Olimpinės žaidynės - tai svarbiausia ir didžiausia pasaulio sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos, vykstančios kas ketveri metai. Jose dalyvauja nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) patvirtinti sportininkai. Šis straipsnis apžvelgia olimpinių žaidynių rungtis, pradedant nuo istorinių ištakų, baigiant šiuolaikine programa ir ateities perspektyvomis.
Olimpinių Žaidynių Istorija
Olimpinių žaidynių ištakos siekia antikos Graikijos sporto varžybas Olimpijoje. Jos buvo prisimintos Renesanso epochoje, tačiau tik XIX a. pabaigoje P. de Coubertinas inicijavo, atgaivino ir organizavo šias varžybas naujomis sąlygomis. Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės surengtos 1896 m. Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai, atstovaujantys 14 šalių NOK, varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 m. dalyvauja ir moterys. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 m. Šamoni (Prancūzija).
Dabartinė Programa
Olimpinių žaidynių sportinę programą sudaro tik olimpinės sporto šakos, kurių turi būti ne mažiau kaip 15 (vasaros žaidynių). Žiemos olimpinėms žaidynėms toks minimumas nenustatomas. 2020 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse (dėl COVID‑19 pandemijos žaidynės buvo nukeltos, įvyko 2021 m.) dalyvavo 206 šalių rinktinės, daugiau kaip 11 tūkst. sportininkų. Sportinę programą sudarė 33 sporto šakų 50 disciplinų varžybos - 165 vyrų, 156 moterų ir 18 mišrių rungčių; išdalyta 339 medalių komplektai. 2022 m. XXIV Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 91 nacionalinis olimpinis komitetas, 2871 sportininkas (tarp jų 45 % moterys; didžiausias sportininkių skaičius žiemos žaidynėse).
2020 m. Tokijo vasaros olimpinių žaidynių sporto šakos:
- Badmintonas
- Baidarių ir kanojų irklavimas
- Banglenčių sportas
- Beisbolas/softbolas
- Boksas
- Buriavimas
- Dviračių sportas
- Dziudo
- Fechtavimas
- Futbolas
- Gimnastika
- Golfas
- Imtynės
- Irklavimas
- Karatė
- Krepšinis
- Laipiojimo sportas
- Lengvoji atletika
- Plaukimo sportas
- Rankinis
- Regbis
- Riedlenčių sportas
- Stalo tenisas
- Sunkioji atletika
- Šaudymas
- Šaudymas iš lanko
- Šiuolaikinė penkiakovė
- Tekvondo
- Tenisas
- Tinklinis
- Triatlonas
- Žirgų sportas
- Žolės riedulys
Tradicinės Ceremonijos ir Simboliai
Olimpinės žaidynės turi tradicines ceremonijas: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė, nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, žaidynių uždarymas.
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
Olimpinių žaidynių vėliava balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją.
Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai.
Istorinės Rungtys, Kurios Nebėra Žaidynėse
Olimpinio judėjimo vadovai nuolat ieškojo naujų sporto šakų, ypač XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Žaidynių šeimininkai į programą įtraukdavo sporto šakas ar rungtis, kurios būdavo paplitusios jų šalyje, bet kitose Europos dalyse ar juolab kituose žemynuose - beveik nežinomos.
Pavyzdžiai:
- Baskų pelota: Oficialiai į olimpinę programą buvo įtraukta tik per 1900 m. Paryžiaus žaidynes.
- Kriketas, kroketas, bočia, ugniagesių sportas, aitvarų leidimas, sportinių balandžių lenktynės: Surengtos tik per 1900 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.
- Lakrosas ir rokė: Vyko per 1904 m. olimpines žaidynes Sent Luiso mieste.
- Raketės, delninis tenisas ir polas: Įtraukti į 1908 m. Londono žaidynių programą.
- Variklinių valčių lenktynės: Surengtos per 1908 m. Londono žaidynes.
- Šaudymas į gyvus balandžius: Tik per 1900 m. olimpines žaidynes.
- Nėrimo į tolį rungtis: Tik 1904 m. olimpinėse žaidynėse.
- Kopimo virve rungtis: Ketverių olimpinių žaidynių gimnastikos varžybose (1896, 1904, 1924 ir 1932 m.).
- Šuoliai į tolį ir aukštį iš vietos: Nuo 1900 iki 1912 m. lengvaatlečių varžybose.
- Virvės traukimas: Vyko penkeriose iš eilės olimpinėse žaidynėse nuo 1900 iki 1920 m.
Kriterijai Sporto Šakoms Patekti į Olimpines Žaidynes
Tarptautinis olimpinis komitetas yra numatęs pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos sporto šakos gali patekti į olimpines žaidynes:
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
- Sporto šakai privalo vadovauti Olimpinės chartijos besilaikanti tarptautinė federacija.
- Ji turi būti paplitusi visame pasaulyje.
- Atsižvelgiama į tai, kad sporto šaka būtų patraukli televizijai ir žiniasklaidai.
- Jaunimo susidomėjimas.
- Lyčių lygybė.
- Kiti aspektai.
Ateities Perspektyvos
Kelios buvusios olimpinės sporto šakos tikisi vėl grįžti į olimpinių žaidynių programą. Tą jau padarė golfas, kurio olimpinės varžybos vyko 1900 ir 1904 m., bet paskui buvo sugrąžintos tik praėjus daugiau nei šimtmečiui - 2016-aisiais. Dabar viltis pasekti golfo pavyzdžiu puoselėja virvės traukimo, kriketo, polo, baskų pelotos, lakroso entuziastai.
Būtent lakroso perspektyvos šiuo metu atrodo geriausiai. Pasaulio lakroso federacija yra viena sparčiausiai besiplečiančių tarptautinių sporto organizacijų.
2024 m. Paryžiaus Olimpinės Žaidynės
2024 metų Paryžiaus Olimpinės ir Parolimpinės žaidynės bus didžiausias kada nors Prancūzijoje organizuotas renginys, kuris vyks 2024 m. liepos 26 d. - rugpjūčio 11 dienomis. Šiomis dienomis vyksiantys renginiai įeis į istoriją, o pats Paryžius taps Pasaulio sporto centru.
Nauja sporto šaka:
- Breikas (Breikingas): Pirmą kartą bus kaip Olimpinė sporto šaka. Jaunimo Olimpinėse žaidynėse breikas pirmą kartą buvo pridėtas dar 2018-siais metais.
Įdomūs Faktai
- Aukso medaliai dažniausiai gaminami iš sidabro. Nuo 1912-tų metų Olimpinių žaidynių aukso medeliai nebėra gaminami iš gryno aukso.
- Per visą Olimpinių žaidynių istoriją tik trys šiuolaikinės Olimpinės žaidynės buvo atšauktos.
- Kiekvienoje nacionalinėje vėliavoje yra bent viena Olimpinė žiedo spalva.
- Du sportininkai yra iškovoję aukso medalius, atstovaujant dvejas skirtingas šalis.
- Senovės Olimpinėse žaidynėse sportininkai varžėsi nuogi.
- Pirmoji Olimpinė teigiama narkotikų patikra įvyko 19680-siais metais.
Lietuvos Dalyvavimas
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 m. Sankt Moritze (Šveicarija). Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 m. XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva