Įvadas
Sportas Lietuvoje tarpukario laikotarpiu (1918-1940 m.) buvo svarbi tautinės savimonės ir fizinio lavinimosi dalis. Šis laikotarpis pasižymėjo sporto organizacijų kūrimusi, sporto šakų populiarėjimu ir reikšmingais Lietuvos sportininkų pasiekimais tarptautinėse arenose. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius sporto raidos etapus, populiariausias sporto šakas ir žymiausius sportininkus, kurie garsino Lietuvos vardą.
Sporto sąjūdžio pradžia ir organizacijos
Po nepriklausomybės atkūrimo 1918 m., sportinė veikla Lietuvoje pradėta organizuoti iniciatyvių asmenų, grįžusių iš įvairių šalių: Rusijos, Latvijos ir JAV. Steponas Garbačiauskas, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, Petras Oleka, Klemensas Dineika, Pranas Šližys, Jonas Jurgis Bulota, Steponas Darius ir Juozas Eretas - tai tik keletas pavardžių, be kurių pastangų sportas Lietuvoje nebūtų įgavęs tokio pagreičio.
1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkuriama pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS), kuriai vadovavo Pranas Šližys. Jos tikslas buvo visapusiškai lavinti žmogaus kūną bei propaguoti sportą.
1920 m. Stepono Garbačiausko, Viktoro Dineikos, Elenos Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės ir Petro Olekos iniciatyva įkurta viena pajėgiausių Lietuvos sporto organizacijų - Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). Ji išugdė būrį futbolininkų: Danielių Žilevičių, Viktorą Abramiką, Dizmaną Ilgūną, Nikodemą Čereką, Romualdą Marcinkų, Antaną Lingį, Vladą Dzindziliauską ir kitus. LFLS kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas. LFLS pirmininku tapo S. Garbačiauskas.
Svarbiu pirmosios Lietuvos Respublikos sporto gyvenimo įvykiu tapo ir 1922 m. kovo 22 d. Lietuvos sporto lygos (LSL) įsteigimas. Ją sudarė Centro komitetas ir atskirų sporto šakų komitetai. Ši organizacija rūpinosi įvairių sporto šakų plėtra, atstovavo šalies sportui tarptautinėse organizacijose. Pirmasis Futbolo skyrius iš tiesų atliko didžiulį darbą organizuojant pirmąsias šalies futbolo pirmenybes. Iš esmės S. Garbačiauskas, S. Darius bei pirmuoju LSL pirmininku išrinktas Jonas Šodė iš pradžių ir tvarkė visus sporto reikalus.
Taip pat skaitykite: Tarpukario sportininkai
Kitų svarbių sporto organizacijų sąrašas:
- Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), įkurta 1922 m.
- Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), įkurta 1923 m.
- Lietuvos futbolo lyga (LFL), įkurta 1923 m.
- Kauno teniso klubas (KTK), įkurtas 1924 m.
- Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), įkurta 1926 m.
- Akademinis sporto klubas (ASK), įkurtas 1930 m.
- Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO), įkurta 1931 m.
1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“, kurio redaktorė buvo E.
Valstybinis dėmesys sportui
XX a. 3-iajame dešimtmetyje sportas gyvavo tik sporto sąjungų ir atskirų sportininkų iniciatyva. Tik 1932 m. suvalstybinus sportą, futbolo reikalus parėmė Kamuolio žaidimo sąjungos futbolo komitetas. Šis žaidimas įgijo dar platesnį mastą.
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurių vadovais buvo A. Jurgelionis, V. Augustauskas, Vincas Petronis, Andrius Keturakis, A. Vokietaitis, V. Bakūnas ir M. Zaroskis. Kūno kultūros rūmų iniciatyva susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-1938 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai, rengę kūno kultūros mokytojus.
Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934) ir Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių ir Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Populiariausios sporto šakos ir čempionatai
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje Lietuvoje populiarintos sporto šakos, kurios Vakarų Europoje jau buvo kultivuojamos kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai:
- 1921 m. - lengvosios atletikos
- 1922 m. - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto
- 1924 m. - vyrų krepšinio
- 1925 m. - bokso, šaudymo
- 1927 m. - stalo teniso
- 1929 m. - teniso
- 1931 m. - plaukimo
- Nuo 1935 m. - gimnazijų žaidynės
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir tarptautiniai ryšiai
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 lietuvių sportininkų iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. Paryžiuje. Lietuvos futbolo rinktinė žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m., buvo greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
Pirmieji pasaulio čempionato medaliai Lietuvai iškovoti 1937 m. Šaudymo meistrai Pranas Giedrimas ir Lietuvos rinktinė laimėjo sidabro medalius. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė, treniruojama F. Kriaučiūno.
