Įvadas
Profesionalus sportas šiais laikais yra neatsiejamas nuo finansavimo, o rėmėjai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant sporto klubų, federacijų ir sportininkų gyvybingumą. Šiame straipsnyje apžvelgsime sporto rėmimo pasaulį, pradedant nuo populiariausių sporto šakų ir baigiant įvairiais rėmėjų tipais bei jų įtaka sporto industrijai.
Futbolas - Rėmimo Lideris
Daugiausia paramos pasaulyje pritraukianti sporto šaka yra futbolas. Pavyzdžiui, tapti „Barselonos“ futbolo klubo rėmėju kainuoja apie 30 mln. eurų per metus, Didžiosios Britanijos „Premier“ lygos rėmėju - apie 50 mln. eurų. Šios sumos atspindi futbolo populiarumą ir jo potencialą reklamuoti prekių ženklus visame pasaulyje.
Formulė 1 - Didelių Investicijų Sportas
Įspūdingas sumas privatūs rėmėjai skiria ir F-1 komandoms remti. Tokios įmonės kaip „Vodafone“, „Redbull“ per metus F-1 komandoms perveda nuo 100 iki 250 mln. eurų. Šis sportas pritraukia rėmėjus dėl savo technologinės pažangos, globalios auditorijos ir aukštos klasės įvaizdžio.
Rėmimas Lietuvoje
Daugiausia paramos iš privačių rėmėjų 2012 metais Lietuvoje pritraukusi sporto federacija yra Lietuvos krepšinio federacija (daugiau kaip 5 mln. litų). Tai rodo krepšinio populiarumą ir svarbą Lietuvoje. Taip pat, Ričardo Berankio gaunama parama iš privačių rėmėjų 2012 m. siekė ne vieną šimtą tūkstančių litų. Tarp didžiausių šio tenisininko rėmėjų - Darius Mockus, „Omnitel“, „Samsung“.
Didžiausi Rėmimo Kontraktai
Didžiausias visų laikų sportininko rėmimo kontraktas priklauso NBA krepšininkui Derekui Rosui - 14 metų trukmės kontraktas bendrovei „Adidas“ kainavo 260 mln. JAV dolerių. Futbolininkas Deividas Bekhamas iš „Adidas“ už „viso gyvenimo“ kontraktą gavo 160 mln. Šie kontraktai pabrėžia sportininkų įvaizdžio ir populiarumo svarbą pritraukiant didelius rėmimo sandorius.
Taip pat skaitykite: Kaip padėkoti už dalyvavimą sporto šventėje
Olimpinis Judėjimas ir Rėmimas
Pirmosios moderniosios olimpinės žaidynės, vykusios 1896 metais Atėnuose, taip pat turėjo mecenatą. Šaliai pritrūkus pinigų žaidynėms remti, graikų filantropas Džordžas Averofas joms skyrė 120 tūkst. USD. Tarptautinis olimpinis judėjimas turi dešimt globalių partnerių. Ši partnerystės programa generuoja apie 40 procentų pasaulinio olimpinio judėjimo pajamų. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas 2012 metais iš privačių rėmėjų pritraukė apie 1 mln. litų. Prekės ženklų vertę skaičiuojančios konsultacinės bendrovės „Brand finance“ teigimu, pasaulinio olimpinio judėjimo prekės ženklas yra vienas iš penkių vertingiausių pasaulyje. Skaičiuojama, kad 2012 metais jo vertė siekė apie 50 mlrd. USD.
