Įvadas
Sporto mokslas yra dinamiška ir nuolat besivystanti sritis, kurios tyrimai ir atradimai turi didelę įtaką sporto praktikai, fiziniam aktyvumui ir visuomenės sveikatai. Sporto mokslo žurnalai atlieka svarbų vaidmenį šioje ekosistemoje, suteikdami platformą mokslininkams dalintis savo tyrimų rezultatais, ugdyti jaunuosius mokslininkus ir populiarinti kūno kultūrą bei sportą. Šiame straipsnyje panagrinėsime sporto mokslo žurnalų svarbą, struktūrą ir tendencijas, ypatingą dėmesį skirdami žurnalo „Sporto mokslas“ raidai ir transformacijai, taip pat integruoto sporto idėjoms ir fizinio aktyvumo svarbai vaikams.
Slapukų naudojimas sporto mokslo svetainėse
Daugelis sporto mokslo svetainių, įskaitant ir tas, kurios skirtos žurnalams, naudoja slapukus (angl. cookies). Tai yra maži tekstiniai failai, saugomi vartotojo kompiuteryje, kurie padeda svetainei veikti efektyviau ir rinkti informaciją apie vartotojo elgesį. Pavyzdžiui, užklausos formos gali naudoti „Google ReCaptcha“ sistemą, kuri padeda atskirti žmones nuo interneto robotų, siunčiančių brukalus (angl. spam). Svetainės paprastai leidžia vartotojams pasirinkti, kuriuos slapukus jie leidžia naudoti. Būtini slapukai reikalingi svetainės veikimui ir negali būti išjungti. Kiti slapukai, tokie kaip „Google Analytics“, leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius, kad būtų galima patobulinti svetainės veikimą. Taip pat gali būti naudojami trečiųjų šalių slapukai, skirti reklamai, atitinkančiai vartotojo poreikius.
Žurnalo "Sporto Mokslas" Raida ir Transformacija
Žurnalas „Sporto mokslas“ yra recenzuojamas tarptautinis periodinis mokslo darbų leidinys, kuris per 20 veiklos metų sulaukė pripažinimo Lietuvos ir užsienio šalių sporto mokslo bendruomenėje. Nuo 1995 m. žurnalas buvo leidžiamas Vilniuje, bendradarbiaujant Lietuvos olimpinei akademijai, Lietuvos sporto universitetui ir Lietuvos edukologijos universitetui. Iki 1997 m. 2-3 kartus per metus leido Respublikinis sporto informacijos ir specialistų tobulinimo centras, o nuo 1997 m. 4 kartus per metus leidžia Lietuvos sporto informacijos centras. Žurnale spausdinami Lietuvos ir užsienio šalių sporto mokslininkų straipsniai lietuvių ir anglų kalbomis. Nuo 1996 m. jis buvo įtrauktas į Index Copernicus duomenų bazę ir Vokietijos federacijos sporto mokslo instituto literatūros duomenų banką Spolit.
Tačiau, pasak naujojo mokslo žurnalo „Sporto mokslas“ vyr. redaktoriaus prof. Kazio Milašiaus, gyvenimas kelia vis naujų reikalavimų, ir žurnalas turėjo atsinaujinti. Nors „Sporto mokslas“ yra indeksuojamas Copernicus duomenų bazėje, tačiau pastaruoju metu, nukritus citavimo indeksui, LEU vadovybė ėmėsi veiksmų ir iškėlė uždavinį kuo greičiau atgauti anksčiau turėtą citavimo indeksą ir per vienerius ar dvejus metus patekti į Scopus duomenų bazę.
Kas ketvirtį leidžiamas mokslo žurnalas „Sporto mokslas“ keičiasi iš esmės. Iš žurnalo „Sporto mokslas“ leidėjų išnykus Lietuvos sporto mokslo tarybai, pagrindiniu žurnalo leidėju tampa LEU, kuriam tenka 50 proc. įsipareigojimų, po 25 proc. Pasak LEU mokslo ir plėtros prorektoriaus prof. dr. Aivo Ragausko, siekiant naujo kokybės lygmens, iki šių metų rudens planuojama peržiūrėti visus LEU leidžiamus mokslo žurnalus. „Sieksime, kad mokslo žurnalai patektų į Scopus duomenų bazę, o dėl tų, kurie negali patekti, svarstysime įvairias mokslo žurnalų jungimo ir kitas galimybes. Sieksime mokslo žurnalų recenzentų anonimiškumo užtikrinimo ir kad mokslo žurnalų redkolegijos būtų tarptautinės“, - sako A. Ragauskas.
