Įvadas
Panevėžio krepšinio klubas turi turtingą ir neretai audringą istoriją, kupiną pakilimų, nuosmukių, finansinių sunkumų ir teisinių ginčų. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius klubo istorijos etapus, pradedant nuo jo įkūrimo, pavadinimų kaitos, vadovų permainų iki pastarųjų metų iššūkių ir bandymų išsaugoti klubo gyvybingumą.
Klubo Įkūrimas ir Pavadinimo Kaita
Krepšinio klubas „Lietkabelis“ buvo įkurtas 1964 metais. Iki 2012 metų klubas ne kartą keitė savo pavadinimą ir vadovus. 2012 metais Panevėžio ekipai buvo sugrąžintas „Lietkabelio“ vardas, o netrukus akcinė bendrovė „Lietkabelis“ tapo viena iš pagrindinių klubo rėmėjų. Klubo prezidentu tapo Alvydas Bieliauskas, akcinės bendrovės „Lietkabelis“ savininkas. Tuo metu „Lietkabelis“ turėjo asociacijos statusą, o visi jos nariai buvo lygiaverčiai, dirbantys vedini idėjos.
Nuosavybės Pokyčiai ir Nesutarimai
2015 metais organizacijos direktoriumi bei asociacijos valdybos nariu tapo M. Ignatavičius. 2017 metais „Lietkabeliui“ iš asociacijos savo statusą pakeitus į viešosios įstaigos, po 10 proc. dalių teko ne tik M. Ignatavičiui, bet ir S. Gailiūnui bei Irmantui Aukštikalniui. Likusios dalys (70 proc.) buvo padovanotos klubo prezidentui A. Bieliauskui. Vėliau pastarasis savo 10 proc.
„Nors iki 2018 - ųjų vidurio bendrą kalbą visiems rasti pavykdavo, bet po truputį jau buvo prasidėję nesutarimai dėl klubo veiklos bei klubo lėšų naudojimo“, - prisiminė M. Jis neslėpė, kad mažiesiems dalininkams abejonių kėlė A. Bieliausko sprendimai - pavyzdžiui, Alytaus „Dzūkijos” krepšinio klubui buvo suteikta 50 tūkst. Vėliau, kilus skandalui dėl sąsajų su buvusiu premjeru, įtartinų jo verslo sandorių bei kaltinimų prekyba poveikiu, A. Bieliauskas „Lietkabelyje“ atsisakė savo turėtų dalių ir perleido jas akcinės bendrovės „Lietkabelis“ generaliniam direktoriui S.
Dalininkų Pašalinimas ir Teisminiai Ginčai
Įtampa klube pasiekė kulminaciją 2019 metais. Ji pagreitį įgavo 2019 balandžio 19 d., kuomet buvo surengtas neeilinis viešosios įstaigos „Krepšinio klubas „Lietkabelis“ dalininkų susirinkimas. Jame spręsta, ar įstaigos įstatus papildyti nauju punktu, numatančiu dalininkų pašalinimo procedūrą. Nors šiam punktui M. Ignatavičius, R. Mickevičius ir I. Aukštikalnis prieštaravo, didžiojo klubo dalininko S. Neužilgo, tų pačių metų liepos 17 d., įvyko visuotinis viešosios įstaigos „Krepšinio klubas „Lietkabelis“ dalininkų susirinkimas, kuriame S. Nebuvo paisoma to, kad dalis dalininkų savo teises jau buvo perleidę kitiems asmenims ir susirinkime tokio turinio klausimo tiesiog nebuvo prasmės spręsti. Na, bet sprendimas buvo priimtas ir tai, kad jis - neteisėtas, teko įrodyti teisme“, - apie sutrikdytą klubo veiklą pasakojo M.
