Fizinis aktyvumas yra labai svarbus mokinio augimo ir tobulėjimo dalis, padedantis ugdyti tiek psichinę sveikatą, tiek fizinį pasirengimą. Sportas ugdymo procese didina mokinių protinį augimą ir mąstymo galią, padeda atsipalaiduoti nuo kasdienės mokymosi rutinos ir sumažinti egzaminų stresą.
Šiame straipsnyje aptarsime sporto šakų naudą tiek vaikams, tiek suaugusiems, ir kaip aktyvus gyvenimo būdas gali pagerinti mūsų gyvenimo kokybę.
Fizinis lavinimas Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijoje
1993 m. pradėjusi veikti kaip Vilniaus darželis-mokykla „Versmė“, šiandien ši įstaiga išaugo iki Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos (PTMG). Šioje gimnazijoje ypač akcentuojamas katalikiškas ugdymas, specialiųjų poreikių vaikų integracija, o kaip viena jungiamųjų įvairiasluoksnės mokyklos bendruomenės grandžių pasitelkiamas fizinis lavinimas ir aktyvumas.
Fizinis mokinių lavinimas šioje gimnazijoje nėra skambus šūkis ar į mokymo programas įrašytas privalomas žodžių junginys. Kūno kultūra - viena svarbiausių pamokų, nenusileidžiančių nei kalboms, nei matematikai, o jeigu sportą susietume su sveikata, gal net jas lenkiančių. „Pirmiausia mokyklų vadovams reikėtų susidėlioti tam tikrus dalykus, matyti tarptautinius, Lietuvos moksleivių sveikatos tyrimus, vaikų sveikatos pažymas ir tada viskas kitaip atrodys“, - kūno kultūrą nuvertinti linkusiems kolegoms pataria PTMG direktorė Violeta Ališauskienė.
Kitokios pamokos ir pertraukos
Šioje gimnazijoje, kurioje mokosi beveik 600 moksleivių, į kūno kultūrą pirmiausia žiūrima kaip į pagalbininką, todėl čia sportuojama kasdien per pertraukas. Tam, kad vaikai norėtų sportuoti, šalia tradicinių pasitelkiama ir naujų sporto šakų: į gimnazijos ugdymo programą įtrauktas mažasis golfas, grindų riedulys, beisbolas, kelią skinasi regbis. Pamėgti sportą kartu su dar dviem kolegomis gimnazistus moko geriausia Lietuvos 2016-2017 ir 2017-2018 mokslo metų kūno kultūros mokytoja išrinkta Irutė Juršėnaitė.
Taip pat skaitykite: Sveikata ir sportas
Pasak gimnazijos direktorės V. Ališauskienės, šiai ugdymo įstaigai vadovaujančios nuo 2012 m., sportas čia visada buvo prioritetas. Vaikai labai mėgsta sportuoti, tik reikia juos motyvuoti. Mokydamasi mokykloje pati V. Ališauskienė nemažai sportavo, galbūt dėl to nori, kad ir dabartiniai vaikai daugiau judėtų. Kita vertus, apie tai susimąstyti verčia kasmet į mokyklą pristatomos vaikų sveikatos pažymos - prie reto vaiko pavardės parašyta, kad jis sveikas. Į šią problemą V. Ališauskienė ragina pažvelgti kitaip: mokiniai mažai juda ir dėl to dažnai turi tokių sveikatos bėdų, kaip iškrypęs stuburas.
„Gyvenime vieniems galbūt svarbu matematika, kitiems - fizika, bet svarbi ir kūno kultūra. Man keista, kai dalis vadovų nuvertina tokias pamokas, kaip kūno kultūra, dailė ar muzika, sakydami, esą čia nerimti dalykai. Tai rimti dalykai, tik jie gal nepastebimi, bet vertę vaikui suteikia labai didelę“, - neabejoja V. Ališauskienė. Direktorė PTMG dirbančius kūno kultūros mokytojus vadina laimėjimu tiek jai pačiai, tiek vaikams.
„Kadangi mūsų kūno kultūros mokytojai labai aktyvūs, iškart užsimezgė bendras planas, ką padaryti kitaip, kad vaikai norėtų sportuoti. Vienas būdų - pritraukti naujų sporto šakų. Vaikams pabosta tik bėgioti, šokinėti į tolį ar aukštį, bet kai tuos pačius elementus suderini su beisbolu, regbiu ar golfu, vaikai mielai sportuoja“, - sako V. Ališauskienė. PTMG pradinukams būna dvi savaitinės kūno kultūros pamokos ir šokiai, o štai jau penktokai į kūno kultūrą per savaitę eina po tris kartus.
