Įvadas
Krepšinis Lietuvoje yra daugiau nei sportas - tai kultūros dalis, turinti gilias tradicijas ir didelį populiarumą. Nors dažnai daugiau dėmesio sulaukia vyrų krepšinis, moterų krepšinis Lietuvoje taip pat turi turtingą istoriją, kuri prasidėjo dar XX amžiaus pradžioje. Šiame straipsnyje apžvelgsime moterų krepšinio raidą Lietuvoje nuo pat ištakų iki šių dienų, prisimindami svarbiausius įvykius, asmenybes ir pasiekimus.
Moterų Krepšinio Ištakos Lietuvoje
Ar žinojote, kad krepšinį Lietuvoje pirmosios pradėjo žaisti moterys? Krepšinis atkeliavo į Lietuvą ankstyvais 1920 m. Jau po dvejų metų, 1922 m. įvyko pirmosios Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Vyrai savo pirmenybių turėjo laukti dar dvejus metus (1924 m.). Moterys aplenkė vyrus ir taurės varžybose - 1925 metais surengtas pirmasis moterų krepšinio taurės turnyras (taurę įsteigė operos dainininkė Vincė Jonuškaitė).
Pirmieji atgarsiai apie krepšinį aplamai, o tuo metu moterų buvo paminėti ir aprašyti dar 1920 metais. Buvo rašoma, kad pradėjo organizuotis moterys sportininkės, kurios ne iš karto pasirodė viešai, o tik 1920-21 metais. Pasirodė ir pradėjo žaisti krepšinį ir žaisti ne pagal JAV, bet vokiečių taisykles, t.y. su mažesniu kamuoliu, be lentų. O merginos treniruodavosi ir žaisdavo Vytauto parke, kur kaip pasakojo viena iš moterų sporto įkūrėjų Lietuvoje E. Kubiliūtė-Garbačiauskienė, susirinkdavo daug žiūrovų, kadangi aikštelė buvo prie praėjimo. Aplamai tai pirmajai moterų krepšinio užuomazgai nepriklausomoje Lietuvoje 1920-1921 metais priklausė: Elena Kubiliūtė-Garbačiauskienė, Aldona Bulotaitė, Antanina Vaitelytė-Mačiuikienė, Arija Karnauskaitė-Ingelevičienė ir Rimkaitė.
Pirmosios Čempionės ir Tarpvalstybinės Rungtynės
1922 m. rugsėjo 10 d. moterys sužaidė pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes. 1922 m. spalio 4-10 d. buvo surengtas pirmasis moterų šalies krepšinio čempionatas. Jame dalyvavo tik dvi komandos LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). Buvo numatytos trejos rungtynės, jų rezultatai 8:2, 4:4 ir 2:4. Kadangi komandos laimėjo po vienerias rungtynes ir po vienerias sužaidė lygiosiomis prireikė ketvirtųjų rungtynių. Pastarąsias 4:0 laimėjo LFLS krepšininkės, tapdamos pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
1938 m. gegužės 22 d. Kaune Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes prieš Estijos rinktinę. Lietuvaitės laimėjo rezultatu 15:7 (7:4). Kadangi tai buvo pirmosios rungtynės paminėsiu, kad rinktinei atstovavo ir taškus pelnė: Stefanija Astrauskaitė 4, Genovaitė Čypaitė 0, Juzė Jazbutienė 6, Paulina Kalvaitienė 0, Jadvyga Kuzmickaitė 0, Juzė Makūnaitė 0, Stasė Markevičienė 2, Genovaitė Miuleraitė 3, Aldona Vailokaitytė 0. 1938 m. gegužės 28 d. Rygoje įvyko antrosios tarptautinės rungtynės. Lietuvos moterų rinktinė nugalėjo Latvijos krepšininkes rezultatu 14:5 (13:2).
