Įvadas
Lietuvos sporto universitetas (LSU) - unikali aukštoji mokykla Lietuvoje, nuo pat įkūrimo rengianti kūno kultūros, sporto ir sveikatinimo specialistus. Universiteto istorija siekia tarpukario Lietuvą, kai šalyje išaugo poreikis kvalifikuotiems kūno kultūros mokytojams. Šiandien LSU tęsia savo misiją, rengdamas aukštos kvalifikacijos specialistus, atliekančius mokslinius tyrimus ir prisidedančius prie sporto ir sveikatinimo srities plėtros.
LSU ištakos: Aukštieji kūno kultūros kursai
Lietuvos sporto universiteto pradžia siejama su 1934 m. spalio 10 d. LR Prezidento Antano Smetonos įsteigtais Aukštaisiais kūno kultūros kursais (AKKK). Šių kursų tikslas buvo rengti kūno kultūros specialistus, suteikiant jiems aukštąjį išsilavinimą. AKKK įkūrimas buvo atsakas į augantį sporto ir kūno kultūros mokslų plėtros poreikį Lietuvoje.
Aukštieji kūno kultūros kursai, turėję aukštosios mokyklos statusą, laikomi dabartinio Universiteto ištakomis. Anot jų įkūrėjo Vytauto Augustausko, „Kūno kultūra tapo galingu visuomeniniu veiksniu, todėl buvome priversti kurti atskirą mokslo instituciją“. Steigiant kursus norėta suderinti kūno mankštos su karinio rengimo dalykais, kad baigusieji pasiruoštų mokyti gimnazijose abiejų dalykų - kūno kultūros ir karinio rengimo.
AKKK turėjo direktorių, du inspektorius ir lektorius. Direktoriumi buvo Kūno kultūros rūmų direktorius V. Augustauskas. Mokslo inspektoriumi pirmuosius metus buvo V. Soblys, vėliau - dr. A. Jurgelionis, karinio rengimo inspektoriumi - maj. I. Pedagogikos studijų grupėje parinkti tokie dalykai, kurie būtini mokytojams: bendrasis pedagogikos kursas, pedagogikos istorija, psichologija. Medicinos studijų grupėje buvo studijuojama anatomija, fiziologija, žmogaus kūno sudėjimo ir konstrukcijų mokslas, kūno mankštos higiena ir pirmoji pagalba. Ši mokslų grupė sudaryta taip, kad suteiktų mankštos ir karo mokslui biologinį pamatą. Mankštos studijų grupėje buvo teorinių ir praktinių dalykų. Teoriniai dalykai apėmė kūno mankštos teoriją, pritaikomąją mankštą, pagrindinę mankštą ir kūno kultūros istoriją.
Mokslas AKKK prasidėdavo rugsėjo 15 ir baigdavosi kitų metų liepos 15 d. Klausytojai „laisvų“ atostogų neturėjo. Žiemą, Kalėdų atostogų metu, vykdavo žiemos kursai slidžių sportui. Vasaros metu - tarp liepos 15 ir rugsėjo 15 d. - pirmaisiais metais klausytojai privalėjo atlikti keliavimą po Lietuvos kraštą, antraisiais metais stovyklavimą ir po to - vyrai kariuomenėje, o moterys ligoninėse dirbti po 3 savaites. „Amžinų“ studentų kursai neturėjo.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
AKKK antrosios laidos absolventas V. Kišonas apie studijas rašė: „Pasibaigus mokslo metams, reikėjo atlikti 300 km pėsčiųjų žygį pagal pasirinktą maršrutą. Išduotoje knygelėje reikėjo pažymėti aplankytas vietas. Grupę sudarė du asmenys. Dar reikėjo dalyvauti vasaros stovykloje. Žiemos sporto pratybos - čiuožimas ir slidinėjimas - vykdavo Kaune ir jo apylinkėse. Plaukimas vyko Nemune, Kauno jachtklubo baseine prie Kanto gatvės. Jojimas buvo neprivalomas, tačiau jo pratybose dalyvaudavo visi. Pradinis mokymas vyko Husarų pulko manieže, Radvilėnų plente. Studijų programa buvo nemažos apimties, o ją reikėjo išmokti per dvejus metus. Todėl darbo diena prasidėdavo 7 val. ryto ir baigdavosi 19 val. (būdavo dviejų valandų pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.). Pasibaigus paskaitoms ir pratyboms, nuo 20 val., 3 kartus per savaitę vyko jojimo pratybos.
Gabūs, tačiau neturtingi AKKK klausytojai gaudavo stipendijas. Siekiant pagerinti mokslą AKKK buvo įkurta biblioteka, antropometrijos-fiziologijos kabinetas ir laboratorija. AKKK išleido tik tris laidas, 106 klausytojus.