„Tai mūsų mokyklos iniciatyva, mes siekiame, kad penktokai daugiau judėtų, nes čia matome naudą - vaikai pasportuoja, išsibėgioja. Tą jie daro kasdien ir per judriąsias pertraukas: bet kuriuo metų laiku per vieną ilgą judriąją pertrauką į lauką eina pradinių klasių vaikai, o per kitą - vyresni mokiniai. Pamokos po šių judriųjų pertraukų tampa ramesnės, vaikai labiau susikaupia, nes lauke išlieja emocijas, pakvėpuoja grynu oru“, - stereotipą, esą po aktyvaus fizinio krūvio mokiniams būna sunku susikaupti, griauna gimnazijos direktorė.
Kūno kultūros mokytoja ekspertė I. Juršėnaitė priduria, kad šveicarai, suomiai, švedai yra atlikę tyrimus, įrodančius, kad po fizinio krūvio vadinamųjų sunkiųjų pamokų žinios geriau suvokiamos, o pasportavęs vaikas net geriau kontrolinius darbus parašo. PTMG sporto salėje kamuoliai, rieduliai nenutyla ir pamokoms pasibaigus. Jau ne vienus metus čia vyksta atvirasis Vilniaus miesto neįgaliųjų bočios turnyras, į kurį tradiciškai Vasario 16-osios proga susirenka pasportuoti neįgaliųjų vežimėliuose sėdintys vilniečiai. Jie dalyvauja estafečių varžybose, o jiems padeda sveikieji vaikai. „Kad matytumėte vežimėlyje sėdinčio ir varžybose dalyvaujančio vaiko akis. Tas magiškas žodis „varžybos“ juos labai įpareigoja. Čia dalyvaudami neįgalieji per kelias valandas paauga keliais sprindžiais“, - pasakoja I. Juršėnaitė. PTMG specialiųjų poreikių vaikai laimėjo Lietuvos mažųjų žaidynių atranką ir gegužės pradžioje vyko į Jonavoje surengtą finalą.
Taip pat skaitykite: Berniukų sporto pomėgiai
Mažasis golfas gimnazijoje
Šios gimnazijos moksleiviai - stiprūs mažojo golfo žaidėjai. Buvusios slidininkės, o dabar 25 metus kūno kultūros mokytoja dirbančios I. Juršėnaitės iniciatyva mažasis golfas atėjo į PTMG, o vėliau, sudominus ir įtraukus daugiau mokyklų, pradėti rengti Lietuvos mokyklų mažojo golfo čempionatai. Iš pradžių juose dalyvavo po keletą sostinės mokyklų, tačiau šių metų čempionato finaliniame turnyre, kuris balandžio viduryje vyko Kauno sporto halėje, jau varžėsi keturių miestų geriausi jaunieji golfo žaidėjai. Šiemet tarp trijų amžiaus grupių žaidėjų pirmąsias vietas iškovojo PTMG moksleiviai.
„Vaikams patinka, todėl mes ir po pamokų susirenkame į mažojo golfo treniruotes. Jos vyksta pagal amžiaus grupes: ateina pirmokai-trečiokai, ketvirtokai-šeštokai ir tada jau vyriausi moksleiviai. Nors laimėjome Lietuvos mokyklų mažojo golfo čempionatą, dabar ruošiamės žaisti atvirame aikštyne - kaip prizą gavome galimybę pasivaržyti tikruose golfo laukuose“, - pasakoja I. Juršėnaitė.
Pasak I. Juršėnaitės, pagreitį įgauna grindų riedulys, beisbolas, vaikai dar labai mėgsta dalyvauti lengvosios atletikos varžybose - keturkovės, trikovės. Bet tiek, kiek jie sportuoja per pamokas, įvairių žaidimų įgūdžiams atsirasti laiko neužtektų, todėl mokytojai skatina ateiti ir po pamokų. PTMG moksleiviai žaidžia ir tradicinius žaidimus, pavyzdžiui, futbolą. Dalyvaudami pradinukų futbolo lygos turnyre, šiemet užėmė antrąją vietą. Pernai buvo pirmi, o šiemet antri Göthe’ės instituto ir Lietuvos futbolo federacijos organizuojamame konkurse „6:0 vokiečių kalbos naudai“.
