Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos futbolo lygos 1975 m. sezoną, atkreipiant dėmesį į svarbius to meto įvykius, komandas ir žaidėjus. Taip pat bus aptariami įvairūs Lietuvos futbolo aspektai, aprangų spalvos, komandų likimai ir žymūs to meto asmenys.
Lietuvos futbolo federacijos vaidmuo ir laimėjimai
Lietuvos futbolo federacija (LFF) atliko svarbų vaidmenį organizuojant ir plėtojant futbolą šalyje. 1975-1989 m. LFF pirmininku buvo K. Kostas Kalinauskas, gimęs 1926 m. Jis baigė KPI 1953 m. ir įkūrė Vilniaus statybos remonto tresto futbolo komandą, kuriai vadovavo 1980-1990 m. Taip pat ėjo Vilniaus miesto futbolo federacijos pirmininko pareigas 1973-1975 m.
Jo vadovavimo laikotarpiu Lietuvos futbolas pasiekė reikšmingų laimėjimų:
- Vilniaus „Žalgiris“ 1977 m. pateko į SSRS pirmąją lygą, o 1982 m. - į aukščiausiąją (1987 m. užėmė 3 vietą).
- 1987 m. laimėjo pasaulio universiados futbolo varžybas.
- Lietuvos jaunimo rinktinė 1983 m. užėmė 1 vietą.
"Bangos" kelias: nuo pakilimų iki nuosmukių
Per keliasdešimt metų „Banga“ išgyveno ir pakilimų, ir nuosmukių. Komandai teko žaisti ir aukščiausioje sovietinės Lietuvos futbolo pakopoje (1975, 1976 ir 1977 metais), ir nemažai laiko praleisti žemesnėse - antroje ir trečioje - pakopose. Su sporto mokyklos auklėtiniais susijęs ir sėkmingiausias Gargždų futbolo istorijos periodas, kurio pradžia galėtume laikyti 1991 metus. Startas tarp stipriausių Lietuvos futbolo komandų buvo sunkus, tačiau „Banga“ atsilaikė ir pirmąjį sezoną (1994-1995 metais) užėmusi 9-ą vietą tarp 12 ekipų liko Lietuvos futbolo elite. Tačiau visiems Gargždų futbolo aistruoliams ilgiausiai atmintyje, matyt, išliks 1998-1999 metų sezonas, kai „Banga“, tarsi pratęsdama ankstesnio sezono pabaigos sėkmę, pakilo iki tuo metu aukščiausios per savo gyvavimo istoriją vietos - 7. Prieš sėkmingai savo aikštėje žaidusią „Bangą“ neatsilaikė ne tik panašaus pajėgumo klubai, bet ir savo kopimą į Lietuvos futbolo viršūnę pradėjęs „FBK Kaunas“ (2:1). Saulius Drąsutis šiose rungtynėse įmušė vieną įspūdingiausių savo karjeroje įvarčių, kai tik perėjęs vidurio liniją pasiuntė kamuolį į vartus per neapdairiai toli išėjusį kauniečių vartininką. 1999 metais Lietuvos futbolo federacija nusprendė grįžti prie ankstesnės sezono formulės (pavasaris - ruduo), todėl tuomet įvyko vienas trumpiausių Lietuvos futbolo čempionatų. Sezonas startavo liepos 5 dieną, o baigėsi lapkričio 14 dieną atkrintamosiomis varžybomis. Reguliariajame sezone „Banga“ užėmė 8 vietą, todėl turėjo žaisti atkrintamąsias rungtynes prieš 3-ią vietą I lygoje užėmusį Tauragės „Taurą“. Deja, 2000 metų sezonas buvo paskutinis sėkmingojo 1994-2000 metų periodo „Bangos“ sezonas aukščiausioje Lietuvos futbolo pakopoje. 2001-2005 metai ne patys linksmiausi Gargždų futbolo istorijoje. 2001 metų sezone „Banga“, tik prieš metus žaidusi aukščiausioje pakopoje, nesugebėjo išlikti I lygoje ir po ilgos pertraukos nukrito net į trečiąją Lietuvos futbolo pakopą. Tiesa, jau 2002 metais Gargždų futbolininkai laimėjo II lygos Vakarų zonos pirmenybes ir sugrįžo į I lygą, tačiau 2003 metų sezonas susiklosto nesėkmingai ir „Banga“ vėl krenta į II lygą. 2004 metais „Banga“ liko tik 3-ia II lygos Vakarų zonoje. 