Pasaulio krepšinio čempionato istorija: nuo ištakų iki šių dienų

Įvadas

Krepšinis Lietuvoje yra populiariausia sporto šaka, todėl pasaulio krepšinio čempionato istorija yra svarbi ir įdomi tema. Šis straipsnis apžvelgia pasaulio krepšinio čempionatų raidą, pradedant nuo pirmųjų turnyrų ir baigiant šių dienų pasiekimais, atkreipiant dėmesį į Lietuvos indėlį į šią sporto šaką.

Krepšinio atsiradimas ir plėtra Lietuvoje

Krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. Lietuvoje krepšinis pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika. Pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų įvyko 1922 m. balandžio 23 d., kurias 8:6 laimėjo LFLS. Tais pačiais metais surengti pirmieji moterų, o 1924 m. - vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai.

Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje

Garbinga misija priskiriama legendiniam lakūnui Steponui Dariui. Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų, kartu su tėvais emigravo į JAV. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą, ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje.

Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas.

Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“.

Taip pat skaitykite: Moterų futbolo raida Lietuvoje

1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.). Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija. 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s). 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate pelnė sidabrą ieties metime.

Lietuvos krepšinio rinktinės pasiekimai iki Antrojo pasaulinio karo

Krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmečio pradžioje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA.

• 1937 m. Europos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė (5 rungtynės ir 5 pergalės) tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
• 1939 m. Europos čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė (7 rungtynės ir 7 pergalės) tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
• 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė.

1939 m. Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms.

Pasaulio krepšinio čempionatų istorija

Pirmieji čempionatai

Pirmasis pasaulio krepšinio čempionatas įvyko 1950 m. Argentinoje. Jį sukurti FIBA įkvėpė pasaulio futbolo čempionatų sėkmė ir krepšinio populiarumas 1948 m. Londono olimpinėse žaidynėse. Argentina sugebėjo išnaudoti namų sienų pranašumą ir tapo pirmąja pasaulio čempione.

Lankomumo rekordai

Pirmojo pasaulio krepšinio čempionato finalą stebėjo apie 25 tūkst. žiūrovų. Ilgą laiką rekordinis buvo 1954 m. pasaulio krepšinio čempionato Brazilijoje finalas, įvykęs Maracanazinho arenoje, į kurią susirinko 34 tūkst. žiūrovų. Didžiausio žiūrovo susidomėjimo buvo sulaukta 1994 m. Toronte vykusiame Pasaulio krepšinio čempionate, per JAV ir Rusijos finalines varžybas, kurias stebėjo daugiau nei 32 tūkst. žiūrovų.

Taip pat skaitykite: Moterų futbolo pasiekimai

Čempionų sąrašas

Atsižvelgiant į Pasaulio krepšinio čempionato istoriją, JAV, Jugoslavija (vėliau Serbija) ir Sovietų Sąjunga yra daugiausiai kartų triumfavusios komandos. Brazilijos krepšininkai parvežė aukso medalius namo du kartus, o Argentinos ir Ispanijos ekipos - po vieną kartą.

Statistika ir rekordai

Daugiausia Pasaulio čempionatų buvo organizuojami Pietų Amerikoje - net septyni. Daugiausia čempionatų istorijoje yra dalyvavusi JAV komanda - 15 kartų. Brazilijos komanda pelnė daugiausia taškų per vieną žaidimą - 1978 m. į Kinijos ekipos krepšį įmetė 134 taškus. Mažiausiai taškų (19) per vienerias varžybas įmetė Egipto rinktinė žaisdama prieš Braziliją 1950 m. Didžiausias varžybų taškų skirtumas buvo 92 taškai, kai Sovietų Sąjungos rinktinė 1974 m. nugalėjo Kolumbijos ekipą, rezultatu 140:48. Daugiausia taškų per vienerias varžybas pelnė Pietų Korėjos žaidėjas Jae-Ho, kuris į Egipto rinktinės krepšį įmetė 62 taškus 1990 m. čempionate.

Lietuvos krepšininkų indėlis į SSRS rinktinę

Nuo 1939 m. Lietuvos rinktinė Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo dėl istorinių aplinkybių. Tačiau ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei ir pasiekė reikšmingų pergalių.

• 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
• 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
• 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
• 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas: TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
• 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis.
• 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje: TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.

