Krepšinis, kaip ir bet kuri kita sporto šaka, neapsieina be netekčių. Tai gali būti traumos, karjeros pabaiga ar net tragiškos mirtys. Šiame straipsnyje apžvelgsime netektis krepšinio pasaulyje, kurios paliečia tiek atskirus žaidėjus, tiek nacionalines rinktines, ir aptarsime, kaip šie praradimai veikia komandas ir turnyrus.
Kennetho Smitho Kelias: Nuo Futbolo Aikštės Iki Krepšinio Parketo
Kennethas Smithas, Vilniaus „Ryto“ legionierius, gimė 1993 m. sausio 28 d. Vilniaus „Ryto“ legionieriaus močiutė anūkėlį praminė „Speedy“, kas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „greituolis“. Iš pradžių labiau linkęs į amerikietišką futbolą, jis pasirinko krepšinį tikėdamasis išvengti traumų. Tačiau jo gyvenimą sukrėtė ne sportas, o asmeninė tragedija - nebiologinio brolio mirtis per apiplėšimą 2005-aisiais. Ši netektis paskatino K. Smithą dar labiau pasinerti į krepšinį. „Visada galvoju, kas būtų, jei jis būtų šalia“, - ne viename interviu yra minėjęs K.Smithas. Negatyvias mintis apie netektį „Ryto“ naujokas nukreipė į krepšinį, kuris jam sekėsi puikiai.
Studijos ir Profesionalo Karjeros Pradžia
Floridos valstijoje, Šventajame Pitersberge augęs K.Smithas pasirinko studijas „Louisiana Tech“ universitete, kuris yra paruošęs 14 NBA žaidėjų. Garsiausi jų - Karlas Malone'as ir Paulas Millsapas. „Buldogų“ komandoje K.Smithas žaidė visus ketverius metus, per 140 rungtynių rinkęs po 6,2 taško, 6,1 rezultatyvaus perdavimo, 3,8 atkovoto kamuolio ir 1,8 rezultatyvaus perdavimo. Po antrojo sezono NCAA jis buvo išrinktas į pirmąją „Western Athletic Conference“ komandą. Po trečio sezono „Speedy“ buvo pripažintas geriausiai besiginančiu „Conference USA“ žaidėju bei pateko į pirmąją simbolinę komandą. Po paskutiniojo sezono „Buldogų“ gretose, kai pagal rezultatyvius perdavimus (vid. 7,4) jis visoje NCAA buvo penktas, K.Smithas susižėrė geriausio „Conference USA“ žaidėjo laurus, vasarą dalyvavo aštuonių NBA klubų peržiūrose, bet savo pavardės naujokų biržoje neišgirdo. Profesionalo duoną „Ryto“ naujokas krimsti pradėjo šalia Lietuvos, kaimyninės Latvijos klube Rygos VEF. Vis dėlto paleistas iš komandos jis buvo vos po trijų mėnesiu, sužaidęs trejas rungtynes Latvijos pirmenybėse bei aštuonis mačus VTB Jungtinėje lygoje, kurioje K.Smithas fiksavo po 3,3 taško (16,7 proc. trit.), 2,1 atkovoto ir 1,1 perimto kamuolio, 5,3 rezultatyvaus perdavimo ir 6,8 naudingumo balo. Grįžęs į JAV krepšininkas teigė, jog patirtis Europoje pakėlė jo pasitikėjimo savimi lygį bei suteikė „realybės jausmą“. „Grįžau į JAV dėl tikėjimo, jog esu pakankamai geras žaisti NBA. Laikas Europoje man davė geros patirties ir supratimą, kokiame lygyje aš dabar esu. Tikiu, kad esu NBA kalibro įžaidėjas. Žaisdamas Europoje jaučiau, kad noriu rungtyniauti prieš skautus, būti kritikuojamas ir gauti patarimų, kaip toliau gerinti žaidimą, - sakė K.Smithas. - Europoje krepšinyje pirmiausia žiūrima, kas yra protingesnis, tuo metu Amerikoje žaidimas grindžiamas atletiškumu ir talentu.“
Klajonės Po Europą ir G Lyga