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo raida Lietuvoje
Sidabras Europos Čempionate
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1937 m. pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalius. Tai buvo debiutas tokio rango varžybose ir aplamai moterų rinktinė čempionate kartu sužaidė ir pirmąsias oficialias tarptautines rungtynes. Tad jokios patirties neturėjome priešingai nei, kad dauguma mūsų varžovių. Tiesa, rinktinę prieš čempionatą ruošė tikrai rimti vyrai trys Europos čempionai Juozas Jurgėla, Vytautas Budriūnas ir Feliksas Kriaučiūnas. Čempionate rinktinei vadovauti buvo patikėta Feliksui Kriaučiūnui, kuris vėliau buvo pripažintas geriausiu čempionato treneriu. Čempionate mūsų komandos lydere tapo Genovaitė Miuleraitė, kuri buvo išrinkta geriausia čempionato žaidėja, arba kaip dabar įprasta vadinti tapo MVP. Kai kurių komandų treneriai kartais duodami interviu ją pavadindavo taip „Miuleraitė gudri už tris“. Čempionate rinktinė sužaidė keturias rungtynes iš kurių laimėjo trejas ir pralaimėjo vos vieną kartą Lenkijai. Pirmosiose rungtynėse mūsiškės įveikė Itales 23:21 (18:12). Antrosiose rungtynėse nugalėta Šveicarijos rinktinė rezultatu 28:10 (8:4). Trečiose rungtynėse pasiekta pergalė prieš Prancūzes 20:14 (18:4).
Lietuva, moterų rinktinei laimėjus sidabro medalius I Europos čempionate, gavo teisę rengti II čempionatą 1940 m. Tai buvo didelis pripažinimas ir parodytas didelis pasitikėjimas šalimi. Čempionatui buvo kruopščiai ruoštasi. Išsiųsti kvietimai Europos šalių krepšinio organizacijoms. Tačiau 1940 m. gegužės pradžioje jau buvo aišku, kad II Europos moterų čempionatas, numatytas gegužės 23-25 d. Kaune neįvyks dėl besiplečiančio Antrojo pasaulinio karo. Čempionatas buvo atidėtas neribotam laikui, o įvyko tik 1950 m. Budapešte. Deja, dėl okupacijos mūsų šalis jau nebegalėjo dalyvauti kaip ir vyrai iki pat 1991 m. Tiesa, Lietuvos moterų rinktinė dar vienas rungtynes ir paskutines kaip nepriklausoma šalis sužaidė 1939 m. balandžio 1 d.
Pokario Etapas: Pabaltijo Čempionatai ir Spartakiados
Netekus nepriklausomybės moterys, kaip ir vyrų rinktinė niekur nepradingo, organizavosi ir rungtyniavo rengiamuose Pabaltijo šalių čempionatuose.
1941 m. balandžio 25-27 d. Kaunas. I Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis. Rinktinės treneris Zenonas Puzinauskas. Lyderė buvo Elena Karnilavičiūtė pelniusi 13 taškų. Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 18:13 (9:10) ir Estijos rinktinė 15:13 (11:7).
1946 m. gruodžio 5-7 d. Kaunas. II Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis. Rinktinės treneris Vincas Sercevičius. Lyderė buvo Ona Bartkevičiūtė pelniusi 26 taškus, o rungtynėse prieš Estiją net 22. Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 16:13 (8:5) ir Estijos rinktinė 32:5 (20:4).
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo pasiekimai
1947 m. lapkričio 28-29 d. Talinas. III Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis. Rinktinės treneris Stepas Butautas. Lyderė vėl buvo Ona Bartkevičiūtė - Butautienė, kuri prieš Estiją pelnė 10 taškų, o iš viso 16. Turnyre rintinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo.
1948 m. rugsėjo 26-27 d. I Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa čempionėmis. Rinktinės treneris Vladas Kišonas. Lydere vėl buvo O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 18 taškų. tačiau šį kartą jau turėjo pora rimtų pagalbininkių A. Briedytę, kuri pelnė 17 taškų ir debiutantę G. Sviderskaitę, kuri pelnė 12 taškų. Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 24:15 (10:7) ir Estijos rinktinė 36:12 (18:4).
1950 m. spalio 5-7 d. Kaunas. II Pabaltijo šalių spartakiada. Rinktinės treneris Kostas Birulis. Lyderė vėl buvo O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 22 taškus. Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas pralaimėjo. Latvijos rinktinei nusileista 17:26 (7:14) ir Estijos rinktinei 31:44 (18:20).
1951 m. spalio 5-6 d. Talinas. III Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa čempionėmis. Rinktinės treneris Vytautas Bimba. Lyderė vėl buvo O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 17 taškų. Jai gerai talkino G. Sviderskaitė ir B. Jakštaitė pelniusios po 15 taškų. Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 31:20 (19:6) ir Estijos rinktinė 32:29(17:14).
