Krepšinis - tai greitas žaidimo tempas, genialūs perdavimai komandos draugams, pergales išplėšiantys tritaškio metimai ir priešininkų komandinę dvasią žudantys dėjimai iš viršaus. Tai sportas, kurį dievina ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje viso pasaulio šalių. Sportas, kuris per trumpą laiką įveikė didžiulį kelią ir pasiekė mūsų širdis. Tačiau kaip krepšinis atsirado? Kaip šis sportas atrodė iš pat pradžių? Kiek jis pasikeitė nuo 1891 m. James‘o Naismith‘o sukurto žaidimo, kurio pagrindinė idėja buvo užimti jaunus studentus, kad šie išlietų energiją sporto salėje vietoj muštynių už koledžo ribų?
Krepšinio Gimimas: Jameso Naismitho Išradimas
Turbūt kiekvienas tikras krepšinio aistruolis turėtų žinoti, kad šį sportą sukūrė James‘as Naismith‘as, fizinio lavinimo mokytojas, gimęs Kanadoje, vėliau gavęs JAV pilietybę. Baigęs Montrealio McGill universitetą, Naismith‘as gavo darbą Springfield YMCA tarptautiniame koledže, Masačusetso valstijoje. Šiame koledže jam teko dirbti su labai aktyvių jaunuolių klase, kuri, esant atšiauriam žiemos sezonui, negalėjo sportuoti lauke, todėl savo energiją nukreipdavo agresijai. Būtent dėl šios klasės keliamų neramumų, Naismith‘ui buvo liepta per 14 dienų sukurti žaidimą, kuriame jaunimas galėtų išlieti savo energiją, išlaikyti sportinę formą ir kuris nereikalautų daug vietos žaidžiant viduje. Taip pat buvo pabrėžta, kad šis žaidimas neturi būti šiurkštus ir kad visi jame turėtų lygias galimybes.
Žaidimo kūrimas prasidėjo nuo to meto populiariausių sporto šakų analizės: beisbolo, amerikietiško futbolo, europietiško futbolo, ledo ritulio, regbio ir lakroso (sporto šaka, kurioje žaidėjai naudoja raketlazdę su tinkleliu jos gale, skirtu mesti kamuoliuką į priešininkų vartus). Atmetęs pavojingiausią žaidimo inventorių, Naismith‘as pasirinko futbolo kamuolį, nes, jo manymu, tai saugiausia žaidimo priemonė. Toliau jis ėmė analizuoti situacijas, kuriose žaidėjai patiria didžiausią fizinį kontaktą. Supratęs, jog pavojingiausia žaidimo dalis yra judėjimas su kamuoliu, jis sukūrė taisyklę, kuri numatė, jog kamuolys aikštelėje gali judėti tik perduodant jį rankomis. Bet koks judėjimas su kamuoliu buvo laikomas taisyklių pažeidimu. Norėdamas dar labiau sumažinti fizinio kontakto galimybę, Naismith‘as nutarė, jog žaidimo vartai neturėtų būti saugomi. Dėl to jis sugalvojo vartus pakabinti virš žaidėjų galvų. Pradžioje tai buvo paprasti pinti krepšiai. Atletas, norėdamas pelnyti taškus, turėjo įmesti kamuolį į krepšį taip, kad šis iš jo neiškristų. Galiausiai Naismith‘as sudarė 13 žaidimo taisyklių ir pavadino savo kūrinį krepšiniu (basket ball).
Pirmosios Varžybos ir Taisyklių Raida
Pirmosios neoficialios krepšinio varžybos buvo surengtos 1891 metų gruodį. Jose dalyvavo James‘o Naismith‘o klasė. Pamatę abiejuose salės galuose prikabintas pintines ir futbolo kamuolį gulintį viduryje, jaunuoliai nebuvo labai entuziastingai nusiteikę. Tačiau mokytojui raginant ėmė žaisti. Tuo tarpu Naismith‘as prižiūrėjo, kad būtų laikomasi taisyklių. Tiesa, krepšinio išradėjo ranka rašytame protokole minima, kad rungtynės nebuvo labai sklandžios, buvo daug taisyklių pažeidimų, daugiausia dėl judėjimo su kamuoliu ir fizinių pražangų prieš žaidėją, kurio rankose kamuolys. Taip pat rašoma, jog komandose žaidė po 9 žaidėjus. Deja, protokole duomenų, kokiu rezultatu baigėsi varžybos, nėra, tačiau manoma, kad jos galėjo pasibaigti panašiu rezultatu, kaip pirmos oficialios krepšinio varžybose (1892 m. sausio 20 d.) - 1:0.
Nors pats Naismith‘as pradžioje netikėjo žaidimo sėkme, netrukus jis ėmė populiarėti visame pasaulyje. Žinoma, prieš pasiekiant dabartinį populiarumo lygį, žaidimui teko įveikti daug pokyčių. James‘o Naismith‘o sukurtos krepšinio taisyklės, palyginus su dabartinėmis, buvo kiek varžančios: jos neleido judėti su kamuoliu, fizinis žaidėjų kontaktas buvo minimalus, kiekvienas taiklus metimas buvo vertas vieno taško, nebuvo tiksliai nurodyta, kiek žaidėjų rungtynių metu gali būti aikštelėje ir kiek laiko turėtų trukti varžybos. Krepšiniui reikėjo permainų.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir Iššūkiai Gyvūnų Sporte
Visų pirma, 1895 metais buvo sugalvoti baudos metimai. Tuomet dviem baudos metimais buvo galima įmesti daugiau taškų nei žaidimo metu. Dėl to po metų buvo sugalvota, kad taiklus metimas žaidimo metu bus vertas dviejų taškų, baudos metimai - po vieną. Šiek tiek vėliau, 1900 metais buvo nustatytas 5 žaidėjų skaičius komandoje, kuris vienu metu gali dalyvauti rungtynėse. 1901 metais buvo įvesta kamuolio varymo taisyklė. Tiesa, iš pradžių ji buvo prasta, nes žaidėjas galėjo tik kartą mušti kamuolį į žemę ir tai padaręs prarasdavo galimybę mesti į krepšį. Taisyklė buvo patobulinta 1909 metais, kada žaidėjui buvo leista neribotai mušinėti kamuolį į žemę, neprarandant galimybės pelnyti taškus. Taip krepšinyje atsirado daugiau judesių, pats žaidimas tapo sudėtingesnis, tačiau kartu ir įdomesnis. 1945 metais žaidėjų keitimai tapo neribojami. Tik 1967 metais krepšiniui tapus sparčiu ir rezultatyviu žaidimu, Amerikos krepšinio asociacija (ABA) sugalvojo tritaškį metimą, kurį vėliau perėmė ir FIBA. Beje, tais pačiais metais, kai buvo sugalvoti tritaškiai metimai, dėjimai į krepšį iš viršaus buvo uždrausti. Tačiau žaidimui tapus mažiau patraukliu žiūrovams, 1976 metais draudimas panaikintas.
Inventoriaus Tobulėjimas
Tobulėjant taisyklėms, tobulėjo ir žaidimo inventorius. 1906 metais vietoj pintų krepšių imta naudoti metalinius krepšius su lentomis už jų. Lentos buvo sugalvotos tam, kad balkonuose rungtynes stebintys žiūrovai negalėtų liesti kamuolio varžybų metu. Šiek tiek vėliau lentas su krepšiais buvo sugalvota atitraukti nuo sienų, nes jomis dažnai naudodavosi žaidėjai, kai atsispirdavo nuo jų, norėdami lengviau pasiekti krepšius. Dar po kelių metų pradėti naudoti krepšinio tinkleliai kiaurais galais, kad įmetus kamuolį į krepšį nereikėtų jo kaskart išiminėti.
Dabartinis Krepšinis: Taisyklės ir Ypatumai
Šių dienų krepšinio populiarumo paslaptis - paprastas, bet genialus žaidimo receptas, kuris daugiau nei šimtą metų tobulinamas tam, kad atitiktų mūsų skonį. Po ilgo kelio į mūsų širdis, krepšinis tapo įdomiu, greitu, užvedančiu, aktyviu, emocionaliu žaidimu ir žaidėjams ir aistruoliams. Šiuo metu jis įtrauktas į Olimpines žaidynes. Naismith`o laikais niekas apie tai net negalėjo pagalvoti. Dabar galime drąsiai teigti - krepšinio evoliucija įvyko išties sklandžiai.
Krepšinis, kaip ir kiekviena sporto šaka, nestovi vietoje. Keičiasi deriniai, keičiasi žaidimo braižas, todėl yra būtinos ir taisyklių korekcijos. Tad kokios iš tiesų yra krepšinio taisyklės? Pirmasis krepšinio taisyklių aspektas - skirtingos FIBA turnyrų ir NBA taisyklės. Todėl NBA krepšininkams rungtyniaujantiems rinktinių turnyruose tenka pratintis prie griežtesnių žingsnių ar pražangų traktavimo.
