Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo vaidmuo, ypatingą dėmesį skiriant jų indėliui užtikrinant sportininkų sveikatą ir tinkamą pasirengimą varžyboms. Aptariami iššūkiai, su kuriais susiduria gydytojai, sportininkų patiriamos traumos, prevencinės priemonės ir bendra sveikatinimo svarba. Taip pat gilinamasi į Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo Daliaus Barkausko patirtį ir įžvalgas, apimančias judesio, atsipalaidavimo ir kvėpavimo svarbą sporte bei kasdieniame gyvenime.
Judesio Svarba Kūnui ir Smegenims
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmogaus kūnui reikalingas judesys, yra smegenų veiklos palaikymas. Jei imsime stuburą, judesio ašį, tai ši kūno dalis sukurta judesiui. Stuburo tarpslanksteliniai diskai neturi kraujotakos, kai mes esame 12-14 metų, tai vyksta dėl įvairių priežasčių, tačiau svarbu suprasti, kad vėliau stuburo struktūros maitinamos ir atsistato tik judesio metu. Jei mes nejudame - paradoksas - stuburas pasmerktas sudilti. Mūsų kūną evoliucija sutvėrė taip, kad jei nustojame judėti, atsiradę pakitimai neigiamai veikia mūsų sveikatą.
Neintensyvaus nuolatinio judesio reikia visą dieną - tai yra idealu. Intensyvaus judesio neturi būti daug. Daugiausia 30-40 minučių per dieną pakanka sveikatos palaikymui. Mūsų kūnas yra kaip daugybę funkcijų turintis šveicariškas peiliukas, turime judėti visaip.
Individualumas Renkantis Sporto Formą ir Krūvį
Dalius Barkauskas akcentuoja būtinybę atsižvelgti į savo individualumą, renkantis sporto formas, o maratono atveju - ir bėgimo distancijas. Pavyzdžiui, testosteronas yra hormonas, kurio sintezė lemia, kad jo daugiau turintys žmonės yra linkę varžytis, neretai save perspaudžia, kas lemia traumas. Dėl to visada svarbu įvertinti savo galimybes. Kiekvieno bėgiko technika, kaulų struktūra, pėdos dydis, skliautai, balanso savybės, galimybė atlikti tam tikrus judesius, neuroraumeninė kontrolė ir panašūs dalykai yra skirtingi.
Sporto Traumų Prevencija ir Sporto Šakų Ypatumai
Sporto traumų statistika priklauso nuo daugelio veiksnių, pirmiausia nuo to, kokia sporto šaka populiariausia vienoje ar kitoje šalyje. Vokietijoje populiariausias futbolas, tai ir traumų daugiausia patiria futbolininkai. Suomijoje - ledo ritulys, vadinasi, ledo ritulininkai bus labiausiai linkę į negalavimus. Pavojingiausios - kontaktinės sporto šakos, tokios kaip futbolas, krepšinis, rankinis ir panašiai. Pagal traumų kiekį galima būtų išskirti regbį. Dažniausiai daugiau traumų patiriama žaidybinėse, kontaktinėse sporto šakose.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Kvėpavimo Svarba Sportuojant
Galima drąsiai sakyti, kad dėl netinkamo gyvenimo būdo apie 80 proc. žmonių turėtų būti mokomi taisyklingai kvėpuoti. Nuo kvėpavimo priklauso kūno stabilumas ir audinių aprūpinimas deguonimi, todėl tai - būtina sąlyga kūno sveikatai palaikyti.
D. Barkausko Kūno Priežiūros ir Treniravimo Filosofija: Atsipalaidavimas, Judesys ir Kvėpavimas
Prioritetas - kvėpavimas, nes ateiname į Žemę ir pirmas dalykas yra įkvėpti. Vėliau eina visi kiti dalykai. Išvardyti veiksniai yra tai, kas mums būtina siekiant gyventi ilgai ir laimingai. Reikia ne tik turėti raumenis, jie turi laiku atsipalaiduoti. Tam reikia gebėjimo atsipalaiduoti. Ši savybė tiesiogiai susijusi su kvėpavimu. Jei nemoki racionaliai kvėpuoti, nemokėsi atsipalaiduoti. Kvėpavimas, judesys ir atsipalaidavimas daro mus funkcionalius, aktyvius. Tai padeda mums reguliuoti emocinę sferą, kuri susijusi su visais šiais dalykais. Juk žmogus yra vienintelis žinduolis, kuris sugeba įsikalbėti ligą.
Judesio Šablonų Treniravimas
Dažnai treniruotėje naudojamas „kultūristinis” modelis, treniruojame atskirus raumenis. O efektyviam judesiui ir sveikatai reikia raumenų grandinės, raumenų sąveikos, kurią apibrėžia judesio šablonai. Vienas šablonų - eisena, kai susijungia, pavyzdžiui, kairys petys su dešiniu klubu. Tie šablonai yra tam tikra raumenų sąveika, garantuojanti galingiausią judesį. Šablonai leidžia mums išvengti traumų.