SSRS Žiemos Čempionatai ir Tautų Spartakiados
1953 m. kovo 20-27 d. Ryga. I SSRS žiemos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 4 vietą. Rinktinės treneris Vytautas Bimba. Komandos lyderės turnyre buvo G. Sviderskaitė pelniusi 75 taškus ir O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 72 taškus. Rezultatyviausias rungtynes čempionate sužaidė Sviderskaitė pelniusi 18 taškų prieš Moldavijos rinktinę. Turnyre rinktinė sužaidė devynerias rungtynes iš kurių penkias laimėjo ir ketverias pralaimėjo.
Taip pat skaitykite: Sporto klubas „Effectus“
1954 m. kovo 25- balandžio 4 d. Leningradas. II SSRS žiemos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 5 vietą. Rinktinės treneris Vytautas Bimba. Komandos lyderės turnyre buvo: O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 87 taškus. Jai gerai talkino F. Bimbienė pelniusi 82 taškus ir perspektyvi naujokė G. Tulevičiūtė pelniusi 77 taškus. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė D. Vasiliščiūtė pelniusi 25 taškus rungtynėse prieš Tadžikiją. Turnyre rinktinė sužaidė aštuonerias rungtynes, iš kurių penkias laimėjo ir trejas pralaimėjo.
1955 m. kovo 24 - balandžio 3 d. Stalingradas. III SSRS žiemos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 8 vietą. Rinktinės treneris buvo Vytautas Bimba. Komandos lyderės turnyre: G. Tulevičiūtė pelniusi 105 taškus. Jai neblogai talkino G. Sviderskaitė su 85 taškais, O. Bartkevičiūtė-Butautietė su 81 pelnytu tašku. Turnyre rinktinėje debiutavo perspektyvi Jūratė Daktaraitė pelniusi 50 taškų. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė Butautienė prieš Uzbekiją pelniusi 23 taškus. Turnyre rinktinė sužaidė aštuoneriass rungtynes, iš kurių šešias laimėjo ir tik du kartus patyrė nesėkmes.
1956 m. rugpjūčio 6-15 d. Maskva. I SSRS tautų spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė užėmė 4 vietą. Rinktinės treneris buvo Viktoras Dzenis. Komandos lyderės: G. Tulevičiūtė pelniusi net 125 taškus ir J. Daktaraitė pelniusi 75 taškus. Rezultatyviausias turnyro rungtynes rinktinėje sužaidė Tulevičiūtė pelniusi 22 taškus rungtynėse prieš Rusijos ir Gruzijos rinktines. Turnyre rinktinė sužaidė devynerias rungtynes, iš kurių laimėjo 6 ir patyrė tris nesėkmes.
1957 m. rugsėjo 22-26 d. Kaunas. V Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtoja. Rinktinės treneris buvo Stepas Butautas. Komandos lyderės turnyre: O. Bartkevičiūtė-Butautietė pelniusi 31 tašką. Jai sėkmingai talkino N. Rosėnaitė pelniusi 30 taškų ir J. Daktaraitė su 27 taškais. Rezultatyviausias turnyro rungtynes sužaidė Butautienė pelniusi 18 taškų prieš Baltarusijos rinktinę. Turnyre rinktinė sužaidė trejas rungtynes ir visas laimėjo. Buvo nugalėta Latvija 33:30 (18:19), Baltarusija 60:36 (34:19) ir Estija 44:33 (23:14).
1959 m. rugpjūčio 6-14 d. Maskva. II SSRS tautų spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo 4 vietą. Rinktinės treneris buvo Stepas Butautas. Komandos lyderės turnyre: G. Tulevičiūtė pelniusi 116 taškų ir J. Daktaraitė pelniusi 103 taškus.
Lyderės ir Treneriai
Jei apibendrinant visą šį laikotarpį iki 1960 m. tai galima skirstyti į dvi dalis. Vieną prieškario ir kitą pokario. 1937-1941 m. laikotarpio rinktinės lyderėmis galima vadinti Stefaniją Astrauskaitę ir Genovaitę Miuleraitę, kurios buvo rezultatyviausios žaidėjos Europos čempionate ir labiausiai prisidėjo iškovojant sidabro medalius. Miuleraitė taip pat buvo pripažinta čempionato MVP. Rinktinei tuo laikmečiu vadovavo du skirtingi treneriai, tai Feliksas Kriaučiūnas ir Zenonas Puzinauskas. Pokario laikotarpis nuo 1945 iki 1960 m. ryškiausia krepšinio figūra buvo ir net 15 metų rinktinei atstovavo Ona Bartkevičiūtė-Butautienė. Prie šios lyderės rinktinėje debiutavo vėliau išgarsėjusios ir TSRS rinktinei atstovavusios Genovaitė Sviderskaitė, Gražina Tulevičiūtė ir Jūratė Daktaraitė. Per šį laikotarpį rinktinei vadovavo 6 skirtingi treneriai, tai Vincas Sercevičius, Stepas Butautas, Vladas Kišonas, Kostas Birulis, Vytautas Bimba, ir Viktoras Dzenis.
Visos šios paminėtos krepšinio žvaigždės vėliau tapo garsiomis trenerėmis, kurios išugdė ne vieną talentingą krepšininkę ir krepšininką. Pvz, Ona Butautietė buvo garsiojo Šarūno Marčiulionio trenere. Deja, bet tragiškas likimas ištiko Sviderskaitę. 1973 m. ji su savo komandos žaidėjomis žuvo lėktuvo katastrofoje Prahoje.
Gražina Tulevičiūtė - Pirmoji lietuvė moteris, kuri buvo pakviesta į SSSR krepšinio rinktinę, su kuria 1957 m. Rio de Žaneire tapo pasaulio krepšinio vicečempione, 1958 m. Lodzėje iškovojo Europos čempionato sidabro medalį. SSSR rinktinėje buvo viena rezultatyviausių žaidėjų. Gražina apdovanota medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, „Lietuvos sportui atminti“, LR Prezidento padėka.
Jūratė Daktaraitė - atstovavo TSRS rinktinei. 1959 m. tapo Pasaulio čempione. 1960 ir 1962 m.
Moterų Krepšinio Lygos Atkūrimas ir Dabartis
Lietuvai susigrąžinus laisvę, Lietuvos krepšininkės sugrįžo ir į tarptautinę areną. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dalyvavo 10 Europos ir 3 pasaulio čempionatuose. Skambiausia pergalė - 1997 Europos čempionate iškovotas auksas. 2001 ir 2005 metais Lietuvos moterys Europoje užėmė 4-ąją vieta ir iškovojo kelialapius į pasaulio čempionatą. Ten Lietuvos moterų rinktinė du kartus iškovojo 6 vietą, prieš save praleisdamos tik dvi Europos komandas (1998 m. Rusiją ir Ispaniją, o 2002 m. - Rusiją ir Prancūziją).
Nuomonės apie Lygos Pajėgumą
Lietuvoje paplitusi nuomonė, jog moterų rinktinės rezultatai yra tiesiogiai priklausomi nuo šalies čempionato pajėgumo. Jis dažnai tapatinamas su čempionate dalyvaujančių komandų skaičiumi. 2004-2007 metais moterų krepšinio lygoje (LMKL) rungtyniavo 5-6 komandos. Tais metais moterų rinktinė dalyvavo dviejuose Europos čempionatuose (užimta 4-oji ir 6-oji vietos) bei pasaulio čempionate (iškovota 6-oji vieta). 2008-2018 metais LMKL čempionate dalyvavo 7-8 komandos. Tačiau rinktinės rezultatai buvo jau prastesni - užimtos 8-14 vietos, o nuo 2016 m. rinktinė finaliniuose Europos čempionatų etapuose apskritai nedalyvavo.
Yra ir kita nuomonė - kad moterų rinktinės rezultatai priklauso ne tik nuo šalies čempionato dalyvių skaičiaus, tačiau ir nuo moterų klubų dalyvavimo Eurolygos arba Europos taurės turnyruose.
