Olimpinės žaidynės yra vienas svarbiausių ir prestižiškiausių sporto renginių pasaulyje, turintis gilias tradicijas ir turtingą istoriją. Tai ne tik sporto šventė, bet ir unikalus įvykis, sujungiantis tautas ir kultūras iš viso pasaulio. Šiame straipsnyje panagrinėsime Maskvos olimpiadą, įtraukiant istorinius faktus, politinius aspektus ir įdomius įvykius.
Olimpiados Šaknys ir Istorija
Olimpija - istorinis Graikijos miestas, įsikūręs vakarinėje Peloponeso pusiasalio dalyje, vieta, kur gimė olimpinės žaidynės. Manoma, kad pirmosios sporto žaidynės Olimpijoje vyko 776 metais prieš Kristų. Vėliau jos kas ketverius metus rengtos Dzeuso garbei. Senovės Graikijoje žodžiu „olimpiada“ vadintas ketverių metų laikotarpis tarp olimpinių žaidynių; jis naudotas kaip laiko skaičiavimo vienetas. Graikų sporto žaidynės vykdavo kas ketveri metai. Jose galėjo dalyvauti visi laisvi šalies piliečiai nepaisant jų socialinės padėties. Stadione visi buvo lygūs: karaliai, karvedžiai, eiliniai kariai, audėjai, kepėjai ir piemenys.
Olimpinės žaidynės buvo neatsiejama senovės graikų religinio ir kultūrinio gyvenimo dalis. Tai buvo iškilmės ir sporto varžybos, skirtos dievui Dzeusui pagerbti. Žaidynės vykdavo vasaros viduryje, kas ketveri metai Olimpijoje. Artėjant žaidynėms, Graikijoje įsivyraudavo taika, nutraukiami visi vaidai ir karai. Tai buvo laikotarpis, skirtas sportui, religinėms apeigoms ir bendruomenės susibūrimui.
Olimpija buvo vienas pagrindinių antikinės Graikijos religinių centrų. Miesto viduryje stūksojo Dzeuso šventykla, o joje - milžiniška Dzeuso skulptūra - vienas iš septynių antikinio pasaulio stebuklų. Netoliese stovėjo deivės Heros šventykla, prie kurios griuvėsių mūsų laikais kas ketveri metai uždegama olimpinių žaidynių ugnis. Kiek atokiau nuo šventyklų - garsusis Olimpijos stadionas, anuomet talpinęs iki 40 tūkstančių žiūrovų. Netoliese palestros ir gimnasionai - atletų treniruočių vietos, filipeionas - žaidynių dalyvių ir teisėjų viešbutis.
Olimpinių žaidynių tradicija tęsėsi iki 393 metų, kuomet, krikščionybę paskelbus vienintele Romos Imperijos religija, ši sporto šventė buvo uždrausta. Įsigalėjus krikščionybei, 394 m. Romos imperatorius Teodosijus I olimpines žaidynes panaikino. Tai buvo kova su senosiomis šventyklomis ir pagoniškomis šventėmis. Tad daugiau nei tūkstantį metų gyvavusi olimpinių žaidynių tradicija nutrūko.
Taip pat skaitykite: Kauno Žalgirio ir Maskvos CSKA analizė
Naujųjų Laikų Olimpinės Žaidynės
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių krikštatėviu laikomas prancūzų baronas Pierre de Coubertinas. Idėja atgaivinti šią gražią tradiciją jam kilo visai atsitiktinai. Baronas domėjosi neseniai praūžusiu Prancūzijos ir Prūsijos karu ir bandė išsiaiškinti prancūzų pralaimėjimo priežastis. Baronas suprato, kaip svarbu skatinti jaunus žmones sportuoti. Pierre de Coubertinas iškėlė šią mintį 1894 m. Paryžiuje vykusiame tarptautiniame sporto kongrese. Kongreso dalyviams jo idėja labai patiko, pirmąsias naujųjų laikų olimpines žaidynes buvo nutarta surengti 1896 m. Pierre de Coubertino iniciatyva 1894 m. buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas, kuris rūpinosi žaidynių rengimu.