Taip pat skaitykite: Panevėžio „Lietkabelio“ iššūkiai ir pokyčiai
Teisme nagrinėtoje byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 2 d. M. Ignatavičius sudarė su K. Marčiulioniu klubo dalininko teisių pardavimo sutartį, pagal kurios sąlygas nuosavybės teisės pirkėjui buvo perleistos nuo sutarties sudarymo momento. M. Ignatavičius 2019 m. liepos 12 d. I. Aukštikalnis klubo dalininko teisių dovanojimo sutarties pagrindu perleido R. Kupriui savo nuosavybės teises į klubo dalis. 2019 m. liepos 13 d. I. Tačiau, nepaisant to, 2019 m. liepos 17 d. vykusio neeilinio visuotinio klubo dalininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta pašalinti iš klubo dalininkų M. Ignatavičių, I. Aukštikalnį bei R. Teismas pripažino, kad M. Ignatavičius, sudaręs sutartį, nebeteko klubo dalininko teisių, perleidęs jas K. Marčiulioniui, o I. Aukštikalnis - nuo sutarties sudarymo momento, padovanojęs R. Kupriui. Kadangi šios sutartys nėra nuginčytos, teisme išaiškinta, jog jos tebėra galiojančios, o 2019 m. liepos 17 d. klubo neeilinio dalininkų susirinkimo metu M. Ignatavičius ir I. Aukštikalnis nebuvo dalininkais. Pagal paskutinę teismo nutartį R. Kuprys, K. Marčiulionis, R. Mickevičius dabar yra visateisiai, po 10 proc.
Finansiniai Pažeidimai ir Ikiteisminis Tyrimas
Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame buvusiam Panevėžio krepšinio klubo direktoriui M. I. pareikšti kaltinimai dėl finansinių pažeidimų. Buvusiam krepšinio klubo vadovui, 42 metų vilniečiui M. I., buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto praturtėjimo ir kitų finansinių nusikaltimų.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad nuo 2016 metų rugsėjo iki 2017 metų gruodžio M. I. grynaisiais pinigais 5 krepšininkams išmokėjo 67 tūkst. eurų. Šios finansinės operacijos nebuvo įtrauktos į klubo buhalterinę apskaitą, o į valstybės biudžetą nesumokėta 10 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir 7 tūkst. FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos tyrėjų atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 2015-2018 metais M. I. klubo vardu buvo sudaręs sutartį su savo vadovaujama uždarąja akcine bendrove dėl strateginio konsultavimo, įvaizdžio formavimo bei įvairių komunikacijos paslaugų. Nors jokių paslaugų klubui pagal šią sutartį nebuvo atlikta, M. I. pateikė buhalterei į apskaitą įtraukti žinomai suklastotus dokumentus - 12 PVM sąskaitų faktūrų ir paslaugų atlikimo aktų. Šiuose dokumentuose buvo įrašytos realiai neįvykusios ūkinės operacijos už neva suteiktas paslaugas, o M. I. vadovaujama bendrovė iš klubo gavo beveik 43 tūkst. Kadangi šias sutartis M. I. Tikrinant klubo buhalterinę apskaitą taip pat buvo nustatyta, kad per vadovavimo krepšinio klubui laikotarpį M. I. galimai pasisavino 35,5 tūkst.
Išnykusių Lietuvos Krepšinio Klubų Likimai: Pamokos Istorijai
„Lietkabelio“ istorija primena ir kitų Lietuvos krepšinio klubų likimus, kurie dėl įvairių priežasčių išnyko iš šalies krepšinio žemėlapio. Dauguma minėtų ekipų bankrutavo, nes žlugo tuomečių jų savininkų verslas arba jie atsisakė toliau remti komandas. Panagrinėkime kai kurių išnykusių klubų istorijas, siekdami suprasti, kokios priežastys lėmė jų žlugimą.