Futbolas
Futbolas buvo gyvas Lietuvoje ir tarpukariu. Tai liudija Petro Kaminsko nuotraukos ir fotoatvirukai. Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 m. birželio 24 d., pralaimėdama Estijos rinktinei rezultatu 0:5. Pirmąją pergalę prieš tą pačią Estijos rinktinę pasiekė po poros mėnesių, rezultatu 2:1. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat sovietmečio. 1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Olimpinių žaidynių futbolo turnyre Paryžiuje.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Apie komandų registravimą pirmenybėms buvo paskelbta balandžio viduryje, o varžybų pradžia buvo numatyta gegužės 7-oji. Beveik kaip į nuvažiuojantį traukinį visą suspėjo susitvarkyti 10 Kauno komandų. Gegužės 7-oji tapo tikrai didžiule švente futbolo mėgėjams, nes tą dieną dviejose Ąžuolyno aikštėse lygiagrečiai įvyko net ketverios rungtynės - po dvejas iš karto. Pirmosios 13 val. į aikštę išbėgo geltonais marškinėliais vilkėjusi LFLS pirmoji komanda ir žaliais marškinėliais su geltonu kryžium raudoname skyde pasipuošę pagrindinės vienuolikės šauliai. Šauliai iki šių rungtynių nebuvo surengę nė vienos treniruotės, tačiau pirmąjį kėlinį atsilaikė nepraleidę nė vieno įvarčio.
Aukso raidėmis į mūsų futbolo istoriją reikia įrašyti šių pirmųjų rungtynių dalyvius. Kauno LFLS - Georgas Palmkvistas, Juozas Klečka, Mikalojus Stonis, Kazys Kulvietis, Leonas Juozapaitis, Vaclovas Stakniūnas, Adomas Vasiliauskas (kapitonas), Viktoras Dineika, Steponas Garbačiauskas, Danielius Žilevičius, E. Veinholdas. Vėliau šių komandų sudėtys gerokai pasikeitė. Antrosiose rungtynėse pusvalandžiu vėliau gretimoje aikštėje LFLS antroji komanda nesunkiai (8:0) nugalėjo šaulių pamainą. Trečiosiose rungtynėse pirmojoje aikštėje LFLS Šančių skyrius (vėliau „Kovas“) tik 2:1 nugalėjo lenkų gimnazistus. Pirmajame sezone Šančių komandoje rungtyniavo per 20 futbolininkų.
Pirmasis „blynas“ kiek prisvilo, nes dėl įvairių pažeidimų, tvarkaraščio kaitaliojimo ir kitokių nesklandumų pirmenybes baigė tik šešios komandos. Įdomių faktų tikrai netrūko. Nors aplinkraštyje (nuostatuose), kurie buvo išleisti tik vasarą, buvo skelbiama, kad rungtynės įvyks bet kokiu oru, dėl liūties gegužės 14 d. suirus tvarkaraščiui, po to neretai pasitaikydavo, kad futbolininkai neva dėl nežinojimo neatvykdavo į rungtynes. Buvo daugybė protestų, nes žaisdavo neregistruoti futbolininkai. Tik „Makabi“ išvengė didesnės bausmės, kuomet gegužės 23 d. nugalėjo Šančių futbolininkus 3:0, žaisdama su trimis neregistruotais futbolininkais. Tąsyk rezultatas buvo anuliuotas, rungtynės peržaistos. Birželio 25 d. tie patys makabiečiai specialiai pavėlavo į rungtynes su baltarusiais leistas 15 minučių ir iš sargo Vytauto kalne pasiėmė ne visą vartų įrangą - tik vieną virpstą.