G lygoje jis žaidė trejus su pusę metų, per kuriuos pasižymėjo rezultatyviais perdavimais (vid. 5,5), bet ir dažniausiai netaikliais tolimais metimais (vid. 29,2 proc. trit.). Krepšininko taškų kraitis nebuvo išsiskiriantis - vos po 7 taškų vidurkis per 172 rungtynes. „Rytas“ tapo šeštąja K.Smitho komanda per dvejų metų laikotarpį. Klajoklio klajonė prasidėjo Solnoko „Olaj“ (Vengrija) ekipoje, tuomet sekė Šarlerua „Spirou Basket“ (Belgija), Antverpeno „Giants“ (Belgija), Limožo CSP (Prancūzija) ir „Nizhny Novgorod“ (Rusija) komandos. Tiesa, pastarojoje jis taip ir nedebiutavo. Sutartį K.Smithas sudarė šią vasarą, bet vėlavo atvykti. Rusijos klubas trimitavo, jog krepšininkas ir agentas vilkino atvykimą, o kontraktas galiausiai buvo nutrauktas, nes problemos su krepšininku sezono eigoje, pasak „Nizhny Novgorod“, galėjo būti dar didesnės. 15min šaltiniai akcentuoja gerą žaidėjo charakterį, su kuriuo problemų „Ryto“ rūbinėje kilti neturėtų.
Ryškiausi Pasiekimai ir Iššūkiai
Geriausius rodiklius K.Smithas demonstravo Antverpeno ekipoje, kai per devynerias rungtynes Europos taurėje rinko po 15 taškų (48,9 proc. trit.), 5,9 rezultatyvaus perdavimo ir 16,7 naudingumo balo. Komandą jis paliko pasibaigus grupių etapui, kuriame amerikietį turėjo įsiminti ir Panevėžio „Lietkabelio“ sirgaliai. Pirmajame mače Panevėžyje „Speedy“ įmetė 15 taškų (5/10 trit.) ir atliko 8 rezultatyvius perdavimus, atsakomajame susitikime Belgijoje - 23 taškai (4/5 trit.) ir 5 rezultatyvūs perdavimai. Sezoną K.Smithas užbaigė Prancūzijos klube Limožo CSP. Treji mačai FIBA Čempionų lygoje buvo smagūs - 9,3 taško ir net 10 rezultatyvių perdavimų statistika. Įžaidėjui puikiai tiko CSP sudėtis - metikai ties perimetru bei gerai po krepšiu besileidžiantys ir perdavimus virš lanko galintys surinkti aukštaūgiai. Ar tokių žaidėjų šalia „Speedy“ bus „Ryte“? Į sieną K.Smithas atsimušė Prancūzijos lygoje, kurioje propaguojamas atletiškas ir fiziškas krepšinis. Šiose pirmenybėse įžaidėjas pelnė po 6,9 taško (35,8 proc. trit.) bei atliko po 4,4 rezultatyvaus perdavimo. Tvirtai sudėtas ir ilgas rankas turintis K.Smithas mėgsta dalyvauti greitame žaidime, nors ypatingu greičiu nepasižymi. Tai daug savo rankose kamuolį mėgstantis laikyti įžaidėjas, kuris statistikose protokole prirenka nemažai rezultatyvių perdavimų, bet ir klysta neretai. Karjeros pradžioje „Ryto“ naujokas pasižymėjo tragišku pataikymu iš toli, bet Europos taurėje realizavo beveik 50 proc. tritaškių išmesdamas po kiek daugiau nei 5 per mačą. Matyt, kad tiesa slypi kažkur per vidurį. Tai veržlus krepšininkas, galintis rungtyniauti pirmose dvejose pozicijose. Dažniausiai jis metimus užbaigia nuo trijų taškų linijos ar iš vidutinio nuotolio. Jis noriai veržiasi į baudos aikštelę, bet ne kiekvienas „du prieš du“ žaidimas baigiasi efektyviai. Tokiose situacijose jis klysta neretai, o varžovai pavogtą kamuolį dažnai išvysto į greitą ataką. K.Smithas - krepšininkas, kuris mėgsta gintis. Jis turi stiprų kūną, greitas ir ilgas rankas bei mėgsta spausti varžovą. Nors „Ryto“ naujokas veikiausiai taps atsarginiu įžaidėju, kuris momentais žais ir atakuojančiu gynėju šalia Vaido Kariniausko, bet tai bene talentingiausias Vilniaus krepšininkas puolime, mėgstantis susikurti sau metimą žaidime vienas prieš vieną. Kai „Ryto“ atakos strigs, iniciatyvą į savo rankas veikiausiai dažnai imsis „Speedy“.
