Įvadas
Lietuvos olimpinė rinktinė - tai šalies sporto pasididžiavimas, reprezentuojantis Lietuvą svarbiausiose pasaulinėse sporto varžybose. Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos sportininkų pasirodymus olimpinėse žaidynėse nuo pat pirmųjų dalyvavimų iki dabartinių dienų. Aptarsime ne tik nepriklausomos Lietuvos sportininkų pasiekimus, bet ir tuos, kurie atstovavo kitoms šalims, pavyzdžiui, TSRS. Straipsnyje rasite istorinę apžvalgą, svarbiausius momentus, ryškiausias asmenybes ir pasikeitusias tendencijas.
Olimpinio Judėjimo Pradžia Lietuvoje
Pirmieji Žingsniai
Lietuvos olimpinio judėjimo istorija prasidėjo dar prieš atkuriant nepriklausomybę. Po nepriklausomybės atkūrimo 1918 m., į Lietuvą grįžo pirmieji sportininkai, tokie kaip Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota ir Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė.
Sporto Organizacijos Kūrimasis
1919 m. gegužės 18 d. Kaune buvo įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. Vėliau, 1920 m. rugsėjo 15 d., įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) įgijo išimtinę teisę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Pirmasis Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse (1924 m.)
Debesijos Metai Paryžiuje
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių planuota siųsti 33 sportininkus, tačiau galiausiai išvyko tik 15: 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai.
Futbolininkų Iššūkiai
1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0).
Taip pat skaitykite: Lietuvos olimpinė rinktinė žiemos žaidynėse
Dviratininkų Nesėkmės
Dviratininkai, Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas, varžėsi 188 km ilgio trasoje, tačiau dėl techninių problemų nebaigė distancijos. Isakas Anolikas vėliau, naciams okupavus Lietuvą, buvo sušaudytas IX forte 1943 m.
Rinktinės Sudėtis
Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas.
1928 m. Amsterdamo Olimpinės Žaidynės
Delegacija ir Pasiekimai
Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes Amsterdame vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis.
Boksininkų Pasirodymai
Juozas Vinča pasiekė geriausią rezultatą, pasidalindamas 5-7 vietomis. Kazys Markevičius tenkinosi 17-24 vieta.
Dviratininkų Rezultatai
Tanchumas Murnikas 168 km plento lenktynėse užėmė 50 vietą, Jurgis Gedminas - 55-tas, o Isakas Anolikas ir Vladas Jankauskas nuotolio nebaigė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio istorija olimpiadoje
Sunkiosios Atletikos Atstovas
Pranas Vitonis trikovėje iškėlė 275 kg ir pasidalijo 15-16 vietą. Jis taip pat nešė Lietuvos vėliavą atidarymo ceremonijoje.
Lengvosios Atletikos Varžybos
Paulina Radziulytė 100 m bėgime liko 23-24 vietoje. Haris Šveminas ir Julius Petraitis į tolesnes varžybas nepateko. Adolfas Akelaitis šuolyje į aukštį užėmė 33 vietą, o Viktoras Ražaitis ieties metime liko 26-tas.
Albina Osipavičiūtė: Aukso Medaliai JAV Rinktinėje
Lietuvių kilmės sportininkė Albina Osipavičiūtė, atstovavusi JAV plaukimo rinktinei, laimėjo du aukso medalius. Ji dalyvavo 100 m laisvuoju stiliumi rungtyje, pasiekdama olimpinį rekordą (1 minutė 11 sekundžių), ir estafetės plaukime 4 x 100 m, kur JAV rinktinė pagerino pasaulio rekordą (4:47,6 minutės).
1928 m. Sankt Morico Žiemos Olimpinės Žaidynės
Kęstutis Bulota: Pirmasis Žiemos Olimpietis
Šveicarijoje vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo Kęstutis Bulota, kuris varžėsi greitojo čiuožimo rungtyse. Jis buvo 28-as 500 m distancijoje, 25-as 1500 m ir 5000 m distancijose, o 10 000 m rungties nebaigė dėl atlydžio.
Tragiškas Likimas
Sovietams okupavus Lietuvą, K. Bulota buvo suimtas ir ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius, kur vėliau žuvo.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1932-1940 m.: Nedalyvavimas ir Okupacija
Nedalyvavimas Los Andžele
Lietuva nedalyvavo 1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų.