Universiteto raida: nuo instituto iki universiteto
- 1945 m. - įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas.
- 1948 m. - išleista pirmoji laida.
- 1990 m. - institutas pavadintas Lietuvos kūno kultūros institutu.
- 1999 m. - institutas tapo Lietuvos kūno kultūros akademija.
- 2012 m. - Lietuvos kūno kultūros akademija pavadinta Lietuvos sporto universitetu.
Bėgant metams, LSU išaugo į modernų sporto mokslo centrą, integruojantį studijas, mokslinius tyrimus ir praktinę veiklą.
LSU rūmai: architektūra ir istorija
Lietuvos sporto universiteto (tuomet - Aukštieji kūno kultūros kursai) rūmų projektas parengtas 1931 metais, o pastatas pastatytas 1934-aisiais. Kūno kultūros rūmus projektavo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Nors iš pradžių buvo manyta, kad rūmus derėtų statyti „Kęstučio gatvėje esančiame žemės sklype su mediniu nameliu, kuris rusų laikais priklausė sporto „Orel“ draugijai“, tačiau 1930 m., atgimus rūmų statybos idėjai, buvo vieningai nuspręsta, kad šalia Ąžuolyno esanti teritorija, kuri yra „arti centro ir sykiu toli nuo dulkių ir miesto triukšmo“ bus ideali vieta tokios paskirties objektui. Juolab kad prieš iškylant Fiziško auklėjimo rūmams čia jau veikė Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) stadionas bei teniso klubo aikštelės. Rūmai buvo pirmas solidus ir gana prabangus (statybai planuota skirti nuo 600 iki 900 tūkst. litų) sporto statinys Kaune.
1931 m. buvo paruoštos kelios projektų versijos, kurios „fiziško auklėjimo sluoksniuose buvo detaliai svarstomos“, tačiau nuspręsta paruošti kitą, „racionalesnį ir kompaktiškesnį“ projektą. Nors pastato statyba baigta 1934 m., tačiau objektas palaipsniui plėstas: 1939 užstatyti antrieji šoninių korpusų aukštai, 1958 m. gale, už salės, pastatytas baseinas (tiesa, pastarasis buvo suprojektuotas dar tarpukariu, kaip atskiras pastatas). Tai pirmasis bendro monumentalaus sporto komplekso objektas.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1939 m. Pirmojo etapo statyboje rūmai formuoti iš pagrindinio tūrio, kuriame buvo įrengta didžioji 200 m2 gimnastikos salė, bei nedidelių šoninių korpusų, kurių pirmuose aukštuose buvo įrengtos erdvios vyrų ir moterų persirengimo patalpos su dušais ir kitais patogumais, instruktorių kambariai, greitosios pagalbos ir masažo kambariai, klasės. Taip pat dvi nedidelės sporto salės: mažoji mankštos salė ir fechtavimo salė. Antrame aukšte projektuota įrengti „gydymo ir antropometrijos skyrių su Rentgeno prietaisais ir diametrija, auditoriją su ekranu fiziško lavinimo filmams demonstruoti, biblioteką ir skaityklą, posėdžių salę, direktoriaus kabinetą, profesoriumą, raštinę, redakciją ir propagandos skyrių, gimnastikos pabūklų sandėlį, soliariumą (saulės vonioms terasa)“.
Kalbant apie architektūrinį sprendimą - į akis krenta simetrija, klasikinei architektūrai būdinga fasado ritmika. Bene taikliausiai rūmų architektūrinį sprendimą atspindi paties architekto žodžiai: „Projektuodamas šiuos rūmus, architektas norėjo sujungti vienam pastate du dalykus, dvi formas: klasiką, pirmąjį didį fiziškos kultūros pionierių (Graikiją), su mūsų laikais. Abiejų salių korpusai stengtasi išdirbti pagal klasikinę dvasią, sumodernizuojant tik esminius dalykus, kiek to reikalauja šių dienų architektūra. Iš antros pusės, trobesys stengtasi projektuoti visiškai moderniai“. Vienas iš moderniausių sprendimų - puscilindrio formos sporto salės perdangos su viršutiniu apšvietimu. Kaip vėliau spaudoje mini pats architektas: „ieškota lengvos ir elegantiškos, ir žinoma ugniai atsparios konstrukcijos“. Pasirinkta „nauja gelžbetonio konstrukcija, taip vaidinama „Kreuzekrost“, kuri yra išrasta ir patentuota 1928 m. inž., dr. Stefan Szego“. Kiti statybos elementai tradiciniai - plytų sienos, gelžbetoniniai perdengimai, medinė stogo konstrukcija. Įdomu paminėti, kad objektas savo kompozicija gan artimas kitam V. LSU centrinių rūmų pastatas 1992 m.
