Įvadas
Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubas - svarbi Lietuvos krepšinio dalis, turinti ilgą ir vingiuotą istoriją. Šiame straipsnyje panagrinėsime klubo įkūrimą, pavadinimų kaitą, vadovybės peripetijas, finansinius sunkumus ir teisinius ginčus, kurie lydėjo klubą per daugelį metų.
Klubo Įkūrimas ir Pavadinimų Kaita (1964-2012)
Krepšinio klubas „Lietkabelis“ buvo įkurtas 1964 metais. Iki 2012-ųjų klubas ne kartą keitė savo pavadinimą ir vadovus. 2012 metais Panevėžio ekipai sugrąžintas „Lietkabelio“ vardas, o akcinė bendrovė „Lietkabelis“ tapo viena iš pagrindinių rėmėjų. Klubo prezidentu tapo Alvydas Bieliauskas. Tuo metu „Lietkabelis“ turėjo asociacijos statusą, o visi jos nariai buvo lygiaverčiai ir dirbo vedini idėjos.
Asociacija ir Dalininkų Pokyčiai (2015-2019)
2015 metais organizacijos direktoriumi bei asociacijos valdybos nariu tapo Mantas Ignatavičius. 2017 metais „Lietkabeliui“ pakeitus statusą į viešąją įstaigą, po 10 proc. dalių teko M. Ignatavičiui, Sauliui Gailiūnui ir Irmantui Aukštikalniui. Likusios 70 proc. dalių padovanotos klubo prezidentui A. Bieliauskui. Vėliau A. Bieliauskas savo 10 proc. dalių perleido R. Mickevičiui.
Nesutarimai ir Finansiniai Klausimai
Nuo 2018-ųjų vidurio prasidėjo nesutarimai dėl klubo veiklos ir lėšų naudojimo. Mažiesiems dalininkams abejonių kėlė A. Bieliausko sprendimai, pavyzdžiui, 50 tūkst. eurų suteikimas Alytaus „Dzūkijos” krepšinio klubui. Kilus skandalui dėl sąsajų su buvusiu premjeru, įtartinų verslo sandorių bei kaltinimų prekyba poveikiu, A. Bieliauskas atsisakė savo turėtų dalių „Lietkabelyje“ ir perleido jas akcinės bendrovės „Lietkabelis“ generaliniam direktoriui S. Neuzilai.
Dalininkų Pašalinimo Procedūros ir Teisiniai Ginčai (2019)
2019 m. balandžio 19 d. įvyko neeilinis viešosios įstaigos „Krepšinio klubas „Lietkabelis“ dalininkų susirinkimas, kuriame spręsta dėl dalininkų pašalinimo procedūros įtraukimo į įstatus. M. Ignatavičius, R. Mickevičius ir I. Aukštikalnis prieštaravo šiam punktui, tačiau didžiojo klubo dalininko S. Neuzilos balsas buvo lemiamas. 2019 m. liepos 17 d. vykusiame visuotiniame dalininkų susirinkime S. Neuzila inicijavo M. Ignatavičiaus, I. Aukštikalnio bei R. Mickevičiaus pašalinimą iš dalininkų.
Taip pat skaitykite: Klubo istorija: Panevėžys
Dalis dalininkų savo teises jau buvo perleidę kitiems asmenims, todėl tokio turinio klausimo sprendimas susirinkime neturėjo prasmės. M. Ignatavičius sudarė klubo dalininko teisių pardavimo sutartį su K. Marčiulioniu, o I. Aukštikalnis perleido savo nuosavybės teises R. Kupriui. Teismas pripažino, kad M. Ignatavičius ir I. Aukštikalnis, sudarę sutartis, nebeteko klubo dalininko teisių. Pagal paskutinę teismo nutartį R. Kuprys, K. Marčiulionis, R. Mickevičius dabar yra visateisiai klubo dalininkai, turintys po 10 proc. dalių.