Taip pat skaitykite: Praktiniai plaukimo patarimai
Pasak naujojo redaktoriaus, vienas iš svarbiausių aspektų, paskatinusių žurnalo pertvarką, yra žurnalo koncepcijos suformavimas ir jo matomumo didinimas tarptautinėje mokslo erdvėje. „Jis turi būti matomas atvirosios mokslo žurnalų prieigos svetainėje, kad būtų platesnė galimybė kitų šalių mokslininkams cituoti jame skelbiamus straipsnius. Iki šiol tokios galimybės nebuvo“, - sako K. Milašius.
Žurnalo Tikslai ir Užduotys
Pagrindinis žurnalo tikslas yra sudaryti galimybę Lietuvos ir užsienio šalių sporto mokslininkams dalintis savo mokslinės veiklos rezultatais su sporto bendruomene, ugdyti jaunuosius mokslininkus, populiarinti kūno kultūrą ir sportą, kelti sporto mokslo darbuotojų kvalifikaciją. Šio leidinio tikslas - dalytis naujausiais moksliniais tyrimais, skatinti diskusijas ir kritinį mąstymą apie fizinio ugdymo specialistų rengimą, fizinį aktyvumą ugdymo įstaigose ir bendruomenėse. Žurnalas skirtas tobulinti žinias apie jėgą ir kondicionavimą atliekant tyrimus. Jame pateikiamos rekomendacijos, kaip praktiškai panaudoti tyrimų rezultatus.
Straipsnių Turinys ir Struktūra
Žurnale „Sporto mokslas“ įvedama ir aiškesnė straipsnių turinio struktūra. Jame spausdinami originalūs ir apžvalginiai šių mokslo krypčių (šakų) straipsniai:
- Socialinių mokslų skyriuje: fizinio ugdymo, treniravimo sistemų, sporto pedagogikos, sporto psichologijos, sporto sociologijos, sporto mokslo metodologijos, sporto vadybos, turizmo, olimpinio ugdymo, olimpinio švietimo temomis.
- Sveikatos, reabilitacijos ir taikomojo fizinio aktyvumo skyriuje: su kineziterapija ir ergoterapija, fiziniu aktyvumu ir sveikatos problemomis susiję straipsniai.
- Biomedicinos mokslų skyriuje: sporto fiziologijos, judesių valdymo ir mokymo, sporto biochemijos, sporto medicinos, sporto biomechanikos, taikomosios fizinės veiklos klausimus nagrinėjantys straipsniai.
- Humanitarinių mokslų skyriuje: skelbiamuose straipsniuose nagrinėjamos sporto istorijos, sporto filosofijos, sporto teisės, sporto terminologijos ir kitos temos.
The journal „Sport Science“ is peer-reviewed international periodical publication of research papers. The journal is currently published by Vytautas Magnus University, and Lithuanian Olympic Academy. The content of publications covers the fields of social, sport educology, biomedicine, Physiology of sports, health, rehabilitation, and physical activity, humanitarian sciences as well as the fields of sport history and philosophy. Famous Lithuanian scientists and researches of European and world level, who analyse sport science theory and practice, training methodology, sport management, Olympic education, and other related topics, publish themselves in this journal.
Žurnale publikuojami originalūs tyrimai, klinikinės studijos ir išsamios apžvalgos aktualiomis sporto medicinos ir fizinių pratimų mokslo temomis. Žurnale publikuojamuose straipsniuose rašoma apie naujausius sveikatos mokslų pasiekimus, fizinio rengimo praktiką ir sportinių traumų gydymą.
Taip pat skaitykite: Moksliniai plaukimo tyrimai
Žurnalo Redakcija ir Leidėjai
Vyriausiasis redaktorius P. Karoblis (1995-2015), K. Milašius (nuo 2015). Iš žurnalo „Sporto mokslas“ leidėjų išnykus Lietuvos sporto mokslo tarybai, pagrindiniu žurnalo leidėju tampa LEU, kuriam tenka 50 proc. įsipareigojimų, po 25 proc.
Žurnalo Prieinamumas ir Matomumas
Žurnalas „Sporto mokslas“ siekia didinti savo matomumą tarptautinėje mokslo erdvėje. Vienas iš svarbiausių aspektų, paskatinusių žurnalo pertvarką, yra žurnalo koncepcijos suformavimas ir jo matomumo didinimas tarptautinėje mokslo erdvėje. „Jis turi būti matomas atvirosios mokslo žurnalų prieigos svetainėje, kad būtų platesnė galimybė kitų šalių mokslininkams cituoti jame skelbiamus straipsnius. Iki šiol tokios galimybės nebuvo“, - sako K. Milašius.
