Simona Pajaujienė: Sveikatos ir judėjimo ambasadorė

Įvadas

Šiandienos pasaulyje, kur sėdimas gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo trūkumas ir neteisingi įpročiai tampa vis didesne problema, svarbu turėti šviesulius, kurie ne tik atkreiptų dėmesį į šias grėsmes, bet ir parodytų kelią į sveiką ir aktyvų gyvenimą. Viena iš tokių asmenybių yra Simona Pajaujienė - Lietuvos sporto universiteto (LSU) docentė, sveikatingumo trenerė, motyvatorė ir Europos sveikatingumo asociacijos „EuropeActive“ profesionalų standartų komiteto narė. Straipsnyje apžvelgsime jos veiklą, įžvalgas ir patarimus, kaip gyventi kokybiškai ir produktyviai.

Simona Pajaujienė: kas ji?

Simona Pajaujienė - tai žmogus, kuris savo gyvenimą paskyrė sveikatingumui ir fiziniam aktyvumui. LSU docentė, sveikatingumo ir asmeninio trenerio programų koordinatorė, „EuropeActive“ akredituotos profesinio mokymo mokyklos „ActiveTraining“ įkūrėja ir programų direktorė, sveikatingumo trenerė, motyvatorė, Europos sveikatingumo asociacijos „EuropeActive“ (Briuselyje) profesionalų standartų komiteto narė - tai tik dalis jos veiklos. Jos darbo patirtis viršija 30 metų, o tai liudija didelį atsidavimą ir kompetenciją šioje srityje.

S. Pajaujienė yra kvalifikuota ir Europos licencijas turinti mankštinimosi sveikatai specialistė, asmeninė trenerė ir grupinių treniruočių instruktorė (EREPS L3-6), ACE tarptautinė kursų dėstytoja (JAV), taip pat plačios specializacijos trenerė, dirbusi įvairiose trenerio pozicijose. 2010 m. ji įgijo Nordic Walking International (Vokietija) ŠĖ instruktoriaus sertifikatą ir iki šiol aktyviai veda ŠĖ pratybas bei mokymus.

S. Pajaujienės gyvenimo moto - ĮDOMIAI, LAIMINGAI, PRASMINGAI. Ji teigia, kad kiekvienas rytas jai suteikia galimybę ĮDOMIAI nugyventi gražią dieną, o LAIMINGA ji jaučiasi kartu su savo šeima ir artima aplinka.

Judėjimas - gyvenimo pagrindas

S. Pajaujienė nuolat pabrėžia judėjimo svarbą žmogaus gyvenime. Jos teigimu, gyventi - tai reiškia JUDĖTI! Sėdėjimas, fizinio darbo trūkumas, neteisingas kvėpavimas ir klaidingas mąstymas yra didžiausi mūsų sveikatos priešai. Esame atsakingi ne tik už šiandieną, bet ir už savo gyvenimo ateitį! Kaip tu nori gyventi? Kokios gyvenimo kokybės tikiesi? Kaip tapti produktyvesniu ir efektyvesniu darbuose? Yra daug sprendimų - tik reikia nebijoti išsukti iš seno, įprasto kelio. Sveikas ir aktyvus gyvenimo būdas - ne kalėjimas, ne dar vienas stresas, o LAISVĖ! Laisvė gyventi kokybiškai.

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

Docentė akcentuoja, kad fizinis aktyvumas yra būtinas ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Judėjimas padeda įveikti stresą, gerina nuotaiką ir didina darbingumą. Ji ragina žmones rasti laiko judesiui kiekvieną dieną, nes tai yra investicija į savo sveikatą ir gerovę.

Fizinis aktyvumas įvairioms amžiaus grupėms

S. Pajaujienė pabrėžia, kad fizinis aktyvumas yra svarbus visoms amžiaus grupėms, tačiau skirtingiems amžiams reikalingi skirtingi pratimai ir krūviai.

Vaikams ir jaunimui

Docentė neslėpė, kad šiuo metu išsilavinimas fizinio aktyvumo srityje yra stipriai nuvertinamas prieš kitas mokymosi disciplinas. Kūno kultūra, fizinis aktyvumas yra lygiai taip pat svarbu kaip ir matematika, chemija ar istorija. „Treneriai taip pat teikia išsilavinimą. Be judesių kultūros vaikas nebus pasirengęs gyvenimui“, - teigė S. Pajaujienė. Vis dažniau pastebima, kad vaikai nemoka plaukti, šokti ar atlikti elementarios mankštos. Trenerė apgailestavo, kad net 66,6 procentai Lietuvos vaikų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, kas penktas Europos vaikas yra nutukęs - šiuo metu auga fiziškai pasyvi, nesveikai besimaitinanti ir kūno priežiūrai dėmesio neskirianti karta. Toks fizinis pasyvumas, dažnas sėdėjimas įtakoja širdies ir kraujagyslių ligas bei skeleto raumenų problemas: sukelia raumenų disbalansą, suprastėja kūno laikysena - išlinksta dubuo, pakinta eisena. Šiuo metu vaikai sėdi ilgiau nei miega - valgo pusryčius, keliauja į mokyklą, sėdi pamokose, atlieka namų darbus, pietauja, žaidžia kompiuteriu, žiūri televizorių, vakarieniauja, leidžia laiką prie telefono ir t.t.