Klubinis Krepšinis Europoje
1992-1995 metais Lilianos Ronchetti taurės (dabartinė Europos taurė) turnyre dalyvavo Vilniaus „Telekomo“ bei Kauno „Viktorijos“ klubai. 2005-2017 metais Europos taurės turnyre pakaitomis rungtyniavo net 6 Lietuvos klubai (Marijampolės „Arvi“, Klaipėdos „Lemminkainen“, Vilniaus „Kibirkštis“, Utenos „Utena“, Klaipėdos „Fortūna“, Kauno raj. „Hoptrans-sirenos“). Eurolygoje 2000-2014 m. (išskyrus 2012-2013 sezoną) kasmet rungtyniavo po vieną Lietuvos komandą - Vilniaus „Lietuvos telekomas“, Vilniaus TEO, Kauno „Aistės-VIČI“, Vilniaus „Kibirkštis“. Tuo pačiu metu moterų rinktinės rezultatų kreivė nuo 2008 m. ėmė leistis žemyn, nors klubinis krepšinis gyvavo net labai gerai.
Atidžiau pažvelgus į prestižiniuose Europos turnyruose dalyvaujančių komandų gyvavimo metus, pastebima šiek tiek kitokio pobūdžio tendencija - ilgalaikiškumas. Vilniaus „Lietuvos telekomas“, vėliau TEO, sėkmingai rungtyniavo Eurolygoje nuo 2000 iki 2010 metų. Šio klubo ryškiausi rezultatai (2005 m. 3-ioji vieta ir 2006 m.
Jaunimo Rinktinės ir Perspektyvos
Lietuvos merginų jaunimo rinktinės Europos čempionatuose dalyvauti pradėjo 1995 m. Merginų U20 rinktinė dalyvavo 8 A ir 6 B diviziono čempionatuose. Aukščiausias laimėjimas - 2010 m. FIBA Europos čempionate pasiekta 6 vieta (trenerė Ramunė Kumpienė). Merginų U19 rinktinė pasaulio čempionatuose dalyvavo keturis kartus. Aukščiausi laimėjimai - 8-oji vieta 2001 ir 2009 metais. Merginų U18 rinktinė dalyvavo 14 A ir 2 B diviziono Europos čempionatuose. Didžiausias laimėjimas - 2008 m. iškovotas auksas (trenerė R. Kumpienė) Merginų U16 rinktinė dalyvavo 11 Europos A ir 3 B diviziono čempionatuose. Skambiausios pergalės - 2006 m. Europos čempionate iškovota 3-ioji vieta (trenerė R. Kumpienė), 2019 m. laimėtas sidabras (treneris Vilius Stanišauskas).
Lietuvos Moterų Krepšinio Rinktinė Šiandien
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė grįžta į Europos čempionatą po 10 metų pertraukos. Lietuvių kelionės Senojo žemyno pagrindiniame čempionate buvo nutrūkusios, tačiau praeities keliai yra pažymėti ir čempionių titulo. 2025 m. Europos moterų krepšinio čempionatas prasidės jau birželio 18 d. Čempionatas vyks iš viso net keturiose šalyse - Čekijoje, Vokietijoje, Graikijoje ir Italijoje. Beje, Lietuvos rinktinė į šį čempionatą grįžta po 10 metų pertraukos.
„Tai yra didžiulė šventė visai moterų krepšinio bendruomenei. Tiems, kas myli šį sportą, kas palaiko merginas ar turi sportuojančias dukras, žmonas, birželis yra didžiulė šventė. Su kuo tik kalbėjau iš savo draugų ar aplinkinių, tai nuotaikos yra labai pakilios, niekas merginų nespaudžia. Mes labai džiaugiamės, kad esame čempionate, kad mūsų vėliava bus ten. Norime, kad jos žaistų be spaudimo ir darytų tai, ką moka geriausiai. Turime tikrai stiprią rinktinę, turime daug žaidėjų, kurios gali sužibėti. Nesitikime visko tik iš Justės Jocytės, nes ji yra komandos dalis, jos kartu gali sukurti stebuklus“, - kalbėjo R.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės kovos Europos čempionatuose prasideda dar 1938 metais. Vydo Gedvilo treniruojama Lietuvos moterų rinktinė 1997 m. Tiesa, pusfinalis pavirto neįtikėtina drama. Geriausia Lietuvos rinktinės krepšininkė, pagal statistinius rodiklius, čempionate Vengrijoje buvo Jurgita Štreimikytė-Virbickienė. Nuo 1997 m. 2001 ir 2005 m. lietuvės čempionatuose liko ketvirtos. 2001 m. 2015 m.
