Apie vyrų krepšinį Lietuvoje žinoma daug, tačiau moterų krepšinio istorija dažnai lieka šešėlyje. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti Lietuvos moterų krepšinio raidą, pradedant nuo pasaulinių ištakų ir lietuvių indėlio, baigiant šių dienų aktualijomis.
Pasaulinės moterų krepšinio ištakos ir lietuviškas pėdsakas
Pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės įvyko 1893 m. kovo 22 dieną JAV, Massachusetts valstijos Northampton koledže. Šiame istoriniame susitikime pirmakursių komanda nugalėjo antrakurses rezultatu 6:5. Rungtynių organizatorė Senda Berenson Abbot laikoma pasaulinio moterų krepšinio motina.
Mažai kam žinomas faktas, kad Senda Berenson Abbot gimė Lietuvoje, Butrimonių kaime netoli Stakliškių. Gimusi Valvrojenskaja, būdama septynerių metų, 1875 m. emigravo į JAV su motina Judita ir broliais Bernardu bei Abraomu. Jos tėvas Albertas Bostone įsikūrė metais anksčiau. Vėliau šeima pakeitė pavardę į Berenson, siekdama atsiriboti nuo žydiškos kilmės.
Senda Berenson sužinojo apie Jameso Naismitho 1891 m. sukurtą krepšinį 1892 m. iš YMCA leidinio „Physical Education“. Ji kreipėsi į J. Naismithą ir gavo leidimą pritaikyti žaidimą moterims. S. Berenson supaprastino taisykles, padalindama aikštelę į tris zonas ir apribodama kamuolio varymą. Jos pataisos buvo įteisintos 1899 m. ir galiojo iki XX a. 7-ojo dešimtmečio. 1901 m. ji parengė moterų krepšinio žurnalą „Basket ball Guide“, kurį redagavo 12 metų. 1985 m. Senda Berenson-Abbott buvo įtraukta į Krepšinio šlovės muziejų.
Moterų krepšinio atsiradimas Lietuvoje
Pirmieji atgarsiai apie krepšinį Lietuvoje, įskaitant ir moterų, pasirodė 1920 metais. Buvo rašoma apie besiorganizuojančias moteris sportininkes, kurios viešai pasirodė 1920-1921 metais. Merginos treniravosi ir žaidė krepšinį Vytauto parke pagal vokiškas taisykles - su mažesniu kamuoliu ir be lentų. Prie pirmosios moterų krepšinio užuomazgos nepriklausomoje Lietuvoje 1920-1921 metais prisidėjo Elena Kubiliūtė-Garbačiauskienė, Aldona Bulotaitė, Antanina Vaitelytė-Mačiuikienė, Arija Karnauskaitė-Ingelevičienė ir Rimkaitė.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1922 m. rugsėjo 10 d. moterys sužaidė pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes. Tų pačių metų spalio 4-10 d. įvyko pirmasis moterų šalies krepšinio čempionatas, kuriame dalyvavo LFLS ir LŠS komandos. LFLS krepšininkės tapo pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
1938 m. gegužės 22 d. Kaune Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes prieš Estijos rinktinę ir laimėjo rezultatu 15:7.
1938 m. Europos čempionatas Romoje: sidabro žygis
1938 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė debiutavo I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje ir iškovojo sidabro medalius. Rinktinę ruošė trys Europos čempionai: Juozas Jurgėla, Vytautas Budriūnas ir Feliksas Kriaučiūnas. Čempionate komandai vadovavo Feliksas Kriaučiūnas, pripažintas geriausiu čempionato treneriu. Genovaitė Miuleraitė tapo čempionato lydere ir buvo išrinkta geriausia žaidėja (MVP).
Lietuvos rinktinė čempionate sužaidė ketverias rungtynes, iš kurių laimėjo trejas ir pralaimėjo tik Lenkijai. Užėmusi antrąją vietą, Lietuva gavo teisę rengti II Europos čempionatą 1940 m., tačiau jis neįvyko dėl Antrojo pasaulinio karo.
1940-1960 m. etapas: Pabaltijo čempionatai ir spartakiados
Netekus nepriklausomybės, Lietuvos moterų krepšininkės rungtyniavo Pabaltijo šalių čempionatuose.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Svarbiausi pasiekimai šiame etape:
- 1941 m. - I Pabaltijo šalių čempionato nugalėtojos.
- 1946 m. - II Pabaltijo šalių čempionato nugalėtojos.
- 1947 m. - III Pabaltijo šalių čempionato nugalėtojos.
- 1948 m. - I Pabaltijo šalių spartakiados čempionės.
- 1951 m. - III Pabaltijo šalių spartakiados čempionės.
- 1953 m. - 4 vieta I SSRS žiemos čempionate.
- 1956 m. - 4 vieta I SSRS tautų spartakiadoje.
- 1957 m. - V Pabaltijo šalių spartakiados nugalėtojos.
Šio laikotarpio rinktinės lyderės buvo Stefanija Astrauskaitė ir Genovaitė Miuleraitė (prieškaris) bei Ona Bartkevičiūtė-Butautienė (pokaris). Rinktinėje taip pat debiutavo vėliau išgarsėjusios Genovaitė Sviderskaitė, Gražina Tulevičiūtė ir Jūratė Daktaraitė.
Žymios krepšininkės vėliau tapo trenerėmis. Ona Butautietė treniravo Šarūną Marčiulionį. Tragiškai žuvo Sviderskaitė, 1973 m. kartu su savo komandos žaidėjomis lėktuvo katastrofoje Prahoje.