2005 metais II lygos Vakarų zonoje žaidė net dvi Gargždų komandos - „Banga“ ir „GMT-83“. Tai buvo pats nesėkmingiausias Gargždų futbolo sezonas per keliolika pastarųjų metų - užimtos 5-a („Banga“) ir 6-a („GMT-83“) vietos. Gargždų futbolo aistruoliai susivienijo 2005 metų pabaigoje ir 2006 metais pradėjo aktyvią veiklą, siekdami grąžinti buvusią Gargždų futbolo šlovę bei atgaivinti futbolo tradicijas. Sėkmingai įveikusi licencijavimo kliūtis “Banga” 2006 metų sezoną pradėjo I lygoje. Sunkiai įsibėgėję gargždiškiai galiausiai finišavo 12-toje vietoje (iš 18 komandų). 2007 metų sezoną “Banga” pasitiko su pirmuoju užsieniečiu Gargždų futbolo klubo vyriausiojo trenerio poste. Italo Fabio Lopez vadovaujama komanda pasižymėjo įspūdinga gynyba (praleido 15 įvarčių per 27 rungtynes) ir užėmė I lygoje 6-tąją vietą (iš 12 komandų). F.Lopez vadovavo “Bangai” iki 2008 metų vidurio, kai persikėlė į A lygoje rungtyniavusius “Šiaulius”. 2009 metais dėl kai kurių A lygos klubų demaršo Lietuvos futbole kilo sumaištis ir dalis I lygos klubų buvo pakviesti prisijungti prie A lygos. Kvietimu pasinaudojo “Banga”, Kauno “LKKA ir Teledema” ir Pakruojo “Kruoja”. 2009 metų pabaigoje “Bangos” vyriausiuoju treneriu tapo į gimtąjį miestą sugrįžęs Arminas Narbekovas. Jam talkinti pakviestas kitas gargždiškis - Vaidas Žutautas. A.Narbekovo vadovaujama komanda dar du kartus užėmė šeštąsias vietas A lygoje bei atvertė naują puslapį klubo istorijoje. 2010-2011 metų Taurės turnyre iki finalo nužygiavusi “Banga” (ten po pratęsimo ir teisėjų klaidų 2:4 nusileido Panevėžio “Ekranui”) įgijo teisę dalyvauti Europos lygos kvalifikacijoje. 2012 metais “Bangos” vairą perėmė Vaidas Žutautas. Sunkiai sezoną pradėjusi “Banga” tiesiog siautėjo aikštėje antroje sezono pusėje ir ketvirtą kartą iš eilės finišavo 6-toje vietoje. 2013 metų sezono pradžioje (po penktojo turo) V.Žutautas pasitraukė iš vyriausiojo trenerio posto ir “Bangai” vadovauti buvo pakviestas Mindaugas Čepas (V.Žutautas tapo jo asistentu). Su naujuoju treneriu “Bangai” pavyko įveikti nesėkmių ruožą ir penktą kartą finišuoti 6-toje vietoje. Deja, 2014 metų sezonas “Bangai” buvo vienas liūdniausių per atgimimo laikotarpį. Nors komanda vėl nukeliavo iki Taurės finalo (pralaimėjo 1:2 Vilniaus “Žalgiriui”) bei antrą kartą dalyvavo Europos lygos kvalifikacijoje (sužaidė 0:0 ir 0:4 su airių Sligo “Rovers”), į klubą pakviesti “investuotojai” iš Rusijos įvėlė “Bangą” į gausybę problemų (įtarimai sutartomis rungtynėmis, nemokami atlyginimai futbolininkams, neišvykimas į rungtynes Vilniuje). 2015 metais V.Žutauto vadovaujama “Banga” trečią kartą klubo istorijoje pasidabino I lygos bronzos medaliais. Tiesa, 2016 metais tokios sėkmės pakartoti nepavyko - finišuota šeštoje vietoje. Tačiau visus nustebino moterų A lygoje debiutavusi “Bangos” merginų komanda. 2017 metais pagrindinė komanda buvo patikėta gargždiškiui Tomui Tamošauskui.