Fizinio Aktyvumo Įtaka Gyvenimo Trukmei
Nepaisant tvirtų įrodymų, kad fizinis aktyvumas daro teigiamą poveikį ilgaamžiškumui, mažiau žinoma apie tai, kaip tokio paties kiekio skirtingų laisvalaikio veiklos rūšių naudojimas susijęs su mirtingumo rizika. Ar kokia nors konkreti veikla kuria didesnę naudą nei kitos? Kopenhagoje buvo atliktas perspektyvinis gyventojų tyrimas, kurio dalyviai užpildė klausimyną apie dalyvavimą įvairiose sporto šakose ir laisvalaikio fizinėje veikloje. Tyrimas prasidėjo 1991 metais ir truko iki 2017-ųjų. 25 metus 8 577 dalyviai buvo stebimi dėl mirtingumo nuo bet kokios priežasties. Skirtingas sporto šakas propaguojančių tiriamųjų gyvenimo trukmė palyginti su sėslia grupe atskleidė tendenciją, kad sportas su raketėmis turi didžiausią teigiamą įtaką gyvenimo trukmei. Tenisą žaidusių danų gyvenimo trukmė buvo 9,7 metų ilgesnė. Toliau rikiuojasi badmintonas - 6,2 metų, futbolas - 4,7 metų, važinėjimas dviračiu - 3,7 metų, plaukimas - 3,4 metų, bėgiojimas - 3,2 metų, kalanetika - 3,1 metų ir sveikatingumo klubo veikla - 1,5 metų.
Infografikai Sporto Moksliniuose Straipsniuose
Žurnale pristatytas infografikas - tai vizualinė priemonė, padedanti aiškiai ir suprantamai perteikti informaciją, duomenis ar mokslines žinias, naudojant grafinius elementus, piktogramas bei diagramas. Pagrindinis tyrimo autorius prof. Yu-Kai Chang nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio dirba Lietuvos sporto universitete. Prie tyrimo taip pat prisidėjo LSU Sporto mokslo ir inovacijų instituto prof. dr.
Šaltinis: Chang, Y. K., Ren, F. F., Li, R. H., Ai, J. Y., Kao, S. C., Hung, C. S., Brazaitis, M., & Etnier, J. L. Infographic. Sharpen your brainpower in minutes with acute exercise: a synthesis of evidence from a meta-review. British Journal of Sports Medicine. 2025 Jul 31;59(16):1186-1187.
Taip pat skaitykite: Sporto mokslo kryptys
Sportas: Apibrėžimas ir Istorinė Raida
Spòrtas apibrėžiamas kaip fizinių pratimų, varžybų, pratybų ir treniruočių organizavimo ir vykdymo sistema; kūno kultūros priemonė ir metodas. Plačiąja prasme - visos fizinio aktyvumo formos, gerinančios žmonių fizinį parengtumą ir dvasinę būseną. Tai nuoseklus nuolatinis fizinių ir dvasinių žmogaus galių plėtojimas varžantis, lenktyniaujant (greičiau, toliau, aukščiau, gražiau, geriau) ir taip išugdytų jėgų, gebėjimų rodymas individualiose ir komandinėse varžybose.
Skiriama didysis sportas, kai kiekvienas dalyvis turi tikslą pasiekti geriausią rezultatą. Suprantamas siaurąja (aukščiausio rango, elitinės varžybos: pasaulio, Europos čempionatai, olimpinės žaidynės) ir plačiąja (sistemingas rungtyniavimas siekiant geriausių rezultatų) prasme. Didysis sportas padeda nustatyti žmogaus gebėjimų galimybes, t. y. suprasti sudėtingiausių žmogaus organizmo mechanizmų veiklą, kai atliekamas maksimalus darbas stresinėmis aplinkybėmis ir krūvis priartėja prie biologinės veiklos ribos; iš gautų duomenų nustatomi dėsningumai, kaip optimaliai lavinti įgimtus žmogaus gebėjimus. Svarbiausia tarptautinio sporto sąjūdžio, propaguojančio humanistines vertybes, šiuolaikinio visuomenės gyvenimo ir tarpvalstybinių santykių dalis yra olimpinis sportas (olimpinės žaidynės).
