Jeigu daugelis valstybių sporto šakų karaliumi skelbia futbolą, tai Lietuva į tai gali atsakyti nebent krepšinio tematika. Krepšinis pasaulyje yra šiuo metu labiausiai populiarėjanti sporto šaka. Bendras gerbėjų skaičius yra apie 2,4 milijardo. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos kelią krepšinio pasaulio čempionatuose, nuo ištakų iki dabartinių dienų, prisimindami svarbiausius momentus, herojus ir iššūkius.
Krepšinio Šaknys Lietuvoje: Nuo Pradžios Iki Pirmųjų Triumfų
Krepšinis laikomas jauna sporto šaka, išrasta kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais. Lietuvoje krepšinio istorija prasidėjo 1920 metais. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 metais balandžio 23 dieną Kaune, kai Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS) rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais.
Per dešimtmetį Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms. Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais, kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu.
Žymus postūmis Lietuvos krepšinyje įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą, vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate.
Aukso Amžius: 1937 ir 1939 Metų Europos Čempionatai
Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas. Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Okupacija Ir Žaidimas Sovietų Sąjungos Sudėtyje
Antrasis pasaulinis karas sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų.
Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą. Įvairios prabos medalių Europos, Pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse iškovojo Sergėjus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius. Tai pat olimpiadose sužibėjo ir kiti krepšininkai. Olimpiniais čempionais tapo Angelė Rupšienė (1976, 1980), Vida Beselienė (1980), Šarūnas Marčiulionis (1988), Rimas Kurtinaitis (1988). Olimpiniai vicečempionai buvo Stepas Butautas (1952), Justinas Lagunavičius (1952), Kazys Petkevičius (1952, 1956), Stanislovas Stonkus (1956), Algirdas Lauritėnas (1956).
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Nepriklausomybės Atgavimas Ir Naujas Lietuvos Krepšinio Epocha
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1992 Metų Barselonos Olimpiada: Sugrįžimas Į Elitą
1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą. Tai buvo pirmasis olimpinis medalis po Nepriklausomybės atkūrimo, kuris įkvėpė visą šalį.
Amerikietiški Kalneliai: Pakilimai Ir Nuopuoliai 1993-2000 Metais
Tiesa, 1993 metams tinka posakis: aukštai šoksi - žemai krisi. Europos čempionato atrankoje išryškėjo kiek svarbūs komandai Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis. Pastarieji negalėjo padėti komandai atrankoje, todėl rinktinė nusileidus Baltarusijai nepateko į Europos čempionatą, tai pat negalėjo iškovoti ir vietos 1994 metų pasaulio krepšinio čempionate.
1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius. 1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai.
"Karnio Prakeiksmas" Ir Sugrįžimas 2000 Metais
Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
XXI Amžius: Nauji Iššūkiai Ir Pergalės
2001 metais, Lietuvos krepšinio istorija vėl primena amerikietiškus kalnelius. Šiais metais Turkijoje vykusiame Europos čempionate sensacingai aštunfinalyje buvo pralaimėta Latvijos rinktinei, automatiškai likome ir be kitais metais vykusio pasaulio čempionato.
2003 Metų Europos Čempionatas: Aukso Medaliai Po Ilgos Pertraukos
2003 metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. 2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. Vėlgi malonus ir didžiulį ažiotažą sukėlęs įvykis, grupės varžybose įveikta JAV rinktinė. Tiesa, sėkmingas žaidimas nutruko pusfinalyje pralaimėjus Italijos komandai.
2005 metų Europos čempionate, komandai negalėjo padėti daug pajėgių krepšininkų. Pagrindinis vedlys buvo tik Ramūnas Šiškauskas. Komanda čempionate patyrė, tik vieną pralaimėjimą ketvirfinalyje ir galutinėje rikiuotėje liko penkti.
Nuo 2006 Metų Pasaulio Čempionato Iki 2012 Metų Londono Olimpiados
2006 metais į pasaulio čempionatą Japonijoje vyko kur kas pajėgesnės sudėties, bet galutinėje įskaitoje liko 7 vietoje. Dėl LKF vadovo Vlado Garasto kritikos komandos vyr.trenerio vietą paliko Antanas Sireika.
2007 metų Europos krepšinio čempionatas klostėsi kur kas sėkmingiau. Po 7 pergalių serijos, pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai. 2008 metais tradiciškai olimpiadoje patekome į pajėgiausių komandų ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjome Argentinai.