Vilniaus "Žalgirio" aprangų spalvos: nuo raudonos iki žalios
Vilniaus „Žalgiris“ per savo istoriją turėjo įvairių spalvų aprangas. 1964-1966 m. pagrindinė spalva buvo raudona, galbūt taip atsisveikinta su Vilniaus „Spartako“ epocha. Tačiau jau 1967 m. įsigalėjo žalia ir balta spalvos, kurios dominavo komandos aprangoje.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
- Žali marškinėliai su baltais kalnieriukais ir rankogaliais, baltos kelnaitės, žalios kojinės su dviem plonom baltom juostom viršuje.
- Prie širdies - ne tradicinė „Žalgirio“ sporto draugijos emblema, bet didelė raidė Ž.
Taip pat buvo naudojamos geltonos spalvos aprangos, o 1975 m. sezono pabaigoje komanda žaidė Amsterdamo „Ajax“ klubui įprastais marškinėliais - baltais su plačia vertikalia raudona juosta priekyje. Vienintelė spalva, kurios „Žalgiris“ niekada nenaudojo savo aprangoje oficialiose varžybose, yra mėlyna. Tik vieną kartą - 1974 m. draugiškose rungtynėse su Berlyno „Dinamo“ klubu, mūsų ekipos marškinėlių spalva buvo tamsiai mėlyna (kaip Škotijos rinktinės). Kelnaitės ir kojinės buvo baltos.
Algio Mackevičiaus karjera "Žalgiryje"
Algis Mackevičius, pravarde „Macola“, Vilniaus „Žalgirio“ komandoje praleido 12 sezonų ir ne vienerius metus legendinio klubo futbolininkus į aikštę su kapitono raiščiu vedęs Algis Mackevičius per savo karjerą sukaupė unikalų apdovanojimų kraitį. „Macolos“ pravarde žinomas žalgirietis su Vilniaus meistrų kolektyvu tapo SSRS Antros ir Pirmos lygos nugalėtoju, o 1987 m. Tai nutiko 1976 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje rungtynėse su Drokijos „Speranca“. Paskutines rungtynes žaliai-batų sudėtyje „Macola“ sužaidė 1987 m. lapkričio 8 d. Dnepropetrovske su vietos „Dnepr“ ekipa. Iš viso įvairaus lygmens SSRS pirmenybėse „Žalgirio“ gretose jis sužaidė 321 rungtynes ir pelnė 41 įvartį.
Apie savo pažintį su futbolu ir „Žalgiriu“ jis pasakojo:
- Rimtas futbolo treniruotes tuometinėje Vilniaus „Žalgirio“ futbolo mokykloje pradėjau lankyti būdamas 10-ies metų. Niekas manęs specialiai nekvietė, nuėjau pats ir užsirašiau.
- Nuo vaikystės lankiausi Vilniaus „Žalgirio“ rungtynėse, stengdavausi nepraleisti nei vieno mačo.
Pirmos rungtynės „Žalgirio“ gretose nutiko 1976 m. rugsėjo 12 d., kai Vilniuje apsilankė komanda iš Moldovos - Drokijos „Speranca“. Tose rungtynėse „Žalgirio“ gretose debiutavau ne tik aš. Pirmą meistrų futbolo krikštą gavo ir Viktoras Filipovičius, Alius Dubinskas bei Valdas Kasparavičius. Bet man asmeniškai tos rungtynės įsiminė tik dideliu nervingumu ir įtampa.
"Dainavos" ambicijos ir nauji veidai
Dzūkijos futbolo klubas „Dainava“ ruošiasi naujam LFF I lygos sezonui. Komandos kapitonas Linas Savastas įnirtingai ruošiasi artėjančio sezono kovoms. Startas sezonui duotas - sužaistos jau dvejos draugiškos rungtynės. Pirmosios rungtynės nuteikė tikrai optimistiškai. Įveikėme A lygai besiruošiančią Jonavos „Lietavos“ komandą. Mums tai, apskritai, buvo pirmas pasirodymas lauke, iki tol visą laiką treniravomės salėje. Tačiau, manau, nereikia užmigti ant laurų ir toliau kryptingai dirbti. Susižaidimo trūkumą ir klaidas atskleidė rungtynės su „Jelgavos“ ekipa, kuomet pralaimėjome 0:4.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Komandoje yra nemažai jaunimo, tačiau yra ir patyrusių žaidėjų - tu vienas iš jų. Smagu, kad su komanda treniruojasi daug jaunų alytiškių. Visi vyresni žaidėjai randame bendrą kalbą su jaunimu, dalinamės patirtimi.