Chroniško Skausmo Priežastys
Daktaras Homayunas Gharavi sako, kad chroniško skausmo priežasties dažniausiai reikia ieškoti kitoje vietoje. Todėl, kad žmogaus kūnas dažniausiai kompensuoja. Smegenys mąsto judesio atlikimo logika, o ne raumens traukimo logika. Jei raumuo neatlieka funkcijos, judesys daromas kitų raumenų sąskaita. Raumenys, kurie dirba ne savo darbą, būna įsitempę. Dėl pėdos gali skaudėti nugarą. Silpniausia grandis paveda ir ją skauda, o priežastis yra kitur.
Treniruotės ir Poilsis: Balansas
Treniruotės efektas atsiranda ne tada, kai treniruojamės, o kada ilsimės. Tai tarsi tos pačios monetos skirtingos pusės.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Šiuolaikinės Sporto Medicinos Tendencijos
Visų pirma, sporto medicinai toliau reikia manualinės technikos - rankų darbo. Esminis dalykas - kad bet kuris sporto medicinos specialistas turi suprasti kūno judesio principus. Šalia to yra aukštos technologijos, tačiau vienas neneigia kito. Tai unikalu. Kitose medicinos srityse technologijos ima viršų.
Pandemijos Įtaka Sportininkams
Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas konferencijos dalyviams pasakojo, kaip pandemija paveikė sportininkų gyvenimą. Jis dalinosi olimpinių žaidynių „Tokijas 2020“ rinktinės patirtais įspūdžiais ir iššūkiais. COVID-19 atnešė tokius naujus reikalavimus kaip šalyje planuojamos veiklos planas, keli neigiamo COVID-19 testo sertifikatai, tam tikrų programėlių įsidiegimas ir nuolatinis naudojimas, kasdienis sveikatos būklės sekimas, nuolatinis kaukės dėvėjimas ir t. t. Sportininkams tai kėlė didelį papildomą stresą, o juk daugelis jų olimpinėse žaidynėse gali sudalyvauti tik kartą gyvenime. Gydytojas taip pat kvietė ne tik pradėti dialogą, bet pirmiausia susitarti, apie ką bus kalbama - nuo to priklauso dialogo sėkmė.
Kelionės Lėktuvu Ypatumai ir Laiko Juostų Įtaka
Pasak gydytojo, skrendant dideliame aukštyje atsiranda radiacinis fonas. Žmogaus kūnui tenka apšvita, lygi 1-2 plaučių rentgenogramoms, todėl kelionės pabaigoje daugelis jaučia didesnį nei įprasta nuovargį. Jei su radiacija nepakovosi, tai tinstančių kojų tikrai galima išvengti. „Po 14 valandų transatlantinio skrydžio iš lėktuvo išlipsite su pakitusia pėda (gali padidėti 1 ar net 1,5 dydžio), dėl kraujotakos sutrikimų padidėja pėdos apimtis ir įsisprausti į savo avalynę gali tapti rimtu iššūkiu. Tad nebijokite sau suteikti šiek tiek komforto, pasivaikščioti, pasimankštinti. Tokiose situacijose labai padeda kompresinės kojinės“, - pasakoja D. Barkauskas.
Taip pat nereikėtų pamiršti, kad lėktuve - uždara kondicionavimo sistema. Visuomet yra kosėjančių ir čiaudinčių žmonių, tad nesunku užsikrėsti kokiu nors virusu. Veikiant kondicionavimo sistemai oras išsausėja ir atvėsta, todėl kartais rekomenduotina miegant užsidengti galvą apklotu. Kitu atveju turintys jautresnius viršutinius kvėpavimo takus gali pabusti peršalę.
Patarimų D. Barkauskas turi ir kertantiems kelias laiko juostas. Šios taip pat turi įtakos bendrai savijautai, kūno fiziniam stoviui. „Tarp Vilniaus ir Buenos Airių yra 6 valandų skirtumas, adaptacijai reikėtų taikyti formulę „viena valanda - viena diena“. Perskridus per šešias laiko juostas, kūnas normaliai ims funkcionuoti tik po šešių dienų. Tačiau keisis ne tik laiko juosta, bet ir metų laikas. Iš rudens Lietuvoje pateksime į pavasarį Argentinoje. Jei atletai turi alergijų, dėl žydinčių augalų jos gali paūmėti. Reikia būti pasiruošus ir nenusakomiems orams, buvo metų, kuomet tokiu metu Argentinoje ištisai dvi savaites lijo“, - toliau jaunimo olimpinių žaidynių vietos ypatumus aiškina D. Barkauskas.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Galiausiai gydytojas įspėjo delegaciją apie galimus miego sutrikimus, kurių atsiradimą gali inicijuoti ir priešstartinis jaudulys. „Tai itin svarbu sportininkams, kuriems aktualus starto reakcijos greitis“, - teigia jis ir primena, kad tokiuose renginiuose dėl organizmo sutrikimų pirmą savaitę paprastai laukia „lengvas košmaras“ ir reikia būti tam pasiruošus.
