Lietuvos plaukimo federacija (LPF) atlieka svarbų vaidmenį plėtojant plaukimą Lietuvoje, pradedant vaikų mokymu plaukti ir baigiant aukšto meistriškumo sportininkų ugdymu. Federacijos veikla apima ne tik sportininkų reitingavimą, bet ir įvairių plaukimo programų įgyvendinimą, siekiant gerinti šalies gyventojų plaukimo įgūdžius ir mažinti skendimų statistiką. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos plaukimo federacijos reitingus, vaikų mokymo plaukti programas ir kitus svarbius aspektus, susijusius su plaukimo sporto plėtra Lietuvoje.
Rankinio rinktinių reitingai
Lietuvos rankinio rinktinės taip pat dalyvauja Europos reitinguose, kurie atspindi komandų pasiekimus tarptautinėse varžybose.
Vyrų rankinio rinktinės reitingas
Europos vyrų rinktinių reitinge buvo skaičiuojami 2022 ir 2024 m. Europos bei 2023 ir 2025 m. Lietuvos vyrų rankinio rinktinė EHF reitinge užima 27 vietą. 2022 m. Europos čempionato finaliniame etape dalyvavusios Lietuvos rinktinės sąskaitoje - 19 reitingo taškų. Mūsų šalies rankininkai išlaikė turėtą poziciją, lyginant su 2024 m. Vos 0,25 tšk. nuo Lietuvos rinktinės atsilieka laipteliu žemiau esanti Estijos rinktinė, su kuria lietuviai susitiks artimiausiose rungtynėse. Kovo 12 d. Taline ir kovo 16 d. Klaipėdoje, Lietuvos ir Estijos rinktinės stos į daug lemsiančią dvikovą Europos čempionato atrankos turnyro turnyre. Nuo kaimynų reitinge atsiliekanti Latvijos rinktinė su 13,75 tšk. Atrankos grupėje pirmaujanti Slovėnijos rinktinė, kuri Paryžiaus olimpinėse žaidynėse liko vos per įvartį nuo medalių, EHF reitinge užima 11 vietą. EHF vyrų rinktinių reitinge užtikrintai pirmauja Paryžiaus olimpinių žaidynių čempionai ir jau ketvirtą kartą iš eilės pasaulio čempionato aukso medalius šiais metais iškovoję Danijos rankininkai (112 tšk.). Antrą vietą užima praėjusių metų Europos čempionė Prancūzijos rinktinė (105 tšk.).
Moterų rankinio rinktinės reitingas
EHF moterų rankinio rinktinių reitinge buvo skaičiuojami 2021 ir 2023 m. pasaulio bei 2022 ir 2024 m. Lietuvos moterų rankinio rinktinė EHF reitinge užima 33 vietą. Sėkmingai pirmąjį 2025 m. pasaulio čempionato atrankos etapą įveikusios Lietuvos rankininkės yra surinkusios 11,75 taško. Tiek pat reitingo taškų, kaip ir Lietuvos rinktinė, turi ir Latvijos rankininkės. Tačiau latvės reitinge yra pozicija žemiau, nes surinko mažiau taškų per paskutinius įskaitinius metus. Lemiamoje 2025 m. pasaulio čempionato atrankos turnyro dvikovoje Lietuvos rankininkių laukianti Farerų salų rinktinė reitinge yra šešiomis pozicijomis aukščiau ir užima 27 vietą (16,75 tšk.). Daugiausia reitingo taškų Farerų salų rankininkės susikrovė pirmą kartą istorijoje patekusios į 2024 m. Europos čempionatą, kuriame užėmė 17 vietą. Lietuvos ir Farerų salų rinktinių susitikimai vyks balandžio mėnesį - 9 d. Toršaune ir 13 d. Artimiausios Lietuvos rankininkių varžovės 2026 m. Europos čempionato atrankos turnyre, vyksiančiame kovo 7-9 d. Bulgarijoje, yra žemiau už lietuves. EHF moterų rinktinių reitinge pirmauja Paryžiaus olimpinė čempionė Norvegijos rinktinė (116 tšk.). Norvegijos rankininkės per pastaruosius ketverius metus laimėjo visus čempionatus, išskyrus prancūzėms pralaimėtą 2023 m. pasaulio čempionato finalą. Paryžiuje olimpinį sidabrą laimėjusi Prancūzijos rinktinė reitinge užima antrą vietą. EHF reitingas sudaromas remiantis per paskutinius ketverius metus pasiektais rezultatais, daugiausiai taškų skiriant už rezultatus, pasiektus per paskutinius dvejus metus.
