Krepšinis Lietuvoje - tai ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinis pasididžiavimas, įaugęs į kraują kone kiekvienam piliečiui. Per pastarąjį šimtmetį Lietuva tituluojasi krepšinio šalimi, o jos rinktinė iškovojo daugybę pergalių, garsinusių šalies vardą pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istorijos įvykius, pradedant pirmosiomis rungtynėmis ir baigiant dabartiniais pasiekimais.
Krepšinio Užuomazgos Lietuvoje (1920-1936 m.)
Nors krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m. Kaune, oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės. LFLS šias rungtynes laimėjo rezultatu 8:6. Tais pačiais metais surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės.
Vienas iš pirmųjų iniciatorių ir propaguotojų Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas. Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Jis buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų.
Tačiau iki 1935 metų Lietuvos krepšinio komanda neatrodė, jog gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu.
Aukso Amžius (1937-1939 m.)
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas!
Taip pat skaitykite: Draugiškos rungtynės prieš Europos čempionatą
1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų rinktinė, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Sovietinis Laikotarpis (1940-1990 m.)
SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose - Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės - 4 vietą.
SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė (Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Vincas Sercevičius, Justinas Lagunavičius, A. Lukošaitis ir kiti), nepralaimėjusi nė vienų rungtynių (su Maskvos rinktine sužaidusi lygiosiomis 25:25), užėmė 2 vietą. 1947 Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai ir treneriai, būdami SSRS rinktinių sudėtyje, iškovojo daug titulų įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.
Lietuviai SSRS Rinktinės Sudėtyje: Svarbiausi Pasiekimai
Lietuvos krepšininkai, atstovaudami TSRS rinktinei, reikšmingai prisidėjo prie jos laimėjimų svarbiausiuose turnyruose:
Taip pat skaitykite: Krepšinio rinktinės varžybų apžvalga
- 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais, o jai atstovavo Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius ir Vytautas Kulakauskas (4 lietuviai).
- 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė vėl triumfavo, o jos gretose žaidė Stepas Butautas ir Justinas Lagunavičius (2 lietuviai).
- 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkyje: TSRS rinktinė iškovojo sidabro medalius, prie komandos prisidėjo Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus (4 lietuviai).
- 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais, o jai atstovavo Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius ir Algirdas Lauritėnas (4 lietuviai).
- 1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius, o jos gretose žaidė Algirdas Lauritėnas ir Stanislovas Stonkus (2 lietuviai).
- 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburne: TSRS rinktinė vėl iškovojo sidabro medalius, o prie komandos prisidėjo Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus (3 lietuviai).
- 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais, o jai atstovavo Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas (2 lietuviai).
- 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais, o jai atstovavo Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju (1 lietuvis).
- 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais, o jai atstovavo Modestas Paulauskas, kuris taip pat buvo išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką (1 lietuvis).
- 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tapo čempione, o jai atstovavo Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką (1 lietuvis).
- 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksikoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius, o jai atstovavo Modestas Paulauskas (1 lietuvis).
- 1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais, o jai atstovavo Modestas Paulauskas (1 lietuvis).
- 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius, o jai atstovavo Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką (1 lietuvis).
- 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais, o jai atstovavo Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką (1 lietuvis).
- 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchene: TSRS tapo olimpine čempione, o jai atstovavo Modestas Paulauskas (1 lietuvis).
- 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius, o jai atstovavo Modestas Paulauskas (1 lietuvis).
- 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike: TSRS tapo čempionais, o jai atstovavo Modestas Paulauskas (1 lietuvis).
- 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose: TSRS iškovojo sidabro medalius, o jai atstovavo Sergejus Jovaiša (1 lietuvis).
- 1979 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais, o jai atstovavo Valdemaras Chomičius (1 lietuvis).
- 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje: TSRS iškovojo bronzos medalius, o jai atstovavo Sergejus Jovaiša (1 lietuvis).
- 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje: TSRS rinktinė tapo Europos čempionais, o jai atstovavo Sergejus Jovaiša (1 lietuvis).
- 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tapo čempionais, o jai atstovavo Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša ir Valdemaras Chomičius (3 lietuviai).
- 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius, o jai atstovavo Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius ir Sergejus Jovaiša (3 lietuviai). Arvydas Sabonis buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje: TSRS rinktinė tapo čempionais, o jai atstovavo Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša ir Rimas Kurtinaitis (4 lietuviai). Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanijoje: TSRS iškovojo sidabro medalius, o jai atstovavo Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius (3 lietuviai). Arvydas Sabonis buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje: TSRS rinktinė iškovojo sidabro medalius, o jai atstovavo Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir Sergejus Jovaiša (3 lietuviai). Šarūnas Marčiulionis buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1988 m. Olimpinės žaidynės Seule: TSRS tapo čempionais, o jai atstovavo Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius ir Šarūnas Marčiulionis (4 lietuviai).
- 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius, o jai atstovavo Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius ir Arvydas Sabonis (4 lietuviai).
- 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje: TSRS iškovojo sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Nauji Iššūkiai (1990-2002 m.)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 m. spalio 16 d. oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Vlado Garasto, iškovojo bronzos medalius. Tai buvo pirmasis Lietuvos krepšinio rinktinės medalis po nepriklausomybės atkūrimo.
1993 metai - šaltas dušas. Po įspūdingos olimpinės bronzos, reikėjo dalyvauti atrankoje į Europos čempionatą. Komandai negalėjo padėti Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis. Jau draugiškos rungtynės signalizavo neramų signalą. Buvo pralaimėta netgi Kauno „Atletui“. Pirmoji atrankos dvikova prieš lenkus buvo laimėta. Antroji - pralaimėta Baltarusijos rinktinei, o tai užkirto kelią į pagrindinį turnyrą. Sirgaliai liko ir be Europos, ir be 1994 metais Pasaulio pirmenybių.
1995 metais - atgaivos metai. Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus. 1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza. Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais Arvydas Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir Vladas Garastas.
1997 metai. Atėjo trenerio Jono Kazlausko era. Rezultatai pirmiausia buvo vidutiniški: 1997 metais Europoje - 6 vieta, 1998 metais - 7 vieta Pasaulio čempionate. 1999 metais rinktinės sudėtyje buvo ir Arvydas Sabonis, ir Šarūnas Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, turėjo gerą sudėtį, jau atrodė, kad medaliai ranką pasiekiami, bet kelią link jų užstojo ketvirtfinalyje Ispanijos rinktinė. Tiek Arvydas Sabonis, tiek ir visa komanda tiesiog tose rungtynėse perdegė. Vienintelis komandą traukęs Šarūnas Jasikevičius prametė lemiamą dvitaškį, galėjusį išlyginti rezultatą. Taigi, ir vėl be medalių. Čempionate iškovota 5-oji vieta.
2001 metai. Kritimas į žemę. Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. Jonas Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs Antanas Sireika.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
#