Kurčiųjų sportas, įskaitant krepšinį, turi turtingą istoriją, siekiančią XIX amžių. Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės istorija, jos dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose ir pasiekimai.
Kurčiųjų sporto ištakos pasaulyje
Kurčiųjų sportas pradėtas kultivuoti dar XIX amžiuje. Pirmosios oficialios tarptautinės varžybos įvyko 1891 m., kai susitiko Anglijos ir Škotijos futbolo rinktinės. Kurčiųjų sporto plėtra rūpinasi tarptautinės sporto organizacijos: Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas (CISS), įkurtas 1924 m., ir Europos kurčiųjų sporto organizacija (EDSO), įkurta 1983 m. Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas organizuoja pasaulio čempionatus ir kurčiųjų žaidynes, Europos kurčiųjų sporto organizacija - Europos čempionatus. Svarbiausi kurčiųjų sporto renginiai yra kurčiųjų vasaros ir žiemos žaidynės (Deaflympics), pripažintos Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC). Pirmą kartą vasaros žaidynės, pavadintos Tarptautinės tyliosios (tylos) žaidynės, surengtos 1924 m. Paryžiuje.
Tarptautiniai kurčiųjų sporto renginiai
Kurčiųjų vasaros žaidynės, nuo 2001 m. vadinamos Kurčiųjų žaidynėmis, vyksta kas 4 metus. Pirmosiose žaidynėse 1924 m. dalyvavo 145 sportininkai iš 9 Europos šalių. Programoje buvo dviračių sportas, futbolas, plaukimas, lengvoji atletika, šaudymas, tenisas. XXI žaidynėse 2009 m. Taipėjuje dalyvavo daugiau kaip 3000 klausos negalią turinčių atletų iš 77 šalių, kurie varžėsi įvairiose sporto šakose, įskaitant krepšinį. Pirmosios Kurčiųjų žiemos žaidynės įvyko 1949 m.
Kurčiųjų sportas Lietuvoje
Lietuvoje kurčiųjų sportas pradėtas kultivuoti 1953 m. Tais metais vyko Lietuvos kurčiųjų spartakiada (krepšinis, tinklinis, lengvoji atletika). Nuo 1991 m. Lietuvoje kurčiųjų sportu rūpinasi ir renginius organizuoja Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas. Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas nuo 1991 m. yra Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto, Europos kurčiųjų sporto organizacijos ir Tarptautinio kurčiųjų šachmatų komiteto narys.
Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės pasiekimai
Lietuvos sportininkai, būdami SSRS komandų nariai, pirmą kartą dalyvavo VIII vasaros žaidynėse 1957 m. Milane. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos delegacija kurčiųjų žaidynėse dalyvauja kaip savarankiška komanda. Iki šiol medalius žaidynėse yra laimėję badmintonininkai, krepšininkai ir krepšininkės, lengvaatlečiai, orientacininkai, paplūdimio tinklininkai.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1993 m. pasaulio kurčiųjų žaidynėse Sofijoje moterų krepšinio rinktinė tapo vicečempione, vyrų rinktinė užėmė 6 vietą. 1997 m. Kopenhagoje vyrų krepšinio rinktinė tapo vicečempione, moterų rinktinė pelnė bronzos medalius. 2001 m. Romoje moterų ir vyrų krepšinio rinktinės laimėjo bronzos medalius, komandinėje įskaitoje Lietuva užėmė 19 vietą.
XXI kurčiųjų žaidynėse Taipėjuje Lietuvos kurčiųjų rinktinė, laimėjusi 13 medalių, bendrojoje komandinėje įskaitoje užėmė 20 vietą.
Kiti kurčiųjų sporto renginiai Lietuvoje
Be krepšinio, Lietuvoje vyksta ir kitos kurčiųjų sporto varžybos. Pavyzdžiui, Lietuvos kurčiųjų vyrų biliardo čempionate triumfavo kaunietis Nerijus Blaževičius, o Lietuvos kurčiųjų mišrių komandų tinklinio čempionate pergalę šventė Vilniaus „Gesto“ šešetukas. Lietuvos kurčiųjų lengvaatlečių čempionatas vyko įspūdingame Valdo Adamkaus lengvosios atletikos manieže.
Lietuvos sporto istorija
Lietuvos sporto ištakos siekia senovės baltų buitį ir darbą. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 m. Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas „Neptūnas“. 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga. 1922 m. įsteigta Lietuvos sporto lyga - aukščiausioji sporto institucija. 1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurie susistemino vadovavimą kūno kultūrai ir sportui. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune, Klaipėdoje, Kauno stadionas, gimnazijų sporto salės, Kauno sporto halė.