Stadiono trūkumas kompensuojamas parku
„Dauguma mūsų projektų yra tęstiniai. Kasmet dalyvaujame Lietuvos tautinio olimpinio komiteto organizuojamose Lietuvos mokyklų žaidynėse, vienais metais esame tapę šių žaidynių tinklinio varžybų prizininkais. Esame Lietuvos trikovės varžybų antrosios vietos laimėtojai, Vilniaus mieste - trikovės, keturkovės varžybų bent jau prizininkais visada tampame“, - laimėjimus vardija I. Juršėnaitė.
PTMG įsikūrusi sostinės Lazdynų mikrorajone tarp gyvenamųjų namų, buvusio darželio patalpose, todėl stadiono neturi, tik gerą šiuolaikišką sporto salę su priestatu. „Bet mums netoli Pasakų parkas. Ten vaikai su mokytojais eina pabėgioti. Vienas iš mūsų ateities uždavinių - įsirengti bent nedidelę aikštelę, kuri būtų su tinklu, danga, kad vaikai galėtų ne dulkėse kamuolį spardyti ar krepšinį žaisti, o šiuolaikiškoje aikštelėje. Tam ieškome rėmėjų, rašome projektus“, - sako direktorė.
Taip pat skaitykite: Sporto nauda su draugu
I. Juršėnaitė replikuoja: „Gal įkalbėsime direktorę paplūdimio tinklinio aikštelę įsirengti, nes vaikams labai patinka. Vaikai skirtingi, todėl norėdami juos sudominti turime pateikti didelę pasiūlą.
Mokinių veiklos motyvacija ir fizinis aktyvumas
Pastaruoju metu vykstantys reikšmingi socialiniai, ekonominiai ir buitiniai persitvarkymai vis labiau išlaisvina žmogų nuo sunkaus fizinio darbo, apriboja jo raumenų darbą. Dėl to sutriko amžiais nusistovėjusi biologinė organizmo pusiausvyra: atskiros organizmo sistemos tapo labiau pažeidžiamos. Dalis šių ligų (širdies ir kraujagyslių sistemos, nervinis išsekimas, per didelis svoris) paplito ir toliau progresuoja tarp jaunų žmonių (taip pat ir moksleivių). To priežastis - nepakankamas fizinis aktyvumas. Daugybė nuovargį sukeliančių reiškinių visų pirma aiškinama fizinio aktyvumo stoka. Todėl visoje ugdymo sistemoje vis didesnę reikšmę turėtų įgyti priemonės, padedančios ugdyti teigiamą moksleivių požiūrį į fizinį aktyvumą, savo sveikatą.
Plintant įvairioms naujausioms informacinėms, techninėms naujovėms vis mažesnis dėmesys skiriamas aktyviam poilsiui, sportavimui. Vis labiau skatinamas geras kompiuterinis raštingumas, užsienio kalbų mokėjimas, didinamas protinio darbo krūvis. Ypatingai mažai dėmesio skiriama moksleivių sveikos gyvensenos ugdymui, fizinio aktyvumo skatinimui, sportinių bazių gerinimui.
Remiantis tarptautinio moksleivių sveikos gyvensenos tyrimo duomenimis (1994 - 1998 m.), Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas, yra pasiekęs kritinę ribą. Palyginus su kitų 29 šalių Europos šalių moksleivių judėjimo aktyvumu, lietuviai užėmė priešpaskutinę vietą, po Slovakijos moksleivių. Kauno medicinos universiteto atlikto Lietuvos moksleivių gyvensenos tyrimo duomenimis (1998 m.), per šešerius metus moksleivių fizinis aktyvumas beveik nepakito: 1998 m. nepakankamai mankštinosi ir sportavo daugiau kaip penktadalis (26 proc.) 11-15 metų berniukų ir 54 proc. mergaičių, 1994 m. atitinkamai: 29 proc. berniukų ir 55 proc. mergaičių. Nepakankamai fiziškai aktyvūs 2002 m. buvo 29 proc. berniukų ir 58 proc. mergaičių. Lyginant su ankstesnių apklausų duomenimis, reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Norint ugdyti moksleivį kryptingai, keisti jo motyvaciją, būtina žinoti asmeninius poreikius, individualias savybes, interesus, požiūrį į dalyką ir save. Tik tada mokytojas gali pakeisti, įtakoti, paveikti, pastebėti pokyčius bei kontroliuoti, planuoti.