Deja, negalima įvardyti pirmenybių rezultatyviausių žaidėjų, nes nei protokoluose, nei vaizdinguose aprašymuose spaudoje įvarčių autoriai neminimi! Beje, dažnai protokoluose futbolininkai tik pasirašydavo (pavardžių nesurašant). Todėl susidarydavo daug keblumų, norint nustatyti komandų sudėtis. Pavyzdžiui, LFLS vartininką G. Nepaisant visokiausių nesklandumų, pirmųjų pirmenybių reikšmė yra tikrai neįkainojama, nes varžybos apėmė labai plačius gyventojų sluoksnius: dalyvavo tarnautojai, darbininkai, kariškiai, studentai ir moksleiviai. Todėl futbolas įgijo tokį didelį populiarumą.
Birželio 8 d. Kaune, stebint net 4000 žiūrovų, įvyko pirmosios tarptautinės rungtynės. LFLS 0:4 pralaimėjo Rygos YMCA vienuolikei. Po to mūsų „kanarėlės“ jėgas dar išbandė su ja Rygoje ir vėl pralaimėjo tokiu pat rezultatu, tačiau 1:0 nugalėjo pajėgią Rygos LSB. LFLS 1:3 pralaimėjo ir niekuo nepasižymėjusiai Eitkūnų „Ost“ komandai iš Rytprūsių. Tačiau Kauno rinktinė 0:0 sužaidė su labai pajėgia Talino TJK.
1922 metais pirmenybių dalyvės žaidė daug draugiškų susitikimų su kitomis Lietuvos komandomis. Aktyvūs buvo 5-asis pėstininkų pulkas, Vilkaviškio šauliai, Panevėžio lietuvių ir lenkų gimnazistai, „Makabi“. Įsisteigė Kybartų „Sveikata“. Futbolas ir vėliau buvo mūsų sporto priešakyje.
Nors sąlygos buvo sunkios, ypač dėl salių, aikščių trūkumo, mokyklose kūno kultūra jau 1924 m. buvo įvesta kaip privalomas dalykas. 1933 metais Pabaltijo turnyrui išleistoje spalvingoje programoje puikuojasi daugelio firmų reklaminiai skelbimai (Šiaulių „Bato“, Žemės banko, Spaudos fondo, „Kauno audinių“, „Maisto“, „Lietūkio“). Į futbolo sąjūdį per pirmąjį Nepriklausomybės dvidešimtmetį buvo įtraukta visa Lietuva.
Žymiausi futbolininkai
- Steponas Darius: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko - priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius - vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925-1926) - dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
- Leonas Juozapaitis: 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923-1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924).
- Romualdas Marcinkus: 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927-1938). 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis.
- Antanas Lingis: Tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu - 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK). Lietuvos rinktinėje A.Lingis debiutavo 1928 m. liepos 25 d. Pabaltijo taurės turnyro rungtynėse su Latvija (0:3). Paskutinį kartą Lietuvos futbolo garbę gynė po dešimties metų - 1938 birželio 12 d. rungtynėse su Estija (0:2). Iš viso Lietuvos rinktinėje jis sužaidė 34 rungtynes ir įmušė 12 įvarčių.
Krepšinis
Krepšinis tarpukario Lietuvoje iš pradžių nebuvo populiarus, tačiau ketvirtajame dešimtmetyje išpopuliarėjo. Iš pradžių krepšiasvydis (taip tuo metu vadintas krepšinis) mažai domino tautiečius. Tiesa sakant, tuo metu į visas sporto šakas buvo žiūrima skeptiškai. Lietuva buvo žemdirbių kraštas, todėl sportas buvo iš esmės nereikalingas, nes laikytas tuščiu laiko švaistymu. To meto valstybė kūno kultūros reikmėms skyrė iš tiesų menkas lėšas.
1934 m. Kaune įkurta pirmoji sporto salė, tinkanti profesionaliai žaisti krepšinį. Anot istorikės Justinos Minelgaitės, krepšiniui išpopuliarėti padėjo 1935 m. rugpjūtį Kaune vykęs Pasaulio lietuvių kongresas, į kurį atvyko dalis užjūrio sportininkų. 1937 m. į JAV jau važiavo lietuviai, o kongresas buvo lyg priemonė apsikeitimui žiniomis. Tai prisidėjo prie Lietuvos sportininkų laimėjimų Europos krepšinio čempionatuose 1937 ir 1939 metais. Tokios tendencijos 4 dešimtmetyje lėmė, kad krepšinio populiarumas išaugo.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1937 ir 1939 m. tapo Europos čempione, o Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 m. laimėjo sidabro medalius I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje, treniruojama F. Kriaučiūno.