Taip pat skaitykite: Atsiminimai apie futbolininkus
Rinktinių Netektys ir Pasiruošimas Čempionatams
Artėjant Europos vyrų krepšinio čempionatui, daugelis rinktinių susiduria su netektimis. Traumų, asmeninių priežasčių ar karjeros pabaigos lemia, kad svarbūs žaidėjai negali atstovauti savo šaliai.
Lietuvos Rinktinės Netektys
Lietuvos rinktinės netekčių sąrašas yra ypač ilgas. Iš krepšininkų, šiemet neatvykusių į nacionalinę komandą, būtų galima sudaryti dar vieną rinktinę ir kažin ar ji būtų silpnesnė už tą, kurią dabar muštruoja treneris Rimas Kurtinaitis. Iš trijų NBA lietuvių liko tik Jonas Valančiūnas. Domantas Sabonis ir Matas Buzelis neatvyko, nepasivarginę, bent jau viešai, nurodyti priežasčių. D.Sabonis sulaukė šeimos pagausėjimo, bet tai įvyko ne artėjant čempionatui, o dar gegužę. „Žalgirio" krepšininkai ėmė vienas po kito spręsti per sezoną susikaupusias sveikatos problemas. Dovydui Giedraičiui ir Ignui Brazdeikiui atliktos operacijos, padėti nacionalinei komandai negali ir Arnas Butkevičius. Lukas Lekavičius nerungtyniauja nuo vasario, Edgaro Ulanovo rinktinės treneris nutarė nekviesti. Iš penkių Eurolygos užsienio klubams atstovavusių lietuvių aiškiausia buvo Mariaus Grigonio padėtis. Aiškiausia ne gerąja prasme - gynėją dar spalį išvedė iš rikiuotės nugaros skausmai ir nežinia, kada jis išspręs šią problemą. Kadangi netekčių tiek daug, dėl vietos sudėtyje galėjo pakonkuruoti įžaidėjas Augustas Marčiulionis ir „centras" Martynas Echodas. M.Echodas nerungtyniauja nuo gruodžio. Nebus rinktinėje ir Kasparo Jakučionio, NBA naujokų biržoje pakviesto 20-uoju šaukimu. Pridėkime, kad karjerą rinktinėje baigė Mindaugas Kuzminskas, rudenį dar padėjęs R.Kurtinaičiui atrankos lange. Kita vertus, pagrįstai prisimenami ir gerieji pavyzdžiai, kuomet daug netekčių turėdavusi rinktinė viršydavo lūkesčius. Pats geriausias pavyzdys - bronzinis 2010 m. pasaulio čempionatas. Naujesnis pavyzdys - 2023 m. pasaulio čempionatas, kuriame lietuviai žaidė gražiai, bet liko šešti.