Hipokinezė ir jos rūšys
Žmogus ilgainiui pradėjo konstruoti paprasčiausius įrenginius, tobulinti darbo įrankius, kurie turėjo pavaduoti jo raumenų veiklą. Akademiko Bergo duomenimis, dar XIX a. viduryje apie 996 % visų Žemėje atliktų darbų sudarė raumenų darbas. Tik 4 % jų buvo atlikta naudojant pašaliną energiją (vėjo, vandens, kuro degimo ir pan.). Tepraėjus šimtmečiui, 1. y. XX a. viduryje, jau tik I % visų darbų teko raumenims, 0 99 % ¬mašinoms, įrenginiams. Paskutiniojo praėjusio amžiaus ketvirčio pradžioje, 1. y. apie 1975 ill., jau tik 0,5 % visos energijos Žemėje buvo susijusi su žmogaus raumenų veikla. Apskaičiuota, kad 1947 m. už kiekvieną mūsų planetos gyventoją dirbo vidutiniškai 12-os a. j. mechanizmų.
Mokslinė ir techninė pažanga, išlaisvinusi žmogų nuo alinančio fizinio darbo, drauge labai apribojo jo biologinės evoliucijos stimulą- fizinį aktyvumą. Šis reiškinys įvardytas kaip biosocinė aritmija, kurios išdava- „civilizacijos“ ligos. Socialinei pažangai susilpninus žmogaus ryšius su gamta, labai pa-Iengvėjus fizinei kovai už būvį genetiškai užkoduota žmogaus judėjimo būtinybė tapo labai menkai realizuojama. Iškilo hipokinezės (mažo judėjimo) pasekmių grėsmė.
Terminai - hipokinezė ir hipodinami}a dažnai vartojami kaip sinonimai. Tačiau tai skirtingos sąvokos. Hipokinezė (hipo . +gr. kinesis -judėjimas) - ilgalaikis judėjimo sumažėjimas, vyraujant judesių sumažėjimui didžiuosiuose sąnariuose, kas mažina bendrąjį žmogaus aktyvumą. Hipodinamija (hipo . + dynamis -jėga) - raumenų susitraukimo jėgos ir jų tonuso sumažėjimas. Hipokinezę, ppaprastai lydi hipodinamija. Hipokinetinė liga - tai fiziologinė, klinikinė samprata, apibūdinanti pakitimus organizme, atspindinčius konfliktą tarp biologinės žmogaus prigimties ir jo paties sukurtų darbo bei buities sąlygų .. Tai vadinamosios „civilizacijos“ ligos.
Yra kelios hipokinezės rūšys:
- Adaptacinė-fiziologinė hipokinezė. Dažniausiai ją sukelia auklėjimas ir fizinio poilsio įprotis. Tam tikros reikšmės turi ir genetiniai veiksniai.
- Įprastinė buitinė hipokinezė: ją lemia komforto ir patogumų h.iirimas buityje. Tai mažina fizinį aktyvumą, fizinių pastangų poreikį savitamoje, vietoj asmeninių kontaktų socialiniame-kultūriniame gyvenime (pvz., televizija vietoje teatro, telefonas, namų ir komunalinėje ruošoje, apribojamas netgi ėjimas (naudojamasi liftu, asmeniniu ir visuomeniniu transportu).
- Priverstinė moksleivių ir studentų hipokinezė. Ją sukelia kasdieninis reglamentuotas darbas mokslo įstaigoje ir netinkamas laisvalaikio leidimas. Laisvalaikiu turi dominuoti aktyvi fizinė veikla.
- Aktyvios raumenų veiklos trūkumas yra tiesiogiai proporcingas mokymo informacijos kiekiui ir atvirkščiai proporcingas besimokančio jaunimo laisvalaikio trukmei. Šią hipokinezės rūšį lemia tėvų ir mokymo įstaigų auklėjimo spragos, klaidingas harmoningos asmenybės vystymosi suvokimas, kai akcentuojama vien intelektualinio lavinimo būtinybė, ignoruojant fizinio komponento svarbą.
