Olimpinės žaidynės - tai didžiausias ir aukščiausio rango žiemos ir vasaros sporto šakų renginys pasaulyje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vienintelė mūsų šalies komanda, dalyvavusi olimpinių žaidynių komandinių žaidimų turnyruose, yra vyrų krepšinio rinktinė. Tačiau situacija keičiasi, ir Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Lietuva pirmą kartą turės atstovus dvejose komandinėse sporto šakose: paplūdimio tinklinyje ir 3x3 krepšinyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos sportininkų kelią į olimpines žaidynes, pradedant istoriniais faktais ir baigiant dabartiniais kandidatais bei perspektyvomis.
Istorinis kontekstas: nuo futbolo rinktinės iki sovietmečio medalių
Lietuvos olimpinis kelias prasidėjo dar prieš šimtą metų, kai vyrų futbolo rinktinė praskynė jam kelią. Tiesa, sovietmečiu medalius iškovojo Lietuvoje išugdyti futbolininkai, tinklininkai, rankininkai ir krepšininkės, atstovaudami SSRS rinktinėms. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos sportininkai dalyvavo kelių asmeninių žaidimų - stalo teniso, badmintono ir teniso - olimpinėse varžybose.
Kai 1924 m. pavasarį šalies sporto gyvenimui vadovavusi Lietuvos sporto lyga (LSL) pirmąkart nusprendė nusiųsti sportininkus į olimpines žaidynes, sporto vadovai tikėjosi, kad lietuviai pasirodys net keliolikos sporto šakų arenose. Prieš 1924 m. Paryžiaus žaidynes numatomų olimpiečių sąraše buvo trys dešimtys pavardžių, o lietuviai tikėjosi pasirodyti futbolo, lengvosios atletikos, bokso, fechtavimo, imtynių, sunkiosios atletikos, šaudymo, plaukimo, dviračių sporto, teniso, gimnastikos ir jojimo varžybos.
Pirmasis blynas: Lietuvos futbolo rinktinės debiutas Paryžiuje
Praminti olimpinį kelią turėjo futbolininkai. Per 1924 metų Paryžiaus žaidynes daugumos sporto šakų varžybos vyko liepos mėnesį, bet olimpinis futbolo turnyras prasidėjo gegužės 25 dieną. Olimpiniai futbolo čempionai paaiškėjo birželio 9-ąją, iki žaidynių atidarymo likus keturioms savaitėms.
Lietuvos futbolo rinktinė susiruošti į Paryžių turėjo labai greitai. LSL posėdis, kuriame oficialiai nuspręsta dalyvauti Paryžiaus žaidynėse, įvyko balandžio 8-ąją, o per pusantro mėnesio reikėjo nuveikti begalę organizacinių darbų. Sunkiausias darbas buvo gauti pinigų. Kelionė į Prancūziją ir gyvenimas Paryžiuje nemenkai kainavo, o LSL kasoje švilpavo vėjai. Sporto vadovai labai tikėjosi Vyriausybės paramos, tačiau valdžia ilgai delsė spręsti sportininkų finansavimo klausimą.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
Ėjo savaitė po savaitės, o nežinomybė nesisklaidė. Vienu metu jau atrodė, kad olimpinį debiutą teks atidėti, bet gegužės 21-ąją, iki numatytų pirmųjų futbolo turnyro rungtynių likus keturioms dienoms, Lietuvos Vyriausybė pagaliau skyrė reikiamą sumą ir futbolininkai galėjo išvykti į Paryžių.
LSL vadovai iš pradžių numatė, kad Lietuvos rinktinę sudarys aštuoni Kauno ir šeši Klaipėdos futbolininkai. Užtrukus pinigų paieškoms, į kelionę reikėjo susiruošti per kelias valandas, todėl iškviesti klaipėdiečius nebeliko laiko. Gegužės 22-osios popietę į Paryžiaus traukinį įlipo vienuolika Kauno futbolininkų (vienas pagrindinių žaidėjų Stepas Garbačiauskas, kuris kartu buvo delegacijos vadovas, į Paryžių išvyko anksčiau).
Neužteko laiko net visiems geriausiems Kauno futbolininkams suburti. Jiems reikėjo skubiai atsiprašyti iš darbo ar karinės tarnybos, keli rinktinės kandidatai neturėjo užsienio pasų. Gerai buvo bent tai, kad žaidėjų užteko komandai sudaryti.
Lietuvos futbolininkai atvykti į Paryžių turėjo gegužės 24-osios rytą, bet kelionėje iškilo dar viena netikėta kliūtis. Traukiniui kirtus Belgijos sieną, olimpiečiai buvo išlaipinti pirmoje šios šalies stotyje, nes neturėjo tranzitinių Belgijos vizų. Vienam sportininkui su visų žaidėjų pasais teko grįžti į artimiausią Vokietijos miestą, kuriame buvo Belgijos konsulatas. Praradusi dar kelias brangias valandas komanda į Paryžių atvažiavo tik prieš pusiaunaktį, iki rungtynių likus mažiau negu parai.
