Įvadas
Lietuvos Sambo Federacija (LSF) - organizacija, vienijanti sambo imtynių entuziastus ir sportininkus Lietuvoje. Šiame straipsnyje apžvelgiama LSF istorija, pradedant nuo ištakų, įkūrimo, svarbiausių asmenybių, pasiekimų ir dabartinės veiklos.
Sambo Pradžia Lietuvoje
Sambo (savigyna be ginklo) Lietuvoje pradėjo populiarėti dar sovietmečiu. Vilniaus universitete (VU) 1956 m. SAMBO sekciją įkūrė Fizikos-matematikos fakulteto studentas Viktoras Kravčenka. Nuo 1957 m. SAMBO imtynių sekcijai vadovavo ir SAMBO mėgėjus treniravo Pranciškus Eigminas. Be P. Eigmino universiteto studentus SAMBO paslapčių mokė ir šie treneriai: V. Jarmašauskas, R. Gečas, J. Kulikauskas, A. Eigminas, R.
Lietuvos Sambo Imtynių Federacijos (LSIF) Įkūrimas
Oficiali Lietuvos sambo istorija prasideda 1967 m., kai buvo įkurta Lietuvos sambo imtynių federacija (LSIF). Jos prezidentu tapo Pranciškus Eigminas, kuris šias pareigas ėjo iki pat savo mirties 2006 m. P. Eigminas buvo ne tik sportininkas (Lietuvos sambo čempionas, laisvųjų imtynių sporto meistras), bet ir nusipelnęs treneris, akredituotas teisėjas, socialinių mokslų daktaras, docentas, visuomenės bei sporto veikėjas. Jo indėlis į sambo plėtrą Lietuvoje yra neįkainojamas.
Pranciškus Eigminas - Sambo Lietuvoje Pradininkas
Pranciškus Eigminas gimė 1936 m. rugsėjo 14 d. Rokiškio rajone, baigė Obelių vidurinę mokyklą. Nuo 1954 m. Vilniaus universitete studijavo ekonomiką, tapo socialinių mokslų daktaru. 1963-1990 m. buvo VU administracijos ir ūkio reikalų prorektorius, 1990-1996 m. - prorektorius. Nuo 1967 m. iki pat mirties buvo Lietuvos sambo imtynių federacijos (LSIF) prezidentas. Tris kadencijas buvo išrinktas Tarptautinės sambo mėgėjų federacijos (FIAS) generaliniu sekretoriumi, nuo 1999 m. - Lietuvos neolimpinio komiteto (LNOK) prezidentas. 1991-2004 m. buvo Europos sambo federacijos (ESF) viceprezidentas, generalinis sekretorius. P. Eigminas nuolat skyrė daug dėmesio jaunųjų sambo mėgėjų ugdymui ir šių imtynių populiarinimui.
Jo atminimas įamžintas ne tik sportininkų pasiekimuose, bet ir materialiai. Rokiškio krašto muziejuje atidaryta LSF pirmojo prezidento P. Eigmino surinkta šios sporto šakos raidos Lietuvoje ekspozicija. Netoli Vilniaus, Širvintų r., P. Eigminas įkūrė įspūdingą sambo raidos muziejų. Nuo 2007 m. į FIAS varžybų kalendorių įtrauktas ir kasmet vyksta tarptautinis P. Eigmino atminimo sambo turnyras.
Taip pat skaitykite: Federacijos įkūrimas
Eduardas Rudas, dabartinis Sambo federacijos generalinis sekretorius, inicijavo knygos apie P. Eigminą išleidimą. Planuojama, kad ją sudarys apie 300 puslapių. Knygos herojus tapo pirmuoju šios federacijos prezidentu.
Lietuvos Sambo Federacijos (LSF) Veikla
Lietuvos Sambo Federacija (LSF) priimta į Tarptautinę sambo mėgėjų federaciją (FIAS) 1991 m. Tai didelis dr. Pranciškaus Eigmino (1936-2006) indėlis.
Per LSF gyvavimo metus Lietuvos sambo atstovai iškovojo ne vieną pergalę svarbiausiose čempionatuose ir išsiskyrė organizuotais turnyrais ir čempionatais Lietuvoje. Lietuvai teko didelė garbė 2011 metais priimti pasaulio sambo savigynos imtynių čempionatą. Tai galima vertinti kaip pasitikėjimą, taip pat kaip pasiekimų ir gilių tradicijų pripažinimą. Lietuvoje jau vyko įvairaus amžiaus grupių Europos (1994, 1998, 2004 ir 2009 m.), pasaulio studentų (2008 m.), meistrų veteranų (2009 m.) sambo čempionatai.