Lietuvos triatlono reitingas 2025 metams
Lietuvos triatlono federacijos Vykdomasis komitetas patvirtino Federacijos Amžiaus grupių komiteto (AGK) teiktą siūlymą Lietuvos triatlono reitingui 2025 metams.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
*LTT serijos varžybų rezultatas imamas iš 5 LTT etapų paėmus aukščiausią 1 dalyvio užimtą vietą. EF ir EM (Elito/Open) įskaita yra atskira bendra, visų 2005 m. ir vyresnių sportininkų įskaita (Overall). Sportininkai Lietuvos čempionatuose varžosi ir amžiaus grupių (AG) ir Bendroje kategorijoje. Sportininkas užėmęs prizinę vietą Bendroje įskaitoje, taip pat kviečiamas ir ant amžiaus grupių nugalėtojų pakylos, bet medalis nėra įteikiamas, tik rėmėjų prizai. Reitingas skaičiuojamas ir Bendrai įskaitai (pagal užimtą bendrą vietą) ir savoje Amžiaus grupėje (pagal užimtą vietą grupėje). Į galutinį reitingą traukiami 4 geriausi rezultatai. Į LTF reitingą traukiami tik Lietuvos triatlono federacijos 2025 m. licencijas turintys asmenys. Reitingo nugalėtojai ir prizininkai Lietuvos žiemos akvatlono I etapo metu (2025 m.
Vaikų mokymo plaukti programa „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“
Lietuvos plaukimo federacija (LPF), vykdydama vaikų mokymo plaukti programą „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“, siekia, kad profesionalus plaukimo ugdymas būtų prieinamas visiems vaikams - tiek didmiesčiuose, tiek regionuose. Prie programos įgyvendinimo prisideda lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ - papildomo finansavimo dėka pilną plaukimo programą gaus 249 vaikų 8 Lietuvos regionų baseinuose.
Iš viso šįmet pilną plaukimo pradžiamokslį ir pagrindinius plaukimo įgūdžius įgis 5800 vaikų, o 249 jų - „Maximos“ dėka.
Programos svarba ir tikslai
Vaikų mokymas plaukti yra svarbi veikla pradinių plaukimo įgūdžių mokymo ir saugaus elgesio prie vandens, skendimų prevencijos, fizinio aktyvumo didinimo ir talentingų vaikų plaukimui paieškos prasme.
„Plaukimo pratybos vykdomos bendradarbiaujant su mokyklomis kūno kultūros pamokų metu, todėl jos tampa prieinamos ne tik tiems vaikams, kurių tėveliai randa laiko atvesti vaikus į baseiną po pamokų, bet ir tiems, kurie yra labiau orientuojami į kitas papildomas veiklas - šokių, dailės, kalbų, informatikos ir pan. Mūsų siekis yra tas, kad kuo daugiau šalies vaikų ne tik sudalyvautų programoje, bet ir įgytų plaukimo įgūdžių pradžiamokslį. Plaukimo pamokas vykdo plaukimo mokymo patirtį turintys specialistai, todėl jos yra itin kokybiškos“, - teigia I. Vaičaitis.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Individualus vaikų pasiekimų vertinimas bus aiški žinia tėveliams - ar jų vaikai pasiekė ugdymo tikslus, ar dar reikia skirti papildomai dėmesio pradinio plaukimo įgūdžių tobulinimui, o galbūt jie turi išskirtinių gabumų plaukimo sportui.