Gegužės 25 dienos popietę Venseno miške, kuriame stovėjo Pershingo stadionas, vilkėdami Paryžiuje įsigytus baltus marškinėlius ir žalias kelnaites, išsirikiavo vienuolika Lietuvos garbę ginti pasiruošusių vyrų: Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Stepas Garbačiauskas, Hansas Gecas, Jurgis Hardingsonas, Stasys Janušauskas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas ir Juozas Žebrauskas. Prieš juos stovėjo vienuolika Šveicarijos futbolininkų. Lietuviai net neįsivaizdavo, ko tikėtis: daugelis jų futbolą žaidė vos dvejus ar trejus metus, o apie užsienio komandas buvo girdėję tik iš pasakojimų. Lietuvos rinktinė iki tol žaidė vos vienas draugiškas rungtynes, kurias pralaimėjo Estijos rinktinei 0:5. Bet iš komandos, rungtyniavusios su estais, į Paryžių išvyko vos keturi futbolininkai.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
Šveicarai iškart užgulė lietuvių vartus, pirmame kėlinyje įmušė keturis įvarčius, antroje mačo pusėje taikliai smūgiavo dar penkis kartus ir laimėjo rungtynes 9:0. Tikėtis geresnio rezultato būtų buvę sunku, net jei Lietuvos futbolininkai būtų tinkamai pasiruošę. Šveicarijos rinktinė tuo metu buvo viena stipriausių Europos komandų ir Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalius. Šveicarai finale pralaimėjo vienintelei į žaidynes atvykusiai Pietų Amerikos komandai - Urugvajaus rinktinei.
Aukso amžius sovietmečiu: Lietuvos sportininkų triumfas SSRS rinktinėse
Į kitas olimpines žaidynes, vykusias 1928 m. Amsterdame, Lietuvos sporto vadovai futbolo rinktinės nebesiuntė. 1932 ir 1936 m. Lietuva visai nedalyvavo olimpinėse žaidynėse, o po Antrojo pasaulinio karo geriausi Lietuvos sportininkai kelis dešimtmečius patekti į olimpines žaidynes galėjo tik kaip SSRS rinktinės nariai.
Vis dėlto, tai buvo laikotarpis, kai Lietuvos sportininkai pasiekė aukštumų, atstovaudami SSRS rinktinėms. Futbolininkai, tinklininkai, rankininkai ir krepšininkės iš Lietuvos iškovojo medalius, įrodydami savo talentą ir meistriškumą.
Futbolas: 1988 m. olimpiniais čempionais tapo Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis, atstovavę SSRS futbolo rinktinei. A. Narbekovas buvo vienas pagrindinių komandos žaidėjų, įmušęs du įvarčius turnyre ir prisidėjęs prie pergalės finale prieš Braziliją.
Tinklinis: Liudmila Meščeriakova-Buldakova ir Vasilijus Matuševas tapo olimpiniais čempionais XX amžiaus septintajame dešimtmetyje, atstovaudami SSRS tinklinio rinktinėms.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva
Rankinis: Aldona Česaitytė-Nenėnienė iškovojo du olimpinius aukso medalius (1976 m. ir 1980 m.), o Sigita Mažeikaitė-Strečen tapo olimpine čempione 1980 m., atstovaudamos SSRS rankinio rinktinei. Valdemaras Novickis iškovojo sidabrą (1980 m.) ir auksą (1988 m.) SSRS vyrų rankinio rinktinėje, būdamas komandos kapitonu Seulo žaidynėse.
Šie sportininkai įrodė, kad Lietuva turi talentingų sportininkų, galinčių konkuruoti aukščiausiame lygyje.
Dabartiniai kandidatai ir perspektyvos: kelias į Paryžių
Šiandien Lietuva vėl žengia į olimpines žaidynes su savo vėliava ir ambicijomis. 2024 m. vasaros olimpinės žaidynės vyks Paryžiuje, Prancūzijoje, nuo liepos 26 dienos iki rugpjūčio 11 dienos. Lietuvos sportininkai jau iškovojo teisę varžytis šiose žaidynėse įvairiose sporto šakose.
Sportininkai, iškovoję kelialapius į Paryžiaus olimpines žaidynes (2024-07-03):
- Plaukimas: Danas Rapšys (200 m laisvuoju stiliumi, 400 m laisvuoju stiliumi), Rūta Meilutytė (100 m krūtine), Aleksas Savickas (200 m krūtine), Kotryna Teterevkova (100 m krūtine, 200 m krūtine), Tomas Navikonis, Tomas Lukminas ir Rokas Jazdauskas (vyrų 4×200 m laisvuoju stiliumi estafetė), Andrius Šidlauskas (100 m krūtine).