Pagrindiniai Taisyklių Ypatumai
Šiame straipsnyje nebus pateiktos sausos taisyklės - pilną taisyklių variantą, susidarantį iš 55 puslapių, rasite internete. Šio straipsnio tikslas - aptarti tam tikrų taisyklių ypatumus.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės futbolo taisyklės
Krepšinio kamuolys: Pirmosiose rungtynėse ir vėliau - netgi iki 1950 metų buvo naudojamas futbolo kamuolys. Pradžioje jis buvo rudos spalvos ir tik vėliau pereita prie oranžinės. Priežastis - oranžinę spalvą lengviau atskirti žaidėjams. Tam tikrose lygose, pavyzdžiui VTB ar žvaigždžių rungtynėse nesilaikoma reglamento ir rungtyniaujama su įvairiaspalviu kamuoliu.
Žaidėjų skaičius: Tiek FIBA, tiek NBA taisyklės reikalauja rungtynėms registruoti ne daugiau nei 12 žaidėjų. Dėl tam tikrų priežasčių komandoje gali būti ir mažiau žaidėjų (ligos, traumos ar kiti įvykiai). Pačioje komandoje gali būti ir daugiau nei 12 žaidėjų, bet rungtynėms registruojami ne daugiau 12.
Rungtynių trukmė: J. Naismito laikais rungtynių laikas buvo trumpesnis nei dabar: du kėliniai po 15 minučių. Pertrauka - 5 minutės. NBA krepšinio taisyklės numato 4 kėlinių po 12 minučių rungtynes. FIBA turnyruose žaidžiami keturi kėliniai po 10 minučių. Šis taisyklių pasikeitimas įsigaliojo 2000 metais po Sidnėjaus olimpinių žaidynių. Tai pat verta paminėti, jog kai kuriuose čempionatuose, pavyzdžiui, Filipinų lygoje, kopijuojamas NBA modelis ir rungtynės čia trunka tiek pat kiek ir NBA.
Pražangos: FIBA turnyre vienam žaidėjui leidžiama prasižengti 5 kartus, NBA - 6. Tai pat už grubų žaidimą galima gauti nesportinę pražangą, o už ginčus su teisėjais ar kitus neteisėtus dalykus - techninę pražangą. Už dvi nesportines ar dvi technines pražangas žaidėjas ar treneris yra šalinami iš arenos. Tokių pražangų specialistas yra Turkijos rinktinės ir „Efes pilsen“ treneris. Jis beveik kiekvienose rungtynėse naudoja tą pačią gudrybę: komandai svarbiu momentu praradus kamuolį ir siekiant, kad jo žaidėjai negautų nesportinės pražangos, jis rėkaudamas žengia į aikštelę. Treneris gauna techninę pražangą, o varžovai meta vieną baudos metimą vietoj dviejų, gautų už nesportinę pražangą.
Atakos laikas: FIBA krepšinyje - 24 sekundės. Atkovojus kamuolį puolime, naujai atakai skiriamos 14 sekundžių. NBA - 24 sekundės abiem atvejais. Iki 2000 metų FIBA krepšinio aikštelėse atakos maksimaliai trukdavo 30 sekundžių, o persivaryti į varžovų aikštelės pusę reikėjo per 10 sekundžių (dabar 8 sek.). Šis sutrumpinimas buvo įvestas siekiant atsisakyti „miegančio“ ir ilgai minkomo kamuolio, siekiant greitesnio ir malonesnio reginio žiūrovui.
Taip pat skaitykite: Viskas apie stalo tenisą
Minutės pertraukėlės: Šiandien FIBA krepšinyje yra tokia tvarka: kiekviena komanda turi po 2 minutės pertraukėles pirmoje rungtynių pusėje ir po tris antroje. Iki rungtynių pabaigos likus mažiau nei dviem minutėms, komandoms lieka tik po dvi pertraukėles (jeigu iki šio momento nebuvo nė karto sustabdę žaidimo pasinaudojant minutes pertraukėlės teise). Pratęsimo atveju viena minutės pertraukėlė suteikiama kiekvienai komandai. NBA minutės pertraukėlės eiliniam žiūrovui prailgsta. Čia pavadinimas minutės pertraukėlė yra tik simbolinis, kadangi ji trunka 75 sekundes. Bendrai abi ekipos turi po 7 pertraukėles, o pratęsimo metu komandos gauna dar po dvi pertraukėles. Vengiant erzinti žiūrovus rungtynių pabaigoje, ketvirtajame kėlinyje, jų skaičius sumažinamas iki 4 ir 2 - iki paskutinio ketvirčio pabaigos likus mažiau nei 3 minutėms.