Sudalyvavus 32 pamokose pradinukas turėtų gebėti nuplaukti 50 metrų, t. y. 2 kartus perplaukti standartinį 25 metrų ilgio baseiną. „Nuplaukti 50 metrų kartais atrodo visai nedaug, tačiau kai pradinuką kausto vandens baimė, jis nežino kaip elgtis vandenyje, o juo labiau kaip plaukti - tai tikrai didelis atstumas. Todėl užsiėmimų metu vaikus mokome ne tik plaukti, bet ir pamilti vandenį, jo nebebijoti“ - teigia programos vadovas.
Parama ir plėtra
2016-2017 metais mokytis plaukti pagal programą „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ galėjo 1642 vaikais daugiau nei buvo planuota. „Maxima“ plaukimo programos vystymui skyrė 64 tūkst. eurų, dauguma šių lėšų paaukojo „Maximos“ pirkėjai pirkdami akcijos apyrankes.
Sertifikuotą mokymo plaukti programą pradinių klasių mokiniams nuo 2009 m. LPF įgyvendina bendradarbiaudama su Kūno kultūros ir sporto departamentu, Švietimo ir mokslo ministerija ir privačiais rėmėjais. Pagrindinis trukdis, norint šią programą įgyvendinti platesniu mastu šalyje - plaukimo baseinų infrastruktūra ir finansavimo trūkumas.
Lietuvos plaukikų pasiekimai ir reitingai
Lietuvos plaukikai nuolat dalyvauja tarptautinėse varžybose ir siekia aukštų rezultatų. Federacija stengiasi sudaryti sąlygas sportininkams tobulėti ir atstovauti Lietuvai aukščiausio lygio varžybose.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Atranka į olimpines žaidynes
Birželio 27-oji - paskutinė diena, kai plaukikai dar gali spėti įvykdyti kvalifikacinius normatyvus į vasaros olimpines žaidynes. Deja, pasaulinė koronaviruso pandemija apsunkino nemažos dalies plaukikų galimybes tą padaryti.
Mūsų šalies plaukikams besiruošiant pasinaudoti paskutiniu šansu - tarptautinėmis „Sette Colli“ plaukimo varžybomis Romoje (Italija), Lietuvos plaukimo federacija sulaukė žinios, kad tos valstybės, kurių nei vienam plaukikui vyrui arba plaukikei moteriai nepavyko įvykdyti olimpinių „A“ (OQT) ir (ar) „B“ (OQT) normatyvų, galės į olimpines žaidynes deleguoti atitinkamai po vieną aukščiausią reitingą šalyje turintį plaukiką ar plaukikę.
Kadangi jau aišku, jog Lietuva į žaidynes tikrai siųs penkis plaukikus, iš kurių trys - Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas ir Giedrius Titenis - vietas Tokijuje užsitikrino įvykdę „A“ normatyvus, prie jų bet kokiu atveju turės prisijungti ir bent viena plaukikė. Pagal FINA reitingą, geriausias moterų rezultatas šalyje šiuo metu priklauso Kotrynai Teterevkovai (865 taškai - 200 m krūtine - 2 min. 25,98 sek.), o antrasis - Ugnei Mažutaitytei (824 taškai - 200 m nugara - 2 min. 11,56 sek.).
Tai svarbu dėl to, kad, pagal pakitusias atrankos taisykles, pirmajam pagal reitingą sportininkui nusprendus baigti sportinę karjerą, patyrus traumą, pažeidus antidopingo taisykles ar dėl kitų priežasčių negalint dalyvauti olimpinėse žaidynėse, jį pakeisti galėtų antrasis pagal reitingą šalies atstovas. Kadangi nei vienai plaukikei neįvykdžius „A“ normatyvo, šaliai gali atstovauti tik viena geriausią reitingą turinti moteris - ja turėtų tapti būtent K. Teterevkova. Tai bus 19-metės sportininkės debiutas vasaros olimpinėse žaidynėse. Trenerio Michailo Romanovskio auklėtinė yra 2018 metų jaunimo olimpinių žaidynių prizininkė ir 2018 metų Europos jaunimo čempionė.