Naujajam Dzūkijos futbolo klubo vartininkui iš Latvijos - Marciui Meleciui tai bus neįprastos rungtynės - jis kovos prieš buvusius komandos draugus. M. Praėjusį sezoną atstovaudamas FK „Jelgava“ komandą tapai Latvijos vicečempionu. Komandai tai buvo labai sėkmingas sezonas, kadangi iškovota antroji vieta - geriausias pasiekimas klubo istorijoje.
Iš „Kauno Žalgirio“ persikėlęs Karolis Gvildys savo sprendimo nesigaili ir tikisi, jog šiemet pavyks kovoti tik dėl aukščiausių vietų. Nuo pat karjeros pradžios rungtyniavai Kauno „Spyrio“ komandoje (dab. „Kauno Žalgiris“), kuri vėliau atsidūrė A lygoje. Metai bėgo ir „Kauno Žalgiris“ iš stipriausio šalies diviziono iškrito, o tu prisijungei prie DFK DAINAVOS. Manau, jog visi žaidėjai anksčiau ar vėliau palieka komandą, nuo kurios viskas prasidėjo. Tai yra normalu, taip sukasi žaidėjo gyvenimas, tad ne išimtis ir šis variantas.
Sutartį su Dzūkijos futbolo klubu „Dainava“ dar vienam sezonui pratęsęs Mantas Fridrikas ambicijų nestokoja. Neseniai prie komandos treniruočių prisijungęs patyręs gynėjas džiaugiasi sprendimu likti komandoje bei tikisi gerais rezultatais džiuginti visus komandos gerbėjus.
Marijampolės "Sūduvos" kelias į viršūnę
Marijampolės „Sūduvos“ klubo istorija prasidėjo 1942 metais. 1975-aisiais „Sūduva“ rungtyniavo sėkmingai: „Nemuno“ pogrupyje užėmę antrąją vietą, galutinėje čempionato rikiuotėje buvo trečia ir pasipuošė bronzos medaliais. Po poros sėkmingų sezonų „Sūduva“ daugiau kaip dešimtmečiui pasitraukė į futbolo pasaulio šešėlį.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
2017-aisiais „Sūduvai“ pavyko padaryti tai, apie ką Marijampolė svajojo visą klubo gyvavimo laikotarpį. „Sūduva“ A lygoje per 33 turus surinko 71 tašką, o čempiono titulą praradęs „Žalgiris“ - 67.
Kretingos "Minijos" legenda
Gilias futbolo tradicijas nuo 1923 m. puoselėjusioje Kretingoje futbolo atgimimo pradžia sietina su į Kretingą po Panevėžio hidromelioracijos technikumo baigimo 1958 m. Jis tuo metu buvo žinomas visoje Lietuvoje puolėjas-snaiperis, 1956 m. Lietuvos A klasės futbolo pirmenybėse atstovaudamas Panevėžio MSK komandai, per 22 rungtynes įmušęs 28 įvarčius, ir šis pirmenybių rekordas buvo pagerintas tik 2012 m.
1962-1963 m. sezoną Kretingos „Minija“ A lygoje užėmė garbingą IV vietą, į priekį praleidusi tik šalies čempione tapusią Panevėžio „Statybą“, kurioje rezultatyviu žaidimu žibėjo į savo gimtąjį miestą iš Kretingos sugrįžęs A. Lučinavičius ir 2 Kauno komandas - „Politechniką“ ir „Inkarą“. 1964 m. rugsėjo 13 d.
Šią „Minijos“ pergalę šventė visa Kretinga, kai netrukus ji šalies A klasės pirmenybėse iškovojo III vietą, per 30 rungtynių įmušusi 59 įvarčius, iš kurių 25 pelnė R. Trumpenskas, tik vienu įvarčiu nusileidęs rezultatyviausiam pirmenybių žaidėjui.