2009 metais vėl katastrofiški metai. Europos čempionate Lenkijoje, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo 11 vietą ir vienintelę pergalę prieš Bulgarijos rinktinę. Vėl trenerių kaita - Ramūną Butautą keičia Kęstutis Kemzūra. Kadangi Lietuva užėmė žemą vietą Europos čempionate, automatiškai vėl neteko teisės dalyvauti pasaulio čempionate 2010 metais.
2010 Metų Pasaulio Čempionatas: Bronza Turkijoje
Tiesa, šį kartą vietą tam tikrom rinktinėm buvo galima įsigyti komerciniu keliu. Rėmėjo Antano Guogos pagalba, įsigyta teisė dalyvauti čempionate nenuėjo veltui. Jauna komanda iš čempionato grįžo su bronzos medaliais.
2005 metais „FIBA Europe“ padalinys suteikė teisę Lietuvai rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Lietuvos krepšinio federacijos geras vadybinis darbas rengiant čempionatus buvo įvertintas iš anksčiau. Sėkmingai surengti du jaunųjų krepšininkų turnyrai - 2009 metų Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionatas Kaune ir 2010 metų Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas Vilniuje davė teisę rengti pagrindinį Europos čempionatą.
Per jaunučių čempionatą Vilniuje buvo pagerintas visų laikų jaunųjų krepšininkų Europos čempionatų lankomumo rekordas - finalo mačą tarp Lietuvos ir Rusijos rinktinių sostinės „Siemens“ arenoje stebėjo net 13 tūkst. žmonių. Besirengiant Europos vyrų čempionatui, modernios arenos taip pat iškilo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Tiesa, pats čempionatas vykęs namuose sportine prasme nebuvo sėkmingas. Banguotos rungtynės grupių varžybose jau tada kėlė nerimo. Palengvėjimas atsirado ketvirfinalyje sąlyginai gavus silpnesnį varžovą - Makedoniją. Deja, klaida rungtynių pabaigoje lėmė pralaimėjimą. Europos čempionate vykusiame Lietuvoje užimta 5 vieta. Vėl trenerių kaita. Rinktinės vairą vėl perima Jonas Kazlauskas.
2012 metų olimpiadoje 8 vieta. Malonus blykstelėjimas 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose užėmus antrąsias vietas. 2014 metų pasaulio čempionate 4 vieta.
Periodas Nuo 2016 Metų Rio De Žaneiro Olimpiados Iki Šių Dienų
2016 metų olimpiadoje vėl esame toli nuo medalių užimta 7 vieta. Toliau 2017 ir 2018 metais vidutiniai rinktinės pasirodymai vadovaujant Dainiui Adomaičiui.
2019 metais pasaulis ilsėjosi nuo krepšinio dėl Covid19 pandemijos. 2020 metais, vadovaujant Dariui Maskoliūnui, rinktinė atrankos turnyre namuose pralaimėjo Slovėnijos rinktinei ir pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo nepateko į Olimpines žaidynes.
2021 metais Europos čempionate užimta 15 vieta taip pat žemiausia mūsų vieta Europos čempionatų istorijoje. Treneriui Kaziui Maksvyčiui suteiktas antrasis šansas.
Moterų Krepšinis Lietuvoje
Moterų krepšinis natūraliai sukelia mažesnį susidomėjimą. Tačiau galima įžvelgti tendenciją: jai nesiseka vyrams, tuomet tarptautiniame fronte Lietuvai tinkamai atstovauja moterys, tad ir krepšinis Lietuvoje vėl kiek atsigauna. Tiesa, geresnis pasirodymas buvo net 2009 metais. Žvelgiant, į Lietuvos krepšinio istoriją, pirmiausia mūsų anksčiau minėti 1937 metai (Europos čempionate antra vieta). Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas!!! Tiesa, nuo to laikotarpio moterų krepšinio rinktinės medaliai baigėsi. Aukščiausi pasiekimai 2001 ir 2005 metų Europos čempionatuose iškovotos ketvirtosios vietos. Dabartiniu laikotarpiu rinktinė nepatenka net į senojo žemyno pagrindinį turnyrą.
