Šiuolaikiniame Jungtinės Karalystės (JK) kontekste, kur susiduria skirtingos kultūros ir religijos, musulmonų futbolininkų vaidmuo tampa vis reikšmingesnis. Šiame straipsnyje nagrinėjama musulmonų integracija į JK visuomenę per futbolą, aptariami jų patiriami iššūkiai, tapatybės paieškos ir indėlis į šalies kultūrinį bei sportinį gyvenimą. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant akademinius tyrimus, žiniasklaidos pranešimus ir asmenines patirtis, siekiant pateikti išsamų ir objektyvų vaizdą.
Musulmonų bendruomenės JK: istorinis kontekstas ir demografija
Nors didžioji dalis musulmonų Europoje yra palikuonys imigrantų, atvykusių iš Azijos ir Afrikos, nemažai jų yra vietiniai europiečiai. Tai ypač pasakytina apie Balkanų gyventojus, kurie islamą priėmė viduramžiais ir ankstyvaisiais moderniaisiais amžiais, taip pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje įsikūrusius totorius. Be to, Europoje vis gausėja į islamą atsivertusių europiečių, įskaitant apie tūkstantį Lietuvos piliečių per du nepriklausomybės dešimtmečius.
Jungtinėje Karalystėje musulmonų skaičius nuolat auga. Pernai Jungtinėje Karalystėje buvo suskaičiuota 3 milijonai musulmonų. Kai kuriuose Londono rajonuose, pavyzdžiui, Vaitčapelyje, islamo išpažinėjų populiacija siekia pusę ar daugiau gyventojų. Šis faktas rodo, kad islamiška bendruomenė JK yra didelė ir vieninga.
Integracijos modeliai ir iššūkiai
Po Antrojo pasaulinio karo, didėjant imigracijos mastui, Vakarų Europos valstybės ėmėsi dvejopos politikos besiformuojančių musulmonų mažumų atžvilgiu. Viena vertus, buvo stipriai ribojamos legalios imigracijos galimybės ir griežtinami nelegalią imigraciją reglamentuojantys įstatymai. Kita vertus, suvokus, kad atvykėliai tapo de facto imigrantais, pradėta svarstyti galimus elgesio su musulmonų bendruomenėmis variantus.
Skirtingos šalys pasirinko skirtingas strategijas:
Taip pat skaitykite: Moterys ir futbolas
- Integracijos programos: Skandinavijos šalys kūrė valstybines integracijos programas, siekdamos europinti imigrantus, išmokyti vietos kalbų, suteikti profesinį išsilavinimą ir įdiegti europinėse visuomenėse nusistovėjusias vertybines orientacijas.
- Daugiakultūrė prieiga: Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai pasirinko daugiakultūrę prieigą, leisdami imigrantams „likti savimi“ ir tikintis, kad jie patys apsispręs būti atsakingais ir lojaliais pasirinktų valstybių gyventojais.
- Imigracijos neigimas: Vokietija ir Italija neigė patį imigracijos faktą ir imigrantus ar net jų palikuonis oficialiai įvardydavo kaip užsieniečius.
- Asimiliacija: Prancūzija nutarė neužsiimti jokiomis integracijos programomis ir visus imigrantus traktuoti kaip savus - prancūzus, paneigdama bet kokias jų pretenzijas į kitoniškumą.
Vis dėlto, nė viena iš pasirinktų strategijų nepasiteisino. Nemažai musulmonų nesugebėjo integruotis į europines visuomenes, subūrė beveik uždaras kultūrines saleles, o kai kuriais atvejais - ir fizinius getus.
Musulmonų futbolininkai tarp dviejų ugnių
Musulmonai Europoje, įskaitant futbolininkus, atsidūrė tarp dviejų ugnių: iš vienos pusės - iš jų lojalumo ir atsidavimo naujosioms tėvynėms besitikinčių europiečių nemusulmonų, iš kitos pusės - juos savo propaganda ir raginimais sugrįžti į „tikrąjį“ islamą spaudžiančių revaivalistų.
Šis spaudimas praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje sukėlė pirmuosius musulmonų ir nemusulmonų susikirtimus, pavyzdžiui, dėl skirtingų reakcijų į Salmano Rushdie romaną „Šėtoniškos eilės“ ir musulmonių moksleivių aprangos valstybinėse mokyklose.
Islamofobija ir rasizmas
Šie incidentai suformavo musulmonų kaip nepritampančios ir net pavojingos žmonių kategorijos įvaizdį. Europoje suvešėjo kultūrinio rasizmo atmaina - islamofobija, dažnai slepiama po antiimigracine retorika, bet vis labiau pasireiškianti atviromis formomis. Tai iliustruoja kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimas, kurių programos yra antiimigracinės ir nukreiptos prieš musulmonus.
Futbole rasizmas ir islamofobija pasireiškia įvairiomis formomis, įskaitant įžeidžiančius šūkius, patyčias internete ir diskriminaciją. Žaidėjai, tokie kaip N.Boucharebas, yra patyrę rasizmą iš sirgalių, ypač Jonavoje, kur jie ūkauja lyg beždžionės be sustojimo. A.Kore taip pat pripažino, kad pradžioje jautė šiek tiek rasizmo, nes lietuviai nėra pratę matyti juodaodžius.
Taip pat skaitykite: Futbolo Fenomenas Lietuvoje
Tapatybės paieškos ir religijos praktika
Nepaisant iššūkių, musulmonų futbolininkai stengiasi išlaikyti savo tapatybę ir praktikuoti religiją. N.Boucharebas minėjo, kad Kaune sunku rasti musulmonišką maistą, nors parduotuvių yra daug. Jis taip pat lankėsi mečetėje, kurioje meldžiasi uzbekai ir pakistaniečiai.
Religija gali būti svarbi musulmonų futbolininkų gyvenimo dalis, padedanti jiems susidoroti su stresu, išlaikyti moralines vertybes ir jaustis bendruomenės dalimi. Tačiau religijos praktika taip pat gali kelti iššūkių, pavyzdžiui, derinant maldos laiką su treniruotėmis ir rungtynėmis.
Sadiqo Khano pavyzdys
Sadiqo Khano išrinkimas Londono meru yra svarbus įvykis, parodantis, kad musulmonai gali pasiekti aukštas pozicijas politikoje ir visuomenėje. S.Khanas yra praktikuojantis musulmonas, bet visada pažymi, kad religijos nekelia į pirmąjį planą. Jis save apibūdina kaip londonietį, europietį, britą, anglą, musulmoną, azijietį, pakistaniečių palikuonį, tėtį ir vyrą.
S.Khano pavyzdys rodo, kad musulmonai gali sėkmingai integruotis į JK visuomenę, išlaikydami savo tapatybę ir prisidėdami prie šalies gerovės.
Vaitčapelio rajono ypatumai
Vaitčapelis, vienas iš gausiausiai musulmonų apgyventų Londono rajonų, pasižymi savo kultūrine įvairove ir islamiška bendruomene. Pagrindinėje gatvėje rikiuojasi tradicinių drabužių parduotuvės, užkandinės. Nepaisant to, rajonas susiduria su socialinėmis problemomis, tokiomis kaip skurdas, šiukšlės ir nesilaikymas sanitarinių taisyklių.
Taip pat skaitykite: Dangos pasirinkimas futbolo aikštėje
Prieš trejetą metų Vaitčapelis buvo užregistruotas kaip vienas iš tų, kuriuose galioja šariato teisė ir patruliuoja vadinamieji „musulmonų pareigūnai“. Nusižengusius šariato teisei vietoje bausdavo patruliuojantys musulmonai. Tačiau jokių radikalaus islamo ženklų jame nematyti.
Tolerancija ir dialogas
Nepaisant iššūkių, yra ir teigiamų pavyzdžių, rodančių toleranciją ir dialogą tarp skirtingų religijų. Pavyzdžiui, Jorko priemiestyje AGL aktyvistai, atėję prie mečetės pasmerkti musulmonų, buvo pakviesti į mečetės teritoriją pažaisti kartu futbolą, o po to išgerti arbatos ir paragauti angliškų sausainių.
Šis epizodas parodė, kad taikingumu ir šiluma galima sumažinti agresyvumą ir ekstremizmą.
tags: #musulmones #britu #futbole