Pirmosios naujųjų laikų olimpinės žaidynės surengtos 1896 metų vasarą Atėnuose, Graikijoje (dalyvavo vos 245 sportininkai iš 14 pasaulio šalių), praėjus daugiau nei pusantro tūkstančio metų nuo jų uždraudimo Antikos laikais. Graikijos valdžia ir gyventojai reikalavo, kad ir ateityje olimpinės žaidynės vyktų tik Graikijoje ir niekur kitur. Tačiau Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimu antrosios žaidynės po ketverių metų įvyko Paryžiuje.
Būtent P. Coubertinas sugalvojo ir olimpinių žaidynių simbolį - penkis spalvotus (mėlyną, juodą, raudoną, geltoną ir žalią) persidengiančius žiedus, reiškiančius penkis planetos žemynus, jų vieningumą. Įdomu tai, kad vieną iš minėtų spalvų (kartu su fonine balta) buvo galima rasti visose tuo metu egzistavusių valstybių vėliavose. Pirmą kartą olimpiniai žiedai panaudoti 1920 m. Antverpeno olimpinėse žaidynėse. Baltame fone pavaizduoti penki susiliečiantys žiedai: mėlynas, geltonas, juodas, žalias ir raudonas. Jie simbolizuoja penkis žemynus ir jų vienybę.
Tuo tarpu žaidynių devizas „Citius. Altius. Fortus“ (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) sugalvojo prancūzų šventikas H. Didonas. Norėdamas paskatinti moksleivius tobulėti tiek fiziškai, tiek dvasiškai, jis ištarė šią frazę per sporto šventės atidarymą vienoje Prancūzijos mokykloje. Šį trumpą devizą įsiminė šventėje dalyvavęs baronas Pierre de Coubertinas ir pasiūlė vartoti jį olimpinėse žaidynėse.
Olimpinių žaidynių ugnis šiandien uždegama Olimpijoje (pirmą kartą tai padaryta 1936 metais Berlyno olimpinių žaidynių proga), netoli buvusios deivės Heros šventyklos griuvėsių. Iš Olimpijos liepsna keliauja per įvairias šalis į olimpinių žaidynių vietą. Deglo estafetėje dalyvauja sportininkai ir sporto mėgėjai. Olimpinės ugnies kelionė simbolizuoja kilnius siekius, taiką ir vienybę. Žaidynių atidarymo dieną liepsna įnešama į pagrindinį stadioną ir ten uždegamas olimpinis aukuras.
Taip pat skaitykite: Lietuvos indėlis į Maskvos olimpiados šuolio į tolį
Bėgant metams olimpinės žaidynės tapo svarbiausiu pasaulyje sporto renginiu. Jos apima olimpiados žaidynes, arba vasaros olimpines žaidynes, ir žiemos olimpines žaidynes. Rengiamos kas 4 m., vasaros olimpinės žaidynės - pirmaisiais, žiemos - trečiaisiais olimpiados metais (metų skaičius dalijasi iš 4). Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių 1896. Negali trukti ilgiau kaip 16 dienų.
Maskvos Olimpiada
1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės buvo reikšmingas įvykis, tačiau jas lydėjo didelės politinės kontroversijos. Ši olimpiada tapo viena labiausiai boikotuotų žaidynių istorijoje.
Boikotas
Po 1979 m. sovietų invazijos į Afganistaną net 66 valstybės nutarė boikotuoti Maskvos olimpines žaidynes. JAV prezidentas Jimmy Carteris įsakė boikotuoti žaidynes Maskvoje dėl Sovietų Sąjungos invazijos į Afganistaną. Atsakydamos į Maskvos žaidynių ignoravimą, Sovietų Sąjunga ir kitos Varšuvos pakto šalys 1984 m. atsisakė vykti į Los Andželą.
Penkiolikos iš šių šalių atletai, nutarę neprisidėti prie boikoto, atidarymo iškilmėse žygiavo su olimpine vėliava. Ji buvo keliama ir šiems sportininkams iškovojus medalius, o jų garbei skambėjo olimpinis himnas.