2015 m. Europos komisija oficialiai patvirtino, kad unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui bus suteiktas Europos paveldo ženklas. Tai neabejotinai prisidės prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo ir į Kauną pritrauks šiuo išskirtiniu reiškiniu besidominčius užsienio turistus. Į svarbiausių Kauno tarpukario laikotarpio objektų sąrašą įtrauktas ir Lietuvos sporto universiteto centrinių rūmų pastatas. Kiti į sąrašą patekę objektai - Karininkų Ramovė, Centrinis paštas, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir kt.
LSU šiandien
Šiandien Lietuvos sporto universitetas vykdo bakalauro, magistrantūros, doktorantūros ir išlyginamųjų studijų programas. Rengia sporto mokslo specialistus: kūno kultūros mokytojus, įvairių sporto šakų aukštos kvalifikacijos trenerius, kineziterapijos specialistus, turizmo ir sporto vadybininkus.
Universitete veikia Sveikatinimo ir reabilitacijos, Treniravimo mokslo, Fizinio ir socialinio ugdymo bei Sporto ir turizmo vadybos katedros, Lietuvos sporto universiteto biblioteka, Studijų departamentas, Informacinių technologijų skyrius, Žinių ir inovacijų perdavimo, Mokslo ir doktorantūros departamentai, Sporto mokslų ir inovacijų institutas, Nacionalinis sveikatinimo institutas, Studentų atstovybė. Yra Sporto ir laisvalaikio, Infrastruktūros paslaugų centrai, sporto bazės: baseinas, bokso, didžioji gimnastikos, didžioji sporto, fechtavimo(si), gimnastikos, imtynių, mažoji sporto, treniruoklių salės, lengvosios atletikos maniežas, lengvosios atletikos treniruočių aikštynas. Universitete sudarytos krepšinio, regbio, futbolo, tinklinio, rankinio komandos.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Universiteto mokslinio darbo kryptys: fizinis ugdymas ir gerovė; krepšininkų rengimo modernios technologijos; raumenys, judesių skatinimas ir sveikatinimas; sportininkų rengimo technologijos; sporto ir laisvalaikio vadyba bei ekonomika. Universitetas leidžia studijų ir mokslo leidinius: monografijas, vadovėlius, studijų knygas, metodines priemones, informacinius ir konferencijų leidinius, mokslo žurnalus Baltic Journal of Sport & Health Sciences (nuo 2014, 1998-2013 Ugdymas. Kūno kultūra.
2007 m. veikė 3 fakultetai: Sporto edukologijos, Sporto biomedicinos, Rekreacijos ir sporto vadybos bei neakivaizdinių ir tęstinių studijų centrai; mokėsi 2532 studentai, 30 doktorantų; buvo 16 katedrų, 5 mokslinės laboratorijos, dirbo 209 dėstytojai (iš jų 9 profesoriai, 52 docentai).
2019 m. veikė 2 fakultetai: Sporto biomedicinos (yra Taikomosios biologijos ir reabilitacijos, Treniravimo mokslo katedros) ir Sporto edukologijos (Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos, Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros); taip pat Informacinių technologijų ir nuotolinių studijų, Karjeros ir kompetencijų plėtotės, Studijų kokybės priežiūros, Sporto ir laisvalaikio centrai, Sporto mokslo ir inovacijų institutas, Nacionalinis sveikatinimo institutas, universiteto biblioteka, dirbo 319 darbuotojų (iš jų akademinis personalas - 175 asmenų). 2018 studijavo apie 1600 studentų, 2019 - 1444 studentai (1263 nuolatinėse studijose, 181 ištęstinėse studijose).
2020 m. dirbo 307 darbuotojai, iš jų - 167 dėstytojai ir mokslo darbuotojai (tarp jų - 21 profesorius, 48 docentai). 2020 studijavo 1483 studentai (1210 nuolatinėse studijos, 273 ištęstinėse studijose).
Išskirtiniai LSU asmenys
Lietuvos sporto universitetas tarp kitų Lietuvos universitetų nuo pat įkūrimo pradžios išliko unikalia aukštąja mokykla, rengiančia kūno kultūros, sporto ir sveikatinimo specialistus. Bėgant metams, Universiteto svarba nemažėjo dėl Lietuvos universitetinio sporto mokslo pradininkų:
- Lietuvos kūno kultūros ir sporto veikėjo, pedagogo, Kūno kultūros rūmų ir Kauno sporto halės statybos organizatoriaus Vytauto Augustaičio-Augustausko (1904-1958 m.).
- Aukštųjų kūno kultūros kursų steigėjo, sporto medicinos ir gerontologijos pradininko, gydytojo dr. Antano Jurgelionio (1894-1976 m.).
- Plaukimo trenerio, Kūno kultūros rūmų direktoriaus, sporto ir visuomenės veikėjo dr.
tags: #lietuvos #sporto #universitetas #2 #rumai