Įvadas
Norvegija, garsėjanti savo įspūdinga gamta, fjordais ir Šiaurės pašvaiste, taip pat yra sporto šalis. Šiame straipsnyje panagrinėsime Oslo olimpinių žaidynių istoriją, atskleisdami, kodėl ši šalis yra tokia stipri žiemos sporto valstybė ir kokias kitas sporto šakas mėgsta norvegai.
Oslo Miesto Istorija
Oslo pradėjo kurtis apie 1048 m. (įkūrėju laikomas Haraldas III Rūstusis). Buvo prekybos centras ir karo žygių į Daniją atramos punktas, nuo 11 a. antros pusės - vyskupijos centras. Hokonui V Magnusonui Senajam pastatydinus Akershuso pilį 13 a. Po 1397 Kalmaro unijos (ypač Norvegijai 1537 tapus Danijos provincija) sostinės statusą prarado, smuko ekonominiu požiūriu. Po 1624 gaisro miestą imta statyti naujoje vietoje. 19 a. buvo svarbiausias Norvegijos ūkio ir kultūros centras (1811 įkurtas universitetas), nuo 4 dešimtmečio - didžiausias šalies miestas. 1814 (nutraukus uniją su Danija) tapo oficialia šalies sostine, parlamento buveine, 1905 - ir karaliaus rezidencija.
Oslo Žiemos Olimpinės Žaidynės
Oslo miestas turi gilias sporto tradicijas. Dar 1952 metais čia vyko Žiemos olimpinės žaidynės. Šiose žaidynėse dalyvavo sportininkai iš daugelio pasaulio šalių, o varžybos vyko įvairiose Oslo vietose, įskaitant Holmenkollen trampliną.
Holmenkollen Tramplinas
Holmenkollen tramplinas - vieta, vadinama slidininkų rojumi. Osle esantis kalnas-tramplinas taip pat vilioja norinčius pasidairyti po Oslo apylinkes. Nuo 1892 metų joje rengiamos aukščiausio lygio varžybos. Tramplino viduje įkurtas Slidinėjimo muziejus.
Norvegijos Dominavimas Žiemos Sporte
Norvegija per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją laimėjo 303 medalius - daugiau negu bet kuri kita pasaulio šalis. Savo statusą Norvegija patvirtina kiekvienose žaidynėse. Tai padarė ir prieš ketverius metus, kai apdovanojimų įskaitoje užėmė ketvirtąją vietą, kurią užtikrino 23 Vankuverio olimpinėse arenose iškovoti medaliai (9 aukso, 8 sidabro ir 6 bronzos). Vankuveryje norvegai pasirodė daug geriau negu 2006 metais Turine, bet neprilygo savo rezultatui, pasiektam 2002-aisiais Solt Leik Sityje. Tada Norvegijos olimpiečiai pelnė 25 apdovanojimus (13 aukso, 5 sidabro ir 7 bronzos) ir medalių įskaitoje užėmė pirmąją vietą.
Taip pat skaitykite: Pramogos Oslo Slidžių Muziejuje
Slidinėjimas - Tautos Idealas
Kaip Lietuvoje daugybė vaikų nori būti panašūs į Arvydą Sabonį, taip daugelio norvegų berniukų ir mergaičių kambariuose galima pamatyti jų numylėtinio Bjørno Dæhlie nuotrauką. Tautos didvyriu B.Dæhlie tapo dėl pergalių slidinėjimo trasose ir iškovojo 12 olimpinių medalių, tarp jų - 8 aukso. Didesnės apdovanojimų kolekcijos nesurinko nė vienas žiemos olimpietis. Tiesa, praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje slidinėjimo trasose karaliavusiam B.Dæhlie ir pasisekė. Jo karjera aukščiausią tašką pasiekė kaip tik tada, kai Tarptautinis olimpinis komitetas nutarė pakeisti olimpinį ciklą ir žiemos bei vasaros žaidynes rengti skirtingais metais. 1992 m. Albervilio ir 1994 m. Lilehamerio žaidynes skyrė trumpesnis laikotarpis, o B.Dæhlie per trejus metus galėjo dalyvauti dvejose olimpinėse žaidynėse. Iš viso legendinis norvegų slidininkas varžėsi trejose olimpinėse žaidynėse ir visose iškovojo po 4 medalius: Albervilyje - 3 aukso ir 1 sidabro, Lilehameryje - 2 aukso ir 2 sidabro, 1998 m. Nagane - dar 3 aukso ir 1 sidabro. B.Dæhlie norėjo startuoti ir Solt Leik Sičio žaidynėse, kur tikėjosi pavyti vasaros žaidynių rekordininkus, po 9 aukso medalius iškovojusius suomį Paavo Nurmi, rusę Larisą Latyniną bei amerikiečius Marką Spitzą ir Carlą Lewisą. Bet norvego karjerą nutraukė 1999 m. per treniruotę patirta sudėtinga nugaros trauma.