Sergejus Jovaiša pasakojo: „Tuo metu tokio lygio lietuvių krepšininkų daugiau nebuvo. Prisimenu, jog džiaugiausi, kad savotiškai tęsiu lietuvių dalyvavimą SSRS rinktinėje. Po Modesto Paulausko be praleidimų bent vienas lietuvis ir toliau atstovavo SSRS rinktinei. Ši garbė ir laimė teko man. Man teko dalyvauti draugiškuose susitikimuose, matyt, kad buvau bandomas, o po metų buvau įtrauktas į kandidatų sąrašą pasaulio taurei. Žaidimas SSRS rinktinėje buvo labai naujas dalykas.“

Lietuvos rinktinės pasiekimai po nepriklausomybės atkūrimo

Nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.

Taip pat skaitykite: Sporto klubas „Effectus“

• 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
• 1995 m. Europos čempionatas Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
• 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
• 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
• 2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
• 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: Lietuva iškovoja bronzos medalius. Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
• 2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje: Lietuva iškovoja sidabro medalius. Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija: Lietuva iškovoja sidabro medalius. Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.

Modestas Paulauskas - legenda

Profesionalaus krepšininko karjerą pradėjo būdamas 17 metų. Meilė krepšiniui gimė, kai jis buvo vos šešerių berniokas ir dar net nesugebėjo pašokdamas paliesti krepšinio tinklelio.

Saldus debiutas Skambiausias pergales M. Paulauskas pasiekė atstovaudamas Sovietų Sąjungos rinktinei. M. Paulauskas debiutavo Sovietų Sąjungos rinktinėje 1965 m. vykusiame Europos vyrų krepšinio čempionate. Jau būdamas 20 metų. Prieš tai 1964-siais jis su jaunimo iki 20 metų rinktine buvo iškovojęs aukso medalį Europos pirmenybėse Italijoje. M. Paulauskas auksinėse 1965 m. Europos pirmenybėse žibėjo visu ryškumu. Vienintelis lietuvis Sovietų Sąjungos sudėtyje tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju - 128 taškai per 9 rungtynes (vid. 14,2 taško). Rezultatu 58:49 laimėtame finale prieš Jugoslaviją M. Paulauskas žaidė rezultatyviausiai (pelnė 16 taškų). Toks įspūdingas pasirodymas ir iškovotas aukso medalis padėjo M. Paulauskui gauti naudingiausio viso čempionato žaidėjo titulą. Tuomet jam tebuvo 20 metų ir jis tapo jauniausiu krepšininku, kuris kada nors yra tapęs čempionato MVP. Vos po dviejų metų - 1967-siais - M. Paulauskas su Sovietų Sąjungos rinktine debiutavo ir Pasaulio vyrų krepšinio čempionate. Jis dar kartą tapo čempionu. Finale vėl buvo įveiktas gerai pažįstamas varžovas - Jugoslavija (71:59). Tame čempionate M. Paulauskas žaidė visose 9 dvikovose ir vėl tapo rezultatyviausiu Sovietų Sąjungos rinktinės krepšininku - 124 taškai (vid. 13,8 taško). Per savo karjerą M. Paulauskas keturis kartus tapo Europos čempionu (1965 m., 1967 m., 1969 m. ir 1971 m.) ir sykį laimėjo Europos bronzą (1973 m.). Jis dukart tapo pasaulio čempionu (1967 m. ir 1974 m.) bei kartą iškovojo šių pirmenybių bronzos medalį (1970 m.). M. Paulausko kolekcijoje yra ir 1972 m. olimpinių žaidynių aukso medalį. Bronzinį apdovanojimą jis buvo iškovojęs 1968 m. olimpiadoje. Per savo karjerą jis net 7 kartus buvo išrinktas Lietuvos metų sportininku. Taip pat pateko į 1991 m. FIBA sudarytą 50 geriausių žaidėjų sąrašą. Iš lietuvių į šį sąrašą buvo dar įtraukti Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis ir Stepas Butautas.

Jaunimo rinktinės

Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė 2005 metais tapo pasaulio čempionais. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė: 1996 ir 2012 metais tapo Europos čempionais, 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionais, 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė: 2011 metų pasaulio čempionai, 2003 metų pasaulio vicečempionai, 2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai. Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 1994 ir 2010 metų Europos čempionai, 2006, 2008 ir 2012 metų Europos vicečempionai, 2015, 2021 metų Europos vicečempionai. Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2008 metų Europos čempionai, 2009, 2010 ir 2015 metų Europos vicečempionai, 2007 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai. Lietuvos merginų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 2008, 2021 metų Europos čempionės. Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2006 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojos, 2015 metų Europos čempionato B diviziono nugalėtojos.

tags: #moteru #pasaulio #krepsinio #cempionatas