Sportininko Įvaizdis ir Rėmimas
2010 metai golfo karaliui Tigeriui Woodsui tapo tikru košmaru pradedant sekso skandalais, skyrybomis, įvaizdžio praradimu ir baigiant sportinės formos praradimu. Nepaisant prarastų milijonų amerikietis lieka daugiausiai pasaulyje uždirbančių sportininkų sąrašo viršuje, rašo welt.de. Pirmasis pasaulyje sporto milijardierius T. Woodsas įtraukiant rėmėjų, prizinius ir premijų pinigus šiais metais uždirbo 69 mln. eurų. Antroje vietoje - šveicaras tenisininkas Rogeris Federeris su 47 mln., trečioje - golfo žaidėjas amerikietis Philas Mickelsonas su 46 mln. Šie pavyzdžiai rodo, kad sportininkų įvaizdis ir reputacija yra svarbūs rėmėjams, tačiau net ir krizės atveju, sportininkai gali išlaikyti dideles pajamas.
Moterų Sporto Augimas ir Rėmimas
Dar prieš dešimtmetį moterų sportas atrodė kaip nišinė rinka, bet šiandien jis tampa vienu sparčiausiai augančių sektorių sporto pasaulyje. „McKinsey & Company“ duomenimis, iki 2030 m. moterų sporto vertė gali siekti 2,5 mlrd. dolerių, o auditorija išaugti kelis kartus. Remiantis „McKinsey & Company“ analize, 2022-2024 m. moterų sporto pajamos augo 4,5 karto greičiau nei vyrų. O Jungtinėje Karalystėje moterų sportas pernai sumušė visus žiūrimumo rekordus - 2024 metais, „Women’s Sport Trust“ duomenimis, jį stebėjo 44,7 mln. Tai rodo didėjantį susidomėjimą moterų sportu ir jo potencialą pritraukti daugiau rėmėjų.
Skaitmenizacija ir Rėmimas
Sporto organizacijoms visame pasaulyje iš tradicinių klubų virstant pramogų kompanijomis, konkuruojančiomis su „Netflix“ ar „YouTube“, fizinės aikštelių ribos plečiasi į skaitmenines. Rūta Janulevičienė, „NFQ Technologies“ verslo padalinio vadovė, pastebi, kad šiandien sporto organizacijos vis labiau primena pramogų bendroves. „Šiandien laimi ne pats turinys, o fanų patirtis. Sporto gerbėjai nori paprastai ir aiškiai rasti jiems svarbią informaciją, naviguoti be kliūčių ir nebūti bombarduojami reklamos. Todėl sportas tampa vis labiau apie gerą fanų patirtį - tiek skaitmeninę, tiek emocinę“, - teigia R. Janulevičienė. Tuo pat metu rėmėjai reikalauja daugiau duomenų ir inovatyvesnių sprendimų - jie nori matyti, kiek fanų realiai įsitraukė, gauti tikslias ataskaitas realiu laiku.
Dirbtinis Intelektas ir Rėmimas
Kitas didelis sporto augimo katalizatorius - dirbtinis intelektas. Jis jau keičia tai, kaip kuriamas, platinamas ir vartojamas sporto turinys. „Daugelis moterų komandų neturi tokių pačių biudžetų kaip vyrų lygos, todėl DI tampa galimybe išlyginti žaidimo sąlygas - pasiekti daugiau fanų, kurti daugiau turinio. DI įrankiai leidžia efektyviau karpyti vaizdo įrašus, versti turinį keliomis kalbomis, kurti socialinius klipus ir net automatiškai pritaikyti rėmėjų aktyvacijas konkrečiai rinkai.
Taip pat skaitykite: Trenerio pavyzdys: Futbolo analizė
Rėmėjų Tipai Lietuvoje
Iš kur imti pinigų sporto išlaikymui? Dalį, o kai kam ir didžiąją, klubo biudžeto dalį sudaro iš įvairių valstybinių fondų gaunamos lėšos. Didžiausias katilas finansavimui - valstybės biudžetas. Iš jo sportas dotuojamas pagal šakas. Paprastai didžiausią dalį gauna populiariausios sporto šakos. Dar asignavimo galima tikėtis iš savivaldybės biudžeto. Čia pinigų pyrago dalis priklauso nuo pagrįstumo ir politikų malonės. O toliau privatus sektorius. Žinoma, geras pasirodymas atneša nemažą piniginę sumą, surinktą už parduotus bilietus. Bet to neužtenka. Reikia ieškoti privataus rėmėjo.