Kitų Rinktinių Iššūkiai
Europos čempionato B grupėje lietuviai susitiks su Vokietijos, Juodkalnijos, Suomijos, Švedijos ir Didžiosios Britanijos rinktinėmis. Didžiausia vokiečių problema yra „Orlando Magic" vidurio puolėjo Morico Vagnerio (Moritz Wagner) trauma, dėl kurios jo sezonas baigėsi dar gruodį. NBA čempionu šiemet tapęs A.Hartenštainas paaiškino, kodėl vėl neatstovaus rinktinei: „Labai gaila, kad šią vasarą nežaisiu nacionalinėje komandoje. Kita rimta vokiečių netektis - natūralizuoto amerikiečio gynėjo Niko Veilerio Babo (Nick Weiler-Babb) sprendimas nepadėti rinktinei. Jis buvo išrinktas geriausiai besiginančiu praėjusio sezono Eurolygos krepšininku. B grupės šeimininkė Suomijos rinktinė, bent jau kol kas, neturi kuo skųstis. Kitokia padėtis - Juodkalnijos rinktinės stovykloje. Negana to, sudėtyje nėra abiejų Juodkalnijai pastaruoju metu atstovaudavusių natūralizuotų gynėjų - Kendriko Perio (Kendrick Perry) ir Džonos Radebau (Jonah Radebaugh). Švedijai nepadės jaunasis puolėjas Bobis Klintmanas, praėjusį sezoną epizodiškai žaidęs „Detroit Pistons" gretose. Lyg ir nemažas nuostolis, kai padėti rinktinei atsisako vienas iš dviejų NBA klubams priklausančių švedų, bet B.Klintmanas dar niekada neatstovavo vyrų rinktinei. Tą patį galima pasakyti apie Didžiosios Britanijos rinktinę. Jai nepadės NBA krepšininkai Odžis Anunobis (OG Anunobis) ir Tosanas Evbuomvanas (Tosan Evbuomwan), tačiau jų sudėtyje nebūdavo ir anksčiau. Prancūzijos rinktinė šiemet bus visai kitokia nei pernai olimpinėse žaidynėse, kuriose iškovojo sidabrą. Daugiausiai netekčių - priekinėje linijoje. Labai svarbaus krepšininko - Evano Furnjė (Evan Fournier) - trūks ir perimetro linijoje. Jis turi problemų su čiurna. Pridėkime tai, kad veteranai Nikolia Batumas (Nicolas Batum) ir Nandas de Kolas (Nando de Colo) baigė karjerą rinktinėje. Prancūzijos rinktinės kandidatų sąraše vis tiek yra 6 žaidėjai iš NBA, o visi kiti rungtyniavo Eurolygoje, tad talento - per akis. Graikijoje svarbiausias klausimas kiekvieną kartą būna tas pats - ar žais Janis Adetokumbas? Šiemet atsakymas yra „taip", Janis planuoja žaisti, bet sudėtyje visgi yra spragų. Priverstinis pakeitimas įvyko ir natūralizuoto krepšininko pozicijoje. Europos čempionės titulą ginsiančioje Ispanijos rinktinėje taip pat trūks natūralizuoto gynėjo, dėl asmeninių priežasčių turnyrą praleis Lorenzas Braunas (Lorenzo Brown). Tai yra bene svarbiausia ispanų netektis. Galima pridurti, kad nežais Usmanas Garuba, norintis atsigauti po traumų. Italai šiemet tikėjosi sulaukti NBA žaidėjo Dontės Divinčenco (Donte DiVincenzo). Gynėjas gavo itališką pasą, bet tada pareiškė, kad šiemet į rinktinę dar neskubės. Dviejų labai svarbių „ginklanešių" neturės Slovėnijos rinktinės lyderis Luka Dončičius. Rinktinei nepadės puolėjas Vlatko Čančaras ir natūralizuotas „centras" Džošas Nibas (Josh Nebo). Juos abu praėjusį sezoną kamavo traumos. Kol kitos komandos skaičiavo nuostolius, pasaulio vicečempionai serbai paskelbė kandidatų sąrašą, kuriame yra visi geriausi šalies krepšininkai, tarp jų - ir Nikola Jokičius. Rimtų netekčių kol kas nėra ir latvių gretose.
Vido Mačiulio Indėlis Į Lietuvos Krepšinį
Vido Mačiulio laida "Krepšinio pasaulyje" - tai daugiau nei tiesiog televizijos laida. Tai - legenda, daugiau nei tris dešimtmečius pasakojanti apie Lietuvos ir pasaulio krepšinį, tapusi neatsiejama Lietuvos krepšinio kultūros dalimi. Nuo 1992 metų transliuojama laida yra tapusi informacijos šaltiniu krepšinio specialistams, krepšininkams ir, žinoma, krepšinio mėgėjams.
