Lietuvos krepšinio rinktinės gydytojo vaidmuo yra daugialypis ir apima ne tik sportininkų fizinę sveikatą, bet ir psichologinę būklę bei bendrą gerovę. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas slypi už šios svarbios pozicijos, remdamiesi ilgamete patirtimi ir įžvalgomis specialistų, dirbančių su Lietuvos krepšinio rinktine.
Gydytojo reabilitologo vaidmuo rinktinėje
Gydytojas reabilitologas, dirbantis su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine, yra ne tik medicinos specialistas, bet ir komandos dalis, prisidedanti prie sportininkų pasirengimo ir sėkmės. Pavyzdžiui, V. Trumpickas su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine dirba jau 14 metų. Per šį laikotarpį susikaupė įvairiausių istorijų. Pokalbis su gydytoju - ne vien apie krepšinį, bet ir apie vaikų fizinį aktyvumą ir žalą, kurią patiria valstybė, neinvestuodama į jaunimo užimtumą, iššūkius, su kuriais susiduria paaugliai brendimo periodu, lankydami treniruotes, taip pat vyresnio amžiaus žmonių problemos, kylančios dėl per didelio fizinio krūvio.
Rimtautas Gudas, vienas geriausių traumatologų Lietuvoje, taip pat prisideda prie krepšininkų sveikatos. Jis konsultuoja sporto medicinos ir traumatologijos klausimais. R. Gudas dėkojo Lietuvos čempionams už kvietimą ir džiaugėsi naujais iššūkiais. „Visada malonu gauti įvertinimą, o „Žalgirio“ pakvietimas jungtis prie štabo - vienas iš jų. Iki šiol su malonumu dalinausi savo patirtimi su kauniečiais įvairiais medicininiais klausimais, padėdavau kuo tik galėdavau. Tikiu, kad dabar galėsiu būti dar naudingesnis „Žalgiriui“ ir kartu užtikrinsime gerą krepšininkų fizinę būklę viso sezono metu“, - prisijungimą prie Lietuvos čempionų komentavo prof. dr. R.Gudas.
Patirtis ir kompetencija
Medicinos daktaras R. Gudas pats aktyviai užsiima krepšiniu, yra daugelio tarptautinių sporto medicinos ir traumatologijos draugijų narys, nuolatos stažuojasi geriausiose Europos sporto medicinos klinikose, daugiau nei 20 metų konsultuoja ir gydo sportines traumas patyrusius aukščiausio meistriškumo lygio sportininkus visoje Lietuvoje.
Vytenis Trumpickas, turintis daugiau nei 20 metų darbo patirtį su aukščiausio lygio sportininkais, taip pat prisijungė prie Nacionalinės sporto agentūros komandos. Po keliasdešimt pacientų per dieną priimantis V. Trumpickas sako: „Visą gyvenimą dirbu su sportininkais. Patinka tas darbas, dėl to ir apsisprendžiau. Girdžiu daug atsiliepimų iš sportininkų, kad yra žiauriai bloga situacija, kad jie negauna tam tikrų paslaugų, kurios, mano nuomone, yra kasdienės ir visiškai nesudėtingos. Norisi, kad tokios situacijos nebūtų, ypač tiems sportininkams, kurie yra aukščiausio lygio, olimpinių žaidynių ar pasaulio čempionatų dalyviai.“
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Iššūkiai ir problemos
V. Trumpickas pastebi, kad situacija su sportininkų sveikatos priežiūra Lietuvoje nėra ideali. Kalbėdamas su šalies sporto federacijų atstovais, jis išgirdo įvairių nuomonių. Kai kurios federacijos yra sudariusios sutartis su tam tikromis ligoninėmis ar klinikomis, bet didžioji dalis federacijų yra pasimetusios - nežino, kur eiti, nežino, ką daryti.
Kalbant apie aukšto sporto meistriškumą, anksčiau ar vėliau randama konsultacija ar paslauga, bet, kalbant apie sportininkus iki 18 metų, dar tik siekiančius rezultatų, situacija yra tragiška. V. Trumpicko turimais duomenimis, prieš trejus metus iš 60 tūkst. sportuojančiųjų daugiau nei pusė niekada net nesitikrindavo sveikatos. Po COVID-19 pandemijos tie skaičiai sudėtingai diferencijuojami, nes per pandemiją kurį laiką sportuoti buvo uždrausta.
Jauniems sportininkams užtekdavo tik šeimos gydytojo užpildytos formos, kuri pagal įstatymus būtų negaliojanti aukšto meistriškumo sportininkui. Buvo žiūrima pro akis ir norėtųsi, kad tai baigtųsi.
Sporto medicinos centrų situacija
V. Trumpickas teko aplankyti keletą valstybinių sporto medicinos centrų, nes girdėjo daugybės sportininkų nusiskundimus apie juose esančią tragišką situaciją, tragišką požiūrį. Seniai juose buvęs, todėl nustebo - nedaromi beveik jokie tyrimai, padaromas bendras kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas ir daugiau beveik nieko. Žinoma, nekalba apie visus sporto medicinos centrus, nes neteko visuose apsilankyti. Tikiuosi, kad per mėnesį aplankysime ir kitus. Šie centrai turi pakankamai neblogą reabilitacijai skirtą aparatūrą, bet ji nenaudojama ir stovi tuščia. Teko būti Šiauliuose, Panevėžyje, tai situacija kritiškai tragiška - tuščias centras, kai kitur procedūrų po 2-3 mėn. laukia tiek sportininkai, tiek paprasti žmonės. Reikėtų darbuotojams motyvacinės sistemos, kad jie būtų suinteresuoti dirbti. Žiūrėsime, ką galima pakeisti, kad centrai užsipildytų.