Sporto pradžia laikytina laikotarpis, kai savisauga ir buitiniai rūpesčiai nebeužėmė viso žmogaus laiko. Seniausia užuomina apie sportinę veiklą siekia 2750-2600 prieš Kristų. Mergaičių žaidimai su kamuoliu pavaizduoti Egipto raižiniuose apie 2050 prieš Kristų. Medžioklėje šaudymas iš lanko buvo žinomas jau mezolite (apie 8000 pr. Kr.), bet sportu virto apie 1150 pr. Kr. 19-20 a. daugelyje šalių sportas paplito kaip kūno kultūros priemonė ir metodas. Daugumos pasaulyje paplitusių sporto šakų turinys, programa, oficialios varžybų taisyklės susidarė 19 a. antroje ir 20 a. pirmoje pusėje; pagal jas pradėtos rengti sporto varžybos, įkurta sporto nacionalinių ir tarptautinių organizacijų - sporto klubų, draugijų, federacijų.
19 a. viduryje kai kuriose šalyse pradėjo plėtotis profesionalų sportas - reginių industrinė sistema ir verslas. Profesionalų sporto firmų (klubų) pagrindinis uždavinys yra pelningai parduoti sporto reginį (plėtojamos tos sporto šakos, kurios gali duoti pelno). Skiriama sportinių rezultatų ir parodomasis (pvz., ledo baleto) profesionalų sportas. 21 a. sportas patiria reikšmingas transformacijas, kurias lemia technologinė pažanga, globalizacija, socialiniai pokyčiai ir nauji iššūkiai. Pagrindinės tendencijos sporte - elektroninio sporto augimas (kompiuteriniai žaidimai tampa vis populiaresni), dirbtinio intelekto ir duomenų analizės taikymas, tvarumas sporte, lyčių lygybės stiprinimas, didėjanti sveikos gyvensenos skatinimo svarba. Vyrauja nuotykių sportas, pvz., plaukimas plaustais, parasparniai.
Sportas ir Psichologinė Gerovė
Neretai ir visai nejučia mes įsisukame į savąjį pasaulį, kuriame matome ir girdime tik tai, kas tuo metu mums yra svarbu ir naudinga. Lyg ir džiaugiamės gavę darbą naujoje vietoje ar pradėję mokytis kokio nors dalyko, mėgaujamės ramybe ir laiku būnant namie - kaip įprasta dabartiniame gyvenime, žvelgiant į šalyje ir pasaulyje susiklosčiusią COVID19 situaciją. Neretai įstringame monotonijoje, pečius slegia užgulę darbai.
Visa tai slegia tol, kol nepažvelgiame į viską kitaip. Svarbiausia yra supratimas, ko gyvenime norime ir ką bandome pasiekti. Tikslas turi būti kuo aiškesnis. Pažvelgus į tvyrančią atmosferą ir žmonių nuotaikas, galime teigti, kad ne viskas klostosi taip, kaip iš tikrųjų norėtųsi. Dažnai slogi nuotaika pereina į pastovią būseną ir emociją. Tai gali privesti prie depresijos - o tai sukeltų didelių kliūčių ateities darbams ir žinoma - sveikatai. Nors ir gyvename mažiau saulėtame krašte, o tai tikrai neretai lemia mūsų visų nuotaiką, tačiau galime sukurti sau šviesesnę šiandieną - ir tuo pačiu, tokį pat šviesų rytojų.
Mintis apie savąjį pasaulį buvo ne šiaip sau. Tai ženklas - o gal net ir ateityje slypinčios pasekmės - kad apsistojus vien tik mažame rate, neišvysime kitų itin svarbių dalykų. Pavyzdžiui, padidėjusios taršos. Apie išmetamą CO2 kiekį kalba ne tik vyriausybės, šios mums visiems itin aktualios problemos imasi ir transporto bei logistikos įmonės - t.y. įmonei įsigijus transporto priemonių parką, kuris atitinka Euro 6 standartą (tai varikliai, kurie išmeta mažiau teršalų nei kiti Euro vienetai), yra skaičiuojamas išmetamo CO2 kiekis - yra vedamos lentelės, kurios patvirtina taršos mažinimo lygį. Tokios įmonės už tai gauna sertifikatus, patvirtinančius deramą jų veiklą ir rūpinimąsi aplinka - ir galima teigti, kad toks įmonių požiūris į teršalų mažinimą yra užkrečiamas, nes prie šio projekto, prisijungia vis daugiau įmonių.