Lietuvos Jaunimo Rinktinės: Ateities Viltys
Lietuvos krepšinio istorijoje ženklių pasiekimų turėjo Lietuvos vyrų kurčiųjų rinktinė. Europos čempionais tapo 1992 metais, o 2000 ir 2004 m. buvo apdovanoti bronza. Lietuvos moterų rinktinė 1996, 2000 ir 2004 m. Europos čempionate iškovojo sidabro medalius, įdomiausia, visus kartus nusileisdo Švedijos krepšininkėms.
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė: 2005 metų pasaulio čempionai.
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė: 1996 ir 2012 metų Europos čempionai, 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai, 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.
Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė: 2011 metų pasaulio čempionai, 2003 metų pasaulio vicečempionai, 2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai.
Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 1994 ir 2010 metų Europos čempionai, 2006, 2008 ir 2012 metų Europos vicečempionai, 2015, 2021 metų Europos vicečempionai.
Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2008 metų Europos čempionai, 2009, 2010 ir 2015 metų Europos vicečempionai, 2007 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.
Lietuvos merginų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 2008, 2021 metų Europos čempionės.
Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2006 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojos, 2015 metų Europos čempionato B diviziono nugalėtojos.
3x3 Krepšinis: Nauja Lietuvos Sėkmės Istorija
2017-ieji buvo metai, kuomet 3x3 krepšinyje dominavo Serbija ir - iš pažiūros visiškai netikėtai - Latvija. Serbai, šį krepšinį paskelbus olimpiniu, galėjo pasigirti trimis Pasaulio čempionų titulais, o kaimynai latviai - ką tik iškovotu Europos auksu.
2018-ųjų kovo 11-oji. Šią simbolišką datą atgimsta Lietuvos 3x3 krepšinio čempionatas. Per keturis jo etapus dalyvaujančios komandos ima rinkti FIBA reitingo taškus, iš arčiau susipažįsta su naująja olimpine sporto šaka ir, sutelkę savo bei rėmėjų lėšas, vyksta į tarptautinius turnyrus. To rezultatas - per vieną vasarą Lietuva vyrų reitinge atsiduria kol kas didžiausiose aukštumose istorijoje - 6-ojoje pozicijoje. 2018-ųjų vasarą vainikuoja 3x3 krepšinio asociacijos įsteigimas.
Paulius Beliavičius, Marijus Užupis, Šarūnas Vingelis ir Aurelijus Pukelis tame viešbutyje atsidūrė po to, kai iš šių krepšininkų sudaryta Šakių „Gulbelės“ komanda laimėjo teisę atstovauti Lietuvos rinktinei iškovodama 1-ąją vietą „Hoptrans 3x3 Winter Open“ turnyrų serijoje Garliavoje.
2019 Metų Europos Čempionatas: Bronza Ir Naujos Viltys
Nepaisant varžovų ispanų bandymo sugrįžti į rungtynes joms artėjant į pabaigą, Lietuva triumfuoja - trečioji vieta Europos čempionate ir jauste jaučiamas sugrįžimas į trijulių krepšinio elitą.
Rusija, Vengrija, Estija, Ukraina, Prancūzija. Tai - sąrašas šalių, kurias Lietuva nugalėjo pakeliui į čempionų titulą. Prieš finalo rungtynes žiūrovus įspūdingais dėjimais linksminusiai ir tuomet ką tik vyrų rinktinę iš Pasaulio taurės eliminavusiai Prancūzijai vilčių palikta nebuvo - favoritais dėl varžovų atletiškumo ir viso čempionato metu demonstruoto taiklumo nelaikyti lietuviai auksą iškovojo rezultatu 21:14. Gabrielius Čelka tampa naudingiausiu čempionato krepšininku.
Jame Šakių ekipa be didesnių sunkumų įveikia „Edmonton“ komandą iš Kanados ir iškovoja 30 000 JAV dolerių. Aštuoniolikmečiai savo ruožtu jau grįžo namo. Išvykstant oro uoste supainioti su tinklininkais, jie parvežė vienintelį Lietuvos krepšinio auksą šią vasarą.
35 Metai Nepriklausomybės: Skambios Pergalės Ir Nauji Iššūkiai
Praėjo 35 metai nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, o per šį laikotarpį netrūko itin skambių pergalių sporto pasaulyje, kurios vertė didžiuotis mūsų šalimi. Nuo pirmųjų medalių 1992 metų Barselonos olimpinėse žaidynėse iki krepšininkų triumfo Europos čempionatuose, nuo Virgilijaus Aleknos dominavimo disko metime iki jo pėdomis sekančio sūnaus Mykolo rekordų, nuo Rūtos Meilutytės fenomeno iki penkiakovininkų laimėjimų.