- Lengvoji atletika: Mykolas Alekna (disko metimas), Andrius Gudžius (disko metimas), Ieva Gumbs (disko metimas), Edis Matusevičius (ieties metimas), Airinė Palšytė (šuolis į aukštį), Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas), Dovilė Kilty (trišuolis), Martynas Alekna (disko metimas), Gabija Galvydytė (800 m bėgimas), Modesta Justė Morauskaitė (400 m), Diana Zagainova (trišuolis).
- Baidarių ir kanojų irklavimas: Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja (keturviečių baidarių 500 m rungtis), Mindaugas Maldonis ir Andrej Olijnik (dviviečių baidarių 500 m rungtis).
- Irklavimas: Viktorija Senkutė (vienviečių valčių klasė), Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė (porinių dviviečių valčių klasė), Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė (pavienių dviviečių valčių klasė), Giedrius Bieliauskas (vienviečių valčių klasė), Domantas Stankūnas ir Dovydas Stankūnas (pavienių dviviečių valčių klasė).
- Šiuolaikinė penkiakovė: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė.
- Dviračių sportas: Rasa Leleivytė (plentas, grupinės lenktynės), Olivija Baleišytė (trekas, omniumas), Vasilijus Lendel (trekas, sprintas ir keirinas).
- Buriavimas: Viktorija Andrulytė (ILCA 6 klasė), Rytis Jasiūnas (iQFoil burlenčių klasė).
- Imtynės: Mindaugas Venckaitis (graikų-romėnų imtynės, svorio kategorija iki 97 kg), Gabija Dilytė (moterų imtynės, svorio kategorija iki 50 kg).
- Žirginis sportas: Raitelė Justina Vanagaitė ir žirgas Nabab (dailusis jojimas), Raitelis Andrius Petrovas ir žirgas Linkolns (konkūrai).
- 3×3 krepšinis: Gintautas Matulis, Šarūnas Vingelis, Evaldas Džiaugys ir Aurelijus Pukelis.
- Paplūdimio tinklinis: Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė.
- Breikas: Dominika Banevič.
- Sportinė gimnastika: Robert Tvorogal.
Lietuva su 4 medaliais bendroje Paryžiaus olimpinių žaidynių medalių įskaitoje užėmė 70 vietą.
Parama Ukrainos sportininkams
Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, Lietuva taip pat aktyviai prisideda prie Ukrainos sportininkų paramos. Kartu su augančiu karo pabėgėlių iš Ukrainos srautu, Lietuvoje auga ir sportininkų iš Ukrainos skaičius. Skaičiuojama, kad iš 10 tūkst. į Lietuvą atvykusių moksleivių, 20 proc. jau sportuoja savivaldybių sporto centruose.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) aktyviai ieško galimybių suteikti sąlygas Ukrainos sportininkams sportuoti ir dalyvauti varžybose Lietuvoje. LTOK Vykdomasis komitetas į Paryžiaus olimpinių kandidatų sąrašą įtraukė tekvondo atstovę Gerdą Gaižauskaitę ir imtynininkę Gabiją Dilytę. Į olimpinės pamainos sportininkų sąrašą įtraukti boksininkai Narūnas Grebnevas, Simonas Zelenekas, Paulius Bublis, Arvydas Dainys, Arnas Kazakevičius bei tekvondo atstovė Gerda Meištininkaitė. Olimpinės stipendijos skirtos lengvaatletei Modestai Justei Morauskaitei bei dviratininkams Justui Beniušiui ir Katažinai Sosnai.
LTOK Olimpinio švietimo direktorė Vita Balsytė pristatė projekto „Svajonių komandos“ įgyvendinimu grįstas rekomendacijas skirtingų tautinių grupių integracijai, įskaitant ir Ukrainos vaikus.
Olimpinių žaidynių formatas ir naujovės
Paryžiaus žaidynėse dalyvaus 10 tūkst. 500 sportininkų, kurie varžysis 32 sporto šakose. Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse bus pasiekta lyčių lygybė: kvotos paskirstytos po 50 proc. vyrams ir moterims. Žaidynėse debiutuos keturios sporto šakos: breikas, riedlenčių sportas, sportinis laipiojimas ir banglenčių sportas. Šioms žaidynėms keliami nauji tvarumo standartai, planuojama perpus sumažinti renginio metu pagaminamą anglies dvideginio kiekį. Pirmą kartą žaidynių atidarymo ceremonija vyks ne stadione, bet miesto centre, Senos upėje.
tags: #olimpiniu #zaidymu #kandidatai #tokijoje