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai, įskaitant lengvąją atletiką, futbolą, krepšinį, dviračių sportą, boksą, šaudymą, stalo tenisą, tenisą, plaukimą. 1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK surengė Lietuvos tautinę olimpiadą.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA. 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 m. - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 m. - Šaudymo sąjunga, 1936 m. - Krepšinio komitetas. Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m.
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. 1940-41 ir nuo 1944 m. kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu.
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 m. krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 m. pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius.
1988 m. atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija „Makabi“, lenkų - „Polonia“. 1989 m. įkurta Lietuvos olimpinė akademija. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 m. atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises. 1992 m., po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose.
Krepšinis Lietuvoje
Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1922 m. Kaune tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) komandos ir Kauno miesto rinktinės. Pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas surengtas 1922 m. Pirmasis vyrų krepšinio čempionatas surengtas 1924 m. 1924 m. surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai. 1925 m. surengtos pirmosios krepšinio taurės varžybos. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų rinktinė žaidė 1925 m. Rygoje su Latvijos komanda ir pralaimėjo.
Lietuvos krepšinio ateitį labiausiai nulėmė 1934 m. pastatyti Kūno kultūros rūmai su modernia žaidimų sale. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu. 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą žaidė Europos čempionate ir tapo Europos čempione. Geriausiuoju čempionato žaidėju pripažintas Pranas Talzūnas.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 m. dalyvavo I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje ir pelnė sidabro medalius.
Lietuvos krepšininkai, 1937 m. tapę Europos čempionais, įgijo teisę Lietuvai rengti III Europos vyrų krepšinio čempionatą. Čempionatas įvyko Kaune 1939 m. Lietuvos krepšininkai antrą kartą tapo Europos čempionais.
1941 m. kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose. 1941 m. balandžio mėnesį Kauno sporto halėje surengtos Pabaltijo šalių vyrų ir moterų krepšinio rinktinių varžybos.
SSRS vėl okupavus Lietuvą, krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. 1947 m. Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione. Kauno „Žalgiris“ SSRS čempionu tapo 1951, 1985, 1986, 1987 m. Pirmuosius olimpinius medalius (sidabro) laimėjo Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius (1952), pirmąja pasaulio čempione tapo Jūratė Daktaraitė (1959), olimpiniu čempionu - Modestas Paulauskas (1972).
1990 m. oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1991 m. Springfilde vykusiame Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) kongrese Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Stanislovas Stonkus pristatė kongresui Lietuvos krepšinį ir perdavė šalies krepšininkų, trenerių, krepšinio aistruolių ir Lietuvos krepšinio federacijos pageidavimą sugrąžinti Lietuvos krepšiniui visateisio Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos nario statusą.
Iš esmės reformuota Lietuvos krepšinio sistema - pradėta kurti krepšinio klubų susivienijimus-lygas, kurios artino elitines Lietuvos komandas prie profesionalų krepšinio statuso: Lietuvos krepšinio lyga (LKL, 1993), Lietuvos moterų moterų lyga (LMKL, 1994), Lietuvos krepšinio A lyga (LKAL, 1994; nuo 2004 Nacionalinė krepšinio lyga, NKL), Moksleivių krepšinio lyga (MKL; 2001), Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL, 1993).
Žymūs Lietuvos krepšininkai ir treneriai
Lietuva išugdė daug žymių krepšininkų ir trenerių, įskaitant:
- Feliksas Kriaučiūnas: Lietuvos vyrų krepšinio komandos treneris ir kapitonas, 1937 m. ir 1939 m. Europos krepšinio čempionas. 1938 m. Lietuvos moterų krepšinio komandos treneris, su kuria laimėtas Europos moterų krepšinio pirmenybės Italijoje laimėtas sidabro medalis.
- Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė: Pasaulio moterų krepšinio pradininkė (gimusi Lietuvoje).
- Stepas Butautas: 1947, 1951 ir 1953 m. Europos čempionas, 1952 m.
- Justinas Lagunavičius: 1947, 1951 ir 1953 m. Europos čempionas, 1952 m.
- Kazys Petkevičius: 1947, 1951 ir 1953 m. Europos čempionas, 1952 m.
- Modestas Paulauskas: Olimpinis (1972), pasaulio (1967, 1974) ir Europos (1965, 1967, 1969, 1971) čempionas.