„Kiek aš bendrauju su merginomis, atmosfera rinktinėje yra labai pozityvi. Tas pozityvumas ir noras yra labai didelis laimėjimas. Dėl pasikeitimų? Manau, kad taip, treneris gali turėti savo druskelių ir paslėptų kozirių, kuriuos būtent jis naudoja ir mėgsta. Dėl tam tikrų gynybos schemų, penketų, pasirinkimų, čia bus jo valia, jis kuria savo strategiją. Tas pozityvumas ir gera atmosfera yra svarbiausia, kaip treneris susikalba ir jaučia žaidėjas, yra labai svarbu, nes jis turi žinoti, kaip žaidėjos jaučiasi. Pagal vidines būsenas treneris jaučia ir gali koreguoti savo taktikas“, - apie strategą kalbėjo R. Prieš paskutines dvejas rungtynes V. Žinoma, kad bene ryškiausiai šiame sąraše šviečia J. Jocytės pavardė - į WNBA patekusi ir visame moterų krepšinio pasaulyje spindinti 19-metė į save atkreips daug dėmesio, tačiau R.
„Po vieną Lietuvos rinktinė niekada nieko nelaimėjo. Atsisukčiau į patyrusias žaidėjas, kurios gali imtis iniciatyvos, kurių rankos nedrebės. Tai tokios žaidėjos kaip G. Labuckienė, manau, kad ta pati Kamilė Nacickaitė-Van der Horst gali būti toks juodasis arkliukas ir siurprizas, kai reikia skubaus tritaškio. Būtent Kamilei nėra jokio skirtumo, kada reikia išeiti į aikštelę, ji yra psichologiškai stipri, ji gali keisti eigą. Turime tokių lyderių, negalime paminėti Eglės Šventoraitės, kuri turi Eurolygos patirties, nesijaudins ji, o darys savo darbą“, - dėstė R. Vertindama lietuvių pasirodymus draugiškų rungtynių cikle R.
„Pačios pirmosios rungtynės buvo pasibandyti, pažiūrėti, kaip merginos žaidžia tarpusavyje, sudėliojus jas tam tikrais penketais, atliekant keitimus. Treneris ieškojo savo stiprybių, bando pamatyti, kaip žaidėjos geriausiai įsilieja į žaidimą. Kas iš to, jei lietuvaitės laimėtų visas draugiškas rungtynes iki čempionato, o tada nuvyktų, išsisemtų ir nesusiderinusios viską pralaimėtų. Geriau jau jos tegul būna čempionate sėkmingos, o draugiškose rungtynėse reikia išsibandyti. Pasirengimo procese gimsta atsakymai, kurių ieško treneriai. Reikia laukti čempionato pradžios ir tada jau tinkamai kibti į atlapus“, - teigė R.
Tai, kad Lietuvos moterų krepšinio rinktinė į Europos čempionatą grįžta po 10 metų pertraukos, yra ir šventė, ir atsakomybė. „Mes esame vertos būti Europos elite. Norėčiau matyti rinktinę kiekviename Europos moterų krepšinio čempionate. Kaip ir buvo mano kartos metais, žaidėjos keitėsi. Matėme savo rinktinės rungtynes su čempionėmis belgėmis - ir tik šiek tiek pritrūko sėkmės. Vadinasi, turime gerą rinktinę, turime jaunų, patyrusių žaidėjų, tai yra puikus mišinys. Sugrįžimas yra vertas visko, jos pačios tai iškovojo, negavome šanso kaip namų komanda, kuri rengia čempionatą, nes 2027 m. dar turėsime čempionatą Lietuvoje. Krepšinis yra kraujyje, turime krepšinio geną tiek moterys, tiek vyrai, niekada negalima nurašyti mūsų merginų“, - teigė R.
„Moterų krepšinio bendruomenė visada tikėjo ir neprarado vilties dėl šio sugrįžimo. Turime stiprybę, kad niekada nepasiduodame. Šie metai parodė, kad esame vertos grįžti, ir tikiuosi, kad tai bus ilgam. Buvimas Europos čempionatuose labai motyvuoja mergaites žaisti, sportuoti, ateiti pabendrauti su rinktinės krepšininkėmis, tam yra skiriama laiko. Krepšinis atveria daug durų, labai motyvuoja tos pergalės, jos kuria scenarijus ateities kartoms, ko jos galėtų siekti. Tai tikrai labai įkvepia ir užkuria“, - teigė R.