Vilniaus „Statyba“: Finansiniai Sunkumai ir Arenos Planai
Legendinės Vilniaus „Statybos“ istorija tęsėsi daugiau nei 30 metų. Ji dėl finansinų problemų nutrūko 1997-aisiais - su sunkumais susidūrė pagrindinė klubo rėmėja VAC bendrovė, kuriai vadovavo Andrejus Kliukovskis. A. Kliukovskis žadėjo, kad klubas pasistatys erdvią apie 5 tūkst. vietų areną, bet šiems norams nebuvo lemta išsipildyti. Vietoj „Statybos“ nuo 1998 metų LKL čempionate pradėjo žaisti sostinės „Lietuvos rytas“. Tuomet kai kurie buvę „Statybos“ žaidėjai, šio klubo gerbėjai prašė „Lietuvos ryto“ vadovų ekipos pavadinime palikti žodį „Statyba“, tačiau jų norai neišsipildė. 2012-aisiais komanda buvo atkurta, antros pagal stiprumą Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pirmenybėse užėmė antrąją vietą, bet paskui pinigai išseko ir klubas šiame čempionate neberungtyniavo.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Kauno „Atletas“: Ambicijos ir Trauma Finale
„Atletas“ gyvavo nuo 1962 iki 2007 metų, LKL rungtyniavo 14 sezonų. Per pirmuosius tris lygos čempionatus „Atletas“ turėjo rimtų ambicijų tapti stipriausiu Lietuvos klubu. Dėl šios priežasties pagrindinis klubo rėmėjas Zigmas Petrauskas vietoj trenerio Edo Nickaus pakvietė Vladą Garastą. Arčiausiai tikslo „Atletas“ buvo 1996-aisiais, kai įtikinamai laimėjo reguliarųjį sezoną ir visus keturis kartus nugalėjo žalgiriečius. V. Garasto auklėtiniai triumfavo ir pirmose dvejose finalo rungtynėse, čempionų taurė buvo beveik kišenėje, bet „Žalgiris“ sugebėjo nukauti varžovus triskart iš eilės. Tai lėmė „Atleto“ puolėjo Sauliaus Štombergo trauma, patirta trečiosios finalo dvikovos pradžioje, taip pat puikus žalgiriečių Dariaus Lukmino, Rimo Kurtinaičio, Torgeiro Bryno žaidimas, sumanus Jono Kazlausko vadovavimas.
Vilniaus „Sakalai“: Finansiniai Įsipareigojimai ir Vienvaldystė
„Sakalai“ LKL pirmenybėse skraidė 19 sezonų, tačiau jų sparnai 2014-aisiais tiek apdegė, kad lyga komandą pašalino iš čempionato. Klubas jau negalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų krepšininkams. Finansinės bėdos prasidėjo dar gerokai anksčiau. Žaidėjai mėnesiais negaudavo atlyginimų. Su visais krepšininkais pilnai taip ir nepavyko atsiskaityti. Kai kurie krepsinis.lt kalbinti krepšinio veikėjai sakė, kad V. Kiaušo didžiausia problema ta, kad jis klubą norėjo valdyti vienas.
Kauno „Lavera“: Savininko Užmojai ir Bankrotas
„Lavera“ švietė ryškiai, bet trumpai. Komanda gyvavo du LKL sezonus. Tuometis „Laveros“ savininkas Gintautas Verpetinskas garsėjo plačiais užmojais. Verslininkas ne tik vienas išlaikė klubą, bet ir rėmė Lietuvos krepšinio lygą. Kai G. Verpetinsko biznis žlugo, 1995-aisiais neliko ir „Laveros“. Netrukus kurį laiką klestėjęs verslininkas už stambaus masto svetimo turto pasisavinimą ir iššvaistymą, dokumentų klastojimą buvo nuteistas ketverius metus ir tris mėnesius kalėti.
Kauno NECA: Finansiniai Sunkumai ir Rekordinis Einikio Pasiekimas
Tik du sezonus LKL pirmenybėse rungtyniavo ir NECA. Antrajame čempionate NECA tik vegetavo, mat sparčiai seko klubo savininko Igorio Kosterino pinigai. Jis vertėsi automobilių pardavimais, transporto priemonių nuoma. Krepšininkai mėnesiais negaudavo algų, todėl natūralu, kad iš 40-ies dvikovų laimėjo tik penkias ir liko paskutinėje, 11-oje, vietoje. NECOS agonija itin stipriai pasireiškė per akistatą su Kauno „Žalgiriu“. Žalgiriečiai laimėjo net 120:85, o Gintaras Einikis įsūdė varžovams 61 tašką! Šis LKL rezultatyvumo rekordas „nesumuštas“ iki šiol.