Savivaldybės
Tinklapyje sportopinigai.lt yra detaliai pateikta valstybės skiriamų lėšų sportui ataskaita pagal metus. Pažymėtina, jog daugiausia lėšų skiriama iš centrinio šalies biudžeto (švietimo ir mokslo ministerijos). Tai sudaro virš 51 milijono eurų. Daugiau nei 10 milijonų eurų įvairiems sporto projektams skiria Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Beveik 30 milijonų eurų atskiroms sporto šakoms skiria šalies savivaldybės. Pažymėtina, jog savivaldybės parama sudaro didžiąją dalį mažų miestelių klubų biudžeto.
„Spindulinės“ Įmonės
Tai įmonės, esančios tame pačiame mieste, kuriame įsikūręs klubas. Remiantis LKL klubų rėmėju sąrašu, pažymėtina jog čia vyrauja patriotiškumo aspektas. „Utenos mėsa“ rems Juventus, „Švyturys“ - Neptūną, „Kalnapilis“ - Lietkabelio klubą.
Lažybų Bendrovės
Nagrinėjant per LKL komandų prizmę, krepšinio lažybų bendrovės yra, ko gero, gausiausia rėmėjų rūšis. Tam yra daug priežasčių. Viena jų yra tai, jog kone kiekvienas sirgalius, besidomintis sportu yra bandęs savo sėkmę lažybose. O kur geriau parodyti save jei ne ant žaidėjų marškinėlių, kurių užrašus greitai pastebės sirgalius - potencialus lažybų bendrovių klientas. „Žalgirį“ remia „Olybet“, „Rytą“, „Pieno žvaigždes“ ir „Lietkabelį“ - loterijų lyderis „Perlas“, „Neptūną“ -„Optibet“, „Labas Gas“ - „Cbet“, Juventus „Uniclub“, o Utenai, Šiauliams, Jonavai bei Kėdainiams net nereikia girtis rėmėjais - lažybų bendrovių pavadinimai figūruoja komandų pavadinimuose.
Alkoholio Gamybos Bendrovės
Nesvarbu gerai tai ar blogai, bet faktas, kad alkoholis, o ypač alus yra neatsiejamas dažno sirgaliaus atributas. Nors seniai, dar iki valstiečių, priimti įstatymai draudžia reklamą sporto renginiuose, bet kaip ir daugelis kitų, šis įstatymas taip pat yra apeinamas. Dažnai reklamuojamas prekės ženklas su užrašu - „nealkoholinis“. Svarbiausia, jog yra parodomas logotipas. Čia LKL komandos taip pat gali pasigirti tokio pobūdžio rėmėjų laimikiu. „Neptūnas“ - „Švyturiu“, „Lietkabelis“ - „Kalnapiliu“, „Utena“ - savo alumi.
Taip pat skaitykite: Įkvėpimas ir bendruomenė sporto šventėje
Rėmimo Rizikos ir Neigiamos Sąsajos
Rėmimas kartais gali būti ir žalingas. Rėmėjas, duodamas pinigus, jaučiasi padėties šeimininku. Pradedamas reguliuoti komandos žaidimas ar vykdomas „show“. Puikiai prisimename V. Romanovo ar Bolų šeimynėlės laikus. Su sporto rėmimu galima rasti ir daugiau negerų sąsajų. Dažnai rėmėjų tarpe būna kompanijų, kurios užsiima tabako, alkoholio gamyba, kazino internete ir azartiniais lošimais. Šie išvardinti veiksniai galimai įvardinami kaip sporto priešingybė, tačiau remdami sportą, jie išaukštinami kaip reklaminė prekė.