Fizinis mankštinimas ir jo uždaviniai
Fizinio mankštymo srityje, kūno nusiteikimas aukštesniems gyvenimo tikslams yra bendriausia ugdomoji vertybė. Gerai suprasta fizinė galybė iš tikrųjų yra tikslingai panaudojama fizinė energija. Bendriausias fizinio mankštymo uždavinys yra pasiekti maksimumą fizinės energijos arba galybės išvystant fizinės žmogaus prigimties arba kūno nusiteikimą tamauti aukštesniems gyvenimo tikslams. Tokiu būdu turime iš vienos pusės objektyviai suprantamą fizinę energiją, o iš antros pusės - subjektyviai suprantamą kūno nusiteikimą aukštesniems gyvenimo tikslams. Fizinė energija pasireiškia kaip žmogaus kūno sveikata, stiprumas bei miklumas. Tuo tarpu šitos kūno ypatybės nėra sau tikslas fiziniame mankštyme, kadangi tikra jų reikšmė išeina aikštėn ryšium su sveiko, stipraus ir miklaus kūno nusiteikimu tamauti aukštesniems gyvenimo tikslams.
Teorinėje srityje fizinis lavinimas turi uždavinį pasiekti auklėtinio prigimtyje tikslingą išorinių ir vidinių jutimų veiklumą, kuris tamautų materialine atrama protiniam pažinimui, tamaujančiam savo ruožtu tiesos pažinimo reikalui. Praktinėje srityje pagrindiniu fiziniu auklėjimo uždaviniu yra pasiekti fizinėje auklėtinio prigimtyje to tikro fizinio galingumo, kuris glūdi kūno nusiteikime palenkti visą savo energiją valios reikalavimams. Estetinėje srityje pagrindinis uždavinys yra išvystyti kūne kūrybinį nusiteikimą.
Dvasia, kaip laisva, turi galimybės atsilaikyti prieš kūno įtaką, bet užtat sielos galių reiškimasis yra priežastingai surištas su kūno pareigomis ir todėl atitinkamai silpnėja sulig kūno menkėjimu. Tik sielos galių reiškimosi atžvilgiu galima pasakyti, kad sielos sveikata pareina nuo kūno sveikatos, interpretuojant posakį mens sana in corpore sano (sveikas protas sveikame kūne). Užtat būtų padaryta klaida pasakius, kad pats dvasinis sielos vertingumas pareina nuo kūno ypatybių ir, be kita ko, nuo jo sveikatos bei stiprumo.
Visos atliekančios kurią nors funkciją kūno dalys gerai išlavėja, išlieka sveikos ir lėčiau sensta, jei jos naudojamos saikingai ir atlieka užduotis, prie kurių yra įpratusios. Tačiau jei kūno dalys nieko neveikia ir paliekamos be darbo, jos neišlavėja, yra linkusios į ligas ir greitai pasensta. Šiandien kineziterapeautai, kinezioogai, fizinio lavinimo specialistai, medikai vieningai teigia, kad laiku skirta ir tinkamo sunkumo mankšta visada padeda. Pirma, ji sumažina galimybę susirgti tam tikra liga, ir, antra, padeda įįveikti ligą susirgus arba bent sumažinti jos progresavimą.
Fizinio aktyvumo tikslas - didinti kasdienio gyvenimo išteklius bei mažinti sveikatos rizikos veiksnius. Daugeliui „civilizacijos“ ligų susergama dėl nepakankamo fizinio aktyvumo. Tinkamas fizinis aktyvumas mažina širdies ligų pavojų, mažina arterinį kraujospūdį reguliuoja svorį didina organizmo atsparumą stresams ir mažina nuovargį. Aktyvios fizinės veiklos deficito problema aktuali visais amžiaus tarpsniais, tačiau bene aktualiausia ji kai kalbama apie moksleivių sveikatą Nors vaikai ir judresni už suaugusiuosius, dėl paplitusių pasyvaus laisvalaikio formų jiems gresia hipokinezės pasekmės. Neatsitiktinai daugelis autorių nurodo, kad moksleivių nuovargis padidėjęs, ypač pavasarį, darbingumas yra nepakankamas fizinės veiklos rezultatas. Jie teigia, kad tai, kas praleista vaikystėje, yra negrįžtamai prarasta tolesniam gyvenimui.