Kiti svarbūs aspektai - tai, kad vandenynų dugnai pavirtę šiukšlynais, kenčia ir galiausiai miršta gyvūnai, plinta virusai (ne tik SARS-CoV-2), kaip antai naujasis protrūkis Gvinėjoje, apie kurį šių metų vasarį rašė žiniasklaida, kai buvo paskelbtas Ebolos viruso epidemijos pavojus. Taip pat galime nepastebėti ir šalia esančių žmonių, kuriems reikia mūsų pagalbos - o gal net labiau priėmimo ir lygybės. Ši tema šiomis dienomis nėra itin madinga, tačiau atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nori padėti žmonėms su tam tikra negalia.
Integruotas Sportas: Lygybė ir Įtrauktis
Dar universiteto studijų laikais yra tekę versti tekstą iš anglų kalbos į lietuvių, o sutvarkius parengti transkribciją animaciniam filmui ir vėliau jį ne tik įgarsinti, bet ir pridėti subtitrus. Jau tada suvokėme, kaip yra svarbu lanksčiai žiūrėti į visuomenę. Juk subtitrai ne tik vaikams padeda lavinti jų skaitymo ir rašymo įgūdžius - jie padeda ir žmonėms, kurie galbūt prasčiau girdi, o labiausiai - kurčnebyliams.
Žmonės, turintys tokią negalią, lygiai taip pat nori būti svarbia visuomenės dalimi. Nenori jaustis atskirtais. Kaip teigia Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Lietuvos integruoto sporto asociacijos globėjas Algirdas Butkevičius, „padarėme didžiulę pažangą vaduodamiesi iš stereotipų kaustomos pasaulėžiūros, ir tokios europietiškos vertybės kaip laisvė, lygybė, teisingumas, žmogaus orumas, tolerancija vis labiau tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Didėja supratimas, kad kiekvienas žmogus yra mūsų visuomenės turtas, ir tik nuo jų abiejų sąveikos priklauso, koks dvasinis ir materialus indėlis bus įneštas į bendrą gėrį“ (citata iš „Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklių“, 2020). Dažniau kalbant ir veikiant dėl žmonių su negalia, įskiepysime jiems pasitikėjimo, jėgos, noro tobulėti, siekti ir augti kartu su visuomene. Galbūt atrasime daug gerų ir labai įdomių draugų - nes jie irgi turi ką papasakoti, nupiešti, parašyti ir nuveikti.
Studijuojant Kauno kolegijoje, susipažinome su mokomąja knyga „Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės“ (Brusokas, A., Martinonytė, J., 2020). Joje rašoma apie integruoto sporto populiarinimą Lietuvoje. Lietuvos integruoto sporto asociacija įkurta dar 2017 metais, o šios organizacijos tikslas yra „skatinti lygias galimybes, socialinę įtrauktį, nepriklausomai nuo žmogaus lyties, fizinių, socialinių, ekonominių ar kultūrinių skirtumų, sudarant visiems vienodas galimybes būti fiziškai aktyviems“ („Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės“, 2020). Taigi, fizinis aktyvumas yra svarbus visiems. Vis dėlto, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos išvadomis, pastebėta, kad 2019 m. įvairias negalias turėjo apie 37 procentai viso pasaulio žmonių. Šias negalias - kaip pačias dažniausias - suskirstė į keturias dalis.
PSO tyrimas parodė, kad žmonės, gimę su viena negalia, dažniausiai turi ir antrąją, bet ne visada matomą ir iš karto suprantamą. Šie sutrikimai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės, turintys tam tikras negalias - ypač tas, kurios riboja judesius, reakcijos greitį - negali laisvai sportuoti ir būti pilnaverčiu žaidimo dalyviu, komandos dalimi.
Tačiau Integruoto sporto asociacija tikisi pakeisti visuomenės požiūrį, skatina sportuoti kartu, būti kantriais ir draugiškais. Tikslas yra suburti įvairią komandą, kurioje būtų svarbu ne pats rezultatas ir pergalės, o pati veikla ir požiūris. Dar 2018 m. pavasarį buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo nustatyta, kad „Kauno kolegijos studentai į neįgaliuosius žiūri pozityviai ir neatsisakytų bendrauti su neįgaliu asmeniu. Studentai neturi pakankamai informacijos apie integruotą sportą ir nėra sportavę kartu su neįgaliais žmonėmis, tačiau tokiuose renginiuose sutiktų dalyvauti“ („Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės“, 2020).