- Angelė Jankūnaitė-Rupšienė: 3 kartus (1976, 1978, 1980) Europos, 1983 m. pasaulio ir 1980 m.
- Vida Šulskytė-Beselienė: 1985 ir 1987 m. Europos čempionė, 1988 m.
- Valdemaras Chomičius: Olimpinis (1988) ir Europos (1979, 1985) čempionas. Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (1992). Europos čempionato sidabro (1987, 1995) ir bronzos (1983, 1987) medalių laimėtojas.
- Arvydas Sabonis: Olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1985) čempionas. Taip pat Europos čempionatų sidabro (1995) ir bronzos (1983, 1989) medalių laimėtojas, pasaulio čempionato sidabro medalių laimėtojas (1986), olimpinių žaidynių bronzos medalininkas (1992, 1996). Išrinktas į FIBA (2010) ir NBA (2011) Šlovės muziejus.
- Šarūnas Marčiulionis: Olimpinis (1988), bronzos medalių laimėtojas (1992, 1996). Europos čempionatų sidabro (1987, 1995) ir bronzos (1989) medalių laimėtojas. Pirmasis lietuvis ir pirmasis iš buvusios SSRS, žaidęs NBA.
- Rimas Kurtinaitis: Olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas. Pasaulio čempionato sidabro (1985) medalio laimėtojas. Olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas (1992, 1996). Europos čempionato sidabro (1995) ir bronzos (1989) medalių laimėtojas. Vienintelis lietuvis, dalyvavęs NBA „Visų žvaigždžių“ snaiperių konkurse (1989 metais gavo specialų kvietimą).
- Šarūnas Jasikevičius: 2003 metų Europos čempionas, 2007 m. Europos čempionato bronzos medalininkas bei 2013 m. Tituluočiausias lietuvis Eurolygoje - keturis kartus tapo jos čempionu (2003-2005, 2009). 2015 metais pripažintas Eurolygos legenda.
- Ramūnas Šiškauskas: 2007 m. Europos čempionato ir 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas bei 2013 m., 2015 m.
- Linas Kleiza: 2007 m. Europos čempionato ir 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalininkas bei 2015 m.
- Jonas Kazlauskas: Nusipelnęs treneris, atvedęs nepriklausomos Lietuvos rinktinę į Europos sidabrą 1995 m. bei nužygiavęs iki 1992 ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos.
- Algirdas Brazys: 1979-1989 m. Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris, su kuriuo iškovojo tris SSRS čempionų titulus (1985-1987).
- Vladimiras Garastas: Buvęs Vilniaus „Statybos“ krepšininkas, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas 1994-2003 metais. FIBA komisaras nuo 2004 metų.
- Vydas Gedvilas: Sėkmingai treniravo Lietuvos jaunimo rinktines: su U-16 rinktine laimėjo 2008 m. Europos čempionatą, su U-18 - 2010 m. Europos čempionatą, su U-20 - 2011 m. pasaulio ir 2012 m. Europos čempionatus.
- Romualdas Brazauskas: Vienas geriausių visų laikų Lietuvos teisėjų, švilpęs Europos čempionatuose ir pasaulio moterų pirmenybėse.
- Raimundas Barauskas: FIBA garbės teisėjas, vėliau įkūręs savo vardo teisėjų mokyklą.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės apžvalga
Apžvelgsime keletą Lietuvos vyrų rinktinės periodų, kiekviename iš jų buvo ir pakilimų, ir kritimų. Kiekviena Lietuvos krepšinio rinktinė atnešė medalius ir ašaras.
Pirmieji žingsniai (1935-1939 metai)
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžią galima tvirtinti 1920 m. Nebuvo nei specialistų, nei sporto salių, todėl iki 1935 metų neatrodė, jog komanda gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas! Šis laimėjimas buvo kartu ir įsipareigojimas - Lietuva turėjo rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrai, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Kita svajonių rinktinė (1992-1996 metai)
Atgimusiame valstybės chaose, vienybės galėjo žmonėms įnešti tik krepšinis. Vyresnės kartos sirgaliai puikiai atsimena 1985-1987 metus, kai būdavo uždarytos gamyklos, ištuštėdavo gatvės ir praktiškai visi per tuo metu dažniausiai nespalvotus televizorius stebėdavo „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas. „Žalgiriui“ 1989 metais pralaimėjus paskutinį Tarybų Sąjungos čempionatą, sirgaliai liko be dramos, azarto. Jaunos valstybės pradžia buvo sunki, todėl žmonėms reikėjo pozityvo, pergalių, kaip tada krepšinio aikštelėje.