Įvairiems amžiaus tarpsniams yra keliami skirtingi tikslai. Iki 12 metų fizinis ugdymas turi laiduoti optimalų organizmo augimo, gerą psichologinę būseną, diegti sveikos gyvensenos įgūdžius, lavinti pagrindinius judėjimo įgūdžius, ugdyti vikrumą, jėgą, lankstumą bei reakcijos greitį. Paaugliams virš 15 metų būtina laiduoti organizmo brandą, tobulinti motorinius gebėjimus, judėjimo įgūdžius, fizines ypatybes (jėgą, lankstumą, ištvermę), mokyti sveikos gyvensenos. Daug mokslininkų tyrinėja fizinio aktyvumo lygį mokykliniame amžiuje lr pripažįsta, kad fizinis aktyvumas mažėj a, todėl verta susimastyti, ką daryti, kaip įtakoti šį neigiamą procesą. Norint nukreipti moksleivio veiklą link tikslo būtina susipažinti su motyvacijos teorija, žadinimo būdais.
Kūno kultūros programos nauda
Po vasaros atostogų milijonai moksleivių grįžta į mokyklas. Jie vėl pradeda siekti akademinių žinių ir dalyvauti popamokinėje veikloje. Tėvai, mokytojai, administratoriai ir patys mokiniai susitelkia mokslui tam, kad vaikai kuo geriau pasiruoštų ateities karjerai, gyvenimui. Tačiau jie neturėtų pamiršti kūno kultūros programos teikia naudą sveikatai bei fiziniam vystymuisi. Pažintinė informacija bei kūno fizinis lavinimas taip pat turi būti orientuoti į kiekvieno individo tobulėjimą. Psichomotorikos lavinimas gali būti svarbus asmenybės sveikatai ir gerai savijautai bei visai bendruomenei. Kūno kultūros užsiėmimai mokykloje turi svarbią asmeninę, socialinę ir ekonominę reikšmę.
Dabartiniu metu vis didesnis dėmesys skiriamas protiniam lavinimui, o fizinis lavinimas lieka antraeilis, nors jie turėtų būti lavinami lygiagrečiai. Įvairūs mokslininkai pabrėžė svarbią fizinio aktyvumo naudą žmogaus organizmui visuose amžiaus tarpsniuose. Visuomenės pastangos buvo sutelktos fizinio aktyvumo skatinimui kadangi fizinis aktyvumas kuo jaunesniame amžiuje sumažino riziką susirgti chroniško mis ligomis. Būtent mokykla ir yra ta organizacija, kuri turi užsiimti kūno kultūros lavinimu. Mažai abejonių, kad vaikai ir jaunimas gali išmokti ir išsiugdyti palankų gyvenimo būdo elgesį per aukštos kokybės kūno kultūros programas. Nors šalies sveikatos ministerijos uždaviniai keliami kasdieninei kūno kultūrai visiems mokyklos vaikams, vis dėlto daugelis jaunuolių nėra įtraukti į bet kokią fizinio aktyvumo veiklą.
Kai kurie autoriai siūlo mokykloms ir universitetams susipažinti su kasdiene, kokybiška fizine veikla kaip dalimi savo visapusiško išsilavinimo. Kiti mokslininkai neaktyvumą Amerikoje pavadino „didele epidemija“ ir konstatavo, kad buvo padaryta rimta klaida nereikalaujant fizinio aktyvumo. Dėl fizinio neaktyvumo kenčia visuomenė savo skausmais, fizinėmis kančiomis, o likusi visuomenės dalis moka pinigus už prarastą produktyvumą. Jie sukūrė vaikų fizinio aktyvumo modelį kuris pateikia vaikų fizinio aktyvumo rekomendacijas. Šios rekomendacijos nurodo, kad sportuoti reikia nuo mažiausiai 60 minučių iki keleto valandų per dieną iki paauglystės periodo. Šios rekomendacijos pabrėžia, kad vaikų veikla šiuo periodu yra labiau nenuosekli, nei tolygi. Fizinio aktyvumo skirtumai aiškiai matyti tarp vaikų ir suaugusiųjų. Todėl svarbu atsižvelgti į šiuos skirtumus tobulinant (vystant) fizinį aktyvumą jaunimui įvairiais amžiaus tarpsniais. vaikams aiškiai skiriasi nuo rekomendacijų paaugliams ir suaugusiesiems.
JAV mokslininkai apibendrindami tarptautines fizinio aktyvumo rekomendacijas paaugliams pažymėjo, kad vidutiniškai ir energingesnei veiklai paaugliai turi skirti mažiausiai 20 minučių per dieną ir mažiausiai tris kartus per savaitę.
