varžybos ir Entuziastai
Lietuvos kultūrizmo istorijos atskaitos taškas - 1965 m. gegužės 23 d., kai prie Kauno marių įvyko pirmosios atletinės gimnastikos varžybos. Dėl ideologinių sumetimų kultūrizmas ilgą laiką buvo vadinamas atletine gimnastika. Varžybos buvo surengtos per Kauno aukštųjų mokyklų studentų pavasario šventę Pažaislyje. Daugiausiai dalyvių buvo iš pirmojo Lietuvoje klubo „Jaunystė“, įkurto 1964 m. entuziastų jėgomis rūsio patalpose. Varžybose dalyvavo ir sunkiaatlečiai, kuriems labiau sekėsi jėgos pratimuose, o ne raumenyno vertinime. Absoliučiu nugalėtoju tapo Politechnikos instituto Statybos fakulteto trečiakursis Rytis Macijauskas, kuris vėliau iškovotą taurę padovanojo Lietuvos sporto muziejui Kaune.
Čempionatai ir Pripažinimas
1966-1971 m. Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje buvo surengti Lietuvos čempionatai. Pirmasis čempionatas įvyko 1966 m. gegužės 29 d. Vilniaus statybininkų rūmuose. Tarp teisėjų buvo ir garsus dailininkas, grafikas Stasys Krasauskas, kuris tapo savotišku „skydu“ nuo kritikų, kuriems raumenų demonstravimas prieštaravo „socializmo idealams“. Pirmaisiais čempionais tapo kauniečiai R. Macijauskas ir Klemensas Alšauskas bei vilnietis Anafolijus Pricas, žinomas sunkiaatletis.
Kontaktai su Užsieniu
Nors bendravimas su užsieniu gyvenant už „geležinės uždangos“ buvo sudėtingas, 1968 m. vasarį kauniečiams pavyko išvykti į varžybas Lenkijoje. Tų pačių metų balandį lenkai atvyko į Kauną ir dalyvavo varžybose Sporto halėje. Tai buvo pirmieji gyvi tarybinių kultūristų kontaktai su užsieniečiais. 1968 m. rugpjūčio 30-31 d. Klaipėdoje buvo surengtos pirmosios varžybos dėl „Gintaro“ prizo, kurių organizavimu iki šiol užsiima Edmundas Daubaras.
Federacijos Įsteigimas
Lietuvos atletinės gimnastikos federacija buvo įsteigta 1969 m. kovo 5 d. Kūno kultūros ir sporto komiteto prie LTSR Ministrų Tarybos pirmininko įsakymu. Tai buvo išskirtinis atvejis visoje tuometinėje Tarybų Sąjungoje. 1971 m. gegužę lietuviai dalyvavo istoriniame susitikime Lenkijoje su Tarptautinės kultūristų federacijos (IFBB) prezidentu Benu Veideriu.
Taip pat skaitykite: Apie Super Triatloną
Draudimai ir Atsigavimas
1973 m. pradžioje kultūrizmas kartu su keliomis kitomis sporto šakomis pateko į partinių ir sporto funkcionierių nemalonę. TSRS sporto komiteto Kolegijos nutarimu šias sporto šakas buvo nutarta pristabdyti. Situaciją pakeitė „perestroika“, ir 1987 m. rugpjūtį kultūrizmas vėl tapo oficialiai pripažįstama sporto šaka.
Oficialus Pripažinimas ir Lyderių Statusas
1986 m. balandį Šiauliuose po 15 metų pertraukos vėl įvyko oficialios varžybos. Lietuviai iškart patvirtino savo lyderio statusą TSRS taurės turnyre 1988 m., kur absoliučiu nugalėtoju tapo Viktoras Jucys iš Klaipėdos. 1989 m. kauniečiai Raimundas Petraitis, Ričardas Petrauskas ir Vincas Dubickas tapo pirmaisiais TSRS čempionais, o Vincas Dubickas buvo pripažintas absoliučiu nugalėtoju.
Tarptautinis Debitas ir Pirmieji Čempionai
Po nepavykusio 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje, kai pasaulis pradėjo pripažinti Lietuvą kaip savarankišką valstybę, sekė pokyčiai ir tarptautinėje sporto erdvėje. Olegas Žuras ir Nijolė Murnikovienė buvo pirmieji Lietuvos atstovai, tapę Europos IFBB 1993 m. čempionato nugalėtojais. Po metų N. Murnikovienė triumfavo ir pasaulio čempionate, laimėdama du aukso medalius. 1994 m. ji buvo pripažinta geriausia Europos metų kultūriste. Vyrų varžybose O. Žuras pelnė pasaulio žaidynių auksą (2001 m.), o 2004 m. tapo ir planetos absoliučiu čempionu.
Profesionalų Aukštumos
Nijolė Murnikovienė perrašė ir kultūrizmo profesionalų istoriją. Ji yra pirmoji Rytų Europos atletė, dukart (1995 ir 1996 m.) tapusi „Olympia“ turnyro 3-iosios vietos laimėtoja.
Šių Dienų Pasiekimai ir Jubiliejus
2025-aisiais Lietuvos kultūristai pažymi organizuoto judėjimo 60-metį. Per šį laikotarpį dvi dešimtys lietuvių tapo pasaulio čempionatų nugalėtojais, o Senojo žemyno pirmenybių auksą iškovojo bemaž trisdešimt atletų. Lietuvos čempionatus rekordinius 15 kartų yra laimėjusi Alina Čepurnienė.
Taip pat skaitykite: Istorija ir iššūkiai: Lietuvos futbolo treneriai
Kūno Kultūros ir Sporto Diena
Pirmąjį spalio šeštadienį Lietuvoje švenčiama Kūno kultūros ir sporto diena. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, ši diena į atmintinų datų sąrašą įtraukta 2008-aisiais. Pirmasis spalio šeštadienis pasirinktas todėl, kad 1934 metų spalio 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji valstybinė sporto įstaiga - Kūno kultūros rūmai.
Dabartiniai Čempionai ir Varžybos
Šiuo metu Lietuvos sportininkai sėkmingai dalyvauja įvairiose varžybose. Pavyzdžiui, savaitgalį Slovakijoje vykusiame kultūrizmo ir fitneso NABBA pasaulio čempionate Gintaras Gorodničenka iškovojo aukso medalį “Class II” kategorijoje, o Aurimas Grabinskas jaunimo kategorijoje užėmė ketvirtą vietą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos bokso čempionai