Zoninė gynyba: Ilgą laiką NBA pasaulyje tokio tipo gynyba buvo „nusikalstamas reiškinys“. Komandos laužė galvą kaip legaliai panaudoti šią sistemą stabdant varžovų lyderius. Dabar ši gynyba leidžiama su viena sąlyga - besiginančios komandos žaidėjas negali ilgiau nei 3 sekundes stovėti baudos aikštelėje jeigu puolančios komandos varžovas yra atsitraukęs į perimetrą. FIBA turnyruose zoninė gynyba yra leidžiama ir komandos šį ginklą sėkmingai naudoja, ypatingai kai reikia stabdyti lyderius, prieš kuriuos apsiginti vienas prieš vieną nebūna šansų.
Kamuolio numušimas: Perskaitęs šiuos du žodžius, dažnas Lietuvos krepšinio sirgalius prieš akis mato pasaulio čempionato rungtynes tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Gobero neteisingai numuštas J. Valančiūno metimas sukėlė daug aistrų. Tiesa, kamuolys būtų buvęs numuštas pagal taisyklės jeigu prancūzų aukštaūgis nebūtų lietęs lanko. Taigi, jei paliečiamas lankas, tinklelis ar lenta - kamuolys atitenka varžovams. Be to priklausomai kas pažeidė taisykles, kamuolys yra arba įskaitomas, arba neįskaitomas jeigu nusižengimą atliko puolančios komandos žaidėjas. Pavyzdžiui, jei kamuolys leidžiasi į krepšį ir jį nuo jo numuša besiginančios komandos žaidėjas, tai traktuojama kaip taisyklių pažeidimas ir taškai įskaitomi. Jeigu kamuolys šokinėja ant lanko, FIBA krepšinio taisyklės leidžia besiginantiems žaidėjams jį numušti. NBA yra priešingai - kamuolio liesti tokiais atvejais negalima.
Kada skiriami baudos metimai? FIBA krepšinyje viskas paprasta - baudos metimai skiriami nuo penktos komandinės pražangos (baudos metimai gali būti metami ir anksčiau jei prasižengiama metimo metu, techninės ar nesportinės pražangos atveju). NBA taip pat, baudos metimai skiriami prasižengus penktąjį kartą. Tačiau jei komandos, iki kiekvieno kėlinio pabaigos likus žaisti 2 minutes nespėja prasižengti keturis kartus - kiekviena pražanga siunčia varžovus prie baudos metimo linijos.
Teisėjai ir ginčytinų sprendimų: Krepšinio aikštelėje teisėjauja trys teisėjai, iš kurių vienas yra pagrindinis, kuris priima lemiamą sprendimą ginčytinu atveju. Po truputį yra laužomi standartai ir atsiranda vis daugiau teisėjų moterų (moterų krepšininkių taip pat). Be to, futbole neseniai atsiradusi naujovė - ginčytinų sprendimų peržiūra vadinama „Var“ jau taikoma ir krepšinyje. Teisėjai bet kuriuo rungtynių momentu gali peržiūrėti ir pakeisti sprendimą dėl nesportinės pražangos skyrimo, o likus porai minučių iki rungtynių pabaigos - dėl daugelio situacijų, tokių kaip užribio fiksavimas, metimo atlikimas laiku ar panašiai. Nesenai LKL čempionate pradėta taikyti iššūkio taisyklė, kai komandų vyriausieji treneriai turi teisę vieną kartą per rungtynes pateikti protestą dėl tam tikro epizodo, reikalaujant jį peržiūrėti ir pakeisti sprendimą.
Aikštelės Parametrai ir Žaidimo Įrankiai
FIBA aikštelės ilgis yra 28 metrai, plotis - 15 metrų. Tritaškio linija nutolusi nuo krepšio 6,75 metro, baudos linija - 4,6 metro. NBA viskas yra šiek tiek plačiau ir toliau. Aikštelės ilgis - 28,65 metrai, plotis - 15,24 metro, tritaškis - 7,24 metro, baudos linija - 4,57 metro. Lankas turi būti 45 cm skersmens, pritvirtintas 3,05 metro aukštyje. Tinklelis turi būti baltas, jo ilgis - 40-45 cm. Jis turi būti pritvirtintas taip kad nekeltų pavojaus žaidėjų sveikatai. Reikalavimai kamuoliui - guminis, apimtis - 74,9-78 cm, svoris - 567-650 gramai.