Kaip fizinis aktyvumas susijęs su jaunuolio fizine būkle? Biologinis paveldimumas įtakoja esminius fizinio aktyvumo elgsenos ir sveikatos būklės faktorius. Pagal turimas žinias, biologinis paveldimumas buvo siejamas ssu apytiksliai 29 % įprastinio fizinio aktyvumo, su 25 % širdies kvėpavimo, su 30 % raumenų ir su 25 % kūno riebalų normomis. Žinant paveldimumo reikšmę fiziniam aktyvumui ir sveikatos būklei daugelis iš šių variantų gali pagerinti sveikatą.
Teigiama, kad fizinis aktyvumas kūno kultūros pamokose dažnai yra mažesnis nei 50 % . Tačiau jis įrodo, kad kokybiškos, nuolat besikeičiančios programos, kvalifikuoti kūno kultūros mokytojai gali įtakoti fizinį aktyvumą teigiama linkme.
Troškimas skirti daugiau laiko akademinėms žinioms, mažinant kūno kultūros pamokų … Kol ikimokyklinukai ir pradinukai noriai bėgioja, žaidžia judriuosius žaidimus, pasak fizinio ugdymo ir sveikatos specialistų, jau penktokai daugiau dėmesio ima skirti kitiems dalykams, tad kūno kultūros pamokos jiems ilgainiui tampa ne itin svarbios.
Trys kūno kultūros pamokos per savaitę - tikrai būtinos. Tik jos turi būti kokybiškos: gerai suplanuotos, įtraukta įvairių veiklų. Mokiniai negali vien žaisti krepšinį ar atlikti gimnastikos pratimus - jiems reikia ir netradicinių sporto šakų, įdomesnių pratimų ir žaidimų, - įsitikinęs LSU prof. dr. A. Emeljanovas. - Taigi kūno kultūros mokytojai turėtų nuolat domėtis, kas naujo sporto pasaulyje, kelti savo kvalifikaciją ir užkrėsti moksleivius kokybiško fizinio aktyvumo bei sveikos gyvensenos idėjomis. Per 20 metų kūno kultūros mokytoja dirbanti Zita Dagilienė irgi mano, kad pedagogas turi būti kūrybingas bei fiziškai aktyvus. „Geras pavyzdys mokinius kur kas labiau skatina sportuoti ar imtis kitos mėgstamos fizinės veiklos.
Sporto nauda vaikams
Sporto nauda vaikams yra labai didelė. Tai padeda jiems ugdyti socialinius ir komandinio darbo įgūdžius, kartu tai gerina psichinę sveikatą ir fizinį pasirengimą.
Socialiniai įgūdžiai ir integracija
Kai jūsų vaikai sportuoja, jie dalyvauja realioje socialinėje veikloje. Kadangi jiems reikia reguliariai bendrauti tiek su komandos draugais, tiek su treneriais, jūsų vaikai neišvengiamai tobulės ir tobulins savo socialinius įgūdžius.
Sporto veikla vaikams suteikia galimybę integruotis į bendruomenę. Jie gali dalyvauti sporto klubuose, komandinėse varžybose arba mokyklos sporto komandose. Yra labai įprasta, kad buvę komandos nariai palaiko ryšį vienas su kitu netgi po ilgo laiko, kai baigia sportuoti. Kaip komandos narys, visus metus vaikas treniruojasi kartu su kitais ir tuo pačiu auga kartu. Kartu išgyvena sunkius ir gerus laikus, ir tokį ryšį yra labai sunku nutraukti. Jūsų vaiko komandos nariai tampa antrąja šeima ir žmonėmis, kurie visada palaikys juos, kad ir kas nutiktų.
Komandinis darbas ir bendri tikslai
Komandinis sportas veikia tik tuo metu, jei visi komandos nariai dirba kartu siekdami bendro tikslo - nesvarbu, ar tikslas būtų laimėti čempionatą, ar tiesiog laimėti kitas rungtynes. Reguliariai treniruodamiesi ir rungtyniaudami su kitomis komandomis vaikai išmoks kaip padrąsinti vieni kitus ir dirbti kartu, kad pasiektų bendrą komandinį tikslą.
Atsakomybė ir disciplina
Komandinis sportas dažnai reikalauja didelio atsidavimo ir disciplinos. Sportas moko vaikams disciplinos ir atsakomybės jausmo. Norint pasiekti gerus sporto rezultatus, reikia nuolatinio laiko ir pastangų įdėjimo.
#