1922-ieji laikomi oficialiais krepšinio gimimo metais Lietuvoje. Balandžio 23 dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės, kuriose LFLS krepšininkai nugalėjo Kauno rinktinę rezultatu 8:6.
Krepšinio atgarsiai to meto žiniasklaidoje
Apie tai, kad krepšinis pradėjo užkariauti vis daugiau lietuvių širdžių, byloja jam tenkantis dėmesys spaudoje. Pačiame populiariausiame tarpukario laikraštyje „Lietuvos aidas“ beveik visada būdavo skyrelis sporto naujienoms aptarti, kuriose dažnai figūruodavo krepšinio aktualijų apžvalgos.
Antai 1936 metų kovo 3 dienos numeryje teigiama: „Paskutinės dvi krepšinsvydžio pirmenybių dienos davė eilę sensacingų ir didelių rezultatų. Vyrų B ir moterų klasėje net pasiekti savotiški rekordai, būtent: LFLS moterys sulupo Spartą 59:0, o vyrų B MSK II - KPSK 58:0 !!“. Šiems rekordams aptarti buvo skirtas garbingas trečias laikraščio puslapis. Tačiau didžioji dalis sporto naujienų buvo skiriama tuo metu žymiai populiaresnėms sporto šakoms - boksui, tenisui, futbolui. Maždaug nuo 1937 metų, tai yra nuo pirmos Lietuvos krepšininkų pergalės Europos krepšinio čempionate, laikraštyje pradėtos spausdinti išsamesnės varžybų momentų apžvalgos.
1938 metų kovo 26 dienos „Lietuvos aido“ numeryje plačiai reklamuojamos būsimos varžybos tarp Lietuvos ir Latvijos sportininkų: „Rungtynėmis susidomėjimas nepaprastas, nes išparduoti visi bilietai ir jei tik būtų daugiau vietos, neabejojama, kad irgi neliktų nė vieno bilieto“, - rašoma sporto naujienų skiltyje.
Na, o 1938 metų kovo 27 dieną įvykus rungtynėms jų apžvalgai buvo skirtas beveik ištisas laikraščio puslapis. „Vakar Kaune buvo vėl didžioji Lietuvos sporto diena visais atžvilgiais. Mūsų krepšinio rinktinė, dabartinis Europos meisteris, nugalėjo Latviją “, - bylojo laikraštis. Taip pat pateikta išsami rungtynių analizė.
Krepšinio naujienos atsispindėdavo ir kituose periodinės spaudos leidiniuose. Tryliktajame savaitinio žurnalo „Lietuvos sportas“ numeryje rungtynėms tarp Lietuvos ir Latvijos skirtas milžiniškas dėmesys. Jau pirmajame puslapyje skaitytoją pasitiko skambus šūkis: „Didžiosios kovos dalyviai, (…) Lietuvos ir Latvijos krepšinio rinktinės.“ Visa tai buvo papildyta įtraukiančiu rungtynių siužetu: „Švilpukas, mirtina tyla, tik iš kampo tegirdamas radijo pranešėjo skambus balsas, besidalijąs įspūdžiais su radijo klausytojais. Salėje tuo tarpu užvirė žūtbūtinė kova“. Tokios krepšinio rungtynių apžvalgos jau primena dabartines, kuriose pateikiama išsami rungtynių analizė bei stengiamasi kiek įmanoma labiau skaitytoją įtraukti į lemtingus varžybų momentus, padėti pajusti tvyrojusią įtampą.
O 1938 metų liepos 5 dienos „Aido“ laikraščio numeryje išspausdintas pranašiškas straipsnis, kuris skelbė: „Kol kas mūsų kaime daugiausiai žaidžiama krepšiniu ir tinkliniu. Nieko negalima dėl to jaunimui prikišti. Labai gražu, tegu žaidžia, tegu mankštinasi. Juk lietuviai yra Europos krepšinio meisteris. Ilgainiui krepšinis galės virsti tautiniu lietuvių žaidimu“.
Taip pat laikraštyje pačiam jaunimui siūloma susirūpinti savo sportiniu ugdymu, nes vien fizinio darbo neužtenka: „Juk sportas jaunimą grūdina, stiprina jo sveikatą ir pašalina daug visokių neigiamų įpročių. O tauta reikalinga užgrūdinto ir sveiko jaunimo“. Tai iš tiesų pranašiškas straipsnis, nes 2010 metais atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad net 53 proc. visų Lietuvos gyventojų krepšinį įvardina kaip mėgstamiausią sportą. Lietuvos sportininkai sugebėjo iškovoti prizines vietas Europos, Pasaulio krepšinio čempionatuose, net Olimpinėse žaidynėse.