Laidos Ištakos: Nuo Radijo Iki Televizijos
"Krepšinio pasaulyje" ištakos siekia 1979 metų pavasarį, kai Vidas Mačiulis ėmėsi rengti originalią radijo laidą "Taim aut" ("Minutės pertraukėlė"). Ši laida buvo transliuojama Kauno sporto halėje susirinkusiems žiūrovams prieš Kauno "Žalgirio" rungtynes, per jų pertraukas ir po rungtynių. "Taim aut" metu buvo pasakojama apie "Žalgirio" ir jo varžovų rengimąsi rungtynėms, rengiami pokalbiai su žaidėjais, treneriais ir specialistais. Laida greitai išpopuliarėjo ir imta transliuoti ir kitose sporto salėse. Televizijos laida "Krepšinio pasaulyje", tarsi "Taim aut" tąsa, tik modernesnė ir skirta platesniam žiūrovų būriui, pirmą kartą tiesiogiai parodyta 1992 metų vasario mėnesį per tuometinę LTV 2 televiziją. Pirmoji laida buvo skirta Arvydui Saboniui, joje dalyvavo Kauno "Žalgirio" specialiojo fizinio rengimo treneris A. Kosauskas, krepšinio žinovas A. Pakula ir vedėjas V. Mačiulis.
Taip pat skaitykite: Netektys Lietuvos sporte
Laidos Turinys Ir Formatas
Kiekvieną savaitę rengiamose pusvalandžio trukmės laidose "Krepšinio pasaulyje" buvo pasakojama apie Lietuvos rinktinių, geriausių šalies įvairių lygų komandų rengimąsi čempionatams, dalyvavimą svarbiausiose varžybose, krepšininkus ir trenerius. Laidoje pateikiama įdomiausių Lietuvos ir tarptautinių rungtynių apžvalga, nagrinėjamas Europos ir pasaulio krepšinis, gvildenamos Lietuvos krepšinio problemos, rengiami konkursai ir viktorinos. Viena gražiausių laidos tradicijų - parodyti džiugias krepšininkų ir trenerių gyvenimo akimirkas (šventes, jubiliejus) ir netektis. Laidoje dažnai pasirodydavo Lietuvos krepšinio federacijos, krepšinio lygų, komandų vadovai, žaidėjai, treneriai, rėmėjai. Greta Vido Mačiulio, laidoje taip pat dalyvavdavo krepšininkai L. Dambrauskaitė ir S. Jovaiša, A. Pakula. 2006-2007 m. krepšinio sezoną laidas pradėjo vesti J.
Vidas Mačiulis: Krepšinio Metraštininkas
Vidas Mačiulis yra ne tik laidos vedėjas, bet ir jos iniciatorius, redaktorius bei ilgametis puoselėtojas. Jis yra sukaupęs milžinišką žinių bagažą apie Lietuvos krepšinį ir puikiai pažįsta visus krepšininkus. Vidas Mačiulis yra tikras krepšinio metraštininkas, eilę metų iš arti matęs ir savo laidose fiksavęs daugelio garsiausių Lietuvos krepšininkų kelią į didįjį krepšinį. Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui ir žurnalistikai, Vidas Mačiulis yra pelnęs daugybę apdovanojimų. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija apdovanojo Vidą Mačiulį Vinco Kudirkos premija.
Laidos Reikšmė
"Krepšinio pasaulyje" yra svarbi ne tik kaip informacijos šaltinis, bet ir kaip platforma diskusijoms apie Lietuvos krepšinio problemas ir iššūkius. Laida padeda populiarinti krepšinį Lietuvoje ir skatina jaunus žmones domėtis šia sporto šaka. "Krepšinio pasaulyje" yra tapusi Lietuvos krepšinio istorijos dalimi. Per daugelį metų laida užfiksavo svarbiausius Lietuvos krepšinio įvykius, pristatė legendinius krepšininkus ir trenerius, bei tapo neatsiejama Lietuvos sporto kultūros dalimi. Po pusantrų metų pertraukos, legendinė laida apie krepšinį "Krepšinio pasaulyje" su Vidu Mačiuliu atgimė SPORT1 televizijoje.
Sportas Ir Politika: Istorinės Aspektai
Sportas visada buvo glaudžiai susijęs su politika. Istorijoje yra daugybė pavyzdžių, kai sportas buvo naudojamas politiniams tikslams pasiekti.