Gražina Tulevičiūtė buvo pirmoji lietuvė, pakviesta į SSSR krepšinio rinktinę, su kuria 1957 m. tapo pasaulio vicečempione, o 1958 m. iškovojo Europos čempionato sidabro medalį. Jūratė Daktaraitė 1959 m. tapo pasaulio čempione.
1960-1990 m. etapas: naujos kartos
Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšinis išgyveno pakilimą. 1939 m. Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms. Nauja krepšininkų karta (V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius) žaidė SSRS rinktinėse ir tapo Europos čempionais (1947), olimpiniais vicečempionais (1952). J. Daktaraitė 1959 m. tapo pasaulio, 1960 ir 1962 m. Europos čempione. M. Paulauskas 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971) tapo Europos ir 1967 m. pasaulio čempionu, o 1972 m. - olimpiniu čempionu. A. Rupšienė (1976, 1980) ir V. Beselienė (1980) laimėjo olimpinius aukso medalius. S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis 1982 m. tapo pasaulio čempionais.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
SSRS krepšinio pirmenybėse žaidė vyrų komandos: KKI, Kauno Žalgiris, Klaipėdos Žalgiris, Vilniaus Spartakas ir Plastikas, Statyba; moterų komandos: KKI, Kauno Žalgiris, Politechnika ir Banga, Vilniaus Kibirkštis. Kauno Žalgiris 1986 m. laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso taurę, 1998 m. - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, 1999 m. - Eurolygos taurę.
Nepriklausomybės laikotarpis: 1991 m. - dabar
1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) narystę. Nuo 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose.
Skambiausia nepriklausomos Lietuvos moterų krepšinio rinktinės pergalė - 1997 m., kai Vydo Gedvilo vadovaujama komanda tapo Europos moterų krepšinio čempione Budapešte.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dalyvavo 10 Europos ir 3 pasaulio čempionatuose. 2001 ir 2005 metais Lietuvos moterys Europoje užėmė 4-ąją vietą ir iškovojo kelialapius į pasaulio čempionatą.
Lietuvos merginų jaunimo rinktinės Europos čempionatuose dalyvauti pradėjo 1995 m. Merginų U18 rinktinė 2008 m. iškovojo auksą, o merginų U16 rinktinė 2006 m. - bronzą, 2019 m. - sidabrą.
Klubinis moterų krepšinis Lietuvoje
Lietuvoje paplitusi nuomonė, jog moterų rinktinės rezultatai yra tiesiogiai priklausomi nuo šalies čempionato pajėgumo ir moterų klubų dalyvavimo Eurolygos arba Europos taurės turnyruose.
1992-1995 metais Lilianos Ronchetti taurės turnyre dalyvavo Vilniaus „Telekomo“ bei Kauno „Viktorijos“ klubai. 2005-2017 metais Europos taurės turnyre pakaitomis rungtyniavo net 6 Lietuvos klubai. Eurolygoje 2000-2014 m. kasmet rungtyniavo po vieną Lietuvos komandą. Vilniaus „Lietuvos telekomas“ 2005 m. užėmė 3-iąją, o 2006 m. - 4-ąją vietas Eurolygoje.
Problemos ir sprendimai
Pastaruoju metu girdima vis daugiau nusiskundimų dėmesio moterų krepšiniui stoka bei kaltinimų tyčiniu jo žlugdymu. LKF sukūrė darbo vietas profesionalams, atsakingiems už jaunimo, moterų krepšinį, aukštos kvalifikacijos trenerių parengimą.
Pagrindinės mergaičių/moterų krepšinio problemos:
- Nepakankamas mergaičių fizinis aktyvumas ankstyvame amžiuje.
- Visuomenėje vyraujanti neigiama nuomonė apie sportuojančią mergaitę/moterį.
- Formuojama neigiama nuomonė apie moterų krepšinio padėtį Lietuvoje bei LKF darbą.
- Aukšto meistriškumo žaidėjų trūkumas suaugusiųjų kategorijoje.
- Jaunų specialistų trūkumas mergaičių krepšinyje.
LKF vykdo projektus pradinių klasių moksleivėms („Iššūkis žvaigždei“, „NIKE Vikruolių taurė“, „Mokyklų krepšinio 3×3 turnyras LKF taurei laimėti“, „Jr. NBA“), projektus U14 („Aukime kartu“) ir U12 („Ateik, išmok, pranok!“) amžiaus kategorijų mergaitėms, organizuoja mergaičių treneriams skirtus seminarus, finansuoja U15 ir U17 merginų rinktinių dalyvavimą EGBL čempionate, skiria finansinį skatinimą klubinėms komandoms dalyvauti tarptautiniuose turnyruose.
Dabartinės tendencijos ir perspektyvos
Šiuo metu Lietuvos moterų krepšinis išgyvena renesansą. Lietuvos rinktinė po 10 metų pertraukos sugrįžo į Europos čempionatą ir turi šansą užsitikrinti vietą pasaulio čempionato atrankoje. Vilniaus „Kibirkštis“ dalyvaus atrankoje į Eurolygą bei buria sudėtį iš Lietuvos rinktinės žaidėjų.
Žvelgiant į ateitį, galima prognozuoti, kad 2019 metų merginų U16 rinktinės rezultatai (sidabras Europos čempionate) turėtų teigiamai paveikti U18 (2021 m.) ir U20 (2023 m.) čempionatus. Pridėjus dar 4-6 metus, 2027-2029 m. turėtume stebėti moterų rinktinės rezultatų šuolį.