Siekiai ir vizija
V. Trumpickas, turėdamas didelį žinių bagažą dirbant Lietuvos krepšinio federacijoje, siekia perkelti gerąją patirtį į visą šalies sporto sistemą. Nors visko, kas buvo krepšinio federacijoje perkelti neįmanoma, nes šalies krepšinio federacija skirdavo tikrai nemažai lėšų sportininkų sveikatos patikrai, priežiūrai, profilaktikai, bet tikslas turi būti toks, kad visiems sportininkams būtų skirtas reikiamas dėmesys. Žinoma, viską lemia finansai. Atsiradus galimybėms, tikrai bandytume taikyti panašią sistemą. Tada, aišku, reikėtų ieškoti specialistų, kas tai galėtų įgyvendinti čia ir dabar.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
„Žalio koridoriaus“ sistema turėtų būti, kur sportininkai greitai patektų pas gydytojus ir turime tokią viziją. Tačiau iš pradžių reikia susirinkti duomenis, kas atliekama šalies sporto medicinos centruose - kokios procedūros, kokia apimtimi, koks finansavimas, kur lėšos naudojamos. Esu 20 m. dirbęs su tuo, tai nesinori padaryti klaidų, nesinori skubėti, todėl tarsimės su visais, jokių greitų sprendimų nebus. Turime įsitikinti, kad einame teisingu keliu. Surinksime informaciją, bendraujant su visomis sporto federacijomis, gal paaiškės, kad jas tenkina esama situacija, gal jos pačios žino, kaip panaudoti medicinai skirtas lėšas, tada nesikišime ir gerinsime tik sportininkų iki 18 metų sąlygas.
Medicinos priežiūros svarba sportininkams
Jeigu nėra traumų, tada nestabdomas sportininko tobulėjimas. Tai paprastas atsakymas. Kai yra tinkama medicinos priežiūra, mityba, nėra traumų, raumenų disbalanso, tai sportininko progresas eina šuoliais į priekį ir jis gali maksimaliai išnaudoti savo kūną.
V. Trumpickas yra parašęs viziją, kai tik suplauks duomenys ir šalies sporto medicinos centrų, tą pačią dieną svarstysime, ką daryti toliau. Kalbamės su sporto federacijomis - treneriais, sportininkais, vadovais. Susėdę prie vieno stalo, norime išgirsti visus - ne tik vadovus, nes kartais jų nuomonė kardinaliai skiriasi nuo sportininkų. Kai turėsime surinkę informaciją, stengsimės žengti kitus žingsnius.
Komandos darbas ir sėkmės paslaptis
Lietuvos krepšinio rinktinės gydytojai ne tik medicinos ekspertai, bet ir komandos dalis, prisidedanti prie sportininkų sėkmės. Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjus Paulių Jankūną ir Joną Mačiulį Kauno medicinos universiteto klinikų koridoriuose lydėjo smalsūs žvilgsniai. Jie ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas bei sekretorius Mindaugas Balčiūnas atėjo padėkoti klinikų vadovams ir medikams.
Šarūno Jasikevičiaus trauma buvo tokia sunki, kad, atrodė, belieka sodinti jį į lėktuvą ir skraidinti namo. Š.Jasikevičiui patyrus sunkią traumą pačioje čempionato pradžioje, sporto komentatoriai aikčiojo, kad krepšininkas daugiau nebežais. Tačiau pagrindinis komandos įžaidėjas sugrįžo į aikštelę netrukus. „Vienas nieko nebūčiau padaręs. Dirbo labai daug žmonių, mes buvome tik smegenys - prižiūrėjome.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Gydytojo kelias į krepšinį
V. Trumpickas pirmą kartą krepšinio kamuolį į rankas paėmė pirmoje klasėje, t. y. 1977 metais. Visą laiką lankė ir baigė „Žalgirio“ krepšinio mokyklą Kaune, Baršausko gatvėje. Jį treniravo treneriai R. Rukaitis, epizodais A. Zakis, S.Rakauskas, A.Dzevočka, O. Butautienė, tačiau didžiausią įtaką padarė treneris M.Lukošius, o vėliau E. Pabaigus krepšinio mokyklą trumpai žaidė su „Žalgirio“ dubleriais Sovietų Sąjungos čempionate (treneris S. Rakauskas), Lietuvos jaunimo rinktine, Kauno „Atletą“ atstovavo aukščiausioje Lietuvos lygoje, vėliau - po 7 metų pertraukos, “A” krepšinio lygoje (treneris E. 1987-1988 metais tapo Lietuvos krepšinio aukščiausios lygos čempionu kartu su Kauno „Atleto“ komanda (treneris E.
Darbas rinktinėje
Lietuvos krepšinio rinktinės sveikata pasirūpinti V. Trumpickui pasiūlė ne vienas žmogus, tačiau Mindaugo Balčiūno argumentai ir darbo strategijos supratimas jam buvo priimtiniausi. Dirbti su elitiniais sportininkais nėra lengva, tačiau labai įdomu. Dirbant su rinktine pajunti ribas tarp galimybių ir poreikių, ir į daugelį dalykų pradedi žiūrėti plačiai, o sau keli tiktai pačius didžiausius, o kartais neįtikėčiausius uždavinius.