Berlyno Olimpiada: Nacionalsocialistinės Ideologijos Įrankis
1936 metai, Berlynas. Nacionalsocialistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris aukštai iš tribūnų stebi varžybas, turinčias tapti didžiuoju arijų rasės triumfu. JAV vyrų krepšinio rinktinė su lietuvių kilmės kapitonu Franku (Pranu) Lubinu pirmąkart tampa olimpine čempione. Juodaodis amerikiečių sprinteris Jesse Owensas paties fiurerio akivaizdoje laimi keturis aukso medalius. 2007 metais amerikietis J. R. A. Apskritai Berlyno Olimpiada žymi svarbią ideologinę A. Hitlerio pergalę. Nacionalsocialistinės Vokietijos sportininkai susižeria žymią medalių kolekcijos dalį, simboliškai pagrįsdami naujosios pasaulio tvarkos modelį. Bėgant metams, griežtėja antisemitinė politika, aušta Krištolinės nakties ir Aušvico laikai. Tūkstančiai ligšiolinių visuomenės narių galiausiai priversti pripažinti savo kitoniškumą, lemiantį grėsmę pačiam jų egzistencijos faktui, ir bėgti iš susvetimėjusios šalies - tėvynės, kuri išsižada. Pats A. Hitleris, žinoma, ne sportininkas, o didybės manija sergantis mistinės tautos kūrėjas. Jis jaučia pareigą politinėmis priemonėmis tęsti biologinę kovą dėl išlikimo, o sportinėmis, jeigu prireikia, - įtvirtinti ideologinės-politinės programos legitimumą. Sportinis veiksmas, kaip iš principo iracionali valios ir energijos sankaupa, paleista į taisyklėmis apribotą pasaulį, turi šansą transformuoti šią tikrovę, vos tik atsiduria pačioje tobulumo viršūnėje.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Michaelo Jordano Fenomenas
Michaelas Jordanas savo sukurta legenda bene labiausiai priartėja prie sporto antžmogio statuso, nukariaudamas krepšinio pasaulį genetiškai nulemto talento ir nevaržomos valios jėga. A. Pirmiausiai kliūna tiems, kurie iškyla kaip kliūtis siekti savaiminės vertybės - pergalės. Genetiniai ar dvasios defektai turi būti pašalinti, konstruojant tobulą homogenišką masinį kūną. Tauta, suvokusi savo misiją, išsižada svetimųjų, nepriklausančių šiai misijai ir šiam nepasotinamam naujojo amžiaus tikėjimui.
Prano Lubino Indėlis
P. P. Lubino pavyzdys žymi gerokai nuosaikesnį sportinės-politinės kovos variantą. Jis yra gimęs ir augęs JAV, atstovavęs šiai šaliai tarptautinėse varžybose. Visgi P. Lubinas nepasirodo svetimas nei tautininkų dominuojamam Lietuvos politiniam elitui, nei eiliniams krepšinio sirgaliams. P. Lubinas tautiečių akyse lieka nepraradęs savo prigimtinio „natūralumo“, nėra svetimas, ir dėl šios priežasties turi galimybę tapti naujojo žaidimo simboliu, tikruoju Lietuvos „krepšinio krikštatėviu“. P. Lubino ir kitų JAV lietuvių, neišskiriant nė Stepono Dariaus, indėlis - esminis, prisidėjęs prie krepšinio kaip populiariausios sporto šakos įsitvirtinimo Lietuvoje. Pastaruoju metu, didėjant lietuvių diasporai užsienyje, jaunieji sportininkai svečiose šalyse taip pat mokosi krepšinio ar futbolo, rankinio ar lengvosios atletikos paslapčių.