Dviratininkų sportas
V. Petrauskas buvo vienas iniciatorių 1923 m. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių.
Boksas
Tarpukaryje boksas Lietuvoje buvo viena iš populiariausių sporto šakų. Geriausią Lietuvos rezultatą olimpiadoje pasiekė Juozas Vinča.
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Naujai susikūrusi Lietuvos valstybė gana greitai suprato sporto ir fizinio lavinimo svarbą. Visgi jauna šalis turėjo ir kitų rūpesčių, todėl iš pradžių sporto gyvenimas vystėsi atskirų žmonių ir naujai įkurtų sporto sąjungų iniciatyva. 1924 m. sausio 14 d. Kauno Žaliakalnyje esančiame Ąžuolyne buvo paskirtas sklypas įrengti stadioną, kuriame pagal projektą turėjo atsirasti: futbolo aikštė, krepšinio ir beisbolo, dvi teniso, dviračių aikštelės ir 400 m bėgimo takas. Taupydami valstybės lėšas stadiono projektą parengė patys sporto entuziastai - LFLS nariai Steponas Darius ir Kęstutis Bulota. Stadiono statyba vystėsi labai sparčiai. Rudenį įvyko LFLS stadiono atidarymo iškilmės, futbolo, krepšinio ir lengvosios atletikos varžybos.
Olimpinės žaidynės - populiariausios pasaulyje sporto varžybos. Sportininkų rengimu būsimam iššūkiui pradėjo rūpintis LSL. Nors vyriausybė dėl sunkių politinių, ekonominių ir socialinių aplinkybių negalėjo tinkamai materialiai paremti sporto entuziastų iniciatyvos, tačiau iš esmės pritarė jų olimpiniams siekiams - Lietuvai, kaip jaunai, nedidelei valstybei, rūpėjo jos tarptautinis prestižas. Nepaisant finansinių trūkumų, tuometinis ministrų kabinetas, vadovaujamas Ernesto Galvanausko, paskutiniu momentu atsižvelgė į sporto entuziastų prašymus ir Lietuvos sportininkų dalyvavimui olimpinėse žaidynėse skyrė apie 12 tūkst. litų.
Likus pusantrų metų iki Paryžiaus olimpiados, pradėta diskutuoti, ar verta joje dalyvauti. LSL Centro komitetas priėjo prie išvados, kad gali dalyvauti futbolininkai, kurie galbūt negautų „sausai“. Buvo nuspręsta prašyti Vyriausybę, Kauno savivaldybę ir inteligentiją paremti sportininkų kelionę į Paryžių, tačiau visa tai buvo pamiršta. 1924 m. balandžio 6 d. LFL suvažiavime, dalyvaujant Kauno ir Klaipėdos futbolo apygardų atstovams, buvo pranešta, kad Lietuvos reprezentacinė komanda jau įregistruota dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Buvo paskelbtas ir kandidatų sąrašas.
1924 m. balandžio 8 d. įvyko LSL skubus posėdis (likus pusantro mėnesio iki olimpiados atidarymo). Dalyvaujant CK pirmininkui Jonui Bulotai, prof. Juozui Eretui, Jurgiui Šulginui ir Stasiui Razmai, buvo nuspręsta į olimpiadą siųsti 14 futbolininkų - 8 iš Kauno, 6 iš Klaipėdos, 4 lengvaatlečius, 2 moteris, 10 kitų sporto šakų atstovų. Iš viso - 30 sportininkų. Preliminari išlaidų suma siekė 20 tūkst. Po šios žinios „Sporte“ pasirodė džiaugsmo kupinos eilutės: „Lietuva dalyvauja Pasaulio olimpiadoje! Kaip daug reiškia mūsų širdžiai šitie žodžiai. Džiaukitės lietuviai sportininkai. Sporto organizatoriai skubiai pradėjo rūpintis lėšomis. Bandė sukaupti jų iš valdžios, savivaldybės, privačių asmenų, pašalpų, iškilmingų koncertų ir futbolo rungtynių.
#
tags: #lietuvos #sportas #tarpukariu