Lietuvos salės futbolo rinktinės istorija - tai kelias nuo mėgėjiškų susibūrimų iki konkurencingos komandos, dalyvaujančios tarptautiniuose turnyruose. Šis straipsnis apžvelgia pagrindinius etapus, svarbiausius įvykius ir asmenybes, formavusias Lietuvos salės futbolą.
Nepriklausomybės aušra ir pirmieji čempionatai (1990-1999)
Iš Sovietų sąjungos priespaudos ištrūkusi Lietuva dar tik mokėsi savarankiškumo. Daug dalykų buvo nauji, daug ką teko statyti nuo nulio. Tie pirmieji žingsniai buvo apskričių čempionatai, bet jais viskas ir baigdavosi, o tikrojo čempiono niekas taip ir nesužinodavo. 1998-ieji buvo kertiniai, kai tuometinio LFF prezidento Vytauto Dirmeikio komanda nusprendė surengti pirmąjį neoficialų Lietuvos čempionatą.
„Inkaro“ era: dominavimas šalies futsale (1999-2005)
Taip prasidėjo „Inkaro“ era. „Mūsų klubo tradicija buvo kiekvieną žiemą žaisti salėje arba lauke su ledo ritulio vartais. Mes visada žinojome, kad žaidimas mažoje erdvėje suteikia daugiau mąstymo, judesio ir panašiai. Kai startavo Lietuvos čempionatas, mes į jį patekome kaip Kauno apskrities nugalėtojai. Pradžia buvo sunki, bet labai įdomi. Itin plati dalyvių geografija, įdomūs varžovai… Įdomūs tada buvo laikai. Taip, mes laimėjome penkis čempionatus iš eilės, tačiau mums niekada nebuvo lengva. Pavyzdžiui, pirmajame čempionate mums į atlapus kibo Panevėžio komanda, kurios kolektyvas buvo labai darnus. Daugiau mažiau mūsų visų pajėgumas buvo panašus, tik skyrėmės tuo, kad mes iš visų rinkdavomės stabiliausiai. Apetitas kauniečiams kilo bevalgant. Lietuvos čempiono vardo nebeužteko, vis labiau norėjosi savo jėgas išbandyti ir tarptautiniame fronte, UEFA futsal Čempionų lygoje. Be to, patiems žaidėjams tai buvo galimybė sugrįžti į didįjį futbolą. Pavyzdžiui, A. „Lietuvoje tuomet dar niekas nenaudojo „stulpo“ sąvokos. Palikdavome jį vieną prie varžovų vartų ir ten Audriui nebuvo lygių. Jis mušė kiek norėjo ir kada norėjo. Be abejo, pradėjome svajoti apie Čempionų lygą. 2001 metų lapkritį ta svajonė išsipildė. Išvykome į Kroatiją ir keturių komandų („Split 1700“ (Kroatija), Minsko „Simurg“ (Baltarusija), „Doukas School“ (Graikija) ir Kauno „Inkaras“) turnyre užėmėme antrą vietą. Po penkerių čempioniškų metų „Inkaras“ nusileido kitai Kauno komandai „Nautarai“, o dar po metų išnyko iš salės futbolo žemėlapio.
Kiti čempionai ir lyderystės kaita (2006-2015)
Po „Nautaros“ triumfo, kitąmet stipriausia Lietuvos salės futbolo komanda buvo Mažeikių „Nafta“, o dar po metų prasidėjo „Nautaros“ era. „Tuo metu buvome geriausi surinkti salės futbolo žaidėjai. Antrasis dvidešimt pirmojo amžiaus dešimtmetis buvo kitoks. Vieno ryškaus flagmano Lietuva neturėjo, o apginti titulo iki 2018 metų nesugebėjo niekas.