Verta paminėti ir tai, kad K. Teterevkovos reitingas (865 taškai) yra vienas iš geriausių tarp visų į žaidynes tokiu būdu (universality places) pretenduojančių patekti plaukikių moterų kandidačių. Aukštesnį reitingą turi tik dvi sportininkės - Liuksemburgo atstovė Julie Meynen (871) ir meksikietė Melissa Rodríguez (873).
Nepaisant šių naujienų, K. Teterevkova šio mėnesio pabaigoje vyks į „Sette Colli“ varžybas Romoje, ir sieks įvykdyti „A“ normatyvus abiejuose plaukimo krūtine nuotoliuose (100 ir 200 m).
Jaunimo rinktinės sudėtis
Lietuvos plaukimo federacijos Vykdomasis komitetas taip pat patvirtino šalies rinktinės sudėtį, kuri atstovaus Lietuvai Europos jaunimo plaukimo čempionate. Svarbiausi šių metų jaunimo (14-17 m. merginų ir 15-18 m. vaikinų) startai numatyti liepos 6-11 dienomis Romoje (Italija). Į komandą pakviesti:
- Smiltė Plytnykaitė
- Sylvia Statkevicius
- Marija Romanovskaja
- Patricija Geriksonaitė
- Patricija Kondraškaitė
- Erika Pašakinskaitė
- Radvilė Kerševičiūtė
- Aleksas Savickas
- Tomas Navikonis
- Rokas Jazdauskas
- Arnas Čereška
Plaukimo infrastruktūra ir finansavimas
Viena iš pagrindinių problemų, trukdančių plėtoti plaukimą Lietuvoje, yra plaukimo baseinų infrastruktūra ir finansavimo trūkumas. Lietuvos plaukimo federacija nuolat ieško būdų, kaip gerinti situaciją ir sudaryti sąlygas sportininkams treniruotis bei siekti aukštų rezultatų.
Situacija Šiauliuose
Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas aplankė Šiaulių miesto baseinus, susitiko su Savivaldybės vadovais. Surengtas ir Lietuvos plaukimo federacijos vykdomojo komiteto posėdis.
Šiauliuose, federacijos prezidento T. Kučinsko nuomone, yra ugdomi aukšto lygio sportininkai plaukikai: „Buvo Paulius Viktoravičius. Dabar - Eva Gliožerytė. Tai - plaukikų ugdymo centras. Federacija bendrauja su Švietimo ir mokslo ministerija dėl visų moksleivių mokymo plaukti.
T. Kučinskas akcentavo, jog vaikų plaukimo mokymui šalyje planuojama skirti 4 milijonus litų. Už šiuos pinigus mokyklos reguliariai vestų vaikus mokytis plaukti.
Federacijos prezidentas mano, kad kiekvienas pradinukas turėtų mokėti nuplaukti 200 metrų. Japonijoje vaikai privalo nuplaukti 400 metrų. „Iš tokios sistemos bus naudos ir sportui. Bus pastebėta daugiau vaikų, gabių plaukimui“, - tikisi T. Kučinskas.
Plaukimo varžybos ir rekordai
Lietuvoje nuolat vyksta įvairios plaukimo varžybos, kuriose sportininkai siekia pagerinti savo rezultatus ir pasiekti naujų rekordų.
Lietuvos plaukimo federacijos taurės varžybos
Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ sportininkai iš Anykščių, kur vyko Lietuvos plaukimo federacijos taurės varžybos, grįžo su aštuoniais medaliais. Pagerinti trys plaukimo rekordai.