Jauniems žmonėms docentė rekomenduoja išbandyti kuo daugiau įvairių treniruočių rūšių, mokytis patiems planuotis mankštinimosi procesą, susidaryti planą, sportinės veiklos intensyvumą. Pradedantiesiems labiau rekomenduojama gimnastika, plaukimas, lengvoji atletika, nes jauno vaiko organizmas jautrus žalingiems aplinkos veiksniams ir netinkamai fizinei veiklai. Ikimokyklinukams S. Brendimo laikotarpiu tėvų fizinis aktyvumas yra lemiantis veiksnys. Tėvai turi vaikams rodyti pavyzdį.

S. Pajaujienė primena, kad visi pratimai turi būti atliekami laikantis taisyklingos laikysenos reikalavimų, kitaip pratimas ar judesys gali pakenkti. Kaip atrasti tą viduriuką, kad fizinę veiklą būtų galima pritaikyti visiems? Vaikas yra kaip gėlės: vienas daigelis užauga anksčiau, kitas vėliau. Taip ir vaikai: vienas jų yra lėtesnis, o kitas greitesnis - geriausia strategija, siekiant pagerinti vaikų ir paauglių sveikatą, yra kruopštus sveikos gyvensenos įgūdžių ir reguliaraus fizinio aktyvumo poreikio formavimas, kuris turi tendenciją išlikti ir suaugus, o ne vaikų fizinio pajėgumo lavinimo skatinimas. Pirminiai judesiai taisyklingo fizinio aktyvumo link: ėjimas, pritūpimai, įtūpstai, trauka į save, stūmimas nuo savęs, virš savęs ir pasisukimai liemeniu. Tai labai klaidina vaikus, nes mokykloje mokoma vieno, o namie kito. Reikia priimti vieningą požiūrį į fizinį aktyvumą ir jo tvirtai laikytis. „Mokykla, namai, tėvai ir bendruomenė yra puikūs įrankiai, padedantys vaikams koreguoti kasdienio gyvenimo įpročius, ugdant sveikos gyvensenos pagrindus ir didinant fizinį aktyvumą.

Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos

Suaugusiems

Suaugusiems žmonėms S. Pajaujienė rekomenduoja įvairesnę fizinę veiklą, kuri apimtų tiek aerobinius pratimus (bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu), tiek jėgos pratimus (treniruokliai, pratimai su savo kūno svoriu). Svarbu atsižvelgti į savo fizinį pasirengimą ir sveikatos būklę.

Senjorams

Senjorams S. Pajaujienė pataria rinktis mažesnio intensyvumo pratimus, kurie padėtų išlaikyti lankstumą, pusiausvyrą ir jėgą. Tai gali būti mankšta, joga, šiaurietiškas ėjimas ar plaukimas. Svarbu vengti staigių judesių ir didelių krūvių.

LSU indėlis į visuomenės sveikatingumą

LSU, kuriame dirba S. Pajaujienė, aktyviai prisideda prie visuomenės sveikatingumo. Universiteto dėstytojai ir mokslininkai nuolat rengia mokymus, seminarus ir paskaitas, kuriose dalijasi savo žiniomis ir patarimais, kaip gyventi sveikiau ir aktyviau.