„Vyčio“ dominavimas ir legionierių įtaka (2016-dabar)
Nuo 2016 - ųjų dominavimą į savo rankas perėmė dar vienas Kauno klubas „Vytis“. Nepaisant to, kad ji tęsiasi jau penkerius metus, pati komanda jau sugebėjo pasikeisti iš esmės. Pastarasis tapo pirmuoju klubu per visą istoriją, kuris į komandą veždavosi elitinėse futsal lygose žaidusius legionierius iš Brazilijos ar Portugalijos. Su pastarųjų pagalba klubas 2019 metais prasibrovė į UEFA Čempionų lygos TOP16 etapą. „Mūsų sėkmė atėjo su pirmaisiais iš Brazilijos atvykusiais legionieriais, kurie mums parodė visiškai kitokį salės futbolą. Tikrą salės futbolą, kokio lietuviai iki tol nebuvo matę. Išbandę šį metodą, pakeitėme strategiją. Iš kiekvieno sezono pasiimame know how, kuris leidžia nesustoti ir toliau tobulėti. Aš tikrai neatmetu galimybės, kad kitąmet ar po dvejų metų „Vytį“ pamatysime visai kitokį. Įspūdingi „Vyčio“ pasiekimai buvo įvertinti ir UEFA - praėjusių metų pabaigoje komanda visų Europos komandų reitinge palypėjo iki rekordinio trylikto laiptelio.
Taip pat skaitykite: Salės futbolas Jonavoje
Nacionalinė rinktinė: kelias į tarptautines varžybas
Lietuvos rinktinė. Pirmąkart šalies futsal rinktinė surinkta 2000 sausį. Atrankoje į pasaulio čempionatą, lietuviai susikovė su Portugalijos, Italijos, Bosnijos ir Hercegovinnos, Vengrijos ir Andoros ekipomis. Pirmosios pergalės reikėjo laukti net penkerius metus. Tuomet atrankoje į Europos čempionatą lietuviai net 7:1 sutriuškino Suomijos futsal rinktinę.
Lietuvos rinktinės trenerio Daivydo Kalpoko teigimu, tokio tikslo ekipa ir ruošiasi siekti. „Nuotaikos komandoje pakilios, vyrai linksmi, visi laukia rungtynių. Kiekvienas žaidėjas važiuoja į Maltą su mintimis nugalėti ir vėliau keliauti į atrankos etapą Azerbaidžane. Apie konkrečius tikslus šiame čempionate nekalbėjome, bet puikiai žinome, jog turime bandyti įveikti varžovus ir žengti tolyn“, - kalbėjo rinktinės strategas. Į Maltą keliauti ruošėsi 12 rinktinės futbolininkų. Prieš išvyką komplektuojant komandos sudėtį D.Kalpokas nesiskundė dėl traumų, tačiau buvo nusivylęs, jog Tauragės „Tauras“ ir Narvos „Trans“ (Estija) nedavė leidimo prie rinktinės prisijungti patyrusiems komandos nariams Nerijui Mačiuliui ir Mariui Bezykornovui. „Labai gaila, jog Nerijus ir Marius negali skristi su komanda, nes jų klubai išleisti nepanoro. Todėl nusprendėme į komandą pakviesti Justą Gulbiną ir Pavelą Smolkovą“, - sakė D. Kalpokas.
Artėjančios rungtynės ir sudėtis
Jau penktadienį vakare lietuvių laukia pirmasis varžovas - Bulgarijos salės futbolininkai. Pasak D. Kalpoko, ši komanda kelia daugiausia klaustukų: „Tai yra nenuspėjama komanda. Stebėjome visų jų žaistų draugiškų rungtynių rezultatus. Bulgarai gali įveikti stiprų varžovą, bet sugeba pralaimėti silpnesniems. Pirmoji dvikova su šia rinktine bus labai svarbi ir gali tapti lemtinga.“ Šeštadienį lietuvių laukia akistata su Prancūzija. Su šia komanda mūsiškiai 2009 metais Vilniuje žaidė draugiškas rungtynes ir pasidalino po pergalę. „Prancūzus turbūt geriausiai pažįstame, su jais teko ne kartą susidurti ir nugalėti. Mano nuomone, mūsų ir prancūzų galimybės šioje atrankos grupėje yra labai panašios“, - teigė D. Kalpokas. Paskutines rungtynes lietuviai pirmadienį žais su šeimininkais - Maltos futbolininkais, kuriuos Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris įvardijo kaip grupės autsaiderius.