Lietuva gavo galimybę kovoti atrankoje į Barselonos olimpines žaidynes 1992 metais. Tuomet kandidatų sąrašą sudarė vos 14 krepšininkų. Žinoma, pagrindinis branduolys buvo „Žalgiriečiai“: A. Sabonis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius, G. Krapikas. Jiems talkino vienintelis tuo metu lietuvis iš NBA - Š. Marčiulionis, bei baigęs NCAA kovas A. Karnišovas. Kiti žaidėjai, deja, neatitiko rinktinės lygio, todėl pagrindinis krūvis tekdavo 6 krepšininkams. Atranka įveikta be pralaimėjimų. O olimpiados bronza, kad ir po dramų, buvo laimėta prieš NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugą, sudaryta iš TSRS rinktinės žaidėjų), rezultatu 82-78.
1993 metais - šaltas dušas. Po įspūdingos olimpinės bronzos, reikėjo dalyvauti atrankoje į Europos čempionatą. Komandai negalėjo padėti A. Sabonis ir R. Kurtinaitis. Jau draugiškos rungtynės signalizavo neramų signalą. Buvo pralaimėta netgi Kauno „Atletui“. Pirmoji atrankos dvikova prieš lenkus buvo laimėta. Antroji - pralaimėta Baltarusijos rinktinei, o tai užkirto kelią į pagrindinį turnyrą. Sirgaliai liko ir be Europos, ir be 1994 metais Pasaulio pirmenybių.
1995 metai - atgaivos metai. Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. 1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza. A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
Jono Kazlausko rinktinės kylimas ir nukritimas (1997-2001 metai)
1997 metai. Atėjo trenerio J. Kazlausko era. Rezultatai pirmiausia buvo vidutiniški: 1997 metais Europoje - 6 vieta, 1998 metais - 7 vieta Pasaulio čempionate. 1999 metais rinktinės sudėtyje buvo ir A. Sabonis, ir Š. Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, turėjo gerą sudėtį, jau atrodė, kad medaliai ranką pasiekiami, bet kelią link jų užstojo ketvirtfinalyje Ispanijos rinktinė. Tiek A. Sabonis, tiek ir visa komanda tiesiog tose rungtynėse perdegė. Vienintelis komandą traukęs Š. Jasikevičius prametė lemiamą dvitaškį, galėjusį išlyginti rezultatą. Taigi, ir vėl be medalių. Čempionate iškovota 5-oji vieta.
Tais metais karjerą rinktinėje baigė A. Karnišovas. Jis buvo anksčiau teigęs: „Pasibaigus Sabonio ir Marčiulionio erai, ilgai neiškovosime medalių“. Tai buvo vadinama Karnio prakeiksmu. Pasitraukus A. Karnišovui, 2000 metais Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza! Verta pažymėti, jog Sidnėjaus olimpiada buvo sėkmingiausia visiems Lietuvos sportininkams, iškovojusiems didelį kiekį medalių.
2001 metai. Kritimas į žemę. Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.
Rami ir stabili Antano Sireikos Era (2003-2006 metai)
2002 metais vėl nedalyvaujame Pasaulio čempionate, todėl belieka sėkmingai įveikti atranką ir išbėgti ant parketo Švedijoje senojo žemyno pirmenybėse 2003 metais. Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
2004 metai - Atėnų olimpiada. Medaliais išlepinti Lietuvos krepšinio sirgaliai dabar jau nedrąsiai svajojo ir apie olimpinį auksą. Deja, iš Atėnų olimpiados grįžome iškovoję tik(?) ketvirtąją vietą. Pusfinalyje apmaudžiai kelią pastojo Italijos rinktinė. Mažajame finale prieš JAV komandai nebuvo jokių vilčių.
2005 Europos čempionatas. 2005 metais Europos čempionate, rinktinėje dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo daugelio krepšininkų, bet komanda, vedama R. Šiškausko, gėdos nepadarė ir pralaimėjo vos vienas rungtynes ketvirtfinalyje prancūzams. Užimta penktoji vieta.
2006 Pasaulio krepšinio čempionatas. 2006 metais Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje, mūsų rinktinė užėmė 7 vietą. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris A. Sireika. Apibendrinant, A. Sireikos ciklas buvo stabilus - nebuvo patirtas joks fiasko, o priešingai, buvo iškovotas Auksas po 64 metų pertraukos.
#