Mankšta Po Sėdimo Darbo: Patarimai Iš „Lietuvos Mokyklų Žaidynių“
Pasak gydytojo, kūnas tikrai labai nesidžiaugia ilgu sėdėjimu, todėl kėdę būtų galima palyginti su kankinimo instrumentu. Visgi keli pratimai po sėdėjimo gali padėti kūnui greičiau atsigauti ir panaikinti neigiamą poveikį. Pratimus gydytojas pademonstravo TV laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“. Kai baigiate savo sėdimą darbą, visada patartina šiek tiek lengvai pasirąžyti, nuimti nereikalingą įtampą. „Geriausias būdas tai padaryti - susidėti rankas už galvos, atmesti alkūnes atgal siekiant viršugalviu į viršų ir krūtinkaulį keliant 45 laipsnių kampu į viršų. Atsiskleidžiate, iškvepiate, atpalaiduojate. Tada, vis dar sėdėdami kėdėje, galite iš lėto susisukti į vieną pusę pabūti apie 5 sekundes, susisukti į kitą pusę, pabūti apie 5 sekundes“, - rodė D.Barkauskas. Po šio pratimo galima pakilti nuo kėdės, o ją galima panaudoti kaip įrankį kitiems pratimams. Antras siūlomas pratimas - atsiklaupus nugara į kėdę ant jos laikant rankas.
Rytinė Mankšta: Kaip Teisingai Pradėti Dieną
Olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas TV laidos „Lietuvos mokyklų žaidynės“ rubrikoje „Nekvieskite daktaro“ pataria kaip atsikelti ir siūlo paprastą rytinę mankštą. Pasak gydytojo, pabusti turėtume be žadintuvo, tačiau dažniausiai mus žadina mobilaus telefono garsas. Tokiu atveju jis šalia lovos turėtų būti įjungtas skrydio režimu. Bet jei telefonas kraunamas, jis turėtų būti mažiausiai 2-3 metrus nuo mūsų. D. Barkauskas pažymi, kad atsikeliant pats blogiausias dalykas, kuris gali ištikti - šokti iš lovos iš karto ir staiga. Kaip pavyzdį jis pateikė katino ritualą. „Turbūt niekas nematėme taip iš ryto pašokančio katino. Iš gamtos mes turime mokytis. Jei pastebėsime, kaip bunda katė - ji bunda iš lėto rąžydamasi. Iš lovos, vaizdžiai tariant, reikėtų iš lėto išsiridenti ir išsiristi. Išsiritus - atlikti keletą kvėpavimo judesių, amplitudinių, pasirąžant“, - sako D. Barkauskas. Jis pastebi, kad daugelis iš mūsų tas kelias minutes ryte skiriame pagulėti lovoje, o ne pažadinti savo kūną. Tačiau tai gali būti naudinga žvalesniam rytui ir Jūsų sveikatai - todėl D. Barkauskas siūlo atlikti elementarius mankštos pratimus, kurie užims pora minučių.
Pasiruošimas „Rimi Vilniaus Maratonui“
Rugsėjo 11 dieną sostinėje vyks kasmetinis „Rimi Vilniaus maratonas“, kuriame profesionalūs sportininkai ir bėgimo entuziastai išbandys vieną iš 5 skirtingų ilgio trasų. Į „Rimi Vilniaus maratoną“ jau besiregistruojantys bėgikai gali rinktis iš kelių jų galimybes atitinkančių trasų: maratoną, pusmaratonį, 10 ar 5 kilometrų trasas, o vaikų laukia 200 metrų bėgimas. Vis dėlto, kiekvienam iš šių bėgimų būtina tinkamai pasiruošti - treniruotis, o prieš bėgimą gerai apšilti. „Kalbant apie apšilimą, nėra kokio nors visiems vienodo algoritmo, kaip tai reiktų daryti praktiškai. Tad nors kai kurie apšilimo prieš startą principai yra universalūs, kiekvieno bėgiko apšilimas rugsėjo 11 d. atrodys individualiai“, - sako D. Barkauskas.
Fizinės Veiklos Įtaka Organizmui
Pasak gydytojo, visiems žinoma, kad fizinė veikla kiekvienam yra tiesiog būtina, nes ji užtikrina gyvenimo kokybę, lemia bendrą savijautą: „Fizinė veikla raumenyse išskiria miokinus - daugiau kaip 300 hormoninės kilmės medžiagų, kurios daro įtaką visam organizmui, pradedant smegenų veikla, baigiant medžiagų apykaita. Be to, užsiimant sportu išsiskiria dopaminas, laimės hormonas seratoninas, taip pat augimo hormonai. Vyksta su jais susiję kūno regeneraciniai procesai. Čia svarbu paminėti enkafalinus ir endorfinus - vadinamuosius endogeninius opioidus. D. Barkauskas priduria, kad sportuojant išsiskiria ir kita svarbi hormoninės kilmės medžiaga - endokanabinoidai. Jie sukelia pakylėtą būseną, atsirandančią maksimalių fizinių krūvių metu. „Galima sakyti, kad šiai medžiagai atsiranda tam tikras nuolatinis poreikis - žmogus nori vėl ir vėl jausti šią būseną.