Lietuvos salės futbolo nacionalinės rinktinės sudėtis: (vardas, pavardė, komanda) Vartininkai: Deividas Bučinskas (Kazlų Rūdos „SC-STIHL“); Vitalijus Bajus (Vilniaus „Bekentas“); Gynėjai: Pavelas Smolkovas (Vilniaus „Bekentas“); Tomas Nemanis (Kauno „Nautara“); Audrius Juozaitis (Kazlų Rūdos „SC-STIHL“); Vladimiras Zadneprovskis (Vilniaus „Bekentas“); Valentinas Baranovskis (Vilniaus „Bekentas“); Jurijus Jeremejevas (Klaipėdos „Nautica“); Justas Gulbinas (Vilniaus „Penalty.lt“). Puolėjai: Virmantas Lemežis (Kauno „Nautara“); Arsenijus Buinickis (Vilniaus „Bekentas“); Arūnas Šteinas (Kauno „Nautara“).
Salės futbolo specifika ir taisyklės
Salės futbolas, dar vadinamas futsalu, yra greitas ir techniškas žaidimas, sukurtas kaip futbolo versija mažesnėms erdvėms. Futsalas žaidžiamas 25-42 metrų ilgio ir 16-25 metrų pločio aikštelėje - tai maždaug trečdalis standartinio futbolo stadiono dydžio. Naudojamas 5 dydžio kamuolys, kuris yra mažesnis ir sunkesnis nei įprastame futbole, o jo atšokimo aukštis siekia mažiau nei 65 centimetrus. Kiekviena futsalo komanda sudaryta iš penkių žaidėjų - keturi aikštės žaidėjai ir vienas vartininkas. Atsarginių skaičius neribojamas, o keitimai vyksta bet kuriuo momentu žaidimo metu, net be teisėjo leidimo. Rungtynės susideda iš dviejų kėlinių po 20 minučių žaidimo laiko. Skirtingai nei tradiciniame futbole, futsale laikas sustabdomas kiekvieną kartą, kai kamuolys palieka aikštę arba žaidimas nutrūksta. Vienas iš esminių futsalo skirtumų - nėra nuošalės taisyklės (offside). Tai suteikia žaidėjams daugiau kūrybinės laisvės ir leidžia rengti tiesiogines, greitas atakas be pozicinės apribojimų. Futsale ypatingas dėmesys skiriamas žaidimo technikai ir drausmei, todėl fizinis kontaktas yra griežtai ribojamas. Kiekviena komanda gali sukaupti iki penkių komandinių pražangų per kėlinį. Futsale vartininkas atlieka kur kas platesnį vaidmenį nei tradiciniame futbole - jis tampa aktyviu žaidimo dalyviu ir svarbia grandimi organizuojant komandos veiksmus. Jam taikomi aiškūs apribojimai: kamuolį rankose leidžiama laikyti ne ilgiau kaip keturias sekundes, o po perdavimo jis negali jo vėl liesti, kol kamuolio nepalietė varžovas. Modernus futsalas - tai greito reagavimo, tikslių sprendimų ir kolektyvinės drausmės žaidimas, kuriame rungtyniauja 5 prieš 5 - iš jų vienas vartininkas. Dėl mažos aikštės kiekviena klaida gali būti lemtinga - prarastas kamuolys dažnai akimirksniu virsta pavojingu smūgiu į vartus.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Tarptautinė futsalo arena: FIFA ir UEFA turnyrai
Salės futbolas šiuo metu turi aiškią ir gerai organizuotą varžybų struktūrą - nuo nacionalinių lygų iki pasaulinio lygio turnyrų. Svarbiausias futsalo renginys - FIFA pasaulio taurė, rengiama kas ketverius metus. Joje varžosi geriausios nacionalinės rinktinės iš visų žemynų. Turnyras laikomas aukščiausio lygio pasiekimo simboliu, o jo istorijoje dominuoja Brazilija, Ispanija ir Argentina. Europoje svarbiausią vaidmenį atlieka UEFA, kuri organizuoja tiek Europos čempionatą, tiek UEFA Futsal Champions League - klubinį turnyrą, kuriame varžosi stipriausi žemyno klubai.