Biatlonas - Vienišiaus Kelias Į Viršūnę
Tarp šių dienų olimpiečių norvegams nesunku rasti naujų didvyrių. Tai ir slidininkai Petteris Northugas bei Marit Bjørgen, ir biatlonininkai Ole Einaras Bjørndalenas bei Tora Berger, ir kalnų slidininkas Akselis Lundas Svindalas, kuriam per Sočio olimpinių žaidynių atidarymą buvo patikėta nešti Norvegijos vėliavą. Visi šie žiemos sporto šakų atstovai jau buvo renkami geriausiais Norvegijos metų sportininkais, laimėjo aukso medalių Vankuverio žaidynėse ir yra pasiryžę vėl kovoti dėl aukščiausių vietų Sočio olimpinėse arenose. Ko gero, labiausiai norvegai jaudinsis dėl sausio pabaigoje 40-ąjį gimtadienį paminėjusio O.E.Bjørndaleno. Biatlono genijus jau laimėjo 11 olimpinių medalių, iš jų 6 aukso, ir Sočyje gali pavyti legendinį tautietį B.Dæhlie. Susilyginti su olimpiniu rekordininku pagal aukso apdovanojimus O.E.Bjørndalenui bus sunku. Tačiau pavyti B.Dæhlie pagal visų spalvų medalius Norvegijos biatlono veteranui gali sutrukdyti nebent liga arba trauma. Bent vienas medalis estafetės varžybose nuo jo neturėtų pabėgti. Vis dėlto O.E.Bjørndaleno tikslai didesni. Šį sezoną jis ir šliuožia greičiau, ir šaudo taikliau. „Sočyje pasieksiu geriausią formą. O tada viskas bus įmanoma, - sakė veteranas. - Esu patyręs. Žinau, kaip pasirengti svarbiausioms varžyboms.
Kitos Populiarios Sporto Šakos Norvegijoje
Nors žiemos sportas Norvegijoje dominuoja, tačiau yra ir kitų sporto šakų, kurios populiarios tarp norvegų.
Futbolas
Turbūt nesunku atspėti, kad pats populiariausias sportas pasaulyje yra futbolas - juo domisi net apie trys su puse milijardo žmonių.
Sportinis Laipiojimas
Ši sporto šaka daugumai yra puikiai žinoma kaip itin smagus aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdas. Laikui bėgant ši pramoga išsivystė į profesionalų sportą, kuriuo šiuo metu ima domėtis vis daugiau sirgalių. Laipiojimas uolomis, rieduliais ir sienomis reikalauja ne tik puikaus sportinio pasirengimo, bet ir be galo daug drąsos. Šis sportas yra itin rizikingas, žiūrovams sukelia nemažai jaudulio ir azarto, tad galbūt dėl to ir tampa vis populiaresnis. Laipiodami sportininkai privalo turėti puikią ištvermę, greitį, koordinaciją, jėgą ir strateginį mąstymą. Greitumo - svarbu kuo greičiau užlipti siena į viršų naudojant tik tam tikros formos kybius.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Šuolis Ant Batuto
Vėlgi - nesuklysime teigdami, jog ši sporto šaka turbūt yra labiau žinoma kaip smagi pramoga, ypač vaikams, tačiau profesionalūs šuoliai ant batuto susilaukia vis didesnio susidomėjimo. Ši sporto šaka atsirado JAV, nuo 1954 m. yra vykdomos oficialios šuolių ant batutų varžybos. Sportininkai šioje rungtyje po kelių apšilimo šuolių turi atlikti įvairius triukus ore iki 8 metrų aukštyje. Rungtis gali būti atliekama individualiai arba poroje sinchroniškai. Atletai yra vertinami pagal triukų sudėtingumą ir sekundes, praleistas ore.