Daugiausiai apdovanojimų pelnė Valdas Abalikšta. Sidabro medalį jis laimėjo nuplaukęs 200 m krūtine per 2 minutes ir 12,49 sekundės ir įveikęs septyniolika varžovų. Du bronzos medalius plaukikas iškovojo 100 m plaukimo krūtine ir 200 m kompleksinio plaukimo rungtyse.
Sidabro medaliu pasipuošė ir Dovilės Pocienės auklėtinis Alanas Tautkus, 50 m plaukimo nugara rungtį iš 26 sportininkų įveikęs per 27,17 sekundės. Taip jis viena šimtąja sekundės dalimi pagerino šešerius metus gyvavusį Šiaulių miesto plaukimo rekordą, kuris priklausė trenerio K. Jankevičiaus auklėtiniui M. Alanui Tautkui pavyko pagerinti ir dar vieną - aštuonerių metų senumo M. Kučinsko rekordą (2 minutės 9,85 sekundės).
Iš merginų aukščiausią apdovanojimą pelnyti pavyko Viktorijai Valiūtei. 50 m plaukimo laisvu stiliumi rungtyje trečią vietą iškovojo Ema Guzaitė. Dar po vieną bronzos medalį į Šiaulius parvežė E. Vielavičiūtės auklėtinės. Greta Pleikytė iš 14 dalyvių 200 m plaukimo nugara rungtį įveikė per 2 minutes ir 26,17 sekundės.
Lietuvos plaukimo federacijos taurės varžybose dalyvavo plaukikai iš Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos, Vilniaus.
Nordic plaukimo čempionatas
Gruodžio 9-11 d. Koldinge (Danija) vyks Nordic plaukimo čempionatas. Lietuvos plaukimo federacijos taurės varžybų metu paaiškėjo plaukikai, kurie atstovaus Lietuvai.
Lietuvos plaukimo lyderiai
Lietuvos plaukimas turi savo lyderius, kurie garsina šalies vardą tarptautinėse arenose.
Rūta Meilutytė
Rūta Meilutytė kol kas dalyvavo tik vienose varžybose 50 m baseine. Nicoje (Prancūzija) lietuvės pasiekti rezultatai pasaulio plaukimo reitinguose užima antrą vietą 50 m krūtine (30,88 sek.), trečią vietą 100 m krūtine nuotolyje (1.07,37 min.) ir 14-tą vietą 50 m l. stiliumi. Pagrindinės R. Meilutytės startai laukia rugpjūčio mėnesį vyksiančiose pasaulio jaunių olimpinėse žaidynėse Nandžinge ( Kinija) ir senojo žemyno čempionate Berlyne (Vokietija).
Giedrius Titenis
Giedrius Titenis pasaulio plaukimo reitinguose užima septintąsias vietas 50 m (27,91 sek.) ir 100 m krūtine (1.00,88 min.) nuotoliuose. 200 m krūtine nuotolyje Giedrius žengia 22-as (2.15,24 min.).
Danas Rapšys
Smarkiai tobulėjantis Danas Rapšys jau demonstravo įspūdingus rezultatus gerindamas ne tik savo asmeninius, bet ir Lietuvos rekordus. Naujas D. Rapšio pasiektas Lietuvos rekordas 200 m nugara nuotolyje (1.57,60 min.) pasaulio plaukimo reitinge užima aukštą septintą vietą.
Povilas Strazdas
Vilnietis Povilas Strazdas, Baltijos šalių čempionate gerinęs V. Janušaičui priklausiusį Lietuvos rekordą 400 m l. stiliumi nuotolyje (3.54,62 min.), pasaulio plaukimo reitinge žengia 27-as. 200 m laisvuoju stiliumi nuotolyje P. Strazdas užima 26 vietą. Pagrindiniai P. Strazdo startai numatyti pasaulio jaunių olimpinėse žaidynėse Kinijoje ir Europos jaunių čempionate.