Futsalas Lietuvoje: augimas ir perspektyvos
Salės futbolas Lietuvoje per kelis dešimtmečius iš nišinės mėgėjų veiklos išaugo į struktūruotą, sparčiai augančią sporto šaką. Įstojus į FIFA ir UEFA šeimą, Lietuva įgavo tarptautinį matomumą. Lietuvos futsalo istorija - tai nuoseklaus augimo ir profesionalėjimo kelias.
FIFA pasaulio taurė Lietuvoje
Tol, kol „Vytis“ renka pergales nacionalinėse pirmenybėse, FIFA dar 2019-aisiais paskelbė, kad būsimasis pasaulio čempionatas vyks mūsų šalyje. „Tokio aukšto lygio renginys yra svarbus visai valstybei, todėl tik bendrų pastangų dėka galėsime sklandžiai jam pasirengti. Jau rugsėjo 12 dieną Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje startuos didžiausias šių metų Lietuvoje vyksiantis tarptautinis sporto renginys - pasaulio salės futbolo čempionatas. Pasaulio čempionate varžysis 24 komandos. 2021 m. FIFA salės futbolo pasaulio taurės čempionatas, vykęs Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, buvo didžiausias tarptautinis sporto renginys šalies istorijoje.
Rinktinės pasirodymas ir pasiruošimas
Lietuvos rinktinė, kurią treniruoja Jevgenijus Ryvkinas, žais A grupėje. „Pergalė pasiekta, emocijos geros. Priešininkas buvo labai geras, bet rezultatas yra viena, o žaidimas - kita. Tai buvo paskutinės draugiškos rungtynės, o dabar laukia pasaulio čempionatas, kuriame viskas bus kitaip. Kokios Lietuvos rinktinės galimybės šiame čempionate? - Sportlandmagazine.lt paklausė K. Nesame „Top“ lygio komanda, kad galėtume lygintis su 20-30 stipriausių planetos rinktinių. Suprantame, kad čia dalyvaujame tik dėl šeimininkų teisių. Visgi kiekvienos rungtynės yra atskira istorija. Net jeigu ant popieriaus mes esame prieš kažką silpnesni, galbūt meistriškumo šiek tiek mažiau, bet viskas sprendžiasi ne tik iš to. Draugiškos rungtynės su Uzbekistanu ir Egiptu įrodė, kad galima laimėti ir prieš pasaulio reitinge daug aukščiau esančią komandą. Daryti išvadas prieš čempionatą labai sudėtinga. Galima tik prisiminti banalią, bet vis dar tinkančią frazę, kad kamuolys yra apvalus ir kiekvienos rungtynės yra nauja istorija. Reikia pripažinti, kad tokio pasiruošimo, kokį turėjome šįkart, nesame turėję niekada ir abejoju, ar artimiausiu laiku kažką panašaus turėsime. Vien dėl to, kad tokio lygio renginių, ko gero, nelabai šviesis. Visgi reikia suprasti, kad nors mes per pasiruošimą kažkiek paaugome, tą padarė ir kitos komandos. Visos komandos yra labai stiprios ir jos jau buvo žymiai aukštesniame lygyje. Papildomi metai dėl čempionato atidėjimo tikriausiai daugumai išėjo į naudą ir komandos galėjo dar geriau pasiruošti pirmenybėms. Manau, kad sudėtis yra optimali. Reikia pasidžiaugti, kad treneris turėjo didesnį pasirinkimą, negu tai būdavo anksčiau. Dabar turime 16 žaidėjų ir jie vieni kitus gali sėkmingai pakeisti. Ačiū Dievui, kad rimtų traumų pavyko išvengti, o su mikrotraumomis susiduria visos komandos.