Daug pastangų įdėta ir siekiant pagrindinio tikslo - sambo savigyną 2010 m. oficialiai pripažino Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
LSF rūpinasi ne tik aukšto meistriškumo sportininkų rengimu, bet ir sambo populiarinimu tarp jaunimo ir visuomenės. Organizuojami įvairūs renginiai, stovyklos, seminarai, kuriuose dalyvauja tiek patyrę sportininkai, tiek pradedantieji.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Žymūs Lietuvos Sambo Sportininkai
Lietuvos sambo istorijoje yra daug įsimintinų sportininkų, pasiekusių aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose. Pasaulio sambo čempionatuose iš Lietuvos sportininkų bene įsimintiniausios Česlovo Jezersko kovos ir pergalės. Jis, atstovaudamas TSRS rinktinei, tapo pirmojo pasaulio čempionato, 1973 m. vykusio Teherane, nugalėtoju tarp 2 pusvidutinio svorio atletų. Č. Jezerskas planetos čempiono titulą pelnė ir dar du kartus: 1974 ir 1975 m. 1974-ųjų pasaulio čempionate sidabro medalį iškovojo Č. Jezersko treneris Jurijus Kuricinas.
Naujausioje Lietuvos sambo istorijoje taip pat turime įsimintinų pergalių - Ieva Klimašauskienė planetos moterų savigynos imtynių čempione tapo 2004 m. Kovinės savigynos meistras Sergejus Grečicho 2007 m. ir 2009 m. Pasaulio SAMBO čempionatuose pergalingai kelią prasiskynė iki pat aukščiausios pakylos ir pasidabino auksu. 2012 metais Sergejus Grečicho iškovojo Europos čempionato kovinės SAMBO auksą.
Apdovanojimų planetos čempionatuose bei pasaulio taurės varžybose iškovojo Vytautas Gušauskas, Algimantas Grybauskas, Ričardas Rocevičius, Irina Bogačiova, Vilma Kaušaitė, Feliksas Jankauskas, Mindaugas Laurinaitis, Viktoras Tomaševičius ir kiti. Universiadoje prizininku tapo Žilvinas Zabarskas. Pirmose Europos žaidynėse Rūta Aksionova ir Radvilas Matukas pasipuošė bronzos medaliais.
Vadovų Kaita ir Nauji Iššūkiai
Po dešimties metų vadovavimo Lietuvos sambo federacijai (LSF), Eduardas Rudas nusprendė pasitraukti iš prezidento posto. Nauju prezidentu buvo pasiūlytas iki šiol vicepezidento pareigas ėjęs Linas Obcarskas. Tam vienbalsiai pritarta per visuotinį narių susirinkimą.
L. Obcarskas aktyviai dalyvavo federacijos veikloje ir teigiamai įvertino buvusio prezidento veiklą: „Rimti ir solidūs darbai. Sėkmingai vykdyti aukščiausio lygio sambo sporto renginiai, gerai organizuota veikla, aukšti sportininkų pasiekimai įvairių amžiaus grupių Europos ir pasaulio čempionatuose“.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Naujai išrinktas prezidentas jau turi planų ir vizijų, kur reikėtų skirti daugiau dėmesio ir ką patobulinti: „Reikalinga sambo plėtra tiek rajonuose, tiek miestuose. Taip pat reikia gerinti sporto šakos žinomumą per sporto visiems renginius su sambo technikos demonstravimo programa. Aktyviai dirbti su žiniasklaida, reikalingas mokomosios literatūros, taisyklių lietuvių kalba leidyba ir aukšto meistriškumo sportininkų motyvavimo programa“.
E. Rudą naujas vadovas pasirinko kaip LSF generalinį sekretorių.
Dabartinė Situacija ir Ateities Vizijos
Šiuo metu sambo „virusas“ apėmęs visą Lietuvą - klubų yra ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir keliolikoje miestelių. O tai šaliai, turinčiai tik 3 milijonus gyventojų, yra geras pasiekimas. Tokio populiarinimo rezultatus matome vertindami įvairių amžiaus grupių sportininkų pergales.
Linas Obcarskas, naujasis LSF prezidentas, siekia tęsti pradėtus darbus ir plėtoti sambo Lietuvoje. Jo vizijoje - sambo turi tapti dar populiaresne ir prieinamesne sporto šaka, pritraukianti vis daugiau jaunų žmonių.
Vilniaus Universiteto Indėlis į Sambo ir Dziudo
Vilniaus universitete SAMBO sekciją 1956-aisiais įkūrė Fizikos - matematikos fakulteto studentas Viktoras Kravčenka. Nuo 1957 m. SAMBO imtynių sekcijai vadovavo ir SAMBO mėgėjus treniravo Pranciškus Eigminas. Be P. Eigmino universiteto studentus SAMBO paslapčių mokė ir šie treneriai: V. Jarmašauskas, R. Gečas, J. Kulikauskas, A. Eigminas, R. Vilniaus universiteto SAMBO imtynininkai aktyviai dalyvauja įvairaus lygio varžybose: Vilniaus miesto, Lietuvos čempionatuose, SELL žaidynėse, nuo 2000 m.
Lietuvoje oficialios dziudo varžybos buvo pradėtos rengti 1972 m., o Vilniaus universitete - 1973 m. Pirmieji dziudo treneriai: Europos jaunimo trečios vietos laimėtojas V. Kairys, A. Kliševičius, V. Litvaitis. 1992 - 1997 m. dziudo veikla universitete buvo nutrūkusi. Nuo 1998 m. prof. J. Jankausko ir Lietuvos sambo federacijos prezidento P. Eigmino iniciatyva buvo atkurta dziudo sekcija.
tags: #lietuvos #sambo #federacija