Trijų sekundžių zonos - stačiakampiai žymimi aikštėje, kurių vieną statinį sudaro galinių linijų atkarpos, 2,45 m atstumu nutolusios nuo galinių linijų vidurio taškų. Visos šios linijos, išskyrus galines, yra 3 sekundžių zonos dalis. 3 sekundžių zonos turi būti dažomos. Puolančios komandos žaidėjas toje zonoje išbuvęs ilgiau nei 3 sekundes (teisėjas laiką matuoja instinktyviai) pažeidžia taisykles ir jo komanda netenka kamuolio.
Įdomiausios Krepšinio Taisyklės
Komanda netenka teisės žaisti jei:
- po penkiolikos minučių nuo oficialios rungtynių pradžios neturi penkių žaidėjų galinčių žaisti. Kas įdomiausia, į rungtynes žaidėjas gali atvykti pavėlavęs ir jam bus leidžiama žaisti. Taip yra ne kartą nutikę LKL čempionate, kai jauni žaidėjai tą pačią dieną rungtyniavo skirtinguose čempionatuose.
- savo elgesiu trukdo tęsti rungtynes. Pavyzdžiui, gavęs penktąją ar diskvalifikacinę pražangą žaidėjas nenori palikti aikštelės, smurtauja prieš teisėjus, varžovus ar žiūrovus.
- ignoruoja vyresniojo teisėjo raginimą žaisti. 1995 metų Europos krepšinio čempionate Lietuvos krepšinio rinktinė aktyviai protestuodama prieš teisėjo sprendimus, kurį laiką atsisakė tęsti rungtynes prieš Jugoslaviją. Tuometinis vyriausias treneris V.Garastas pripažino, jog jam pritrūko drąsos neišleisti krepšininkų į aikštelę.
- kai komandai įskaitomas „pralaimėjimas išsibaudavus”, rungtynių metu aikštėje likus dviem vienos komandos žaidėjams. Viename finaliniame ketverte tuometinė Maskvos „CSKA“ prieš Pirėjaus „Olympiakos“ žaidė vos penkiese, nes likę žaidėjai buvo apsinuodiję maistu. Išsibaudavus dar dviem žaidėjams, rusai liko žaisti trise ir turėjo saugotis pražangų bei galimai nutrauktų rungtynių. Nors komanda ir pralaimėjo, bet rungtynes baigė.
Yra ir dar vienas, dažnai kurioziniu įvykių tampantis epizodas. Jei kamuolys, palietęs aikštės žaidėją, atsiduria už aikštės ribų, laikoma, kad jį prarado paskutinis jį lietęs žaidėjas, nežiūrint, jog po to kamuolys dar lietė kokį nors daiktą (išskyrus žaidėją). Kartais pasimaišo teisėjas, o kartais net gi koks nors daiktas atsidūręs aikštelėje (dažniau atsitinka tai futbolo stadione), kuris nukreipia kamuolį į užribį.
Krepšinio Taisyklių Pasiūlymai?
Taisyklių krepšinyje yra daug. Apžvelgėme, aptarėme ir palyginome tik pačias aktualiausias. Galbūt krepšinio sirgaliai turi savo idėjų kaip „teisingiau“ organizuoti krepšinio rungtynes? Egzotiškoje krepšinio šalyje Šiaurės Korėjoje, krepšinio taisyklės turi savo ypatumų. Pavyzdžiui, paskutines 3 rungtynių minutes dvitaškio metimo vertė padidėja 4 kartus. Įmetus dvitaškį užskaitomi 8 taškai. Papildomas taškas tuo pat metu yra skiriamas už įdėjimą į krepšį. O visų rungtynių metu dėjimai vertinami trimis taškais. Tritaškis įvertinamas keturiais taškais jei kamuolys įkrenta kiaurai, o neįmetus baudos metimo iš komandos sąskaitos atimamas taškas. Protingi krepšinio taisyklių pasiūlymai yra sveikintini, jeigu nėra drastiškai nukrypę nuo standarto.
Išvada
Krepšinio taisyklės nuolat tobulėja, siekiant užtikrinti teisingą, dinamišką ir įdomų žaidimą. Nuo pirmųjų 13 taisyklių, sukurtų Jameso Naismitho, iki šiuolaikinių FIBA ir NBA reglamentų, krepšinis nuėjo ilgą kelią. Svarbu suprasti ir gerbti šias taisykles, nes jos yra pagrindas, ant kurio stovi šis nuostabus sportas. Už gražų krepšinį laikantis krepšinio taisyklių!
#
tags: #oficialios #krepsinio #taisykles