Prognozės ir patarimai žiūrovams
Visiems rekomenduočiau pamatyti pasaulio „grandus“ - Ispaniją ir Braziliją, bet taip pat siūlyčiau atkreipti dėmesį į tas šalis, iš kurių galbūt mažiau tikimasi. Argentina yra labai disciplinuota komanda. Portugalija turi didžiausią žvaigždę Ricardinho, bet kažkodėl aš manau, kad iki pusfinalio ji nenukeliaus. Ir be minėtų šalių yra daug gerų rinktinių. Labai sunku išvardinti stipriausias komandas. Šis sportas žavus tuo, kad yra labai dinamiškas ir intensyvus. Dabar dauguma komandų taiko ypatingai aukštą spaudimą. Nuo pat kamuolio įmetimo prasideda kova aikštėje. Čia nėra kažkokių kamuolio pasispardymų tarp gynėjų, nuobodaus žaidimo. Labai įdomu būna, kai penktu žaidėju žaidžia vartininkas. Salės futbole užtenka 1-1,5 sek. nuo vieno pavojingo momento prie vienų vartų iki kito epizodo jau prie kitų vartų. Taip pat šiame sporte rezultatai 2:0, 4:1 ar net 5:1 dar nieko nereiškia. Reikia žaisti iki pabaigos, nes yra nemažai pavyzdžių, kai komandos išsigelbsti iš sudėtingų situacijų. Salės futbolas yra nenuspėjamas ir įdomus nuo pirmos iki paskutinės minutės. Aš salės futbolą net vadinu kapotynėmis. Gražiąja prasme - kaip komandos kovoja, aukojasi, kiek įdeda pastangų. Greičiai čia labai dideli. Įdomu stebėti šio sporto progresą. Atrodo, kad jau sunku kažką sukurti, bet žmonės, pasirodo, sukuria. Šiuolaikinės komandos vis atranda kažką naujo ir viskas eina į priekį.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Naujas treneris ir debiutantai
Lietuviai pirmąsias šiais metais rungtynes žais balandžio 3 dieną (19 val.) ir balandžio 4 d. (17 val.). Abi dvikovos vyks Kėdainių arenoje. Tai bus pirmasis naujojo trenerio Jevgenijaus Ryvkino debiutas prie komandos vairo - gruodį pergalingai pasibaigusiame Baltijos taurės turnyre jį pavadavo asistentas Jurijus Jeremejevas. Rungtynėse su Baltarusija turėtų debiutuoti net septyni naujokai: Domantas Mazgys, Neilas Urba, Lukas Čepkauskas, Aivaras Meškinis, Vladimiras Derendiajevas, Germanas Jezerskis ir Kęstutis Rainys, o po ilgesnės pertraukos į komandą sugrįžta Mindaugas Labuckas ir Jaunius Juozaitis. Pasak J.Ryvkino, stovykloje bus siekiama išmėginti jaunus ir perspektyvius Lietuvos futbolininkus: „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje salės futbolo dar nėra profesionali sporto šaka, mums nepavyksta kiekvienai stovyklai surinkti pajėgiausių žaidėjų, nes daugelis jų rungtyniauja lauko futbole“. „Į šią stovyklą pakviesti ir jauni bei perspektyvūs žaidėjai, kurie turi galimybę ir didžiulį norą atstovauti Lietuvai. Mes turime daug naujokų ir norime juos įvertinti tarptautiniame lygyje, jog galėtume išdirbti teisingą plėtros strategiją, kuri ateityje galėtų mums atnešti rezultatų. Todėl linkime visiems būti kantriems ir palaikyti jauną Lietuvos futsal rinktinę naujos kelionės pradžioje“, - samprotavo specialistas iš Ukrainos.