Nepakvietimas į Berlyną
Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
Okupacija ir Dalyvavimas TSRS Sudėtyje
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti dalyvauti tarptautinėse varžybose TSRS rinktinės sudėtyje.
Lietuvos Sportininkai TSRS Sudėtyje (1952-1988 m.)
1952 m. Helsinkio Olimpinės Žaidynės
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimėjo olimpinius medalius.
1956 m. Melburno Olimpinės Žaidynės
Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius.
1960 m. Romos Olimpinės Žaidynės
Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius.
1964 m. Tokijo Olimpinės Žaidynės
Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų.
Svarbūs Faktai
Lietuvos krepšininkai tapo Europos ir olimpiniais čempionais. Modestas Paulauskas tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku olimpiniu čempionu 1972 m.
Nepriklausomos Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse (nuo 1992 m.)
Sugrįžimas į Olimpinį Judėjimą
1990 m. atkūrus valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Statistika ir Rekordai
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Dalyvavimas Žaidynėse
Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse: 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo.
Lietuvos Olimpinė Rinktinė 2024 m. Paryžiaus Olimpinėse Žaidynėse
Pasiruošimas ir Sudėtis
2024 m. Paryžiaus olimpiadoje Lietuva turės mažiausiai 50 sportininkų 13-oje skirtingų sporto šakų. Šiemet lietuviai varžysis 13-oje skirtingų sporto šakų. Per trejus metus mūsiškių atstovaujamų sporto šakų įvairovė gana stipriai pasikeitė. Per olimpinį ciklą praradome vietas dziudo, šaudymo ir sunkiosios atletikos varžybose, bet užtat išsikovojome pozicijas krepšinio 3x3, breiko, žirgų sporto ir paplūdimio tinklinio turnyruose.
Sporto Šakos ir Atletai
Lietuvos garbę olimpiadoje gins akademinio irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, breiko, buriavimo, dviračių sporto, gimnastikos, imtynių, jojimo, krepšinio 3×3, lengvosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės, plaukimo ir tinklinio sporto atstovai.
Jau Užsitikrinę Vieta
- Plaukimas: Danas Rapšys, Rūta Meilutytė, Aleksas Savickas, Kotryna Teterevkova, Danas Rapšys, Tomas Navikonis, Tomas Lukminas ir Rokas Jazdauskas, Andrius Šidlauskas.
- Lengvoji Atletika: Mykolas Alekna, Andrius Gudžius, Ieva Gumbs, Edis Matusevičius.
- Šiuolaikinė Penkiakovė: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė.
- Baidarių ir Kanojų Irklavimas: Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja, Mindaugas Maldonis ir Andrej Olijnik.
- Irklavimas: Viktorija Senkutė, Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė, Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė, Giedrius Bieliauskas, Domantas Stankūnas ir Dovydas Stankūnas.
- Breikas: Dominika Banevič.
- Dviračių Sportas: Rasa Leleivytė, Olivija Baleišytė, Vasilijus Lendel.
- Žirginis Sportas: Justina Vanagaitė.
- Buriavimas: Viktorija Andrulytė, Rytis Jasiūnas.
- Imtynės: Mindaugas Venckaitis.
- Gimnastika: Robert Tvorogal.
- Krepšinis 3×3: Gintautas Matulis, Šarūnas Vingelis, Evaldas Džiaugys ir Aurelijus Pukelis.
- Paplūdimio Tinklinis: Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė.
Olimpinės Atrankos
Dėl šanso ginti Lietuvos garbę olimpiadoje kovos ir šalies vyrų krepšinio rinktinė, kuri turės laimėti olimpinį atrankos turnyrą Puerto Rike.
Rinktinės Sudėtis
Rokas Jokubaitis, Lukas Lekavičius, Deividas Sirvydis, Tomas Dimša, Marius Grigonis, Edgaras Ulanovas, Arnas Butkevičius, Tadas Sedekerskis, Domantas Sabonis, Mindaugas Kuzminskas, Ąžuolas Tubelis ir Donatas Motiejūnas.