Plungės „Olimpas“: Ambicijos Žemaitijoje ir Tragedijos
„Olimpas“ LKL žaidė nuo 1993-iųjų iki 1998-ųjų. Du sezonus žemaičiai drumstė ramybę pačioms pajėgiausioms LKL komandoms: 1996 metais plungiškiai užėmė trečiąją vietą, į priekį praleidę tik „Žalgirį“ ir „Atletą“, 1997-aisiais „Olimpas“ prasibrovė net į finalą, jame nusileido žalgiriečiams ir liko antras. Pirmosiose LKL pirmenybėse vairuodamas savo automobilį į medį trenkėsi ir žuvo vienas svarbesnių Plungės klubo žaidėjų Ramūnas Pučinskas. Jam buvo 21-eri.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Šilutės „Šilutė“: Legionieriai ir NBA Pažintys
Šilutiškiai pajėgiausioje šalies lygoje rungtyniavo metais ilgiau - iki 1999-ųjų. „Šilutė“ geriausiai pasirodė 1996-1997 m. pirmenybėse, kai užėmė trečiąją vietą.
Kiti Išnykę Klubai
Ryškų pėdsaką paliko ir Alytaus „Alita“, kuri LKL žaidė 10 sezonų ir dukart užėmė trečiąją vietą. Elitinėje šalies lygoje dar yra rungtyniavę „Kaunas“, Kauno „Baltai“, Kauno „LSU-Atletas“, Marijampolės „Kraitenė“, šio miesto „Sūduva“, Mažeikių „Nafta“ ir „Mažeikiai“, „Palanga“, Vilniaus „Perlas“.
Brolių Macių Situacija „Žalgirio“ Arenoje: Teisminis Ginčas ir Atsakomybė
„Žalgirio“ arenoje broliai Maciai nepageidaujamais tapo po 2013-ųjų kovo 7-sios rungtynių tarp „Žalgirio“ ir Madrido „Real“. Vienas iš jų po mačo trenkė madridiečių žvaigždei Rudy Fernandezui į veidą. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nuo 2013 m. ieškovai būtų padarę panašių viešosios tvarkos pažeidimų ar toks elgesys pasikartotų, o aptartais šalių ir liudytojų parodymais nustatyta, kad yra pasikeitusios faktinės aplinkybės, leidžiančios konstatuoti sumažėjusią nepageidaujamų veiksmų arenoje riziką. Tad teismo sprendimu brolių Macių ieškinys buvo patenkintas - jie į „Žalgirio“ areną patekti galės.
Artūro Jakubausko Byla: Finansiniai Pažeidimai „Neptūne“ ir „Rigenoje“
2017-ųjų pabaigoje sprendžiantis itin sudėtingoje padėtyje atsidūrusio krepšinio klubo „Neptūnas“ likimui viena iš centrinių figūrų buvęs verslininkas Artūras Jakubauskas trečiadienį Klaipėdos apygardos teisme išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį. Anot kaltinamojo akto, A. Jakubauskas paslėpė šios bendrovės daugiau nei dviejų metų laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentus bei nepagrindė 212 366,19 Eur piniginių lėšų grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais panaudojimo. Teismas konstatavo, jog yra nustatyta, kad A. Jakubauskas 2014 m.
Futbolo Klubas „Panevėžys“: Dešimtmetis ir Nauji Iššūkiai
Futbolo klubui „Panevėžys“ šie metai nebuvo eiliniai - pažymėtas dešimtmečio jubiliejus iškovojant penktąjį titulą. Klubas buvo įkurtas 2015-aisiais - tais pačiais metais, kai nutraukė veiklą legendinis Panevėžio miesto klubas „Ekranas“. Savo žygį futbolo kelyje „Panevėžys“ pradėjo nuo Pirmos lygos ir, tapus nugalėtoju, nuo 2019-ųjų rungtyniauja aukščiausioje lygoje.