Žolės Riedulys
Šią sporto šaką galime vadinti visiems gerai žinomo ledo ritulio kita rūšimi. Teigiama, kad šis komandinis žaidimas yra pats seniausias sportas, kuriam reikalinga lazda ir kamuoliukas - manoma, jog žolės riedulys buvo žaidžiamas dar 4000 m. pr. m. e. senovės Egipte. Šiuolaikinio žolės riedulio pradžia yra laikomas 18-ojo amžiaus vidurys, šį sportą itin pamėgo Anglijos mokyklų jaunimas. Tuo tarpu Lietuvoje žolės riedulio komanda pirmą kartą buvo suburta tik 1955 m. Šio komandinio sporto tikslas - įmušti kuo daugiau įvarčių į priešininkų vartus.
Infrastruktūra ir Sąlygos Sportui
Norvegija yra ekonomiškai labai stipri pramoninė valstybė, viena turtingiausių pasaulyje. Itin sparti Norvegijos ūkio plėtra prasidėjo 20 a. 2007 Norvegijos BVP sudarė 389,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 248,0 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui - 83 500 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 53 150 JAV dolerių; gyvenimo lygis Norvegijoje - vienas aukščiausių pasaulyje), tiesioginės užsienio investicijos į Norvegijos ūkį sudarė 62,63 mlrd. JAV dolerių, infliacija siekė 0,8 %, užsienio skola - 469,1 mlrd. 2021, Pasaulio banko duomenimis, Norvegijos BVP sudarė 482,437 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 428,346 mlrd. 2023, Pasaulio banko duomenimis, Norvegijos BVP sudarė 485,513 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 576,575 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui - 87 925 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą - 104 460 JAV dolerių). Toks ekonominis stabilumas leidžia investuoti į sporto infrastruktūrą ir sąlygas sportininkams.
Kalnų Slidinėjimo Centrai
Labai daug kalnų slidinėjimo centrų: Oppdalis, Geilo, Lillehammeris (jame 1994 vyko XVII žiemos olimpinės žaidynės), Hafjellis, Kvitfjellis, Hemsedalis, Skeikampenas, Beitostølenas, Norefjellis, Trysilis, Hovdenas ir kiti.
Oslo Sporto Objektai
Osle taip pat gausu sporto objektų, pritaikytų tiek profesionalams, tiek mėgėjams:
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
- Holmenkollen nacionalinė slidinėjimo arena viena iš populiariausių turistų lankomų atrakcijų Norvegijoje. Arenoje veikia slidinėjimo muziejus, modernus slidinėjimo tramplinas, parduotuvės, kavinė bei slidinėjimo simuliatorius. Čia kiekvienais metais rengiamos Pasaulio taurės Šiaurės Europos šalių slidinėjimo čempionatas.
Sportas ir Turizmas
Turizmas - viena sparčiausiai besiplečiančių Norvegijos ūkio šakų. 2023 Norvegiją aplankė 5,65 mln. užsienio turistų. Daugiausia jų buvo iš Vokietijos, Švedijos, JAV, Nyderlandų ir Danijos. Sportas ir aktyvus laisvalaikis yra svarbi turizmo dalis Norvegijoje.
Aktyvus Laisvalaikis Gamtoje
Be klajojimo po kalnus čia galima rasti ir daugiau aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų: kaip jau minėjau, banglentės, taip pat irklentės, baidarės, dviračiai. O žvejyba yra turbūt pagrindinis ir labiausiai šias salas išgarsinęs užsiėmimas.