Jesse Owensas: Svetimas Savo Šalyje
J. Trečiasis Berlyno olimpiados dalyvis, vergo vaikaitis J. Owensas, žaidynių metu nesulaukia viešo A. Hitlerio pasveikinimo, tačiau ir viešų įžeidimų išvengia. Savo gyvenimo ir pergalių istorija amerikiečių lengvaatletis - spindinti viduje susipriešinusios visuomenės veidrodžio šukė. Nors savo sportiniais žygdarbiais J. Owensas daužo stereotipus ir verčia reginio ištroškusią vokiečių publiką bent laikinai priimti akis badantį kitoniškumą, jis lieka stebėtinai svetimas savo šalyje ir svetimas ten, kur pelno sau didžiąją šlovę. Kaip ir daugelis pranašų, namuose J. Owensas lieka atstumtuoju; jis nėra nesuprastas, nes sporto turinys dažniausiai nereikalauja supratimo, jis tiesiog lieka kitoks, ir vis dar tarsi nematomas. Jau vėliau pasirodo kiti „juodųjų“ sporto pionieriai, daugeliu atveju - tiesiog geri krepšinio žaidėjai, kuriems lemta būti pastebėtiems ir įkaitinti JAV bei viso pasaulio sirgalių emocijas. Kai „Svajonių komanda“ 1992 metais nusileidžia iš NBA aukštybių į Barselonos krepšinio arenas, juodaodžiai atletai nebėra išimtis. Jie yra kitokie, nes neprilygstami, ir neprilygstama laikoma juos išauginusi ir jų atstovaujama JAV krepšinio kultūra.
Globalizacija Ir Sportininkų Įpilietinimas
Šiuolaikinis sportas - globalus reiškinys, įrėmintas tarptautinių organizacijų tinkluose. Televizijos žiūrovai ar interneto vartotojai gali realiu laiku stebėti daugybę įvairių sporto šakų varžybų, kad ir kur jos bevyktų. Žinomi sportininkai prilygsta ryškiausioms šou pasaulio žvaigždėms ir yra lengvai atpažįstami bet kuriame pasaulio kampelyje. Pačiam sportui ir sporto varžybų stebėtojams komercializacija didele dalimi reiškia ir vientiso nacionalinio sporto įvaizdžio netektį. Svetimšaliams atletams pradedant dominuoti vietiniame lygyje, transformuojasi ir senieji sportininko kaip tautos atstovo įvaizdžiai. Nors Lubino atvejis visada išlieka aiškia galimybe, šiais laikais tragiškai svetimas Owensas ateina jau ne iš konkrečios visuomenės ar tos pačios etninės grupės gretų. Vyriausybės, siekiančios trumpojo laikotarpio sportinės sėkmės, ima kopijuoti privačių sporto klubų vadybos principus. Pilietybė iš esmės yra perkama ir parduodama - iš JAV krepšininkų Europoje (Ericas Elliottas, J. R. Kylant įpilietinimo bangai, ekonomiškai silpnesnės valstybės sporto srityje susiduria su grėsme būti pasmerktos „žaliavų“ eksportuotojų vaidmeniui. Tai, kas nieko nereiškia milžiniškai JAV sporto sistemai, Kenija jaučia kaip realią grėsmę šalies interesams. Į atleto paruošimą investuotos lėšos iš esmės nueina perniek, neduodamos netgi simbolinės grįžtamosios naudos. Akivaizdu, jog komercinio sporto laikais sportininko statusas nebeturi savyje to itin ryškaus politinio atspalvio, žinomo mums iš hitlerinės Vokietijos ar kitų totalitarinių režimų praktikos. Nepaisant to, populiarėjančios užsieniečių sportininkų įpilietinimo procedūros rodo, jog valstybių polinkis konkuruoti vis dar persikelia ir į sporto sferą, kur viena galios rūšis gali būti naudingai iškeista į kitą. Vargu ar šios transformacijos, iškreipdamos nusistovėjusias konkurencijos taisykles, teigiamai veikia tarptautinę sportinių santykių sistemą. Valstybės lygiu tai gali reikšti ir mažėjančias paskatas nuosekliai plėtoti nacionalinę sporto sistemą, taigi bendrą sportininkų parengimo nuosmukį ateityje. Ar natūralizuoti sportininkai, tokie, kaip J. R. Holdenas, naujojoje tėvynėje gali tikėtis susilaukti simbolinio „nacijos atstovo“ statuso taip pat yra didžiai abejotina - visų pirma, ko gero, dėl jų pačių motyvacijos stokos. Natūralizuotas amerikietis Jaleenas Smithas pripažino, kad jį su Kroatija sieja tik žaidimas nacionalinėje rinktinėje.
#