Istoriniai Medaliai ir Pasiekimai
Aukso Medaliai
- Danas Pozniakas (boksininkas, TSRS)
- Virgilijus Alekna (disko metikas)
- Daina Gudzinevičiūtė (šaudymas)
- Rūta Meilutytė (plaukimas)
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė)
Sidabro Medaliai
- Jonas Čepulis (boksininkas, TSRS)
- Ričardas Tamulis (boksininkas, TSRS)
- Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius (krepšininkai, TSRS)
- Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas (krepšininkai, TSRS)
- Antanas Mikėnas (sportinis ėjimas, TSRS)
- Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius (irklavimas, TSRS)
- Austra Skujytė (septynkovė)
- Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)
- Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)
- Gintarė Volungevičiūtė (buriavimas)
- Mindaugas Mizgaitis (imtynės)
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė)
Bronzos Medaliai
- Romualdas Murauskas (boksininkas, TSRS)
- Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė (ieties metimas, TSRS)
- Evaldas Petrauskas (boksininkas)
- Aleksandr Kazakevič (imtynės)
- Austra Skujytė (septynkovė)
- Virgilijus Alekna (disko metikas)
- Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)
- Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė (1992, 1996, 2000)
- Diana Žiliūtė (dviračių sportas)
- Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė (irklavimas)
Lietuvos Sportininkų Dalyvavimas Pagal Sporto Šaką
| Sporto Šaka | 1924 | 1928 | 1992 | 1996 | 2000 | 2004 | 2008 | 2012 | 2016 | 2020 | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Lengvoji Atletika | 5 | 8 | 14 | 18 | 12 | 18 | 20 | 16 | 111 | ||
| Badmintonas | 2 | 1 | 3 | ||||||||
| Krepšinis | 12 | 11 | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | 83 | |||
| Boksas | 2 | 4 | 1 | 2 | 2 | 3 | 2 | 2 | 18 | ||
| Baidarių ir Kanojų Irklavimas | 1 | 2 | 3 | 3 | 4 | 2 | 6 | 1 | 23 | ||
| Dviračių Sportas | 2 | 4 | 5 | 13 | 8 | 9 | 8 | 4 | 4 | 5 | 62 |
| Futbolas | 11 | 11 | |||||||||
| Gimnastika | 1 | 1 | 1 | 2 | 1 | 1 | 7 | ||||
| Dziudo | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 2 | 1 | 9 | ||
| Šiuolaikinė Penkiakovė | 3 | 1 | 1 | 2 | 4 | 3 | 3 | 3 | 23 | ||
| Irklavimas | 8 | 3 | 2 | 2 | 1 | 4 | 10 | 9 | 39 | ||
| Buriavimas | 2 | 1 | 1 | 1 | 3 | 2 | 2 | 12 | |||
| Šaudymas | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 3 | 12 | ||
| Plaukimas | 2 | 8 | 6 | 10 | 9 | 4 | 6 | 6 | 51 | ||
| Stalo Tenisas | 1 | 2 | 1 | 2 | 1 | 7 | |||||
| Tenisas | 1 | 1 | 2 | ||||||||
| Sunkioji Atletika | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 7 | |||
| Imtynės | 1 | 3 | 2 | 3 | 4 | 2 | 1 | 1 | 18 | ||
| Iš viso | 26 | 12 | 47 | 61 | 61 | 59 | 71 | 62 | 67 | 42 | 508 |
Sporto Šakos, Netekusios Vietų
Kai kurios sporto šakos prarado savo pozicijas olimpinėse žaidynėse. Pavyzdžiui, Lietuva neturės atstovų dziudo, šaudymo ir sunkiosios atletikos varžybose Paryžiuje.
Dziudo
Lietuva neteko savo vienintelės vietos dziudo varžybose, nutraukdama tradiciją, kuri tęsėsi nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.
Šaudymas
Lietuva neturės šaulių Paryžiuje, nutraukdama septynių pastarųjų olimpiadų tradiciją.
Sunkioji Atletika
Dėl dopingo skandalų ir sumažintos sportininkų kvotos, Lietuva prarado savo vietą sunkiosios atletikos varžybose.
Boksas
Antrose olimpinėse žaidynėse iš eilės Lietuva neturės savo atstovo ir bokso varžybose.
Olimpiados Dabar
Tikslai ir Viltys
Į Paryžiaus olimpiadą yra dedamos didelės viltys. Tikimasi, kad Lietuvos sportininkai pagerins rezultatus, pasiektus Tokijo olimpiadoje.