Jaunieji talentai ir regionų indėlis
Druskininkų sporto bendruomenė gali didžiuotis - pirmą kartą miesto istorijoje net keturi jaunieji salės futbolo žaidėjai pateko į Lietuvos salės futbolo rinktinę. Treneris A. Vaikinai kartu treniruojasi jau devynerius metus. Nors vasarą žaidžia lauko futbolą, atėjus šaltajam sezonui, persikelia į salę ir tampa universaliais futbolo žaidėjais. „Treniruočių pradžia buvo labai sunki, - prisimena I. Dudzinskas. - Kartais atrodo, kad neišbūsi, bet kai pamatai progresą, supranti - visos pastangos ne veltui. Treneris Aurimas akcentavo, kad mitas, jog sportas trukdo mokslams, yra neteisingas: „Disciplinos, kurios išmoksti sporte, užtenka ir akademiniame gyvenime“.
Žaidėjų požiūris ir komandos dvasia
„Man patinka, kai galiu padėti komandai bet kur“, - sakė Kipras, vienas iš universaliausių žaidėjų. - Puolime ar gynyboje - visada galiu prisidėti. Kipras taip pat griauna mitus, kad sportas trukdo mokslams. Jo vidurkis siekia 9,5 balo. „Vartininkas dažnai išgelbėja komandą, nors kartais atrodo, kad spaudimas - per didelis, - pasakojo vartus ginantis Ainoras. - Salės futbole smūgiai būna stiprūs, reakcija turi būti greita. Bet man patinka jausti, kad mano darbas lemia pergalę. Treneris Aurimas pridūrė, kad vartininkas yra pusė komandos sėkmės: „Ainoras tai supranta ir dažnai gelbėja mus sunkiose situacijose. „Būti rinktinės kapitonu - didelis džiaugsmas ir atsakomybė, - sakė Druskininkų futbolo klubo „FK Druskininkai“ komandos kapitonas U. Jaskelevičius. - Turiu įkvėpti komandą, motyvuoti draugus ir vykdyti trenerių sumanymus. Ugnius pasakojo, kad labiausiai jam įsiminė rungtynių finalas su Kauno „Žalgiris futsal“, kuriame druskininkiečiai laimėjo rezultatu 4:1. „Čia žaidimas labai greitas“, - sakė Kipras. - Sprendimus reikia priimti akimirksniu, viena klaida, ir įvartis. „O vartininkui visada tenka milžiniškas spaudimas, - atviravo Ainoras. „Svarbi ne tik technika, bet ir komandos dvasia. Šie vaikinai supranta vienas kitą, todėl aikštelėje mato viską, kas vyksta, ir gali padėti vienas kitam“, - pabrėžė komandos treneris A. „Mūsų sėkmės paslaptis - draugystė, - įsitikinęs Kipras. - Ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų esame geri draugai. „Ir varžybose, ir treniruotėse visada stengiamės vienas kitam padėti“, - pridūrė Ignas. „Kai suplanuoji laiką tarp treniruočių ir mokslų, išmoksti būti organizuotas, - patvirtino Kipras. „Jų palaikymas neįkai-nojamas, - sakė Ugnius. - Tai - didelis džiaugsmas ir atsakomybė. Turiu įkvėpti komandą ir vykdyti trenerių sumanymus. Būti kapitonu man jau ne naujiena - esu savo amžiaus Druskininkų komandos kapitonas. - Treniruojuosi nuo mažens, net kai reikia treniruotis kieme ar bute. - Svarbiausia - kamuolio valdymas, perdavimai, smūgiai, greitis, orientacija ir komanda. - Jis mane išmokė futbolo paslapčių, padėjo tapti geresniu žaidėju ir žmogumi.
Lietuvos salės ir paplūdimio futbolo asociacija (LSPFA)
1999 metų spalio 15 dieną savo veiklą „Širvintų“ - „Mažeikių“ rungtynėmis pradėjusi, o 2020 - aisiais pavadinimą pakeitusi bei Lietuvos salės ir paplūdimio futbolo asociacija (LSPFA) tapusi organizacija pradeda 22 - ąjį savo sezoną. LSFA sprendžia strateginius salės futbolo vystymo Lietuvoje klausimus, organizuoja salės futbolo varžybas.