Iš tikrųjų, suvokimas, kad visi mes esame lygūs - tik kad esame skirtingi - atsiranda tik tada, kai susidaro pakankamas žinių bagažas - tai yra, tinkamas bendravimas su neįgaliais žmonėmis. Dažnai pasimetame, galbūt norime padėti, guodžiame - bet tai neįgaliems ne visada patinka. Svarbiausia yra tinkamas bendravimas, o tuo pačiu bendradarbiaujant siekti ir tam tikrų rezultatų - pavyzdžiui, įtraukus sportuoti neįgalųjį, tuo pačiu skatinti įsitraukti ir šeimos narius, draugus. Taip susikurtų draugiška bendruomenė.
Vis dėlto, šiomis dienomis, kai ne tik poilsis, bet ir darbas vyksta namuose, žmonėms vis labiau pristinga pasitikėjimo savimi - o kad šie trūkumai būtų išsklaidyti, geriausias „vaistas“ skatinti pasitikėjimą yra būtent sportas. Todėl analizuojamoje knygoje „Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės“ yra detaliai aprašomos visos būtinos pasirinktos sporto šakos taisyklės, žaidžiant kartu su neįgaliais. Galima išmokti šių sporto šakų taisyklių:
- Integruotas krepšinis: kas yra integruotas krepšinis, kokios yra pagrindinės taisyklės: aikštelėje, gynybos ir puolimo zonos, linijos, žaidimo laikas, kamuolys, teisėjų gestai, žaidėjai, kapitono pareigos ir teisės, žaidėjai neįgaliojo vežimėlyje, savarankiškai judantys žaidėjai, taškai bei pražangos, rungtynių pradžia / pabaiga, žaidimo taisyklės.
- Baskino žaidimas: aprašoma, kas tai per žaidimas ir kokios taisyklės šiam žaidimui priklauso: žaidimas į du krepšius vienu metu, žaidimo laikas, kamuolys, žaidėjų skaičius komandoje, vaidmenys, funkcijos (dviejų ir vieno žaidėjo), keitimų taisyklės, žaidėjų funkcinis įvertinimas (metimas, gebėjimas naudotis abiem krepšiais, kitų žaidėjų įsitraukimas į žaidimą, judėjimas be kamuolio).
- Integruotas futbolas: žaidimo komandos yra sudarytos iš sveikų ir neįgalių žmonių. Aiškinamos žaidimo taisyklės: vaidmenys, aikštelė, kamuolys, paskirtos užduotys, keitimo zonos, baudos smūgio aikštelė, žaidimas į dvejus vartus vienu metu, žaidėjų skaičius komandoje, jų vaidmenys ir numeriai, integruoto futbolo žaidėjų vaidmenų funkcijos, aikštės žaidėjų sudėtis, keitimai, žaidėjų apranga, teisėjavimas, laiko teisėjo pareigos, žaidimo laikas, kamuolys (žaidžiamas ir nežaidžiamas), varžybų rezultato skaičiavimas, nusižengimai, laisvas smūgis, baudinys, įžaidimas nuo šoninės linijos, kampinis, žaidimas nuo vartų, baudiniai po varžybų nugalėtojui nustatyti, funkcinis įvertinimas, funkciniai žaidėjų vaidmenų profiliai, vaidmenys, testo atlikimas ir lentelės forma pildymui.
Vis dėlto tam, kad būtų sudarytos visos reikalingos sąlygos neįgaliųjų žmonių įtraukimui į sportą, reikia apie tai garsiai kalbėti - bei daug tuo domėtis, kitaip tariant - populiarinti integruotą sportą Lietuvoje.
Visai neseniai, atlikus Lietuvos žiniasklaidos analizę ir surinkus nemažą kiekį svarbios informacijos apie vykdomą komunikaciją tiek socialinėse medijose, tiek pačioje žiniasklaidoje - ypač televizijoje - galima teigti, kad Lietuvos nacionalinis televizijos ir radijo transliuotojas yra vienas iš tų pavyzdžių, kuris, lyginant su kitais žiūrimais kanalas, skatina ir žvelgia plačiau, t.y. atsižvelgia į žiūrovus ir jų sudėties skirtumus. Tokiu būdu bus pasiektas tikslas atsižvelgti ir į tuos žmones, kurie lygiai taip pat nori būti pastebėtais ir įvertintais.
Žaidimų forma neįgalieji įgaus pasitikėjimo savimi, nenustos ateityje siekti aukštumų, bus ištvermingesni, atkaklūs - ir žinoma, praplės savo akiratį bei susiras dar daugiau draugų.
tags: #moksliniai #straipsniai #apie #sporta