Pavyzdžiai iš LSU veiklos

• Pėdų mankšta. LSU trenerė, olimpinė vicečempionė Austra Skujytė siūlo atlikti nesudėtingus pratimus pėdoms.
• Lengva pramankšta. LSU dėstytoja Simona Pajaujienė moko, kaip išlikti fiziškai aktyviems net ir būnant namuose.
• Mankšta dirbantiems namuose. LSU dėstytoja, pilateso trenerė Kristina Zaičenkovienė kviečia atlikti mankštą darbo vietoje.
• Nesudėtinga mankšta kiekvieną dieną. LSU dėstytoja, Trečiojo amžiaus universiteto vadovė dr. Kristina Visagurskienė parodo nesudėtingus pratimus, kuriuos gali atlikti visi - nuo vaiko iki senjoro.
• Pusiausvyros pratimai su kamuoliu. LSU doktorantė, Lietuvos aerobinės gimnastikos čempionė, Europos ir pasaulio aerobinės gimnastikos čempionatų dalyvė Viktorija Treigytė parodo pusiausvyros pratimus, kuriuos galite atlikti namuose.
• Mokomės šokti sambą! LSU Treniravimo sistemų studijų programos sportinių šokių specializacijos ketvirto kurso studentė Rugilė Monginaitė veda šokio pamoką.
• Nesudėtingi pratimai vaikams. LSU Kūno kultūros studijų programos magistrantas Ernestas Rutkauskas moko, kaip ryte pasikrauti energijos.
• Devyni pratimai. LSU merginų futbolo komandos trenerė Ingrida Siliūnienė parodo kojų tempimo, nugaros ir pilvo raumenų stiprinimo pratimus.
• Treniruotė su krepšinio kamuoliu. LSU Treniravimo sistemų studijų programos studentas, LSU komandos krepšininkas Marius Ūsas veda treniruotę su kamuoliu.
• Penki pratimai, kurie padės stiprinti nugarą. LSU dėstytoja, pilateso trenerė dr. Kristina Zaičenkovienė kviečia atlikti mankštą, kuri padės Jums geriau jaustis.
• Mankšta su kineziterapijos kamuoliais. LSU dėstytoja, kineziterapeutė doc. dr. Vilma Dudonienė pasakoja apie kineziterapijos kamuolių naudą.
• Treniruotė namuose - širdies ir kraujagyslių sistemai stiprinti. LSU mokslo darbuotoja, lektorė, Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo prezidentė dr.
• Mokomės taisyklingai kvėpuoti. LSU dėstytoja, sveikatingumo trenerė doc. dr. Simona Pajaujienė moko taisyklingai kvėpuoti.
• Pilateso pratimai pusiausvyrai lavinti ir kojų raumenims stiprinti. LSU dėstytoja, pilateso trenerė dr. Kristina Zaičenkovienė veda pilateso mankštą.
• Mankšta senjorams ir mažiau fiziškai aktyviems žmonėms. LSU dėstytoja, Trečiojo amžiaus universiteto vadovė dr. Kristina Visagurskienė ragina visus ir toliau likti namuose, bet neužmiršti kasdien pasimankštinti.
• Kaip sustabdyti osteoporozę? LSU dėstytoja, kineziterapeutė doc. dr. Vilma Dudonienė pasakoja apie osteoporozę.
• Fiziniai pratimai - geriausias antidepresantas. LSU profesorius, sporto mokslininkas Albertas Skurvydas įsitikinęs, kad depresiją galima gydyti ir be vaistų.
• Keturios fizinio aktyvumo formos - keturioms amžiaus grupėms. LSU profesorius, sporto mokslininkas Albertas Skurvydas dalijosi įžvalgomis, kiek ir kaip turėtų sportuoti keturių amžiaus grupių žmonės - nuo vaikų iki senjorų.
• Kodėl sportui reikalingos molekulės ir genai? LSU profesorius dr. Aivaras Ratkevičius aiškina, kokie genai turi įtakos sportininkų ištvermei, protiniam darbingumui ir kitoms savybėms.
• Kas padeda stiprinti imunitetą? LSU mokslininkas dr. Petras Minderis pataria, kaip sustiprinti savo organizmo imunitetą.

Šie pavyzdžiai rodo, kad LSU aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatinimo veikloje ir siūlo įvairias programas bei užsiėmimus, skirtus skirtingoms amžiaus grupėms ir fizinio pasirengimo lygiams.

S. Pajaujienės įžvalgos apie vaikų fizinį aktyvumą

S. Pajaujienė atkreipia dėmesį į tai, kad šiuolaikiniai vaikai per daug laiko praleidžia sėdėdami - mokykloje, prie kompiuterio ar televizoriaus. Tai lemia fizinį pasyvumą, kuris gali sukelti įvairių sveikatos problemų.

Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje

Docentė pabrėžia, kad vaikai nori judėti, jiems reikia veiksmo, jiems reikia šiuolaikiškų ir, svarbiausia, nuo šiuolaikinių fizinio aktyvumo technologijų neatsiliekančių mokytojų ir trenerių. Vienas iš būdų - vaikams užsiimti tuo, kuo užsiima tėvai, nes vaikai yra kaip papūgėlės, jie mėgsta atkartoti tėvų veiksmus. Šiaurietiško ėjimo pratybos - puiki jaunimo judesio alternatyva lauke, nereikalaujanti salių ir brangių įrenginių.

Taisyklingi pratimai - sveikatos garantas

S. Pajaujienė nuolat akcentuoja, kad visi pratimai turi būti atliekami laikantis taisyklingos laikysenos reikalavimų, kitaip pratimas ar judesys gali pakenkti. Ji moko žmones taisyklingai atlikti net ir pačius paprasčiausius pratimus, kad jie būtų veiksmingi ir saugūs.

tags: #lietuvos #sporto #universiteto #docente #destytoja #simona