V. Romanovas ir Bolų Šeimynėlė
V. Romanovas - asmenybė, kurį verta viso straipsnio, o ne mažos pastraipos, bet pabandykime glaustai. Knygoje „Aš stebuklas, jūs nepastebėjote?“ aprašyti keisti „Žalgirio“ krepšinio klubo valdymo metodai. Pirmiausia, pažvelkime ką šis aikštingasis sporto rėmėjas pridirbo futbolo pasaulyje. Išpūsti futbolininkų atlyginimai, nuolatinė trenerių kaita, dirigavimas LFF federacijai - tai tik keletas momentų kas vyko „FBK Kaunas“ klube. Buvo užsimota remti pusę A lygos komandų, gal ne vien iš geros širdies, o dėl savų interesų? O kur dar 50-mečio senuko išbėgimas į aikštelę vienoms rungtynėms? Tai buvo praeities linksmybės žiūrovui, bet ne kartu dirbantiems klube. Žengęs į krepšinio rėmimo laukus, V.Romanovas bent pusmetį buvo stebėtojas, o vėliau grįžo „linksmybės“. Taip, V. Romanovas, išgelbėjo „Žalgirį“ nuo žlugimo (vėliau palikdamas tą pačią skolą), bet jo buvo sotu visiems ir krepšinio klube. Garsusis krepšinio rėmėjas ne tik dažnai keitė trenerius, bet kišosi į žaidimą dalindamas treneriams lapelius, juose įrašant kiek minučių konkretus žaidėjas turi žaisti. Tokiems sprendimams didelę įtaką turėjo ir V.Romanovo būrėja ponia Zoja. Buvo sudaromi horoskopai, pavyzdžiui, koks žaidėjas kiek turi žaisti. Dar futbolo rėmimo laikais futbolininkai buvo verčiami šokinėti per laužą, norint sulaukti išsivalymo.
O kas vyko mūsų šalyje? Ar prisimename linksmąją Bolų šeimynėlę? Prienų krepšinio klubas, dėl mažos miestelio rinkos, sunkiai formavo biudžetą, todėl grėsė eilinis finansiniai nesklandumai. Iš agentų gavę pasiūlymą priimti į komandą jaunuosius brolius Bolus, klubo vadovai, vardan išlikimo, jį priėmė. O tada, mainais už paramą klubui, prasidėjo cirkas. Atvykimas, filmavimas oro uoste, treniruočių filmavimas, parodomosios varžybos su šou elementais, senelio Bolo paskyrimas vyriausiu treneriu. Šie realybės šou įrankiai kainavo daug nervų Prienų ekipos sielai V. Šeškui. Prienai buvo puikus pavyzdys, kaip už pinigus nusiperkama krepšinio scena.
Rėmėjai Aferistai
Esame daug girdėjęs, kaip seniau į Lietuvos futbolo klubus veržėsi krepšinio rėmėjai iš Azijos, kurių tikslas buvo sutartų lažybų aktyvavimas. Taip pat esame turėję ir įtartinų partnerių iš Rusijos, tokių kaip Vilniaus „Žalgirio“ rėmėjas Kastujevas, kurie giriasi savo verslais, vėliau verslas žlunga, seka kalėjimas, o klubui - bankrotas. Bet kur kas labiau dėmesio vertas atvejis - tarptautinė sukčių grupuotė, nukenksminusi Pakruojo „Kruojos“ futbolo klubą. Turinti didelį sukčiavimo stažą, ilgai apgaudinėjusi Vokietijos ir Šveicarijos komandas, prieš kelis metus ji bandė įsisukti ir Lietuvoje. 250 tūkstančių eurų iš Pakruojo „Kruojos“ futbolo klubo išviliojusius aferistus pergudravo „Neptūno“ krepšinio komandos vadybininkai. Tuometinis futbolo klubo savininkas E. Junevičius norėjo parduoti komandą, tikėdamas gauti už ją milijoną eurų. Naujieji krepšinio „rėmėjai“ užsimanė tarpininkavimo mokesčio - 250 tūkst. eurų grynais. E. Junevičius nesutiko. Tuomet krepšinio „rėmėjai“ pateikė pasiūlymą - Kruojos“ savininkas turėjo tik parodyti, kad turi 250 tūkst. eurų grynaisiais, kuriuos galės laikyti savo banko seife, kol bus pasirašyta galutinė sutartis. E. Junevičius nurodytą sumą paliko „Holiday Inn“ seife, kur ir turėjo įvykti susitikimas su naujais „rėmėjais“. Susitikimo metu „rėmėjai“ nusprendė perskaičiuoti pinigus. Vienas likęs aferistas atneštus pinigus pakeitė savais, voką suspaudė, užklijavo lipniąja juosta ir padėjo į seifą. Kurį laiką tesėsi derybos, vėliau ryšys visiškai nutruko. Nuojautos vedamas E. Junevičius patikrino banko seife esančius pinigus ir pamatė šokiruojantį vaizdą: vieną 500 eurų kupiūra buvo tik ant viršaus, o po ja - balti popieriaus lapeliai.