1992 Metų Barselonos Olimpiada: Pirmasis Aukso Medalis Po Nepriklausomybės
Galiausiai Lietuva galėjo kelti aukštai galvą jau per 1992 metų vasaros olimpines žaidynes Barselonoje. Ir šios žaidynės visada išliks Lietuvos istorijoje kaip tos, kuriose buvo iškovotas pirmasis olimpinis aukso medalis po Nepriklausomybės atkūrimo. Tą padarė disko metikas Romas Ubartas. Tos pačios 1992 metų Barselonos olimpinės žaidynės lietuviams buvo įsimintinos ir ne tik dėl R. Ubarto iškovoto aukso medalio. Visos šalies pasididžiavimu laikyta vyrų krepšinio rinktinė pagaliau tarptautinėse varžybose vėl žaidė su Lietuvos apranga. Mažajame finale 82:78 buvo įveikta principinė varžovė - NVS komanda.
1997 Metų Moterų Europos Čempionatas: Netikėtas Triumfas
Lietuvos krepšinio istorijoje po Nepriklausomybės atgavimo 1997 ir 2003 metai yra itin reikšmingi. Pirmosios iškovotu Europos čempionių titulu galėjo pasigirti moterys.
2003 Metų Vyrų Europos Čempionatas: Sugrįžimas Į Viršūnę
Galiausiai, 2003 metais vyrų rinktinė padarė tai, ko nepavyko 1995 metais.
Kauno „Žalgiris“ Ir Vilniaus „Lietuvos Rytas“: Klubinio Krepšinio Pasiekimai
„Žalgiris“ ryškiai sužibo artėjant prie 21 amžiaus pradžios. 1998 metais Jono Kazlausko treniruojami žalgiriečiai iškovojo Europos taurę ir įgijo teisę pirmą kartą žaisti Eurolygoje. O kitais metais buvo visiška pelenės istorija. Kai pateko „Žalgiris“ į finalo ketvertą vėl buvo kalbama, kad dabar tikrai sudaužys visi juos. O jei reikėtų išskirti, kada Lietuvoje po pergalės vyko daugiausia visko, tai išskirčiau šią „Žalgirio“ pergalę Eurolygoje. Savo ruožtu „Lietuvos rytas“ siautėjo Europos taurėje nuo 2004 iki 2009 metų.
Virgilijus Alekna Ir Mykolas Alekna: Disko Metimo Dynastija
Tėtis Virgilijus ir sūnūs Mykolas bei Martynas Aleknos - trys Lietuvos olimpiečiai. Du iš jų - Virgilijus ir Mykolas - olimpinių žaidynių prizininkai. Pats V. Alekna ilgus metus buvo šviesulys Lietuvos sporto padangėje. Jo titulų sąraše - 2000 ir 2004 metų olimpiniai aukso medaliai, 2008 metų olimpinė bronza. Dar du kartus jis triumfavo pasaulio čempionatuose, sykį buvo nepralenkiamas Europoje. Nuo tėčio neatsilieka ir Mykolas.
Lietuvos Paralimpiečiai: Valios Ir Atkaklumo Pavyzdys
Per visą 35 metų atgautos Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos paralimpiečiai yra iškovoję 37 paralimpinių žaidynių medalius. Auksą iškovoti pavyko šešis kartus. Vienintelį paralimpinį aukso medalį ne lengvojoje atletikoje yra iškovę Lietuvos golbolininkai. Šalies golbolo rinktinė medaliais džiuginti pradėjo dar 2000 metais, kai buvo iškovotas pirmasis sidabras.
Šiuolaikinė Penkiakovė: Edvinas Krungolcas Ir Andrejus Zadneprovskis
Per visą Lietuvos istoriją nuo Nepriklausomybės atkūrimo yra tik kartą nutikęs toks atvejis, kai olimpinėse žaidynėse toje pačioje rungtyje mūsų šalies sportininkai iškovojo du medalius ir į viršų buvo keliamos dvi trispalvės. Būtent šiuolaikinės penkiakovės legendos Edvinas Krungolcas ir Andrejus Zadneprovskis pasidabino sidabro ir bronzos medeliais.
tags: #lietuvos #uzimta #galutine #vieta #krepsinio #pasaulio