Dalyviai ir Medaliai
1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 5179 sportininkai iš 80 rinktinių. Daugiausia medalių iškovojo (iš viso medalius laimėjo 36 rinktinių nariai):
Taip pat skaitykite: Maskvos olimpiados aukso medalis Žulpai
- SSRS - 195 (80 aukso, 69 sidabro, 46 bronzos)
- VDR - 126 (47 aukso, 37 sidabro, 42 bronzos)
Lietuvos Dalyvavimas
Maskvos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 16 sportininkų iš Lietuvos. Olimpinėmis čempionėmis jau antrą kartą tapo krepšininkė Angelė Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė. Olimpiniame baseine plaukimo olimpiniais čempionais tapo Robertas Žulpa (200 m krūtine) ir Lina Kačiušytė (200 m krūtine). Per žingsnį nuo medalio liko šaulys Vladas Turla, užėmęs ketvirtąją vietą.
Įdomūs Faktai
- Sovietų gimnastas Aleksandras Ditiatinas tapo pirmuoju sportininku, per vienerias žaidynes laimėjusiu aštuonis medalius.
- Paskelbus boikotą, pirmajame istorijoje olimpiniame moterų žolės riedulio turnyre liko tik viena dalyvė - SSRS. Skubiai buvo pakviestos dar penkios rinktinės.
- 1989 m. Australijos senato pateiktoje ataskaitoje buvo pareikšta, kad olimpinės žaidynės Maskvoje gali būti vadinamos Chemikų žaidynėmis, nes vargu ar bent vienas medalį laimėjęs sportininkas nevartojo dopingo preparatų. Per šias žaidynes užfiksuoti „kraujo dopingo“ atvejai - prieš startą medalius laimėjusiems bėgikams būdavo perpilama daugiau nei litras kraujo.
Politiniai Aspektai ir Kontroversijos
Antikos laikais sporto žaidynės Olimpijoje turėjo labai didelę religinę ir politinę reikšmę. Siūlydamas atgaivinti olimpines žaidynes, baronas Pierre de Coubertinas taip pat tikėjo, kad jos galėtų išspręsti visus nesutarimus ir sugrąžinti pasauliui taiką.
Deja, XX a. olimpinės žaidynės tapo arena politiniams nesutarimams spręsti. 1956 m. pasipiktinusios Tarybų Sąjungos veiksmais malšinant sukilimą Vengrijoje trys Vakarų Europos šalys boikotavo Melburno olimpines žaidynes.
Be to, olimpinės žaidynės neapsiėjo be tragiškų įvykių. 1972 m. rugsėjo 5 d. Miunchene gerai organizuota arabų teroristų grupė, pasivadinusi „Juoduoju rugsėju“, pagrobė vienuolika į vasaros olimpines žaidynes atvykusių Izraelio sportininkų. Du iš jų buvo iš karto nužudyti, devyni atletai paimti įkaitais. Teroristai pareikalavo paleisti iš Izraelio kalėjimų per 200 palestiniečių ir išlaisvinti du Vokietijoje kalinčius pagarsėjusius žudikus. Nemokšiškai vykdoma operacija baigėsi kruvina tragedija - žuvo visi devyni sportininkai.
Olimpinės Žaidynės Kaip Kultūros Fenomenas
Olimpinės žaidynės yra ne tik sporto varžybos, bet ir svarbus kultūros fenomenas. Jos skatina tarptautinį bendradarbiavimą, kultūrų dialogą ir taiką. Olimpinės žaidynės yra puiki galimybė šaliai pristatyti savo kultūrą, istoriją ir tradicijas pasauliui. Be to, olimpinės žaidynės įkvepia jaunus žmones sportuoti, siekti aukštų rezultatų ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą.
Dopingo Skandalai ir Šešėlis Ant Žaidynių
Deja, pastaraisiais metais olimpines žaidynes temdo dopingo skandalai. Pasaulinė antidopingo agentūra (PAA) paskelbė turinti įrodymų, kad Rusija klastojo 2014 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Sočyje dalyvavusių savo sportininkų šlapimo mėginius. PAA atstovų teigimu, mažiausiai penkiolika olimpinius medalius iškovojusių Rusijos sportininkų dalyvavo valstybės vykdomoje dopingo programoje.
Šis skandalas kelia abejonių dėl bet kurio nuo 2000 m. olimpinėse žaidynėse iškovoto medalio. Jei „Berlinger“ „seifą“ slapta atidaryti išmoko rusai, kas gali garantuoti, kad to negalėjo padaryti kinai, portugalai ar amerikiečiai?