Verslo Požiūris į Sporto Rėmimą
Ar Lietuvos sportas yra aktyvus rėmėjų paieškose? Sporto vadybos asociacija užsakė tyrimą apie verslo požiūrį į sporto rėmimą. Paaiškėjo įdomūs faktai, jog net šešios iš dešimties įmonių svarstytų sporto rėmimo klausimą, tačiau į jas niekas nesikreipė. Aštuoni iš dešimties įmonių remiančios sportą teigia, kad iš rėmimo gauna naudos. Galima daryti prielaidą, jog verslui sporto rėmimas yra naudingas, tik pats verslas siūlytis nenori. Todėl būtina išnaudoti lėšų pritraukimo galimybes išplečiant paramos mastą bei pabrėžiant sporto vadybos svarbą.
Rėmimas Ant Marškinėlių
Šiais laikais dauguma klubų „lenktyniauja“ dėl didesnio fanų skaičiaus ar trokštamo įsigyti futbolininko, tačiau nė vieno iš šių tikslų nepavyktų įgyvendinti be didelio kiekio pinigų. Pirmą kartą Europoje rėmėjų pavadinimai ant rungtynių aprangos atsirado dar 1973-aisiais Vokietijoje, kai alkoholinio gėrimo „Jägermeister“ logotipą ant marškinėlių patalpino Braunšveigo „Eintracht“ ekipa.
Štai keletas pavyzdžių, kiek uždirba klubai iš marškinėlių rėmėjų:
- Manchester United: Marškinėlių gamintojas: „Adidas“ - 148 mln.
- FC Barcelona: Marškinėlių gamintojas: „Nike“ - 38 mln.
- Real Madrid: Marškinėlių gamintojas: „Adidas“ - 101 mln. Pagrindinis rėmėjas: „Chevrolet“ - 76 mln.
- Bayern Munich: Marškinėlių gamintojas: „Adidas“ - 64 mln. Pagrindinis rėmėjas: „Deutsche Telekom“ - 32 mln.
- Chelsea: Marškinėlių gamintojas: „Nike“ - 38 mln.
- Manchester City: Marškinėlių gamintojas: „Nike“ - 16 mln. Pagrindinis rėmėjas: „Etihad Airways“ - 54 mln.
- Liverpool: Marškinėlių gamintojas: „New Balance“ - 35 mln. Pagrindinis rėmėjas: „Standard Chartered“ - 41 mln.
- Paris Saint-Germain: Marškinėlių gamintojas: „Nike“ - 22 mln. Pagrindinis rėmėjas: „Emirates“ - 27 mln.
- Juventus: Marškinėlių gamintojas: „Adidas“ - 24 mln. Pagrindinis rėmėjas: „Jeep“ - 18 mln.
- Arsenal: Marškinėlių gamintojas: „Puma“ - 41 mln. Pagrindinis rėmėjas: „Emirates“ - 41 mln.