Finansiniai Nusikaltimai ir Teismai
Krepšinio pasaulį sudrebino ir finansiniai nusikaltimai, kuriuose figūravo su krepšiniu susiję asmenys. Šiaulių sporto klubo „Dakaras-Šauliai“ prezidentas D. Karlinskas buvo nuteistas už sukčiavimą ir turto pasisavinimą. Jis sudarė fiktyvias sutartis, įtraukė į apskaitą neįvykusius pirkimus ir pasisavino klubo pinigus. Buvęs Klaipėdos „Neptūno” vadovas Osvaldas Kurauskas taip pat buvo pripažintas kaltu dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo ir dokumentų klastojimo. Kartu su juo buvo nuteisti lenkas Arkadiusz Krygier ir buvęs Panevėžio „Lietkabelio” klubo vadovas Mantas Ignatavičius.
Teismas nustatė, kad O. Kurauskas sudarė fiktyvias sutartis su bendrovėmis „Omega action” ir „Reval sport agency” dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo, pervedė joms daugiau nei milijoną eurų. Dėl neteisėtų veiksmų ir mokesčių nesumokėjimo buvo padaryta žala valstybei ir „Sodrai“. Apeliacinis teismas patvirtino nuosprendį O. Kurauskui ir pripažino M. Ignatavičių kaltu dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad sudarytomis įvaizdžio teisių naudojimo sutartimis nebuvo siekiama realiai suteikti paslaugų, o tik imituoti sandorių sudarymą, kad būtų galima pateisinti pinigų pervedimą bendrovėms „Omega action“ ir „Reval sport agency“ ir taip užmaskuoti atlyginimo krepšininkams ir treneriams sumokėjimą bei dalies pinigų išvaistymą.
M. Ignatavičiaus Teisiniai Ginčai
Mantas Ignatavičius į teisėsaugos akiratį pakliuvo dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2015-2018 metais, kai jis užėmė asociacijos „Aukštaitijos krepšinio centras“ (vėliau - VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“) direktoriaus pareigas. Naujiems klubo vadovams kilo įtarimų dėl M. Ignatavičiaus veiksmų, todėl jie kreipėsi į teisėsaugą.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad M. Ignatavičius apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nepateikdamas dokumentų buhalterėms arba juos klastodamas. Dėl to nebuvo galima nustatyti klubo veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nebuvo sumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą. M. Ignatavičius taip pat buvo pripažintas kaltu dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo - jis negrąžino klubui 34,5 tūkst. eurų, išduotų jam atsiskaitymams klubo reikmėms.
Nors M. Ignatavičius skundė nuosprendį, Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė tik bausmę - skyrė 20 tūkst. eurų baudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė M. Ignatavičiaus kasacinį skundą.
Kiti Finansiniai Skandalai
Klaipėdos apygardos teisme apkaltinamąjį nuosprendį išgirdo ir verslininkas Artūras Jakubauskas, kuris 2017-ųjų pabaigoje sprendė itin sudėtingoje padėtyje atsidūrusio krepšinio klubo „Neptūnas“ likimą. Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl veiklos dirbant bendrovės „Rigena“ direktoriumi. A. Jakubauskas paslėpė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, nepagrindė piniginių lėšų panaudojimo ir pasisavino iš bendrovės per 204 tūkst. eurų. Teismas pripažino A. Jakubauską kaltu ir skyrė jam 37 600 Eur baudą bei konfiskavo 208 601,17 Eur.
Sukčiavimo Bandymai
Lietuvos sporto pasaulyje pasitaikė ir sukčiavimo atvejų. Vilniaus miesto apylinkės teismas kaltu dėl sukčiavimo pripažino Rumunijos pilietį, kuris neva norėjo įsigyti vieną Lietuvos futbolo klubą ir iš klubo dalininko apgaule pasisavino 240 tūkst. eurų. Rumunijos pilietis C. P. buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo organizuotoje grupėje ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas